Telšių apylinkės teismo nutartis

2025-05-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-33-671/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-05-14
Bylos Nr.
II-33-671/2025
Teisminio proceso Nr.
4-47-3-00008-2025-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Audronė Alčauskienė
Pažeidėjas
V. K.
Pareiškėjas
V. K.
Advokatai
Gintaras Keliauskas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-33-671/2025Teisminio proceso Nr. 4-47-3-00008-2025-5Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1; 1.5.3; 21.10.4 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 14 d.Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Audronė Alčauskienė,sekretoriaujant Ingai Janušauskienei,

dalyvaujant pareiškėjui, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. K., jo atstovui advokatui Gintarui Keliauskui,

skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus atstovui S. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. skundą dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. kovo 4 d. nutarimo Nr. VDI-ANR N-144-2025 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. K. pateikė skundą, kuriame nurodė, jog Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir VDI) pareigūnas 2025 m. kovo 4 d. nutarimu, už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, paskyrė jam 3250 eurų baudą.

Pareiškėjas su padarytu pažeidimu sutinka ir labai gailisi, teikia skundą manydamas, kad yra pagrindai ir sąlygos sušvelninti paskirtą nuobaudą arba ją panaikinti, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį. Nurodė, jog pareiškėjo veiksmai nėra didelio pavojingumo laipsnio ir pobūdžio, taip pat neįvertintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nebuvo nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl paskirta nuobauda yra per griežta, nėra teisinga ir prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir paskirtą administracinę nuobaudą sumažinti iki 500 Eur arba visai panaikinti.

Teismo posėdyje V. K. paaiškino, jog yra UAB “G.” direktorius ir vienintelis akcininkas. Kadangi įmonė nėra didelė, jis pats tvarko personalo klausimus, pasirašo darbo sutartis su darbuotojais, todėl supranta, kad jis yra atsakingas už netinkamą darbuotojo darbo įforminimą. 2024 m. lapkričio 15 d. įmonėje buvo įdarbintas D. K., nes į darbą neatvyko vienas darbininkas, o reikėjo vykdyti pakrovimo darbus. D. K. dažnai būdavo iškviečiamas, kai pritrūkdavo darbo jėgos. D. K. į darbą pakvietė ne jis pats, o padalinio vadovas D. G., kuris ir informavo buhalterę, jog priimamas darbuotojas vienai dienai. Kadangi būtinumas priimti darbuotoją iškilo tik tą rytą, todėl pavėlavo pranešti SODRAI. Gailisi, jog taip įvyko. Tai įvyko dėl gamybinio būtinumo, nenorėjo, kad bendrovėje nelegaliai dirbtų darbininkas. Be to, tą rytą net nežinojo, jog D. K. buvo pakviestas dirbti, tai sužinojo, tik atvykus VDI pareigūnams. Supranta, kad tai neatleidžia jo nuo atsakomybės, tačiau prašė įvertinti tai, jog jis neturi galiojančių nuobaudų dėl nelegalaus darbo, augina du nepilnamečius vaikus bei išlaiko studentą, jo pajamos nėra didelės, jis vienintelis akcininkas ir bendrovės direktorius, todėl tiek ši paskirta nuobauda, tiek nuobauda, kuri paskirta juridiniam asmeniui, turės tiesioginės įtakos jo ir taip nelengvai turtinei padėčiai.

Atsiliepimas

Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija VDI su skundu nesutinka. Pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, jog V. K., būdamas UAB “G.” direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalį atsakingas už sau pavaldžių darbuotojų darbo organizavimą, jų kontrolę, darbuotojų priėmimą į darbą ir atleidimą, pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatas, o būtent esant darbo sutarties požymiams, 2024 m. lapkričio 15 d. nuo 8 val., UAB “G.” teritorijoje ir pastate, esančiame (duomenys neskelbtini)., D. K. vairavo elektrinį šakinį krautuvą “Dungheinrich”, vykdė sandėlio darbuotojo (kroviko) funkcijas, apie jo priėmima į darbą teisės aktų nustatyta tvarka mažiau prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinio apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui. V. K. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, byloje surinktus duomenis, pareiškėjui buvo paskirta bauda lygi straipsnio sankcijoje numatytam baudos vidurkiui. Nuobauda paskirta pagrįstai, todėl prašė skundo netenkinti.

VDI atstovas palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes ir prašė nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Pareiškėjas V. K. Lietuvos Respublikos Valstybinės Darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. kovo 4 d. nutarimu Nr. VDI-ANR N-144-2025 nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį 3250 Eur bauda už tai, kad jis, būdamas UAB “G.” direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalį atsakingas už sau pavaldžių darbuotojų darbo organizavimą, jų kontrolę, darbuotojų priėmimą į darbą ir atleidimą, pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatas, o būtent esant darbo sutarties požymiams, 2024 m. lapkričio 15 d. nuo 8 val., UAB “G.” teritorijoje ir pastate, esančiame(duomenys neskelbtini)., D. K. vairavo elektrinį šakinį krautuvą “Dungheinrich”, vykdė sandėlio darbuotojo (kroviko) funkcijas, apie jo priėmima į darbą teisės aktų nustatyta tvarka mažiau prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinio apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui. Tokiu būdu, V. K. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Pareiškėjas neginčija pažeidimo padarymo fakto, pripažįsta, kad skundžiamame nutarime nurodytos faktinės aplinkybės yra teisingos, pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, kad bendrovė, iškilus gamybiniam būtinumui, priėmė į darbą D. K., apie tai prieš vieną darbo dieną nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinio apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui. Šias aplinkybes nustatė ir VDI pareigūnai, atlikdami nelegalaus darbo tyrimą (b. l. 19-40), nes tiek pats D. K., tiek UAB “G.” padalinio vadovas D. G. patvirtino, jog būtent jis – D. G. 2024-11-15 priėmė sprendimą dėl D. K. įdarbinimo, todėl pavėluotai buvo pranešta apie įdarbinimą SODRAI, tai patvirtino ir buhalterė S. Š..

Pareiškėjas prašo sušvelninti paskirtą nuobaudą arba jos iš viso neskirti, nes paskirta bauda yra neproporcingai didelė padarytam nusižengimui.

ANK 95 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už nelegalų darbą. Nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviui – fiziniam asmeniui nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų ir darbdavio – juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų.

Iš bylos rašytinių dokumentų (b. l. 19-40) bei paties pareiškėjo paaiškinimo, nekyla abejonių, jog pareiškėjo veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalies sudėtis ir jis pagrįstai nubaustas, pats V. K. savo kaltę pilnai pripažįsta, todėl šiuo aspektu teismas plačiau nepasisako.

Pareiškėjas prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir panaikinti jam paskirtą administracinę nuobaudą arba paskirti mažesnę, negu numatyta sraipsnio sankcijoje.

Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos skyrimo, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Tačiau visais atvejais asmeniui skiriama administracinė nuobauda turi būti proporcinga, nevaržyti administracinį nusižengimą padariusio asmens teisių labiau, negu to reikia administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. ANK 34 straipsnio 2 dalis nustato, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Kaip matyti iš ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos dydžio, pareiškėjui paskirta bauda lygi straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016, 2AT-39-648/2023). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą taip pat konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (pav. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014). Teismas, spręsdamas ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo klausimą, atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas nėra baustas už įdarbinimo tvarkos pažeidimus, savo kaltę pripažino, gailisi ir išgyvena dėl savo neveikimo ir tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Pareiškėjas yra ne tik bendrovės vadovas, bet ir vienintelis akcininkas (b. l. 5), jo darbo užmokestis mažas (b. l. 12-13). Iš bylos medžiagos matyti, jog padarytas nusižengimas ne sisteminis, o atsitiktinis, susijęs su žmogiškąja klaida. D. K. ne vienintelį kartą buvo priimtas dirbti vienai dienai, tačiau pažeidimų, priimant į darbą, nebuvo nustatyta, tik 2024-11-15 apie įdarbinimą SODRAI buvo pranešta pavėluotai (b. l. 40; 58-59), todėl darytina išvada, kad V. K. savo neveikimu nepadarė didelės žalos R. K. socialinėms teisėms, o padarytus pažeidimus nedelsiant ištaisė. Nors neteikė rašytinių įrodymų, tačiau pareiškėjas paaiškino, kad išlaiko du nepilnamečius vaikus ir remią studentą, todėl paskirta didelė bauda neproporcingai sumažins gyvenimo kokybę, pareiškėjas neteks pajamų būtinų šeimai išlaikyti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje nustatytas ir administracinių nuobaudų skyrimui reikšmingas aplinkybes (nedidelį administracinio nusižengimo pavojingumą, V. K. nuoširdų elgesį, jo turtinę padėtį), teismas sprendžia, kad paskirta bauda yra neproporcinga padaryto nusižengimo ir paties pažeidėjo pavojingumui, neatitinka siekiamų teisėtų ir visuotinai svarbių tikslų bei akivaizdžiai labiau suvaržys asmenį, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Darytina išvada, kad ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai – atgrasyti pareiškėją nuo administracinių nusižengimų, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų, nubausti ir apriboti galimybę daryti naujus nusižengimus, gali būti pasiekti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskiriant mažesnę baudą negu straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, t. y. paskiriant 700 Eur baudą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, V. K. skundas tenkintinas iš dalies, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. kovo 4 d. nutarimas Nr. VDI-ANR N-144-2025 ir juo paskirta administracinė nuobauda pakeistini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. kovo 4 d. nutarimą Nr. VDI-ANR N-144-2025 ir juo paskirtą administracinę nuobaudą.

Pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, V. K., gim.(duomenys neskelbtini), už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 700 (septynių šimtų) Eur baudą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja Audronė Alčauskienė