Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka sprendė pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, M. S. ir K. S. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinta proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

šalys susitaria, kad įsiskolinimas, kurį sudaro 7000,00 Eur (septyni tūkstančiai eurų ir 00 ct), bus padengtas tokia tvarka – nuo 2018 m. spalio 30 d. iki 2021 m. rugpjūčio 30 d. kas mėnesį, iš viso 35 mėnesius, mokant po 200,00 Eur;

skolininkams nevykdant arba netinkamai vykdant taikos sutartyje numatytų įsipareigojimus, jie moka kreditoriui 1,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną pradelstą mokėti dieną bei privalo atlyginti kitus kreditoriaus patirtus nuostolius;

skolininkams ilgiau kaip 7 kalendorines dienas vėluojant vykdyti bent vieną taikos sutartyje įtvirtintą įsipareigojimą, kreditorius įgyja teisę reikalauti iš skolininkų vykdyti visus taikos sutartyje įtvirtintus įsipareigojimus prieš terminą (įskaitant teisę reikalauti visų taikos sutartyje numatytų sumų sumokėjimo prieš sutartyje nurodytus terminus).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo atmetamas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Taigi teismas gali taikos sutartį patvirtinti (atsisakyti taikos sutartį tvirtinti) tiek byloje, kurioje sprendžiamas šalių ginčas, tiek ir tada, kai procesas teisme nepradėtas. Pastaruoju atveju dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys su prašymu, minėta, gali kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje (CPK 579-582 straipsniuose) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Pažymėtina, kad kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kai civilinė byla dėl taikos sutartimi išspręstų klausimų teisme nėra iškelta, šalys neprivalo. Šalys tokią sutartį gali sudaryti, apsiribodamos vien paprasta rašytine sandorio forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 6.983 straipsnio 3 dalis), o prireikus dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys gali kreiptis ir į notarą.

Kasacinis teismas išaiškinęs, kad, sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties sudarymo teismine tvarka, reikia atsižvelgti į pirmiau nurodytas CK 6.983 straipsnio nuostatas dėl taikos sutarties sampratos bei į teismo vykdomą apsauginę funkciją. Iš šios teisės normos turinio išplaukia, kad teismas supaprastinto proceso tvarka taikos sutartis tvirtina tik tokiais atvejais, kai materialinių teisinių santykių subjektai tarpusavio nuolaidų būdu ir esant jų suderintai valiai išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, t. y. iš esmės tokios sutarties tvirtinimas teismine tvarka galimas tik esant ginčui ar galimybei jam kilti tarp materialinių teisinių santykių subjektų, o tais atvejais, kai nurodytos įstatyme aplinkybės neegzistuoja, teismas, nors ir vykdydamas apsauginę funkciją, negali pakeisti notaro, atliekančio jam įstatymo priskirtas funkcijas, tarp jų – notarinių sandorių tvirtinimą (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2, 26, 45 straipsniai). Be to, kreipiantis į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, kad sudaryti taikos sutartį yra šalių procesinė teisė, kurią lemia dispozityvumo principas. Šis principas reiškia tai, kad šalys gali disponuoti ir ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, ir procesinėmis priemonėmis. Tačiau tiek dispozityvumo principas, tiek viena jo išraiškos formų – šalių teisė baigti bylą taikos sutartimi – nėra absoliutūs, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Teismas turi teisę netvirtinti šalių taikos sutarties, kai yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, t. y. jeigu konstatuojama, kad tai prieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Viešasis interesas, be kita ko, reikalauja, kad civilinėje apyvartoje nebūtų neteisėtų sandorių. Neteisėtais yra pripažįstami sandoriai, kuriuos šalis sudarė dėl suklydimo, taip pat grasinimo, apgaulės ar kitokio poveikio į asmens valią atvejais. Dėl to teismas, prieš patvirtindamas šalių rašytine forma sudarytą ir jų pasirašytą taikos sutartį, turi pareigą patikrinti ir įsitikinti, ar taikos sutartyje išreikšta tikroji abiejų šalių valia, ar sutarties sąlygos joms aiškios ir priimtinos, taip pat išaiškinti šalims šių procesinių veiksmų teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2010). Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog atlikdamas tam tikrą teisinį tyrimą dėl taikos sutarties atitikties teisės reikalavimams, teismas turi būti aktyvus net ir dispozityviose bylose ir, esant abejonėms, reikalauti šalis pagrįsti, kad nėra jokių teisinių kliūčių tvirtinti sandorį. Nustatęs, jog egzistuoja bent vienas taikos sutarties nuginčijimo pagrindas ar yra kitų šio sandorio negaliojimo sąlygų, teismas turi atsisakyti tvirtinti taikos sutartį. Beje, teismo platesnius įgalinimus tikrinant taikos sutarties atitiktį įstatymų reikalavimams lemia ir aplinkybė, jog teismui sudarius taikos sutartį, šalys nustoja konkuruoti, tad rungimosi principas procese nebeveikia. Nebesant rungimosi tarp šalių, teismas gali ir turi ex officio (pagal pareigas) bei ex proprio motu (savo iniciatyva), jeigu tai būtina siekiant įgyvendinti kontrolės funkciją, vykdyti išaiškinimo pareigą. Taikos sutarties tvirtinimas nutartimi nėra formaliai atliekamas veiksmas, o, kaip minėta, sutartis gali būti tvirtinama tik atlikus teisinį tyrimą, kurio rezultatai bei argumentai dėl rezultatų turi būti išdėstyti nutartyje. Iš nutarties turinio turi būti aišku, jog teismas taikos sutartį patvirtino tik įsitikinęs jos atitiktimi imperatyvioms įstatymų normoms bei viešajai tvarkai. Nemotyvuota nutartis arba nutartis, kurios motyvuojamojoje dalyje tik formaliai nurodoma, kaip išsprendžiamas ginčas, bet nedėstoma, kodėl jis išsprendžiamas būtent taip, pažeidžia teisinio aiškumo, teisinio nuspėjamumo principus, iš dalies riboja asmens teisę į teisingą procesą. Tokiu atveju teismas vykdo ne realų teisingumą, kurį jį įpareigoja vykdyti konstitucinės normos (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str.), o deklaratyvų teisingumą ne pagal teisės reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-185-2009).

Pažymėtina, kad prašymai dėl ne teismo proceso metu sudarytos taikos sutarties patvirtinimo nagrinėjami CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinta tvarka. Kai sprendžiamas klausimas dėl taikos sutarties patvirtinimo, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys taikos sutartyje išdėstytas aplinkybes (CPK 581 straipsnis). CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinta tvarka nagrinėjamoms byloms nėra numatytas procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas.

Nagrinėjamu atveju UAB „Legal Balance“ reikalavimo teisių perleidimo sutartimi teisę į skolininkų skolą įgijo iš pradinio kreditoriaus V. P. Taikos sutartimi UAB „Legal Balance“ siekia prisiteisti iš skolininkų M. S. ir K. S. 7000,00 Eur, kai tarpu iš (duomenys neskelbtini) priedo prie Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog pradinis kreditorius V. P. perleido UAB „Legal Balance“ 6507,00 Eur skolą. Pareiškėjai taikos sutartyje nenurodė bei nepateikė įrodymų apie susidariusį įsiskolinimo skirtumą, nes taikos sutartimi priteistina skolos suma siekia ne 6507,00 Eur, o 7000,00 Eur.

Esant šioms nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi galimybės patikrinti, ar taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui bei nėra kitų sandorio negaliojimo pagrindų, dėl to prašymas patvirtinti jų 2018 m. spalio 16 d. sudarytą taikos sutartį atmetamas.

Išaiškinama, kad ši nutartis nekliudo vėl keiptis į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį, jeigu yra pašalinto arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios patenkinti prašymą (CPK 582 straipsnio 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 290-291 straipsniais,

nutarė:

pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, M. S. ir K. S. prašymą patvirtinti 2018 m. spalio 16 d. sudarytą taikos sutartį atmesti.

Išaiškinti, kad teismo atsisakymas tenkinti prašymą nurodytu pagrindu nekliudo kreiptis su tuo pačiu prašymu į teismą, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios tenkinti prašymą.

Nutartis neskundžiama.