- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-15
- Bylos Nr.
- e2YT-1503-470/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00343-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snaigė Juknevičienė
- Pareiškėjas
- J. K.
- Suinteresuotas asmuo
- E. K., I. K., A. K.
- Kategorijos
- 2.5.2Įpėdiniai
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. K. pareiškimą su suinteresuotais asmenimis E. K., I. K., A. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. K. pareiškimu kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po jos vyro L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Juridinio fakto nustatymas pareiškėjai, kaip įstatyminei L. K. įpėdinei, suteiktų teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą jo valdytą turtą, kas leistų pilna apimtimi priimti palikimą, jį pareiškėjai valdyti, naudotis, disponuoti.
Pareiškėja nurodė, kad L. K. buvo jos sutuoktinis, santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Santuokoje susilaukė trijų sūnų E. K., I. K., A. K.. (duomenys neskelbtini) vyras mirė. Pareiškėjai gyvenant santuokoje su L. K. 1995-08-30 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 4042 buvo įgytas 0,0700 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), SB „(duomenys neskelbtini)”, 2003-09-20 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 8134 – 0,0480 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), SB „(duomenys neskelbtini)”, šias aplinkybes patvirtina Nekilnojamojo turto registro išrašai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Turtas Nekilnojamojo turto registre registruotas pareiškėjos vardu. Po vyro mirties pareiškėja mirusio sutuoktinio turto dalimi naudojosi kaip savo, saugojo jį, rūpinosi, mokėjo mokesčius. Pareiškėjos veiksmai aiškiai rodo, kad ji po vyro mirties jo palikimą priėmė faktiniu valdymu. Į notarą paveldėjimo tikslu nei pareiškėja, nei jos vaikai nesikreipė, nes nemanė, kad tai būtina, o palikimą priėmė faktiniu valdymu, tai gali būti patvirtinama tik nustatant juridinį faktą teisme.
Suinteresuoti asmenys E. K., I. K., A. K. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus.
Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktai nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 kt.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja J. K. ir L. K. buvo sutuoktiniai, šį faktą patvirtina į bylą pateiktas santuokos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). L. K. mirė (duomenys neskelbtini), apie ką sprendžiama iš medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų. Po L. K. mirties liko jam priklausantis turtas – 0,0700 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), SB „(duomenys neskelbtini)”, ir 0,0480 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), SB „(duomenys neskelbtini)”. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad nėra užvesta byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į L. K. palikimą. L. K. nebuvo sudaręs testamento, o pareiškėja J. K. per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą po sutuoktinio mirties nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą ir palikimo pagal įstatymą nepriėmė. Pareiškėjos pateikti įrodymai įrodo, kad su mirusio sutuoktinio turtu pareiškėja tvarkėsi kaip savininkė.
Pripažintina, kad J. K. turi teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusio vyro turtą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad J. K. iš karto po savo vyro L. K. mirties pradėjo valdyti paliktą turtą. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra. J. K. laiku nesikreipė į notarą dėl turto paveldėjimo, tačiau faktiškai priėmė po vyro mirties atsiradusį palikimą, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinis faktas nustatytas tam, kad pareiškėja J. K. galėtų įgyvendinti savo teises į paveldėjimą.
Iš pareiškėjos valstybei priteistinos 13,04 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 444–448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos J. K. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po vyro L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatomas tam, kad pareiškėja J. K. galėtų visa apimtimi įgyvendinti paveldėjimo teisę į sutuoktinio L. K. palikimą.
Priteisti iš J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 13,04 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą skolininko pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.