Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Virginijaus Kairevičius (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rūtos Petkuvienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės (apeliantės) L. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. B. ieškinį bankroto administratoriui V. Š. ir ADB „Balticum“ dėl nepagrįstai permokėtų administravimo išlaidų priteisimo, tretieji asmenys Vilniaus regiono kredito unija, AB „Šiaulių energija“, Swedbank, AB, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, UAB „Būsto paskolų draudimas“, AB Citadele bankas, bankroto administratorius G. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bankroto byloje teismas nustatė 3000 Lt (868,86 eurų) lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turėjo teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti iki bus patvirtintas mokumo atkūrimo planas. Ieškovės mokumo atkūrimo planas buvo patvirtintas 2014 m. sausio 13 d., todėl 2013 m. rugsėjo 17 d. bankroto administratorius minėtą sumą (868,86 eurus) nuskaitė nuo ieškovės depozitinės sąskaitos kaip bankroto administratoriaus lėšų sumą, reikalingą bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. 2014 m. rugsėjo 15 d. administratorius vėl nuskaitė nuo ieškovės depozitinės sąskaitos 3000 Lt (868,86 eurų) sumą. Ieškovė teigė, kad minėta suma nebuvo patvirtinta mokumo atkūrimo plane. Ieškovės kreditorių susirikime, vykusiame 2015 m. vasario 13 d. buvo patvirtintos lėšos bankroto administravimui ir kreditorių reikalavimams tenkinti, kurių paskirstymą ieškovė taip pat ginčija. Vertindamas šiuos argumentus teismas pažymėjo, kad pirmoji suma buvo nuskaityta remiantis teismo nutartimi, kuria teismas iškėlė ieškovei bankroto bylą, ir kurioje administratorius detalizavo ir pagrindė prašomą sumą. Administratoriaus prašoma ir teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartimi mokumo atkūrimo plane patvirtina suma reikalinga administratoriui buvo patvirtinta 286 Lt (82,83 eurų) suma mėnesiui. Sekantis administratoriaus nuskaitymas iš ieškovės depozitinės sąskaitos buvo 2014 m. rugsėjo 15 d, t. y. praėjus 8 mėnesiams po mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Palyginus administratoriui mėnesiui skirtos sumos susidarymą per 8 mėnesių laikotarpį ir administratoriaus nuskaitytą 3000 Lt (868,86 euro) sumą iš depozitinės sąskaitos nustatyta, kad nuskaityta suma neviršija plane nustatytos sumos. Todėl teismas padarė išvadą, kad minėtais atvejais nuimdamas pinigus iš ieškovės depozitinės sąskaitos bankroto administratorius vykdė įsiteisėjusias teismo nutartis, kuriose buvo nurodytos sumos skirtos atlikti bankroto procedūras, bei, kaip nustatyta Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto skyriaus vyriausiojo specialisto R. L. 2015 m. rugpjūčio 31 d. išvadoje, sumos nebuvo viršytos.

2014 m. balandžio 25 d. AB „Citadele“ bankas į depozitinę sąskaitą pervedė 2045,95 Lt (592,55 Eur), 2014 m. gegužės 8 d. vienas iš 2014 m. gegužės 9 d. vykusių varžytynių dalyvių, laimėjęs šias varžytynes, tačiau per nustatytą terminą nesumokėjęs visos sumos už pirktą turtą, į depozitinę sąskaitą, kaip varžytynių dalyvio mokestį, pervedė 6000 Lt (1737,72 euro), vadinasi iš viso 2014 m. balandžio 25 d. ir 2014 m. gegužės 8 d. į depozitinę sąskaitą buvo pervesta 2330,27 euro. Vadovaujantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 12 straipsnyje įtvirtintomis bankroto administratoriaus teisėmis ir pareigomis, konkrečiai minimo straipsnio 2 dalies 12 punktu tuo atveju, kai iš fizinio asmens gautos lėšos gerokai viršija plane nustatytus mokėjimus, sušaukia kreditorių susirinkimą ir pasiūlo svarstyti galimybę pateikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo ir (ar) kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo. Administratorius, depozitinėje sąskaitoje atsiradus papildomų lėšų, sušaukė kreditorių susirinkimą dėl jų paskirstymo. Kreditorių susirinkimas pritarė administratoriaus pasiūlymui ir patvirtino papildomas sumas bankroto administravimo išlaidoms bei kreditorių reikalavimų tenkinimui. 2015 m. vasario 13 d. kreditorių susirinkime 3-iuoju darbotvarkės klausimu „Dėl lėšų bankroto administravimui ir kreditorių reikalavimams tenkinti“ buvo priimtas nutarimas patvirtinti papildomas 738,25 euro bankroto administravimo išlaidas, iš jų 282,25 euro bankroto procedūroms atlikti ir 456 eurų bankroto administratoriaus atlyginimui, taip pat iš minėtų 2014 m. balandžio 25 d. ir 2014 m. gegužės 8 d. gautų lėšų papildomai tenkinti kreditorių reikalavimus pagal kiekvienam kreditoriui priklausančią sumą. Administratorius bankroto administravimo išlaidoms pagal paminėtą kreditorių susirinkimo nutarimą 2015 m. kovo 16 d. pervedė 738,25 euro, kreditoriams - 1542 eurų. Iš viso pagal 2015 m. vasario 13 kreditorių susirinkimo nutarimą 3-iuoju darbotvarkės klausimu „Dėl lėšų bankroto administravimui ir kreditorių reikalavimams tenkinti“ 2015 m. kovo 16 d. atitinkamiems asmenims buvo pervesta 2280,25 euro, taip pat administratorius bankroto administravimo išlaidoms 2015 m. kovo 16 d. dar persivedė 143,55 euro, viso administratorius sau (bankroto administravimo išlaidoms) 2015 m. kovo 16 d. pervedė 881,80 euro ir atitinkamiems asmenims buvo pervesta 2423,80 euro.

Kaip patirtą moralinę žalą ieškovė nurodė tai, kad visus procesinius dokumentus, prašymus teismui, atskiruosius skundus bankrutuojantis fizinis asmuo ruošė pati laisvu nuo darbo metu, per laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 19 d. iki 2015 m. liepos 12 d. laisvalaikį aukojo teisinės informacijos rinkimui, prašymų, atsiliepimų rašymui, kodeksų tymui. Poilsio nebuvimas, ieškovės teigimu, nuolatinė psichologinė įtampa, besąlygiškai pakenkė sveikatai, pastovus gyvenimas strese labai pakenkė ir tiesioginių pareigų darbe atlikimui. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad pasinaudodamas viršenybe prieš bankrutuojantį asmenį, piktnaudžiaudamas procesiniais veiksmais, bankroto administratorius V. Š. sąmoningai ir tyčia veikdamas prieš bankrutuojantį fizinį asmenį, vykdė moralinį ir psichologinį spaudimą, žlugdė fizinio asmens mokumo atkūrimą. Šiuo klausimu teismas sprendė, kad ieškovė įrodinėdama neturtinę žalą remiasi deklaratyviais ir bendro pobūdžio teiginiais atskirai jų neįrodinėdama. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. todėl ieškinį ir šioje dalyje atmetė.

Teismas pažymėdamas, kad ieškovė nepasinaudojo savo teise apskųsti kreditorių susirinkimo protokolą yra neteisus tai prieštarauja faktinėms aplinkybėms, nes 2015-02-27 ieškovė apskundė kreditorių susirinkimo protokolą, 2015-07-14 Šiaulių apylinkės teismui yra pateikti rašytiniai įrodymai dėl neišnagrinėtų prašymų ir prijungi prie ieškinio, o 2016-02-24 Šiaulių apylinkės teismas pripažino negaliojančiu 2015-02-13 fizinio asmens L. B. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 6 3.1 punktą, kuriuo buvo nutarta patvirtinti papildomas 738,25 eurų bankroto administravimo išlaidas.

Plane nebuvo patvirtinta perteklinių mokėjimu. Bankroto administratoriui atlyginimas yra aptartas pasirašyta Pavedimo sutartimi 2013-12-23 sumai 63,42 Eur (219,00 Lt) kai tuo tarpu pagal kreditorių susirinkimo Nr. 6 protokolą atlyginimą bankroto administratorius V, Švažas pasiskyrė 456,00 Eur, pritariant kreditoriams, kurie ženkliai viršijo savo įgaliojimus ne tik atlyginimo administratoriui skyrimo klausimu bet ir tai jog nebuvo pasiūlyta bankrutuojančiam asmeniui patikslinti planą vadovaujantis LR FABI 12 str. 12 p.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad kreditorių susirinkimo nutarimo dalis dėl bankroto administratoriaus atlyginimo ir administravimo išlaidų, kuria nukrypstama nuo mokumo atkūrimo planu numatytų sumų, yra galimai neteisėta. Teismas yra neteisus teigdamas, kad atsižvelgiant į ieškovės reikalavimą šioje byloje tiesioginės žalos ieškovei nėra padaryta. Pervesti pinigai 738,25 Eur (2549,02 Lt) iš bankrutuojančio asmens L. B. sąskaitos buvo skirti T. K. pagal LR FABI 17 str. 9 p. iš prisiimtų skolinių įsipareigojimų bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto byla įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.

Teismas nepareikalavo papildomų dokumentų dėl neturtinės žalos įrodymo, neatsižvelgė į ieškovės, kaip bankrutuojančio fizinio asmens padėtį jog apeliantė visus procesinius dokumentus ruošia pati. Bankrutuojančiam asmeniui nusisamdyti advokatą nėra galimybės, nes mokumo plane nėra tokių lėšų patvirtinta, o teisė į teisminę gynybą yra konstitucinis principas, reiškiantis, kad kiekvienam teisės subjektui privalo būti užtikrinta jo pažeistų teisiu ar interesu gynimo galimybė.

Atsakovas V. Š. atsiliepimu prašo teismo atmesti apeliacinį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-26 sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad apeliantė klaidina teismą, nurodydama, kad bankroto administratorius V. Š. 2015-09-09 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi buvo atstatydintas už grubius bankroto procedūrų pažeidimus. Bankroto administratorius pateikė Šiaulių apylinkės teismui 2015-07-03 prašymą dėl atsistatydinimo ir 2015-09-09 Šiaulių apylinkės teismas priėmė nutartį dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo.

Administratorius gavo Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto skyriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. išvadą, pasirašytą departamento direktoriaus, „Dėl bankroto administratoriaus V. Š. veiksmų, administruojant L. B. bankroto“, kurioje, atlikus veiklos patikrinimą pagal ieškovės gautą skundą „Dėl bankroto administratoriaus V. Š. veiksmų fizinio asmens L. B. bankroto byloje, neteisėto lėšų pasisavinimo ir išvaistymo iš depozitinės sąskaitos“, padarė išvadą, kad Administratorius, administruodamas ieškovės bankroto procesą, nepažeidė fizinių asmenų bankrotą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų.

Tretysis asmuo administratorius G. M. palaikė ieškovės poziciją ir nurodė, kad 2013-07-26 Šiaulių apylinkės teismas iškėlė bankroto bylą fiziniam asmeniui L. B.. Bankroto administratoriumi paskirtas V. Š. 2014-01-13 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi patvirtintas bankrutuojančio fizinio asmens L. B. mokumo atkūrimo planas. 2015-09-16 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi atstatydintas bankrutuojančio fizinio asmens L. B. bankroto administratorius V. Š. ir paskirtas administratoriumi G. M.. 2015-10-08 pagal perdavimo-priėmimo akta Nr. l bankroto administratorius V. Š. perdavė bankroto administratoriui G. M. bankrutuojančio fizinio asmens L. B. bankroto proceso dokumentus. Patikrinus gautus iš V. Š. fizinio asmens L. B. bankroto proceso dokumentus, nustatyta kad netinkamai buvo sudarytas kreditorių eiliškumas, į kreditorių sąrašą nebuvo įtrauktas kreditorius Teklė Klenauskienė, suteikusi paskolą bankroto procedūroms atlikti. 2013-09-15 bankrutuojančiam fiziniam asmeniui pervedus paskolintas lėšas į depozitine sąskaitą, jos iš karto buvo panaudotos bankroto administravimui.

2015-01-28 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi (pagal administratoriaus V. Š. prašymą) buvo nutraukta fizinio asmens L. B. bankroto byla. Nutartis dėl bankroto bylos nutraukimo buvo apskusta. Nesulaukus nutarties dėl bankroto bylos nutraukimo įsiteisėjimo, 2015-02-13 buvo šaukiamas kreditorių susirinkimas. Pateiktoje kreditorių susirinkimui 2015-01-30 ataskaitoje, administratorius V. Š. informavo kreditorius, kad „Šiaulių apylinkės teismas 2015-01-28 nutartimi nutraukė L. B. bankroto bylą“. Vadovaujantis šiais administratoriaus teiginiais, 2015-02-13 kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 6 buvo patvirtinti ir atlikti papildomi mokėjimai kreditoriams ir administratoriui. Susirinkimas buvo sušauktas pažeidžiant LR FABĮ (10 str., 12 str.) ir LR CPK nuostatas dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo, tai yra nesulaukus 2015-01-28 Šiaulių apylinkės teismo nutarties dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo įsiteisėjimo. Vykdant fizinio asmens L. B. bankroto proceso administravimo procedūras, administravimo išlaidos buvo apmokamos vadovaujantis 2014-01-13 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi (dėl plano patvirtinimo), kreditorių susirinkimų nutarimais ir pavedimo sutartimi, sudaryta tarp fizinio asmens ir administratoriaus. 2014-01-13 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi patvirtintas L. B. mokumo atkūrimo planas, kuriame buvo numatyta kas mėnesine sumą 82,83 Eur administravimo išlaidoms apmokėti. Pagal patvirtintą mokumo atkūrimo planą nuo 2014-01-21 iki 2015-09-16 (iki nutarties dėl administratoriaus pakeitimo) turėjo būti panaudota administravimo išlaidoms apmokėti 1656,60 Eur. Faktiškai panaudota administravimo išlaidoms apmokėti 2516,80 Eur. Papildomi mokėjimai administratoriui buvo atlikti vadovaujantis 2015-02-13 įvykusio kreditorių susirinkimo protokolų Nr. 6, p 3.1. Permokėtos administravimui lėšos buvo gautos iš negražinto varžytynių dalyvio mokesčio - 1737,72 Eur (6000 Lt), kurios laikomos neįvykusiomis. Buvęs administratorius V. Š. šaukdamas 2015-02-13 kreditorių susirinkimą, dėl esamų depozitinėje sąskaitoje lėšų panaudojimo kreditoriniams reikalavimas ir administravimo išlaidoms dengti, turėjo vadovautis LR FABĮ ir LR CPK nuostatomis. 2016-02-24 Šiaulių apylinkės teismas nutartimi pripažino negaliojančiu 2015-02-13 bankrutuojančio fizinio asmens L. B. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 6 3.1 p, kurio nutarta patvirtinti papildomas administravimo išlaidas bankroto procedūroms atlikti ir administratoriaus atlyginimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Vilniaus apylinkės teismas, priimdamas 2016-02-26 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2871-864/2016 pažeidė materialines ir procesines teisės normas, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Dėl tos priežasties 2016-02-26 nutartis yra naikintina.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 ir 2 d., bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Byloje ginčas kilo dėl bankrutuojančio asmens lėšų paskirstymo teisėtumo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Nustatyta, kad 2013-07-26 Šiaulių apylinkės teismas iškėlė bankroto bylą fiziniam asmeniui L. B. (a.k(duomenys neskelbtini) Bankroto administratoriumi paskirtas V. Š.. Nutartis įsiteisėjo 2013-08-04. Šia nutartimi taip pat patvirtinta 3000 litų lėšų suma, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. 2014-01-13 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi patvirtintas L. B. mokumo atkūrimo planas, kuriame buvo numatyta kas mėnesinė suma 268 litai, arba 82,83 eurai administravimo išlaidoms apmokėti. 6-ąjame ieškovės kreditorių susirinkime darbotvarkės numeriu 3 buvo svarstytas klausimas - dėl lėšų bankroto administravimui ir kreditorių reikalavimams tenkinti. Balsavimu buvo patvirtintos papildomos 738,25 euro bankroto administravimo išlaidos - 282,25 euro bankroto procedūroms bei 456 euro administratoriaus atlyginimui. Taip pat buvo numatyta papildomai kreditorių reikalavimus, pagal kiekvienam kreditoriui priklausančią sumą, tenkinti iš lėšų, gautų už negrąžintą varžytynių dalyvio mokestį - 173,77 euro, bei AB „Citadele“ banko grąžintų 592,55 euro. 2015-03-02 L. B. kreipėsi į teismą ginčydama 2015-02-13 kreditorių susirinkimo nutarimus. 2016-02-24 Šiaulių apylinkės teismas prašymą tenkino iš dalies. Nutartimi pripažintas negaliojančiu 2015-02-13 bankrutuojančio fizinio asmens L. B. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 6 3.1 p., kuriuo buvo patvirtintos papildomos 738,25 Eur bankroto administravimo išlaidos, iš jų bankroto procedūroms atlikti - 282,25 Eur ir 456,00 Eur administratoriaus atlyginimas. Kita dalį L. B. prašymo dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų bei protokolo Nr. 6 teismas atmetė. Buvęs administratorius V. Š. pateikė atskirąjį skundą dėl 2016-02-24 Šiaulių apylinkės teismo nutarties (civ. byla Nr. 2S-443-569/2016). 2016-04-27 nutartimi Šiaulių apylinkės teismas 2016-02-24 nutartį iš dalies pakeitė, nurodant pripažinti negaliojančiu 2015-02-13 bankrutuojančio fizinio asmens L. B. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 6 punktą 3.1, kurio nutarta patvirtinti papildomas 738,25 Eur bankroto administravimo išlaidas, iš jų 282,25 Eur bankroto procedūroms atlikti ir 456,00 Eur administratoriaus atlyginimą ir klausimą dėl papildomų bankroto administravimo išlaidą perduoti nagrinėti iš naujo bankrutuojančio fizinio asmens L. B. kreditorių susirinkimui“.

2015-09-16 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, remiantis abejų šalių prašymais, atstatydintas / atsistatydino bankrutuojančio fizinio asmens L. B. bankroto administratorius V. Š. ir paskirtas administratoriumi G. M.. 2015-10-08 pagal perdavimo-priėmimo aktą Nr. l, V. Š. perdavė administratoriui G. M. L. B. bankroto proceso dokumentus.

Vykdant 2016-04-27 Šiaulių apygardos teismo nutartimi pavestus įpareigojimus 2016-06-14 buvo sušauktas kreditorių susirinkimas dėl papildomų bankroto administravimo išlaidų 738,25 Eur klausimo nagrinėjimo iš naujo. Viso balsavo raštu kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro 98,86 proc. kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. Balsavime dalyvaujantys kreditoriai nepatvirtino papildomų 738,25 Eur bankroto administravimo išlaidų: iš jų 282,25 Eur bankroto procedūroms atlikti ir 456,00 Eur bankroto administratoriaus atlyginimas ir nutarė: 738,25 Eur lėšas skirti kreditorių reikalavimų tenkinimui. Vadinasi pagrindas gauti V. Š. didesnę nei L. B. mokumo atkūrimo plane nustatytą 286 litų arba 82,83 eurų kasmėnesinę administravimo išlaidų sumą išnyko.

LR FABĮ 12 str. 2 d 12 p. numato, kad tuo atveju, kai iš fizinio asmens gautos lėšos gerokai viršija plane nustatytus mokėjimus, administratorius sušaukia kreditorių susirinkimą ir pasiūlo svarstyti galimybę pateikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo, bet tai nebuvo padaryta. FABĮ 22 str. 3 d. pasakyta, kad Pirmasis kreditorių susirinkimas, pritardamas plano projektui, nustato sumą, kuri turi būti sumokėta bankroto administratoriui už fizinio asmens bankroto procedūrų atlikimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Tai reiškia, kad kreditorių susirinkimo nustatyta administravimo suma apima ir nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo nustatytą maksimalią administravimo sumą.

Atsakovas administravo L. B. bankrotą nuo nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos 2013-08-04 iki nutarties dėl jo atstatydinimo įsiteisėjimo dienos 2015-09-24, t. y. 25 mėnesius ir 20 d. Už šį laikotarpį pagal L. B. mokumo atkūrimo planą skaičiuojant po 268 litus, arba 82,83 eurus atsakovui turėjo būti sumokėti 2.125 eurai. Išmokėta - 3.035,54 eurai. Vadinasi administratoriui permokėti 910,54 eurai. Ši suma priteistina, kaip be pagrindo V. Š. gautos lėšos. Vertinti 738,25 eurų kreditorių paskirtų lėšų gavimą kaip žalą negalima, nes tame nėra atsakovo kaltės, kadangi permokėtos lėšos, kaip jau minėta, jam buvo skirtos kreditorių. Draudimo įmonės atsakomybė šiuo tveju nekyla, nes nėra draudiminio įvykio, kadangi administratorius yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę už padarytą žalą, o likusią priteistiną sumą, dėl kurios nėra pasisakęs kreditorių susirinkimas, apima draudimo sutartyje nustatyta 290 eurų dydžio frašizė. Pasisakant dėl ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo vertintina, kad keleto šimtų eurų nepagrįstas gavimas nėra tiek reikšmingas, kad ieškovei sukeltų neturtinę žalą. Tam, kad būtų pripažinta neturtinė žala, neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala yra tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, ilgai trunkantys, pasireiškiantys sunkiomis pasekmėmis. Atsižvelgiant į išdėstytą, ginčijamas sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį dėl nepagrįstai gautų administravimo išlaidų priteisimo, netinkamai taikė FABĮ normas, reglamentuojančias administravimo išlaidų atlyginimą, todėl yra pagrindas skundžiamą sprendimą šioje dalyje pakeisti ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti L. B. V. Š. permokėtas administravimo išlaidas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Šioje byloje laikytina, kad šalys galėjo patirti vienodo dydžio bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį tenkinus iš dalies, vieno iš dvejų reikalavių dalyje, bylinėjimosi išlaidos šalims nepriteistinos (įskaitytinos).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 331 str., teisėjų kolegija

nusprendė:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. sprendimą pakeisti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš V. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) 910 eurų 54 centus L. B. (a.k(duomenys neskelbtini) ir 20 eurų teismo išlaidų valstybei.