Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-399-202/2017

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-10-16
Bylos Nr.: 1A-399-202/2017
Teisminio proceso Nr.: 1-07-5-00011-2015-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Rezultatas: Nutartis: Apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjai: Viktoras Kažys, Valdimaras Bavėjanas, Elena Vainienė
Nuteistasis: Ž. C., K. C., A. R., ir G
Advokatai: Ramūnas Dobrovolskis

Kategorijos

17.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1A-399-202/2017Proceso Nr. 1-07-5-00011-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 17.3. (N) (S)

LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viktoro Kažio ir Elenos Vainienės,

sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Radišauskienei,nuteistiesiems Ž. C., K. C., A. R.,jų gynėjams advokatams Ramūnui Dobrovolskiui, Sauliui Zakarevičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų Ž. C., K. C. ir jų gynėjo Ramūno Dobrovolskio bei nuteistojo A. R. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

Ž. C. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 4 dalimi, BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, BK 71 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir Ž. C. įpareigotas per šį laiką neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 15 MGL dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pervedant į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos sąskaitą SEB banke (duomenys neskelbtini).

Į atliktos bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. kovo 19 d. iki 2015 m. kovo 30 d

K. C. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda.

K. C. paskirtą baudą turi sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Nuteistajam per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nesumokėjus baudos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir nepateikus Šiaulių apygardos teismo raštinei tai patvirtinančio banko kvito, bauda bus išieškota priverstinai.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu K. C. sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. kovo 19 d. iki 2015 m. kovo 20 d. pakeistas 2 MGL (75,32 Eur) dydžio bauda ir ši bauda įskaityta į atliktos bausmės laiką.

A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda.

A. R. paskirtą baudą turi sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Nuteistajam per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nesumokėjus baudos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir nepateikus Šiaulių apygardos teismo raštinei tai patvirtinančio banko kvito, bauda bus išieškota priverstinai.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu A. R. sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. kovo 19 d. iki 2015 m. kovo 20 d. pakeistas 2 MGL (75,32 Eur) dydžio bauda ir ši bauda įskaityta į atliktos bausmės laiką.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir G. C., tačiau šio asmens atžvilgiu pirmosios instancijos teismo nuosprendis nėra skundžiamas

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. C. nuteistas už tai, kad 2015 m. kovo mėn., iš nenustatyto asmens, pažeisdamas nustatytą tvarką, t. y. 2004-05-26 LR ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2013-09-10) 2 punkto, 2.1. ir 2.1.1. papunkčių reikalavimus, numatančius, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius <...>, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais – banderolėmis (išskyrus šių Taisyklių 3 punkte nurodytus atvejus)“, 3 punkto, 3.1. ir 3.1.2. papunkčių reikalavimus, numatančius, kad ,,Fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius <...>, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką <...> tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija <...> 10 pakelių cigarečių <...> kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares“, t. y. turėdamas teisę gabenti tik 10 pakelių cigarečių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 729 redakcija) patvirtintų Keleivių įvežamų prekių apmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių 8 punkto, 8.1. ir 8.1.1. papunkčiai), įgijo ir iki 2015-03-19, 20:50 val., neteisėtai laikė kieme adresu (duomenys neskelbtini) akcizais apmokestinamas prekes – 12580 pakelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė prekių viršija 250 MGL dydžio sumą ir, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 33255 eurų.

2. G. C., Ž. C., K. C. ir A. R. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, pažeisdami nustatytą tvarką, t. y. 2004-05-26 LR ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2013-09-10) 2 punkto, 2.1. ir 2.1.1. papunkčių reikalavimus, numatančius, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius < ... >, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais – banderolėmis (išskyrus šių Taisyklių 3 punkte nurodytus atvejus)“, 3 punkto, 3.1. ir 3.1.2. papunkčių reikalavimus, numatančius, kad ,,Fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius <...>, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką <...> tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija <...> 10 pakelių cigarečių <...> kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares“, t. y. turėdami teisę gabenti tik 10 pakelių cigarečių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 729 redakcija) patvirtintų Keleivių įvežamų prekių apmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių 8 punkto, 8.1. ir 8.1.1. papunkčiai), pasikėsino minėtas cigaretes gabenti automobiliais: automobilyje „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – 4000 pakelių cigarečių „Winston Blue“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 10614 eurų; automobilyje „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 4650 pakelių cigarečių „Winston Blue“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, 12338,50 eurų; automobilyje „M. B.“, valts. Nr. (duomenys neskelbtini) – 430 pakelių cigarečių „Winston Blue“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1140,50 eurų, kieme adresu (duomenys neskelbtini) laikytas 3500 pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 9162 eurų, tačiau 2015-03-19, apie 20:50 val. juos sulaikė Valstybės sienos apsaugos pareigūnai.

Šalies argumentai

3. Nuteistieji Ž. C., K. C. ir jų gynėjas apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nuosprendį, kuriuo Ž. C. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria K. C. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

3.1. Apeliantai, remdamiesi Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas Ž. C. ir K. C. kaltais pagal BK BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, nes byloje esančius prieštaravimus nepagrįstai vertino nuteistųjų nenaudai.

3.2. Apeliaciniame skunde cituojant BPK 1 straipsnio, BK 2 straipsnio 4 dalies bei BK 3 straipsnio 3 dalies nuostatas teigiama, jog įvertinus visus bylos duomenis ir jų pagrindu priimtą skundžiamą nuosprendį, matyti, kad kaltinimą pateikęs prokuroras be jokių duomenų Ž. C. ir K. C. inkriminavo nusikalstamą veiką susijusią dėl neteisėto akcizais apmokestinamų prekių įgijimo ir laikymo.

6. Apeliantai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tyrė bei analizavo iš esmės tik Ž. C. ir K. C. kaltinančius įrodymus, todėl pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Tai turėjo esminę reikšmę sprendžiant Ž. C. ir K. C. kaltės klausimą ir lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo, numatyto BK 199² straipsnio 1 dalies, taikymą.

Žemesnės instancijos teismas

3.3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2015 m. kovo 19 d., apie 20.50 val., Valstybės sienos apsaugos pareigūnai sulaikė Ž. C. ir K. C. (duomenys neskelbtini) prie automobilių, kuriuose buvo popierinės dėžės bei polietileninei juodos spalvos maišai, o juose buvo cigaretės, už kurias nebuvo sumokėtas akcizas. Apeliantų nuomone, vien nustatytas faktas, kad nuteistieji buvo sulaikyti prie automobilių su juose esančiomis akcizais apmokestintomis prekėmis dar nereiškia, kad jie (Ž. C. ir K. C.) kėsinosi įvykdyti nusikalstamą veiką, turėjo tyčią bei veikė žinodami jog gali nusikalsti. Tai reiškia, kad teismas privalėjo nurodyti visus nuteistųjų veiksmuose esančius veikos požymius, o neapsiriboti prielaidomis. Todėl ir baudžiamoji atsakomybė pagal aptariamą straipsnį, nesant jų kaltės, negalima.

Šalies argumentai

3.4. Apeliantai teigia, jog teismas nepagrįstai Ž. C. ir K. C. parodymus, kad jie nežinojo, jog pasikėsino neteisėtai gabenti 12580 pakelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, atmetė kaip neteisingus. Toks vertinimas, anot skundo autorių, padarytas nesigilinant į buvusias faktines aplinkybes, o išvada padaryta iš jau užfiksuotų duomenų po įtariamųjų sulaikymo. Apeliantai taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas akcentavo įvykio vietos apžiūros protokolą, tačiau tokia išvada prieštarauja ne tik buvusioms aplinkybėm, tyrimo taktikai ir tyrėjų veiksmams, bet ir nuteistųjų parodymams.

3.5. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo pridėtų nuotraukų matyti, jog atidaryta dėžė su cigaretėmis negalėjo būti įdėta (negalėjo tilpti per durų angą) į automobilio galą. Maža to, apžiūrint įvykio vietą, buvo fiksuojama galimai padaryta nusikalstama veika ir galimai neteisėtas akcizais apmokestinamas prekių disponavimas, todėl pareigūnams būtina buvo užfiksuoti, jog automobilyje buvo rastos neapmokestintos cigaretės. Fotonuotraukose 3 ir 4 akivaizdžiai matyti, kad visi juodos spalvos polietileniniai maišai užrišti, o pirmas maišas, esantis automobilio Audi A4 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje, atrištas ir padaryta nuotrauka.

3.6. Apeliantai pažymi, kad 2015 m. kovo 19 d. apie 20.50 val. įvykio vietoje buvo sulaikyti keturi asmenys, o įvykio vietos apžiūra pradėta daryti tik 22.00 val. Atliekant įvykio vietos apžiūrą nedalyvavo nė vienas iš sulaikytųjų, nes buvo išvežti iš sulaikymo vietos kitų pareigūnų, todėl teigti, kad liudytojai A. P., K. S., A. K. matė automobilyje „M. B.“ dėžę su cigaretėmis, kuri buvo atidaryta, nėra pagrindo. Be to, G. C. teisme ir liudytojai (pareigūnai) patvirtino G. C. parodymus, kad sulaikytas įtariamasis jau buvo sužalotas ir galimai buvo sugipsuotas, todėl buvo įsodintas į „M. B.“ automobilio galą. Dėžė su cigaretėmis, buvusi automobilio gale, buvo iškelta iki atvyko kiti pareigūnai ir išvežė G. C. iš sulaikymo vietos. Išvežus sulaikytus asmenis buvo atliekamas procesinis veiksmas – įvykio vietos apžiūra, todėl ir reikėjo pakartotinai įkelti į automobilį dėžę su cigaretėmis.

Žemesnės instancijos teismas

3.7. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad ant kiekvienos iš teismo apžiūrėtų dėžių yra lipdukas su užrašu – cigarečių pavadinimu – „NZ Gold” arba „NZ Gold Super Slims”. Apeliantai atkreipia dėmesį, jog ant dėžių buvo barkodai, bet ne lipdukai, žymintys dėžės turinyje galimai esančius daiktus, maža to, barkodas buvo užklijuotas ant vienos dėžės kraštinės, todėl byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistieji matė teismo nurodytą žymėjimą ir galėjo suprasti, kad jie neša ir deda į automobilį akcizais neapmokestintas prekes.

3.8. Be to, apeliantai teigia, jog pirmosios instancijos teismas nekonkretizavo kiekvieno nuteistojo atliktų veiksmų apimties. Taip pat teismas nedetalizavo aptariamai veikai svarbaus požymio – kad kaltinamieji žinojo, jog kėsinasi gabenti akcizais neapmokestintas cigaretes. Apeliantų nuomone, net jei sutinkant su teismo iškelta prielaida, kad nuteistieji matė cigarečių blokus, nuosprendyje nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, kad Ž. C. ir K. C. žinojo, jog už gabenamas cigaretes nėra sumokėtas akcizas.

3.9. Apeliantai taip pat pažymi, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme Z. C. ir K. C. buvo pakeistas kaltinimas, kad pastarieji neįgijo ir nelaikė akcizais neapmokestintų cigarečių. Todėl teismas turėjo aprašyti duomenis ir pateikit jų vertinimą, kodėl mano, kad pastarieji žinojo apie nesumokėtą akcizą valstybei už ketintas gabenti cigaretes.

3.10. Anot apeliantų, toks teismo galutinės ir esminės išvados nemotyvavimas, kurios pagrindu buvo nuteisti Ž. C. ir K. C., ne tik prasilenkia su BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, tačiau ir patvirtina tiek BPK 303-307 straipsnių reikalavimų, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, tiek ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių Konvencijos pažeidimus.

3.11. Dėl nepakankamų išvadų pašalinant įrodymų prieštaravimus motyvavimo, nurodoma ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimuose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad kasacinės instancijos teismas privalo panaikinti ar pakeisti kasacine tvarka apskųstą nuosprendį, jei nustato, kad žemesnės instancijos teismo padarytos išvados yra nenuoseklios, paviršutiniškos, prieštaringos, nes tokių trūkumų turintys teismų nuosprendžiai neatitinka BPK 303-307 straipsniuose nustatytų reikalavimų nuosprendžio turiniui. Nuosprendis, kuriuo konstatuojama, kad traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo padarė nusikalstamą veiką, negali būti priimamas nepašalinus nagrinėjant bylą kilusių abejonių. Tokio nuosprendžio motyvuose turi būti aptartos visos bylai svarbios aplinkybės, motyvai turi būti tarpusavyje susieti, juose neturi būti loginių spragų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-544/2005).

3.12. Be to, apeliantai teigia, jog netinkamas nuosprendžio motyvavimas nuosprendį daro nesuprantamą ir užkerta kelia tinkamai gintis, nemotyvuotas sprendimas nelaikomas teisingu.

4. Nuteistasis A. R. apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį konstatuojant, kad jis jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė.

Šalies argumentai

4.1. Apelianto nuomone, skundžiamas nuosprendis paremtas neobjektyviais ir netinkamai užfiksuotais įrodymais, todėl yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas.

4.2. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo sulaikytas automobilis „M. B.”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su kartotine dėže su cigaretėmis „Winston blue”. Teisiamojo posėdžio metu apklausti VSAT pareigūnai patvirtino, jog visi tiek transporto priemonėse, tiek prie sodo namelio buvę objektai – kartotinės dėžės ir maišai buvo atidaryti bei patikrinti iki atvykstant ekspertui, kuris fiksavo dėžes bei maišus, ir šias nuotraukas pridėjo prie įvykio vietos apžiūros protokolo. Pareigūnai sutiko, kad visos talpos buvo atidarytos būtent jų, prieš kviečiant ekspertus daiktų apžiūrai įsitikinti, ar daiktai dėžėse bei maišuose yra draudžiami. Iš to seka, jog kraunant dėžes ir maišus nebuvo galima matyti ir suprasti jų turinio, nes dėl sandarios, lipnia juosta užklijotos pakuotės, nebuvo galimybės matyti ir suprasti kartotinių dėžių ar maišų turinio. Apklausti pareigūnai patvirtino, kad tyrimui reikšmingas krovinys – dėžės ir maišai iki juos pareigūnai atidarė, atplėšė, dalinai išėmė, iki pirmo prisilietimo prie objektų nebuvo niekaip užfiksuoti, tai buvo padarytas tik po atidarymo, atplėšimo, dalinai išėmus ir įsitikinus, kad visose dėžėse ir maišuose yra draudžiamų objektų – cigarečių. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, remdamasis netinkamai atlikto įvykio vietos apžiūros protokolu, buvo suklaidintas. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad yra užfiksuota, jog iš automobilio „M. B.” paimta kartotinė dėžė su cigaretėmis, tačiau nėra jokių duomenų, kaip buvo užklijuota dėžė, kaip įpakuota ir pan. Nurodyta, jog pareigūnai savo veiksmais įsitikino, kad dėžėje yra cigaretės, tačiau kaip tai buvo atlikta, kuris būtent atidarė, atklijavo cigaretes, nėra aišku. Apeliantas pažymi, kad įvykio vietos apžiūros protokolas pradėtas pildyti žymiai vėliau nei jis (A. R.) buvo sulaikytas. Dėžes atidarė pareigūnai, įsitikino dėžių turiniu nesulaukus ekspertų, kurie atvyko žymiai vėliau.

4.3. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantui nebuvo žinoma apie G. C. ketinimą įsigyti cigaretes. Šioje dalyje kaltinimas buvo pakeistas, o apklaustas VSAT pareigūnas, gavęs informaciją apie įgyjamas cigaretes, patvirtino, kad nebuvo gavęs jokios inormacijos apie galimą A. R. cigarečių pirkimą, pervežimą ar galimą realizavimą. Iš to seka, kad iš tiesų jo (A. R.) kartu su nuteistaisiais Ž. ir K. C. buvo paprašyta tik pakrauti ir pervežti nežinomo turinio dėžės ir maišus, kuriuo jis (A. R.) visiškai nesidomėjo, nes atvykimas į G. C. nurodytą vietą ir pakrovimas iki sulaikymo truko apie vieną valandą, kurio metu nebuvo jokio tikslo ar motyvo gilintis ar klausti pervežamų dėžių ir maišų turinio bei kiekio, nes jis (A. R.) atliko tik technini darbą. T. y. paprašytas vairavo automobilį ir padėjo krauti dėžes bei maišus. Apeliantas nerūko, niekada nedirbo cigarečių pramonėje, neteistas už neteisėtą disponavimą cigaretėmis, tėvai taip pat nerūko, nedisponuoja cigaretėmis, todėl jis (A. R.) neturi žinių apie cigarečių pavadinimus, pavidalą, pakelių rūšį ir pan. Todėl ant dėžių buvę užrašai nuteistajam nedavė jokios informacijos, nes iki tol užrašas niekur nebuvo matytas. Kita vertus visos dėžės, įskaitant ir dėžę, kuri buvo rasta automobilyje „M. B.”, buvo supakuotos, užklijuotos, įpakuotos į maišus, todėl tik sukrovęs objektus į transporto priemones, apeliantas neatliko jokių dėžių turinio susižinojimo veiksmų, nebuvo aktyvus. G. C. nesiteiravo apie krovinio sudėtį, nes jam visiškai nerūpėjo, buvo tik pagalbinis, pakviestas padėti pakrauti ir nuvairuoti į G. C. nurodytą vietą, t. y. vykdyti pastarojo pavestas užduotis. Nuteistasis teigia, jog G. C. asmeniškai nepažinojo, jokių bendrų reikalų neturėjo, bendravo su jo sūnumis Ž. ir K. C., todėl nelogiška ir nepagrįsta manyti, kad visiškai pašalinis ir nepažįstamas asmuo būtų dalinęsis su juo (A. R.) informacija apie prašomą pakrauti krovinį ar įtraukti į neteisėtus veiksmus. Visi su nuteistuoju atvykę asmenys išsamiai ir vienodai paaiškino, kad visos dėžės ir maišai buvo uždaryti, nei vienas kraunamas objektas nebuvo praviras, todėl nebuvo galimybės susipažinti su turiniu. Nuteistasis nebuvo krovinio pirkėjas ar pardavėjas, todėl nebuvo jokio tikslo suvokti ir žinoti apie G. C. darbo reikalus.

4.4. Apklaustas kaip liudytojas pareigūnas A. Ž. paaiškino, kad prie stebimo namo buvo sulaikytos trys transporto priemonės, kurios buvo aptrauktos plėvele, ir tik iš darbo praktikos spėjo, jog dėžėse gali būti cigaretės. Iš to seka, kad visos rastos dėžės buvo uždarytos ir įpakuotos. Nurodytos aplinkybės patvirtina A. R. ir kitų nuteistųjų paaiškinimus.

4.5. Apklaustas kaip liudytojas pareigūnas A. C. paaiškino, kad sulaikius A. R. ir kitus asmenis, buvo rastos juodos dėžės, aptrauktos juoda plėvele, kurių dalis buvo rasta automobiliuose, todėl tik turėdamas informaciją apie gabenamas cigaretes, darė prielaidą, kad dėžėse gali būti cigaretės. Apelianto nuomone, šis liudytojas taip pat patvirtino aplinkybes, jog tiek iki sulaikymo stebint nuteistuosius, tiek atlikus sulaikymą, pagal dėžes, jų įpakavimą, neatlikus jokių pašalinių veiksmų, nepaveikus dėžių pakuočių ar nepažeidus maišo, nebuvo galimybės įsitikinti objektų turiniu ir nustatyti, ar dėžėse bei maišuose yra draudžiamo turinio daiktai. Akivaizdu, kad nuosprendyje pateikiami liudytojų parodymai paaiškina aplinkybes, kurios paaiškėjo pareigūnams iki fiksavimo atlikus poveikį sulaikomų objektų atžvilgiu ir tuo pažeidus BPK nuostatas bei sulaikomų objektų fiksavimo eigos reikalavimus. Net du ikiteisminio tyrimo pareigūnai patvirtino, kad stebėdami objektą ir matydami nešamus maišus ir dėžes, neturėjo galimybės nustatyti krovinio turinio. Sulaikę nuteistuosius ir matydami objektus prie sodo namelio ir dalį krovinio pakrauto į automobilius, taip pat neturėjo galimybės identifikuoti turinio. Tik turėdami išankstinę informaciją apie ketinamas pervežti cigaretes, galėjo daryti tokio pobūdžio prielaidą, kuri nebuvo paremta jokiais objektyviais duomenimis ar matomu objektų turiniu.

4.6. Liudytojas V. G. paaiškino, kad iš pradžių matė automobiliuose sudėtus juodus polietileninius maišus, prie namelio kartotines dėžes. Apelianto nuomone, šie parodymai taip pat patvirtina, kad automobiliuose sukrautos dėžės buvo įpakuotos, užklijuotos, įvilktos į didelio tūrio šiukšlių maišus, todėl pareigūnas negalėjo nurodyti krovinio turinio. Akivaizdu, kad liudytojo nurodyta aplinkybė – „iš pradžių”, apibūdina įvykio vietos apžiūros protokolo fiksavimo klaidingumą ir neteisėtumą, nes sulaikius A. R. ir kitus asmenis, nė vienam iš pareigūnų nebuvo galimybės nustatyti dėžių ir maišų turinio, kadangi dėl įpakavimo nebuvo galima įsitikinti kas yra viduje. Tuo tarpu pareigūnai, neužfiksavę pirminio vaizdo ir krovinio būsenos, neteisėtai, nesulaukę eksperto, praplėšė dėžės ir maišus, tokiu būdu savarankiškai neteisėtai įsitikino krovinio turiniu ir negrąžinę visko į pradinę padėtį iškvietė ekspertus, kurie fiksavo ne pirminį sulaikyto objekto vaizdą, o išvestinį, paveiktą pareigūnų, ir tai buvo lemiamas suklaidinęs teismą reiškinys.

4.7. Liudytojas pareigūnas T. K. patvirtino, kad automobiliuose buvo sukrautos dėžės, kuriose buvo cigaretės. Apeliantas teigia, jog iš šių parodymų nėra galimybės suprasti, kokiame automobilyje buvo sukrautos dėžės, kaip buvo supakuotos, kada įsitikino turiniu ir pan.

4.8. Liudytojas pareigūnas A. K. paaiškino, kad automobilyje „M. B.” buvo didelė kartotinė dėžė su atviru viršumi, į kurią buvo primesta cigarečių. Apelianto nuomone, šie liudytojo parodymai neatitinka kitų pareigūnų paaiškinimų, jiems prieštarauja. Be to, parodymai neatitinka bylos duomenų, kadangi iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog išsiskirianti didelė kartotinė dėžė yra su viršumi, tai yra dėžės dangtis yra užverstas, išsiskyręs dėl pareigūnų pašalinto klijuoto paviršiaus lipnios juostos.

4.9. Be to, apeliantas teigia, jog liudytojo pareigūno K. S. parodymai taip pat nesutampa su byloje esančiais duomenimis. O būtent dėl automobilyje „M. B.” rastos didelės kartotinės dėžės, neva ji buvo atvirai neužpakuota. Liudytojas paaiškino, kad mašinose buvo tamsios dėžės, o tuo tarpu išskyrė didelę kartotinę dėžę. Matyti, kad liudytojas nurodė matęs sumestus cigarečių pakelius, tuo tarpu buvo fiksuojami blokai. Nėra nustatyta, ar J. S., ar A. K. buvo pirmas ir atliko dėžės atplėšimo veiksmus, todėl parodymai laikytini nepagrįstais ir neteisingais.

4.10. Liudytojas A. P. paaiškino, kad automobilyje „M. B.” buvo popierinė dėžė, kurioje buvo palaidos cigaretės. Liudytojas nepateikė jokių duomenų apie dėžės būseną, dangtį, įpakavimą, fiksavimo eigą, poveikį, asmenį, kuris pažeidė įpakavimą iki atvykstant ekspertams ir pan. Apeliantas mano, jog šie parodymai negali pagrįsti jo kaltę, priešingai, paneigia kitų liudytojų pateiktus paaiškinimus, kuriais rėmėsi teismas.

4.11. Iš aukščiau išdėstytų aplinkybių matyti, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi vien prieštaringais, tarpusavyje nesutampančiais liudytojų paaiškinimais, VSAT pareigūnų pateiktais duomenimis. Šie duomenys nėra patikimi, nes pirminis dokumentas – įvykio vietos apžiūros protokolas niekaip neapibūdina ginčo dėžės – automobilyje „M. B.” buvusios didelės kartotinės dėžės turinio ir pobūdžio dėl įpakavimo. Apeliantas tvirtina, kad visos dėžės bei maišai buvo supakuoti, uždaryti, todėl nebuvo galimybės matyti turinio. Tuo tarpu prieštaringi duomenys gauti apklausus tik du pareigūnus, neturi būti vertinami kaip pakankami kaltei pagrįsti, kuomet patys pareigūnai teismo posėdyje pripažino pažeidę įvykio vietos fiksavimo eigą ir nustatytą tvarką, t. y. iš pradžių atplėšė dėžes ir maišus, norėdami įsitikinti, ar yra būtina kviesti ekspertus įvykiui fiksuoti. Iš to matyti, kad įvykio vietos apžiūros protokolas neatitinka tikrovės, o tikrieji sulaikymo metu buvę duomenys nebuvo niekaip užfiksuoti. Tokiu būdu buvo pažeistas įrodymų leistinumo principas, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įrodymais, gautais pažeidus BPK nuostatas.

5. Teismo posėdyje dalyvavę nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

6. Nuteistųjų Ž. C., K. C., jų gynėjo ir nuteistojo A. R. apeliaciniai skundai atmetami.

Žemesnės instancijos teismas

7. Skundžiamu Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu Ž. C., K. C. ir A. R. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad veikdami bendrai (kartu ir su G. C., kurio atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota), pasikėsino gabenti 12 580 pakelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė – 33 255 Eur. Nuteistųjų Ž. C., K. C. ir jų gynėjo apeliaciniame skunde bei nuteistojo A. R. apeliaciniame skunde suformuluotas tapatus prašymas – panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį – grindžiamas iš esmės identiškais argumentais: apeliantai vienodai tvirtina nežinoję ir negalėję žinoti, kad maišuose, kuriuos paprašė į automobilius sukrauti G. C., buvo akcizais apmokestinamos prekės – Baltarusijos Respublikos banderolėmis pažymėtos cigaretės. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija dėl abiejų apeliacinių skundų pasisakys bendrai.

8. Byloje patikimai ir neginčijamai nustatyta, kad Ž. C., K. C. ir A. R. buvo sulaikyti 2015 m. kovo 19 d., apie 20.50 val., įvykio vietoje, prie sodo namelio, bekraunantys dėžes su Baltarusijos Respublikos banderolėmis pažymėtomis cigaretėmis į automobilius. Šios aplinkybės neginčijamos apeliaciniuose skunduose. Tačiau teigiama, kad nuteistųjų veiksmuose nėra būtinų subjektyviųjų požymių – kaltės, todėl baudžiamoji atsakomybė jų atžvilgiu negalima. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinių skundų argumentais nesutinka.

9. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniuose skunduose, baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra nusikalstamos veikos sudėtis, kurios požymius privaloma nustatyti ir pagrįsti teisiamajame posėdyje ištirtais bei teismo nuosprendyje įvertintais įrodymais. Subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymo specifika yra ta, kad, priešingai nei įrodinėjant objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius, čia paprastai nebūna vienareikšmių, tiesioginių įrodymų, o kaltės turinys paprastai nustatomas vertinant objektyviais bylos duomenimis nustatytų faktinių aplinkybių visumą.

10. Baudžiamojo proceso principas visas abejones vertinti kaltinamojo naudai (in dubio pro reo), draudimas grįsti apkaltinamąjį nuosprendį prielaidomis yra pažeidžiami tada, kai apkaltinamasis nuosprendis priimamas neišsiaiškinus visų teisingam bylos išsprendimui reikšmingų aplinkybių. Tačiau vien tik baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens manymas, kad jo gynybinė versija nėra tinkamai paneigta, nėra pagrindas konstatuoti, kad sprendimas byloje yra priimtas pažeidžiant BPK nuostatas. Nagrinėjamoje byloje imtasi būtinų priemonių tikrinant nuteistųjų keltas versijas apie tai, kokiomis aplinkybėmis jie atsidūrė įvykio vietoje, ir tvirtinimą, kad jie negalėjo žinoti apie tai, jog G. C. neteisėtai disponuoja būtent akcizais apmokestinamomis prekėmis.

11. Apeliantai viso proceso metu teigė, kad 2015 m. kovo 19 d., dienos metu, vienam iš sūnų paskambino G. C. ir paprašė padėti sukrauti statybines medžiagas į automobilius. Jie nieko neklausę, susitiko su tėvu ir pasiskolinę iš liudytojo V. J. dar vieną automobilį, nuvyko į tėvo nurodytą vietą sodų bendrijoje. Šalia namo buvo padėta daug juodų maišų su dėžėmis ir kelios pavienės kartotinės dėžės, kurias apeliantai krovė į automobilius.

12.Tai, kad apeliantai galėjo ir turėjo suprasti, jog dėžėse buvo Baltarusijos Respublikos banderolėmis paženklinti cigarečių pakeliai, nustatyta objektyviais bylos duomenimis, atitinkančiais BPK 20 straipsnyje įtvirtintus įrodymams keliamus reikalavimus.

13. Apeliaciniuose skunduose daug dėmesio skiriama įvykio vietos apžiūros protokolui ir teigiama, kad šis procesinis veiksmas buvo atliktas nesilaikant BPK reikalavimų ir tai esą lėmė šio procesinio veiksmo metu gautų duomenų nepatikimumą. Anot apeliantų, iš įvykio vietos apžiūros protokolo prieduose esančių foto nuotraukų matyti, kad keli maišai yra pradaryti ar praplėšti ir matosi cigarečių dėžės. Nuteistieji tvirtina, kad jiems kraunant maišus į automobilius jie nebuvo pradaryti, todėl pareigūnai sąmoningai siekė suklaidinti teismą užfiksuodami jau pradarytus ir apžiūrėtus maišus. Iš tiesų, kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, jo priedų, foto nuotraukose Nr. 4, 9 užfiksuoti automobilių bagažinėse sukrauti maišai, iš kurių keli pradaryti. Tačiau atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad nei vienas apklaustas sulaikyme ar įvykio vietos apžiūroje dalyvavęs pareigūnas nenurodė, kad šie maišai buvo pradaryti dar iki atliekant įvykio vietos apžiūrą. Šios aplinkybės neakcentavo ir pirmosios instancijos teismas, atmesdamas nuteistųjų keltą gynybinę versiją. Tai, kad įvykio vietoje dalyvavę pareigūnai pradarė kelis maišus siekdami patikrinti jų turinį ir tik po to nufotografavo įvykio vietą, įvykio vietos apžiūros procesinio veiksmo ir jo užfiksavimo protokole nedaro neteisėtu. Savaime suprantama, kad, atlikus įvykio vietos apžiūrą, patikrinami, apžiūrimi ir paimami jos metu surasti daiktai, turintys reikšmės tyrimui (šiuo atveju cigarečių pakeliai, supakuoti į dėžes ir maišus). Bylos duomenys patvirtina, kad, vadovaujantis BPK 92, 179, 207 straipsnių nuostatomis, buvo atlikta įvykio vietos apžiūra, surašytas įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kokie daiktai (nurodant tam tikrus jų požymius), kurioje vietoje rasti bei paimti, kad jie supakuoti ir sunumeruoti; prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėta foto lentelė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvykio vietos apžiūros protokolas atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus. Nėra jokio teisinio pagrindo daryti išvadą, kad šis procesinis veiksmas atliktas pažeidžiant BPK nuostatas.

14. Tuo tarpu ta aplinkybė, kad ant galinės automobilio „Mercedez Benz“ sėdynės buvo padėta pravira kartoninė dėžė ir buvo aiškiai matyti joje esančios cigaretės, nustatyta ne tik įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, bet ir liudytojų bei iš dalies pačių nuteistųjų parodymais. Liudytojas A. Ž., Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas, pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad tikrindamas pirminę informaciją ir stebėdamas sodo namelį, matė, kaip įsijungdavo šviesos daviklis, apšviesdamas asmenis, nešiojančius ir kraunančius į automobilius dėžes. Sulaikius asmenis, buvo rasti trys automobiliai, kurių salonai ir bagažinės buvo prikrauti dėžių su cigaretėmis. Dalis dėžių buvo padėtos ant sodo namelio laiptų (t. 4, b.l. 109-110). Iš esmės tokius pačius parodymus apie asmenų nešamas dėžes nuo sodo namelio davė ir sulaikyme dalyvavęs liudytojas A. Č. (t. 4, b.l. 110-111). Kartonines dėžes, nesupakuotas į juodą maišą, patvirtino matęs ir liudytojai V. G. (t.4, b.l. 111-112) bei A. K. (t. 4, b.l. 113-114). Pastarasis liudytojas patvirtino ir tai, kad dėžės buvo atidarytos jau atvykus ekspertams, išskyrus vieną, kuri buvo padėta automobilio „M. B.“ salone. Ši dėžė jau buvo pradaryta iki apžiūros. Joje matėsi cigarečių blokai ir pakeliai. Ant kai kurių dėžių buvo užrašai, iš kurių buvo akivaizdu, kad dėžėse yra cigaretės. Tokie liudytojo A. K. parodymai sutampa su liudytojo K. S. parodymais, kuris taip pat patvirtino ant galinės automobilio „M. B.“ sėdynės pastebėjęs pradarytą dėžę, kurioje matėsi sudėtos cigaretės. Be to, ant kitų dėžių, buvusių įvykio vietoje, buvo matyti užrašytas cigarečių pavadinimas (t. 4, b.l. 114-115). Liudytojas A. P. taip pat patvirtino, kad sulaikius įtariamuosius, sodybos teritorijoje buvo rastos kartoninės dėžės su etiketėmis. Taip pat automobilio „Mercedez Benz“ salone buvo pravira dėžė, kur matėsi cigarečių pakeliai. Šis liudytojas patvirtino ir tai, kad prie namo buvo pritvirtintas šviesos daviklis, kuris nuo judesio įsijungdavo (t. 4, b.l. 128-130).

15. Nuteistasis Ž. C. neneigė krovęs į automobilį kartonines dėžes, tačiau tvirtino užrašų nepastebėjęs, kadangi buvo tamsu (t. 2, b.l. 167-168; 178-179; t. 4, b.l. 131-132). Nuteistasis K. C. patvirtino tai, kad kartu su A. R. nešė vieną didesnę dėžę, kurią padėjo automobilyje „Mercedez Benz“, ant galinės sėdynės. Jis kaip ir Ž. C. teigė, kad buvo tamsus paros metas, todėl užrašų nematė (t. 3, b.l. 36-37; t. 4, b.l. 132). Tokius pačius parodymus davė ir A. R. (t. 3, b. l. 74; t. 4, b.l. 133). Taigi visi trys nuteistieji iš esmės neneigė nešę kartonines dėžes, tarp jų ir tą, kuri buvo padėta ant galinės „Mercedez Benz“ automobilio sėdynės. Tačiau tvirtino, kad nematė ir nesuprato, kas yra dėžių viduje. Toks teiginys paneigiamais pirmiau aptartais liudytojų parodymais ir kitais objektyviais bylos duomenimis. Priešingai nei tvirtino nuteistieji, sodybos kieme nebuvo visiškai tamsu, kadangi prie namo įėjimo buvo pritvirtintas šviestuvas, kuris įsijungdavo ir apšviesdavo kiemo teritoriją nuo judesio. Todėl nuteistieji turėjo galimybę pamatyti ant nešamų dėžių užklijuotas etiketes. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas patikrinti šią aplinkybę, pavedė atlikti ir pats atliko papildomus procesinius veiksmus – įpareigojo prokurorą apžiūrėti ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai apžiūrėjo dėžes bei ant jų esančias etiketes. Iš apžiūros protokolo matyti, kad ant kartoninių dėžių yra priklijuotos etiketės su rusų kalba užrašytais cigarečių pavadinimais, nuoroda į jų gamintojus (t.4, b.l. 169-185). Užrašai yra nemažo formato, jų yra ne vienas ant dėžės, todėl nuteistųjų teiginiai, kad užrašų nematė, yra neįtikinami. Nuteistasis A. R. tvirtina nesupratęs, kad dėžėse yra cigaretės dar ir todėl, jog niekada nėra rūkęs. Tačiau toks jo teiginys iš dalies paneigiamas tuo, kad asmens kratos metu pas jį buvo surasta narkotinės medžiagos – kanapės, kurią, kaip paaiškino pats apeliantas, buvo įsigijęs savo reikmėms (t. 3, b.l. 188-189). Ši narkotinė medžiaga paprastai vartojama ją rūkant.

16. Svarbi aplinkybė, leidusi pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstą išvadą dėl nuteistųjų kaltės pasikėsinus neteisėtai gabenti akcizais apmokestinamas prekes, yra pirmiau aptarti liudytojų parodymai apie tai, kad ant galinės automobilio „Mercedez Benz“ sėdynės buvo padėta viena pravira dėžė, kurioje aiškiai matėsi cigarečių pakeliai. Priešingai nei teigiama A. R. apeliaciniame skunde, pareigūnai vienodai tvirtino, kad ši dėžė, priešingai nei juodi maišai, jau buvo atidaryta iki jiems atvykstant į įvykio vietą ir atliekant įvykio vietos apžiūrą. Šios dėžės vaizdas užfiksuotas ir įvykio vietos apžiūros protokole. Nuteistieji K. C. ir A. R. patvirtino, kad būtent jie minimą dėžę atnešė į automobilį. Tai reiškia, kad nešdami šią dėžę, nuteistieji negalėjo nematyti joje esančių cigarečių pakelių. Nuteistųjų K. C. ir Ž. C. gynėjo teiginių apie tai, kad ši dėžė galėjo būti iškelta iš automobilio ir praverta tada, kai į ją buvo pasodintas sulaikytas G. C., nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Šios aplinkybės nenurodė ir nuteistasis G. C. (t. 4, b.l. 130-131).

17. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareigūnai sąmoningai siektų apkalbėti K. C., Ž. C. ir A. R., klastodami įrodymus ar duodami juos kaltinančius parodymus. Visi nuteistieji turėjo tinkamas ir pakankamas galimybes teisme aiškintis jiems svarbias aplinkybes, susijusias su įvykio vietos apžiūra, užduoti liudytojams (pareigūnams) klausimus ir taip ginčyti jų parodymų ar įvykio vietos apžiūros protokolo patikimumą. Taigi nebuvo atimtos ar kitaip iš esmės suvaržytos apeliantų įstatymų garantuotos teisės.

18. Aptartų faktinių aplinkybių, kurios nustatytos BPK 20 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus atitinkančiais įrodymais, visuma, leido nuosprendį priėmusiam teismui padaryti pagrįstą ir patikimą išvadą, kad nuteistieji negalėjo nežinoti ir nesuprasti, kad tamsiu paros metu, atokioje vietoje, į automobilius krauna ne statybines medžiagas, o būtent akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes. Šioje vietoje pažymėtina, kad nepagrįstas nuteistųjų gynėjo argumentas, jog K. C. ir Ž. C. nežinojo, kad už jų krautas cigaretes nebuvo sumokėtas akcizas. Pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymą, pareigą mokėti akcizus turi akcizų mokėtojais registruoti asmenys (akcizais apmokestinamų prekių gavėjai). Akivaizdu, kad nei vienas iš nuteistųjų nėra įregistruotas kaip akcizo mokėtojas. Be to, cigarečių krovimo vieta (atokus, nuteistiesiems anksčiau nežinomas sodo namelis), paros metas, leido pagrįstai manyti, kad cigaretės su Baltarusijos Respublikos banderolėmis buvo kraunamos siekiant jas gabenti neturint tam teisėto pagrindo.

19. Iš pirmiau aptartų įrodymų ir jais nustatytų faktinių aplinkybių galima daryti patikimą išvadą, kad K. C., Ž. C., A. R. bendrininkavo darydami BK 22 straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Nusikalstamos veikos vykdytojai, sujungę savo pastangas, įgyvendina objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, t. y. bendrais veiksmais pasiekia bendrą nusikalstamą rezultatą, ir atsako už tas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 24 straipsnio 3 dalis, 25 straipsnio 2 dalis, 26 straipsnio 1 dalis). Taigi, bendravykdytojai atsako už bendrai padarytą nusikalstamą veiką pagal konkretų BK specialiosios dalies straipsnį. Nagrinėjamu atveju – už pasikėsinimą neteisėtai gabenti cigaretes su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė – 33 255 Eur; visi trys nuteistieji bendromis pastangomis krovė į automobilius cigaretes, todėl teisiniam veikos vertinimui pagal aptariamą baudžiamąjį įstatymą neturi reikšmės kiekvieno iš jų konkretūs atlikti veiksmai, kaip tai teigiama gynėjo apeliaciniame skunde.

20. Įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, patikrinus jį apeliacinių skundų ribose, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti ar keisti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų Ž. C., K. C., jų gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio ir nuteistojo A. R. apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjai Valdimaras BavėjanasViktoras KažysElena Vainienė