Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. S. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Teismas aptarė faktines bylos aplinkybes ir pažymėjo, kad skundžiamas sprendimas grindžiamas Inspekcijos viršininko 2010 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1V-84 patvirtintų Asmenų prašymų, skundų (pranešimų) nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Inspekcijoje taisyklių (2012 m. liepos 17 d. įsakymo Nr. 1V-123 redakcija (nuo 2012 m. liepos 22 d.)) (toliau – ir Taisyklės) 39(1).4 punktu. Taisyklių 4 punkte numatyta, kad Taisyklės taikomos nagrinėjant Inspekcijos gautus skundus (pranešimus) ne dėl viešojo administravimo subjektų, o dėl kitų asmenų veiksmais galbūt padaryto teisių ir teisėtų interesų statybos ar teritorijų planavimo srityse pažeidimo asmeniui, nurodytam skunde (pranešime). Taisyklių 39(1).4 punkte numatyta, kad skundo (pranešimo), susijusio su galimais pažeidimais statybos srityje, nagrinėjimas nutraukiamas ir apie tai raštu pranešama jo pateikėjui dėl statybos neturint Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyto statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, tačiau pažeidus esminius statinio projekto sprendinius – jei paaiškėja, kad statiniai pastatyti seniau kaip prieš 10 metų. Atsakovas apie ginčo statinių (sublokuotų garažų ir tvoros) pastatymo laiką sprendžia iš keleto (pasirinktinai) liudytojų parodymų. Teismas su tokia pozicija nesutiko, nes, jo nuomone, visus parodymus reikia vertinti, pirma, chronologiškai, antra, sistemiškai, be to, juos reikia sistemiškai vertinti ir su abiejose administracinėse bylose esančiais rašytiniais įrodymais, iš kurių matyti, kad namų valdoje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuo seno (nuo 1948 metų) buvo savavališkų (ar nesavavališkų) pavienių statinių, kurie buvo mediniai ir kuriuos jų savininkai tvarkė, perstatinėjo. Iš bylos rašytinių įrodymų galima spręsti, kad iki 2009 metų šie pavieniai mediniai pastatai buvo nugriauti arba esmingai perstatyti (rekonstruoti), juos apjungiant į vieną sublokuotą mūrinį pastatą, buvo sutarta juos įteisinti, nes, kaip jau buvo minėta, iš inžinerinio topografinio plano matyti, kad jis sudarytas 2009 m. balandžio mėnesį, o iš Vilniaus miesto teritorijų planavimo suvestinio skaitmeninio žemėlapio 2009 m. spalio 5 d. matyti, kad jame jau pavaizduotas pastatytas (ar statomas) statinys MN. Tad iš šių surinktų įrodymų labiausiai tikėtina, kad ginčo statinys yra iki 2009 metų spalio mėnesio vietoje buvusių pavienių statinių (sandėliukų, garažų) pastatytas naujas pastatas, gi anksčiau nei prieš 10 metų valdoje buvę statiniai, apie kuriuos kalbama kai kuriuose liudytojų paaiškinimuose, nėra tie patys, dėl kurių yra kilęs ginčas. Tai patvirtina ir atsakovo sudaryti dokumentai – 2009 m. gruodžio 23 d. faktinių duomenų patikrinimo aktas, kuriame užfiksuota, kad sklype pagal UAB „Sitas“ parengtą projektą pastatytas 4 boksų mūrinis garažas ir nebaigta statyti tvora, bei Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, 2013 m. kovo 1 d. aktas Nr. (7.9)-SPA-329, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra pastatyta 2,30 m aukščio mūrinė tvora (leidimas neišduotas) ir nebaigtas statyti garažų pastatas pagal 2009 m. lapkričio 25 d. išduotą statybos leidimą Nr. NS/1174/09-1246.

Nurodė 2001 m. lapkričio 8 d. Statybos įstatymo Nr. IX-583 (redakcija nuo 2012 m. birželio 30 d. iki 2013 m. birželio 30 d.) 2 straipsnio 17 ir 18 dalis, 23 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus. Šiuo atveju panaikinus statybos leidimą bei nesant neabejotinų įrodymų, jog statiniai (garažai bei tvora) pastatyti ar esmingai rekonstruoti anksčiau, nei prieš 10 metų, laikyta, kad atsakovas turėjo prievolę pareiškėjos 2013 m. gegužės 2 d. skundą išnagrinėti iš esmės ir priimti teisės aktus, t. y. Viešojo administravimo įstatymą, Statybos įstatymą, Inspekcijos viršininko 2010 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1V-84 patvirtintas Asmenų prašymų, skundų (pranešimų) nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Inspekcijoje taisykles atitinkantį sprendimą. Patenkinus skundą, pareiškėjai iš atsakovo priteistas pareiškėjos sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis.

II.

V. K. 2014 m. gegužės 26 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-168-121/2014 Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu ir sustabdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 7 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-168-121/2014 vykdymą, kol bus iš naujo išnagrinėta byla.

Paaiškino, kad apie Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 7 d. sprendimą V. K. sužinojo 2014 m. kovo 4 d., kai gavo Inspekcijos 2014 m. kovo 3 d. raštą „Dėl dokumentų kopijų pateikimo“ Nr. (7.9)-2D-3413, prie kurio buvo pridėta nurodyto teismo sprendimo kopija. Inspekcija žodžiu nurodė, kad teismo sprendimo neskųs, ir be jokių papildomų tyrimų 2014 m. gegužės 6 d. surašė savavališkos statybos aktą. Tokiu būdu ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo nėra praleistas.

Vadovaujasi ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir teigia, jog iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 7 d. sprendimo matyti, kad bylos nagrinėjimo metu iš esmės buvo aiškinamos bei nustatinėjamos aplinkybės, kada buvo pastatyti statiniai – garažas ir tvora, esantys žemės sklype (unikalus Nr. 0101-0039-0157) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir statytojais laikomi būtent į procesą neįtraukti, bet teisinį suinteresuotumą turintys asmenys – V. K., A. S. ir O. Z.. Išnagrinėjęs bylą teismas priėjo prie išvados, kad ginčo statinys yra naujas pastatas, pastatytas vietoje, kurioje iki 2009 metų spalio mėnesio buvo pavieniai statiniai (sandėliukai, garažai), t. y. iš esmės konstatavo, kad šis pastatas yra pastatytas pagal 2009 m. lapkričio 25 d. išduotą statybos leidimą Nr. NS/1174/09-1246, kuris buvo panaikintas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3050-426/2011. Pareiškėjai, kaip minėta, kartu su pareiškėja R. S. yra žemės sklypo (unikalus Nr. 0101-0039-0157), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrasavininkiai bei jame esančių statinių patalpų savininkai, o pagal nurodytą panaikintą statybos leidimą – statinio statytojai. Šios aplinkybės konstatuotos ir teismo sprendime.

Nurodo, jog administracinės bylos Nr. I-686-121/2014 nagrinėjimo metu buvo sprendžiami keliems savininkams (V. K., A. S., O. Z. ir R. S.) bendros ir susijusios nuosavybės tvarkymo klausimai, tačiau į procesą nebuvo įtraukti jie visi. Taip pat iš esmės nuspręsta, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. 0101-0039-0157) stovintys statiniai yra pastatyti pagal panaikintą statybos leidimą būtent V. K., A. S., O. Z.. Šiame teismo sprendime pateiktas išaiškinamas privalomas Inspekcijai, t. y. jais Inspekcija vadovausis spręsdama klausimą dėl pareiškėjams priklausančiame žemės sklype stovinčių statinių statybos teisėtumo ar bet kokio kitokio tvarkymo. Tokiu būdu teismas sprendime pasisakė dėl V. K., A. S., O. Z. teisių ir pareigų, kurie nebuvo įtraukti į bylą.

Nurodo ABTĮ 48 straipsnio 2 dalį, 53 straipsnio 2 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P575-51/2009. Šiuo atveju neįtraukus pareiškėjų į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, jie negalėjo pasinaudoti ABTĮ 53 straipsnio 2 dalyje numatytomis teisėmis, t. y. pateikti paaiškinimų bei įrodymų, susijusių su jų žemės sklype esančiais statiniais bei jų statyba, iškviesti liudytojus, kurie paliudytų statinių statybos aplinkybes ir laiką, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas. Akivaizdu, kad toks teismo sprendimas pažeidžia pareiškėjų teises ir teisėtus interesus.

Kartu su prašymu pateikti rašytiniai įrodymai (1999 m. lapkričio 17 d. sutarties, jos specifikacijos ir techninės charakteristikos, 1999 m. lapkričio 17 d. darbų priėmimo akto, 1999 m. lapkričio 23 d. PVM sąskaitos faktūros kopijos), patvirtinantys, kad statiniai, esantys žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo pastatyti dar 1999 metais. Šie įrodymai į administracinę bylą Nr. I-686-121/2014 nebuvo pateikti ir jų Vilniaus apygardos administracinis teismas netyrė ir nevertino, būtent dėl to, kad ne visi suinteresuoti asmenys buvo įtraukti į bylos nagrinėjimą.

Remiasi ABTĮ 159 straipsnio 2 dalimi, 71 straipsnio 1 dalimi ir teigia, jog kadangi Inspekcija jau ėmėsi vykdyti priimtą teismo sprendimą ir jį vykdo netinkamai (neatlieka teismo nurodyto papildomo tyrimo), nepagrįstai reikalauja pašalinti savavališkos statybos padarinius (2014 m. gegužės 6 d. surašė savavališkos statybos aktą), gali pasunkėti būsimo teismo sprendimo, kuris bus priimtas išnagrinėjus bylą iš naujo, vykdymas arba jis gali tapti neįmanomas. Todėl yra pagrindas ir tikslinga sustabdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimo vykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63-159/2010). Įsiteisėjęs teismo baigiamasis aktas, kuriuo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P442-166/2011). Pažymėtina, jog šaliai nesuteikta teisė atnaujinti procesą vien tik siekiant iš naujo išnagrinėti bylą ar tam, kad būtų priimtas naujas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik griežtai laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos, t. y. per nurodytą įstatymo apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.

ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. V. K. prašymas dėl proceso atnaujinimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktas 2014 m. gegužės 23 d. (II t., b. l. 23). Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. I-686-121/20144, kurioje prašoma atnaujinti procesą, priimta 2014 m. vasario 7 d., tačiau atsižvelgiant į tai, jog V. K. pagal pateiktą voko nuorašą (b. l. 35) apie Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 7 d. sprendimą sužinojo 2014 m. kovo 4 d., konstatuotina, kad įstatyme įtvirtintas trijų mėnesių prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas nebuvo praleistas.

Pareiškėja aptariamu atveju kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2013 m. gegužės 2 d. skundą „Dėl Inspekcijos 2013 m. kovo 29 d. rašto Nr. (7.9)-2D-4980 ir 2013 m. balandžio mėn. rašto Nr. (7.9)-2D-5357 panaikinimo“. Minėtu 2014 m. gegužės 2 d. skundu pareiškėja prašė panaikinti Inspekcijos 2013 m. kovo 29 d. raštą Nr. (7.9)-2D-4980 ir 2013 m. balandžio mėn. raštą Nr. (7.9)-2D-5357, kuriuose Inspekcija nurodė, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statiniai buvo pastatyti 1997 m.–2002 m., todėl vadovaudamasi Taisyklių 39(1).4 punktu nutraukė 2013 m. sausio 22 d. skundo, kuriuo pareiškėja kreipėsi į Inspekciją prašydama, kad ji patikrintų ir įvertintų, ar statiniai (garažas ir tvora), kurie pastatyti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra pastatyti teisėtai, o nustačius, kad statiniai pastatyti savavališkai, imtis visų būtinų įstatymų priemonių, susijusių su savavališkų statybų padarinių šalinimu, nagrinėjimą. Teismas konstatavo, jog panaikinus statybos leidimą bei nesant neabejotinų įrodymų, jog statiniai (garažai bei tvora) pastatyti ar esmingai rekonstruoti anksčiau, nei prieš 10 metų, atsakovas turėjo prievolę pareiškėjos 2013 m. gegužės 2 d. skundą išnagrinėti iš esmės ir priimti teisės aktus, t. y. Viešojo administravimo įstatymą, Statybos įstatymą, Taisykles atitinkantį sprendimą.

Nagrinėjamu atveju V. K. nurodo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 7 d. sprendime pasisakė dėl į bylą neįtrauktų asmenų, t. y. administracinės bylos Nr. I-686-121/2014 nagrinėjimo metu buvo sprendžiami keliems savininkams (V. K., A. S., O. Z. ir R. S.) bendros ir susijusios nuosavybės tvarkymo klausimai, tačiau į procesą nebuvo įtraukti jie visi. Nurodo, jog bylos nagrinėjimo metu iš esmės buvo nustatinėjamos aplinkybės, kada buvo pastatyti statiniai – garažas ir tvora, esantys žemės sklype (unikalus Nr. 0101-0039-0157) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir statytojais laikomi būtent į procesą neįtraukti, bet teisinį suinteresuotumą turintys asmenys – V. K., A. S. ir O. Z.. V. K. manymu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šis pastatas yra pastatytas pagal 2009 m. lapkričio 25 d. išduotą statybos leidimą Nr. NS/1174/09-1246, kuris buvo panaikintas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3050-426/2011.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas atnaujinamas, kai nustatomos dvi esminės sąlygos: 1) asmenys, pateikiantys prašymą atnaujinti procesą, be pakankamo pagrindo nebuvo įtraukti į bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nagrinėjimą, 2) priimtame teismo procesiniame sprendime pasisakyta dėl jų teisių ir pareigų (teismo procesinis sprendimas pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus) (2009 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P556-26/2009, 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P502-133/2010). Sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą šiuo pagrindu, taip pat būtina įvertinti ir tai, kokią įtaką atitinkamo asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų materialinės ir proceso teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo spendimo teisėtumui ir pagrįstumui (2009 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-46/2009).

Prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjanti teisėjų kolegija pažymi, jog administracinėje byloje Nr. I-686-121/2014 iš esmės buvo nagrinėjamas klausimas, ar Inspekcija tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos 2013 m. gegužės 2 d. skundą, t. y. ar pagrįstai nustatė, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statiniai buvo pastatyti 1997 m.–2002 m. ir, vadovaudamasi Taisyklių 39(1).4 punktu, nutraukė 2013 m. sausio 22 d. skundo nagrinėjimą. Nors pirmosios instancijos teismas ir aptarė ginčui reikšmingas aplinkybes (tokias kaip, pvz., iš byloje esančių įrodymų matyti, kad namų valdoje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuo seno (nuo 1948 metų) buvo savavališkų (ar nesavavališkų) pavienių statinių, <....> iki 2009 metų šie pavieniai mediniai pastatai buvo nugriauti arba esmingai perstatyti (rekonstruoti), <...> iš inžinerinio topografinio plano matyti, kad jis sudarytas 2009 m. balandžio mėnesį, o iš Vilniaus miesto teritorijų planavimo suvestinio skaitmeninio žemėlapio 2009 m. spalio 5 d. matyti, kad jame jau pavaizduotas pastatytas (ar statomas) statinys MN, <...> iš surinktų įrodymų labiausiai tikėtina, kad ginčo statinys yra iki 2009 metų spalio mėnesio vietoje buvusių pavienių statinių (sandėliukų, garažų) pastatytas naujas pastatas, gi anksčiau nei prieš 10 metų valdoje buvę statiniai, apie kuriuos kalbama kai kuriuose liudytojų paaiškinimuose, nėra tie patys, dėl kurių yra kilęs ginčas), sudarančias pagrindą konstatuoti, jog Inspekcija turėjo prievolę pareiškėjos 2013 m. gegužės 2 d. skundą išnagrinėti iš esmės ir priimti teisės aktus atitinkantį sprendimą, administracinėje byloje Nr. I-686-121/2014 visgi nebuvo sprendžiamas klausimas, kada buvo pastatyti statiniai – garažas ir tvora, esantys žemės sklype (unikalus Nr. 0101-0039-0157) (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir, priešingai nei teigia prašymą dėl proceso atnaujinimo padavęs V. K., teismas nekonstatavo, kad šis pastatas yra pastatytas pagal 2009 m. lapkričio 25 d. išduotą statybos leidimą Nr. NS/1174/09-1246.

Be to, iš prašymo atnaujinti procesą turinio matyti, jog iš esmės V. K. nesutinka su Inspekcijos 2014 m. gegužės 6 d. surašytu savavališkos statybos aktu, kadangi jis priimtinas neatlikus teismo nurodyto papildomo tyrimo, ir mano, jog Inspekcija nepagrįstai prašo pašalinti savavališkos statybos padarinius, taigi teisines pasekmes V. K. iš esmės sukelia ne administracinėje byloje Nr. I-686-121/2014 padarytos išvados, o būtent minėtas savavališkos statybos aktas.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog V. K. nenurodė, kokią įtaką jo įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų materialinės ir proceso teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo spendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su prašymą dėl proceso atnaujinimo padavusio asmens argumentais, jog administracinėje byloje Nr. I-686-121/2014 teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą, vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies 7 punktu.

Netenkinus prašymo dėl proceso atnaujinimo, nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 7 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-168-121/2014 vykdymo sustabdymo.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija vertina, jog V. K. prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas, todėl procesą administracinėje byloje Nr. I-686-121/2014 atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

V. K. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-686-121/2014 pagal pareiškėjos R. S. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.