Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-07-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-263-1053/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-07-24
Bylos Nr.
eAN2-263-1053/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00566-2025-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ugnė Gailiūnienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-263-1053/2025Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00566-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.3; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 24 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ugnė Gailiūnienė,sekretoriaujant Kamilei Sipavičiūtei,

dalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui Gintautui Radzevičiui,

asmeniui, kurio atžvilgiu administracinė teisena nutraukta, V. M.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija), atstovaujamo vyriausiojo tyrėjo Gintauto Radzevičiaus, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 26 d. nutarimo, kuriuo iš dalies tenkintas V. M. skundas ir nutarta panaikinti Institucijos 2025 m. kovo 13 d. nutarimą ir V. M. administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 4 dalį nutraukti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Institucijos 2025 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-6023-2025 (toliau – nutarimas) V. M. nubaustas už tai, kad 2025 m. vasario 8 d., 18.38 val., Geležinio Vilko – Gerosios Vilties gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas transporto priemonę Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į reguliuojamą sankryžą ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui. Tokiais savo veiksmais V. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 73.11, 165 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 4 dalyje, jam paskirta administracinė nuobauda – 80 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 2 mėnesiams.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su nutarimu, V. M. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas už ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirti jam administraciniu nurodymu pasiūlytą sumokėti administracinę nuobaudą – 60 Eur dydžio baudą ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo 2 mėnesiams.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 26 d. nutarimu V. M. skundas tenkintas iš dalies, nutarta panaikinti skundžiamą nutarimą ir V. M. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį nutraukti. Teismas nutartyje nurodė, kad byloje nėra objektyvių, neginčytinų ir abejonių nekeliančių duomenų, patvirtinančių, kad V. M. įvažiavo į reguliuojamą sankryžą ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai

4. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 26 d. nutarimą ir palikti galioti Institucijos nutarimą arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, įpareigojant iškviesti ir apklausti policijos pareigūnus, sustabdžiusius V. M..

4.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė principą in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo (administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens) naudai), nes neišnaudojo visų priemonių bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nesivadovavo aukštesniųjų instancijų praktika, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir neteisingai pritaikė materialinės teisės normas.

4.2. Institucijos atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad vaizdo įraše nėra aiškiai matomas šviesoforo signalas, kurį matė pažeidėjas, todėl neva negalima vienareikšmiškai konstatuoti pažeidimo fakto, neatitinka teismui tenkančios pareigos ištirti bylą visapusiškai, objektyviai ir nešališkai. Bylos vaizdo medžiaga patvirtina, kad pažeidėją sustabdė policijos pareigūnai, kurie buvo tiesioginiai pažeidimo situacijos stebėtojai. Nepaisydamas to, teismas šių pareigūnų neiškvietė ir jų neapklausė, nors jų parodymai galėjo būti esminiai.

4.3. Anot Institucijos atstovo, pažeidėjo versija, kad jis į sankryžą įvažiavo „mirksint geltonam signalui“, yra paneigta. Tai patvirtina tiek bylos medžiagoje esantis vaizdo įrašas, tiek pareigūno paaiškinimai. V. M. tiek jį sustabdžiusiam pareigūnui (kaip užfiksuota vaizdo įraše), tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad jam artėjant prie sankryžos esą „geltona, pradėjo mirksėti“, tačiau policijos pareigūnas paaiškino: „Geltonas signalas nemirksi, jis dega. Jei mirksi – reiškia, kad šviesoforas sugedęs“. Šis pareigūno paaiškinimas atitinka techninius KET reikalavimus ir paneigia pareiškėjo versiją, todėl pastaroji vertintina kaip subjektyvi ir klaidinanti interpretacija, nesuteikianti pagrindo netaikyti atsakomybės ar jos švelninti. Pats pareiškėjas neneigia, kad į sankryžą įvažiavo degant geltonam signalui. Pagal KET 166 punktą tai leidžiama tik tuo atveju, jeigu sustojimas pareikalautų staigaus stabdymo, tačiau vaizdo įraše nėra matyti jokių iš paskos važiuojančių automobilių, kuriems galėjo būti sudaryta kliūtis, todėl būtinojo reikalingumo versija laikytina nepagrįsta.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą asmuo, kurio atžvilgiu administracinė teisena nutraukta, V. M. prašo atmesti Institucijos atstovo apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.

5.1. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad po įvykio, bendraudamas su pareigūnu, V. M. akivaizdžiai jautėsi įsitempęs, prarado gebėjimą aiškiai ir nuosekliai išreikšti savo poziciją, aiškindamas situaciją sumaišė ne tik šviesoforo signalus, bet ir, nenorėdamas ginčytis, kitas detales tiesiog nutylėjo.

Šalies argumentai

5.2. V. M. teigimu, Institucija ne tik jį suklaidino, bet ir iškraipė tiesą, nes Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, jog byloje nėra objektyvių, neginčytinų ir abejonių nekeliančių duomenų, patvirtinančių, kad V. M. įvažiavo į reguliuojamą sankryžą ir ją pervažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui. Byloje esančiame vaizdo įraše nėra matoma, koks šviesoforo signalas dega V. M. įvažiuojant į sankryžą.

Atsiliepimas

5.3. Atsiliepime į apeliacinį skundą pažymima, kad prašymas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 26 d. nutarimą neturi objektyvaus ir svaraus teisinio pagrindo, o bylos grąžinimas pirmosios instancijos teismui šiuo atveju būtų nepagrįstas ir neracionalus, nes nebūtų nustatyta naujų reikšmingų bylos išnagrinėjimui aplinkybių. Toks procesas tik nepateisintai švaistytų valstybės biudžeto lėšas, ilgintų bylos nagrinėjimo trukmę bei nenaudingai apkrautų pareigūnus ir teismą.

6. Nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje žodinio proceso tvarka Institucijos atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o V. M. prašė apeliacinį skundą atmesti. Teismo posėdyje atliktas dalinis įrodymų tyrimas, kurio metu apklausti liudytojai – policijos pareigūnai ir ištirti papildomai byloje teismo išsireikalauti duomenys – SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2025 m. liepos 3 d. pateikti šviesoforų, esančių Vilniaus mieste, Geležinio Vilko – Gerosios Vilties gatvių sankryžoje, veikimo režimą 2025 m. vasario 8 d. 18.00 val. – 19.00 val. vaizduojantys dokumentai.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas.

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje.

8. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju N. P. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities kelių policijoje. Dirbo su kolege, jų automobilis stovėjo Gerosios Vilties g., prie šviesoforo, laukė, kol jiems užsidegs žalias šviesoforo signalas, ketino važiuoti į kairę, link Savanorių pr. Stovėdami pastebėjo, kad automobilis važiavo Geležinio Vilko g. link Savanorių pr., pravažiavo sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Ten yra problematiška sankryža ir daugelis pažeidinėja taisykles, kadangi važiuojant nuo tunelio yra leistinas 60 km/h greitis, bet jau nuo tos vietos greitis ribojamas iki 50 km/h, ir daugelis vairuotojų nenori stoti prie to šviesoforo signalo. Dažnai vairuotojai klysta, nuo kurios vietos prasideda sankryža. Atvažiuojant nuo tunelio yra įvažiavimas į Vingio parką, kuris nesiskaito sankryža, bet ten yra „Stop“ linija, o už to įvažiavimo yra dar viena „Stop“ linija ir jau tada ten stovi šviesoforas. Čia sankryža, o visi galvoja, kad sankryža yra nuo įvažiavimo į Vingio parką. Asmuo iš pradžių sakė, kad mirksėjo geltona, po to sakė, kad važiavo per mirksintį žalią šviesoforo signalą. Realiai šviesoforai veikia taip: iš pradžių kažkurį laiką mirksi žalias, kuris įspėja, kad bus perjungimas į draudžiamą – geltoną šviesoforo signalą, per kurį važiuoti draudžiama, tačiau vairuotojai ignoruoja ir važiuoja toliau. Tuomet užsidega raudonas šviesoforo signalas, kuomet jie atvažiuoja prie antros „Stop“ juostos ir vadinasi, kad užsidegus raudonam šviesoforo signalui, jie visą sankryžą kerta per raudoną, tą jie šiuo atveju ir užfiksavo. Už šio vairuotojo nebuvo jokio kito vairuotojo. Jis stovėdamas sankryžoje mato ir šviesoforą, kuris dega jam, ir tą, kuris degė vairuotojui. Sankryža yra „T“ formos“, Geležinio Vilko g. vairuotojams stovi vienas šviesoforas, o kitas dubliuojasi ir stovi kitoje sankryžos pusėje esančioje salelėje. Šį pareigūnai iš savo automobilio matė. Jie abu veikia vienodai, taigi pareigūnai matė, kada jis degė raudonai. V. M. nepažįsta.

9. Iš SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2025 m. liepos 3 d. pateiktos informacijos matyti, kad šviesoforai Geležinio Vilko – Gerosios Vilties gatvių sankryžoje 2025 m. vasario 8 d. 18.00 val. – 19.00 val. veikė taip: nuo to momento, kai šviesofore, reguliuojančiame transporto priemonių eismą Geležinio Vilko gatve iš tos pusės, iš kurios važiavo V. M. (SGR:1 (12/409)), įsijungia geltonos spalvos šviesoforo signalas (prieš įsijungiant raudonos spalvos šviesoforo signalui), iki tol, kol šviesofore, reguliuojančiame transporto priemonių eismą skersai V. M. važiavimo krypčiai iš Gerosios Vilties gatvės įvažiuojant į Geležinio Vilko gatvę (SGR:2 (12/409)) įsijungia geltonos spalvos šviesoforo signalas (prieš įsijungiant žalios spalvos šviesoforo signalui) yra 5 sekundžių laikotarpis – geltonos spalvos signalas dega 3 sekundes, raudonos – 2 sekundes.

10. Pagal ANK 569 straipsnio 5 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pažeidimai, susiję su įrodymų vertinimu, gali būti pripažįstami esminiais proceso pažeidimais, sukliudžiusiais teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, tais atvejais, kai teismas išvadas padaro nesiėmęs įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-55-648/2018, 2019 m. sausio 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019, 2020 m. gegužės 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-24-458/2020).

11. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas įvertinęs tik byloje esantį vaizdo įrašą, kuriame nematyti visos byloje nagrinėjamos situacijos (vaizdo įraše sankryža fiksuojama tik iš vieno taško) vadovavosi in dubio pro reo principu ir konstatavo, kad byloje nėra objektyvių, neginčytinų ir abejonių nekeliančių duomenų, patvirtinančių, kad V. M. įvažiavo į reguliuojamą sankryžą ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, todėl administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiamu nutarimu, skundu, įvertinęs apeliacinės instancijos teisme, atlikus dalinį įrodymų tyrimą, ištirtus papildomus duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, V. M. atžvilgiu nutraukdamas administracinę teiseną pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį, netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nesiėmė pakankamų veiksmų tam, kad būtų pašalintos visos byloje kylančios abejonės, todėl padarė esminį proceso pažeidimą ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

12. ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles. KET 73.11 punkte numatyta, kad raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą. KET 73.7 punkte nustatyta, kad geltonas signalas taip pat draudžia eismą (išskyrus KET 29 ir 166 punktuose nurodytus atvejus) ir informuoja, jog šviesoforo signalai pasikeis. Remiantis KET 165 punktu, esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, – prieš šviesoforą, kertamą ar prisijungiančią važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją, dviračių pervažą taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui. KET 29 ir 166 punktuose nurodyta, kad vairuotojams, kurie užsidegus geltonam šviesoforo galėtų sustoti nurodytose vietose tik staigiai stabdydami, leidžiama važiuoti toliau.

13. Iš byloje esančio vaizdo įrašo Nr. V1843-KJJ951-250208-183700-183900-2001020010-AP-2469 matyti, kad V. M. į Geležinio Vilko – Gerosios Vilties gatvių sankryžą Geležinio Vilko gatve įvažiuoja vaizdo įrašo 01:07 sek. Iš to paties vaizdo įrašo taip pat matyti, kad šviesofore, reguliuojančiame transporto priemonių eismą iš Gerosios Vilties gatvės įvažiuojant į Geležinio Vilko gatvę (SGR:2 (12/409)) geltonos spalvos šviesoforo signalas (prieš įsijungiant žalios spalvos šviesoforo signalui) įsijungia vaizdo įrašo 01:08 sek., t. y. praėjus apie 1 sekundei po to, kai V. M. įvažiuoja į sankryžą. Kaip jau minėta iš šviesoforų veikimo režimo matyti, kad geltonos spalvos signalas (prieš žalią) Gerosios Vilties g. įsijungia tik praėjus 5 sekundėms po to, kai Geležinio Vilko g. įsijungia geltonos spalvos signalas (prieš raudoną). Taigi sugretinus vaizdo įrašo ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ duomenis galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad V. M. į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui.

14. Tokią išvadą aptvirtina ir liudytojo N. P. parodymai. Iš bylos duomenų nematyti, kad šis liudytojas būtų suinteresuotas apkalbėti V. M.. Nors pareigūnų automobilio vaizdo kamera fiksavo tik dalį sankryžos ir vaizdo įraše nematyti, koks signalas degė V. M., liudytojas parodė, kad iš automobilio matė ir jam iš šono esantį šviesoforą, rodantį signalus V. M.. Aplinkybę, kad sankryžoje kairėje pusėje stovinčiam pareigūnų automobiliui įrengtas šviesoforas, kuris reguliuoja eismą V. M. važiavimo kryptimi, patvirtina ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pateikta šios sankryžos šviesoforų įrengimo schema. Taigi liudytojas galėjo matyti, koks signalas dega V. M. ir kada šis įvažiavo į sankryžą, ir patvirtino, kad matė, kaip V. M. įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad V. M. 2025 m. vasario 8 d., 18.38 val., Geležinio Vilko – Gerosios Vilties gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas transporto priemonę įvažiavo į reguliuojamą sankryžą ir ją pravažiavo esant draudžiamam šviesoforo signalui. V. M. veikė tyčia – suprato, kad įvažiuoja į sankryžą esant eismą draudžiančiam šviesoforo signalui, ir to norėjo – nors turėjo ir galėjo sustoti prie sankryžos, šio reikalavimo nepaisė. Byloje nenustatyta, kad V. M. tam, kad sustotų, būtų tekę staigiai stabdyti. Priešingai, iš byloje esančių aptartų šviesoforų veikimo režimą vaizduojančių dokumentų matyti, kad iki tol, kol šviesofore, pro kurį pravažiavo V. M., įsijungia geltonos spalvos šviesoforo signalas, net 4 sekundes mirksi žalios spalvos šviesoforo signalas, įspėjantis atidžius ir rūpestingus vairuotojus apie netrukus įsijungsiantį eismą draudžiantį šviesoforo signalą. Taip pat iš byloje esančio vaizdo įrašo Nr. V1843-KJJ951-250208-183700-183900-2001020010-AP-2469 matyti, kad už V. M. jokių automobilių, kuriems jis savo staigiu stabdymu būtų sukėlęs pavojų, nebuvo.

16. Pažymėtina, kad skundu apylinkės teismui V. M. neginčijo jo padaryto nusižengimo ir jam paskirtos administracinės nuobaudos – baudos, tik prašė neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo. Apylinkės teismui nutraukus administracinio nusižengimo bylą, V. M. skunde išdėstytos aplinkybės liko neįvertintos, dėl to aukštesnysis teismas, priimdamas priešingą sprendimą (t. y. konstatuoti, kad V. M. nubaustas pagrįstai) įvertina ir skundo argumentus dėl V. M. paskirtų poveikio priemonių.

17. Pažymėtina, kad už ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirtina nuo 60 Eur iki 90 Eur dydžio bauda, be to, remiantis ANK 417 straipsnio 8 dalimi, už šio administracinio nusižengimo padarymą asmenims gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 6 mėnesių. Institucijos nutarimu V. M. paskirta administracinė nuobauda – 80 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 2 mėnesiams. Institucija atsižvelgė, be kita ko, į tai, kad nustatyta V. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tame pačiame ANK straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą jis padarė pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas. Nagrinėjant bylą apygardos teisme V. M. teigė, kad sunkinanti aplinkybė nustatyta nepagrįstai. Su tuo apygardos teismas nesutinka. ANK 40 straipsnis nustato, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad 2024m. liepos 30 d. V. M. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu už ANK 417 straipsnio 2 dalyje (t. y. tame pačiame straipsnyje) numatytą administracinį nusižengimą, padarytą 2024 m. birželio 27 d., paskirta 30 Eur bauda. Bauda sumokėta 2024 m. rugsėjo 12 d., t. y. nuo šios datos turi būti skaičiuojamas 1 metų terminas pakartotinumui nustatyti. Kadangi šioje byloje nagrinėjamą nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje, V. M. padarė 2025 m. vasario 8 d., Institucijos nutarime ši sunkinanti aplinkybė nustatyta ir įvertinta teisingai. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

18. Pažymėtina ir tai, kad remiantis 2025 m. balandžio 9 d. Administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, V. M. yra padaręs ir daugiau administracinių nusižengimų, dauguma iš jų susiję su transportu ir kelių ūkiu. Ši aplinkybė V. M. asmenybę apibūdina kaip linkusią nesilaikyti įstatymų, ignoruoti visuomenėje priimtinas elgesio taisykles, jo priešingas teisei elgesys nelaikytinas atsitiktiniu ar pavieniu. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Institucijos V. M. parinkta administracinė nuobauda, taip pat administracinio poveikio priemonė nelaikytinos nepagrįstai didelėmis ar neproporcingomis. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo jų naikinti ar keisti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 26 d. nutarimą ir palikti galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. kovo 13 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-6023-2025.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Ugnė Gailiūnienė