Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2025-08-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-1130-1217/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-08-27
Bylos Nr.
II-1130-1217/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01123-2025-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laura Kaupelė
Pažeidėjas
J. K.
Advokatai
Indrė Panavaitė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-1130-1217/2025
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01123-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.3., 16.11.5.; 21.10.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. rugpjūčio 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Kaupelė,sekretoriaujant Eglei Gurskajai,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. K. ir jos atstovei advokatei Indrei Panavaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamos J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-14537-2025 (ROIK: 25272355113).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-14537-2025 (toliau – ir nutarimas) administracinio nusižengimo byloje J. K. (toliau – ir pareiškėja) nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį ir 424 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta galutinė nuobauda – 190 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams. Nuobauda paskirta už tai, kad ji 2025 m. balandžio 26 d., 13.37 val., Žirmūnų g. 7, Vilniuje, vairuodama transporto priemonę Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą transporto priemonę vietoje, kur važiavimo kryptimi yra daugiau kaip viena eismo juosta ir priešingų krypčių transporto srautus skiria KET 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.3 (iš dvigubos ištisinės linijos pusės), taip pat vairavo pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui. Tokiais savo veiksmais pažeidė KET, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 1 ir 14 punktus.

Šalies argumentai

Pareiškėja pateikė skundą dėl priimto nutarimo, kuriame prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei pakeisti nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo ir neskirti specialiosios teisės atėmimo (teisė vairuoti transporto priemones). Nurodė, jog pripažįsta padariusi nurodytus nutarime administracinius nusižengimus, tačiau mano, kad paskirta nuobauda yra per griežta, todėl ši nutarimo dalis nėra teisėta ir pagrįsta ir todėl turi būti pakeista – nuspręsta neskirti administracinio poveikio priemonės. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos numato, kad administracinė nuobauda asmeniu skiriama atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais ir ji gali būti skiriama mažesnė nei sankcijoje numatyti minimali bauda, švelnesnė administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė arba administracinio poveikio priemonė iš viso neskiriama. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga. Konstitucinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Pareiškėja, padarydama jai inkriminuotą ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą – aplenkdama transporto priemonę gatvėje, kur priešingų krypčių srautus skiria dviguba ištisinė linija, nesukėlė pavojaus kitoms transporto priemonėms ir (ar) kitiems eismo dalyviams; priešingos krypties eismo juosta, padariusi šį manevrą, važiavo labai nedidelį atstumą – keletą metrų, be to, šį manevrą atliko toje gatvės vietoje, kur ties jos padarytu manevru (tikėtina – baigiant jį) dvi priešingos krypties eismo juostas skiria ne dviguba ištisinė, o brūkšninė linija. Pažeidimo padarymo metu pareiškėja važiavo Žirmūnų gatve nuo miesto centro link Žirmūnų ir Lukšio gatvių sankryžos. Privažiavusi sankryžą, ji sustojo antroje eismo juostoje paskui priešais sustojusį troleibusą. Šioje sankryžoje ketino sukti į kairę, į Lukšio gatvę. Sankryžoje užsidegus žaliam šviesoforo signalui, leidžiančiam daryti manevrą į kairę, troleibusas pareiškėjos požiūriu pernelyg ilgai nejudėjo, stovėjo. Ji, žinodama, kad minėtoje gatvės dalyje prasideda ir dar kiek ilgesnį atstumą tęsiasi ne ištisinė, o brūkšninė linija bei žinodama, kad priekyje prasideda dar viena eismo juosta, leidžianti sukti į kairę, ji nusprendė apvažiuoti troleibusą iš kairės, įvažiuoti į trečiąją juostą ir ja privažiavus sankryžą, sankryžoje sukti į kairę. Prieš pradedant manevrą pareiškėjai susidarė įspūdis, kad pradėdama lenkti antroje juostoje sustojusį troleibusą ji kirto ties ta vieta prasidedančią brūkšninę liniją, tačiau iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad ties manevro pradžia dar tęsėsi dviguba ištisinė linija, o brūkšninė linija yra toliau, kurios dėl troleibuso nesimato vaizdo įraše. Nekyla abejonių, kad pradėjusi manevrą pareiškėja jį tęsė jau esant brūkšninei linijai, leidžiančiai atlikti tokį manevrą. Manevras vyksta labai trumpai, jo metu nekyla pavojaus jokiems kitiems eismo dalyviams. Visos įvykio aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad padarytas pažeidimas nevertintinas pavojingu, tomis aplinkybėmis nesukėlė ir negalėjo sukelti pavojaus kitiems eismo dalyviams. Pareiškėjai pritaikyta sankcija – paskirtas pakankamai ilgas 3 mėnesių trukmės teisės vairuoti atėmimas yra neproporcingas ir neteisingas jos nubaudimas. Skiriant administracinio poveikio priemonę nebuvo atsižvelgta į pareiškėjos asmenybę ir kitas itin svarbias aplinkybes. Ilgas teisės vairuoti atėmimas itin dideliu mastu, neproporcingai suvaržys ne tik asmeniškai pažeidėjos, bet ir su ja sietinų asmenų, interesus. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) buvo atlikta (duomenys neskelbtini) šalinimo operacija, po jos išsivystė (duomenys neskelbtini). Dėl sveikatos sutrikimų ji yra nuolat priversta lankytis pas gydytojus, atlikti sveikatinimo priemones. Dėl užimtumo ji pas gydytojus dažniausiai vyksta pietų pertraukos metu, taupydama lėšas vyksta nuosavu automobiliu. Pareiškėja negali kelti sunkių daiktų, juo labiau nešti juos ilgesnį atstumą, todėl apsipirkti pareiškėja turi vykti automobiliu, nes viešuoju transportu to nebūtų galima padaryti nepakenkiant sveikatai. Kadangi neturi brolių ir seserų, ji privalo pasirūpinti ir savo motinos bei patėvio sveikata, kurie turi įvairių sveikatos sutrikimų, yra senyvo amžiaus, o šiuo poreikius galima užtikrinti tik turint galimybę vairuoti automobilį. Taip pat poreikis vairuoti neatsiejamai susijęs su rūpinimusi dukra, kuri dalyvauja įvairiuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose konkursuose, seminaruose, stovyklose. Sportinės formos palaikymui ir įgūdžių lavinimui, treniruotės vyksta ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose, dukrą nuveža ir parveža pareiškėja. Pareiškėja tinkamai įvertino padarytą pažeidimą, padarė su tuo sietinas išvadas, ateityje ketina nenukrypstamai laikytis KET reikalavimų. Šios pareiškėjos nuostatos laikytinos ne tik susijusios su padarytu pažeidimu, bet sietinos ir su jos asmeniu. Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini), todėl supranta ir atsakingai vertina savo elgesį, supranta jų nevykdymo pasekmes, jos pačios profesinių pareigų vykdymas siejamas su tiesioginiu imperatyvių teisės normų taikymu, atitinkamo elgesio iš kitų asmenų reikalavimu. Ji yra atsakinga, pareiginga, charakterizuojama itin teigiamai. Todėl pažeidimas vertintinas ne kaip nors kitaip, o tikra išimtimi, jai nebūdinga klaida, iš kurios pareiškėja padarė reikiamas išvadas ir neabejotinai pasimokė. Dėl darbo pobūdžio, funkcijų vykdymo visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, jai taip pat būtina turėti teisę vairuoti. Taigi teisės vairuoti turėjimas sietinas ne tik su poreikiu nuvykti į darbą, bet ir vykdyti jai priskirtas funkcijas visoje Lietuvos Respublikoje.

Atsiliepimas į pateiktą skundą nepateiktas.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėja J. K. iš esmės pakartojo skunde nurodytus argumentus. Papildomai nurodė, jog visiškai pripažįsta padariusi nutarime nurodytus pažeidimus. Įvykio dieną važiavo ir ketino iš Žirmūnų gatvės sukti į Lukšio gatvę. Toje vietoje, kur iš esmės buvo padarytas pažeidimas dvigubą ištisinę liniją pakeičia brūkšninė linija ir vėliau atsiranda dar viena eismo juosta, iš kurios galima atlikti posūkį į kairę. Prieš pareiškėją stovintis troleibusas, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, nejudėjo. Jis lyg pradėdavo važiuoti, lyg vėl sustodavo. Matydama, kad troleibusas nejuda, priėmė sprendimą jį aplenkti. Buvo įsitikinusi, kad kelio juostas skiria jau brūkšninė linija. Tik iš vaizdo įrašo pamatė, kad ten dar yra dviguba ištisinė linija. Pavažiavo labai nedidelį atstumą, kadangi ten jau atsiranda trečioji eismo juosta. Iš esmės jos padarytas pažeidimas, lyginant su kitokio pobūdžio pavojingu vairavimu, laikytinas menkaverčiu – ji nesukėlė kitiems eismo dalyviams pavojaus, priešpriešinio eismo juosta buvo laisva ir negalėjo ten važiuoti transporto priemonės, kadangi jai degė žalias šviesoforo signalas. Nors didžiagabaritė transporto priemonė – troleibusas, šiek tiek užstojo jai matomumą, bet aplenkdama jį, ji įsitikino, kad tai daryti saugu. Vairuotojo pažymėjimą turi virš 20 metų, vairuoja daug ir dažnai. Teisė vairuoti jai reikalinga dėl darbo pobūdžio, galimybės pasirūpinti senyvo amžiaus tėvais bei nepilnamete dukra bei dėl pačios turimų susirgimų, kada yra priversta nuolat lankytis sveikatos priežiūros įstaigose. Tą dažnai daro pietų pertraukos metu. Darbo reikalais, kadangi ji yra (duomenys neskelbtini), nuo rugsėjo mėnesio bus būtina vykti į (duomenys neskelbtini) mieste nagrinėjamą baudžiamąją bylą ir ten (duomenys neskelbtini). Tą padaryti viešuoju transporto būtų labai sudėtinga. Kad vairavo pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui, ji nežinojo, bet sutinka su tuo. Kada paskutinį kartą keitė vairuotojo pažymėjimą, nebuvo galimybės užsisakyti priminimą apie pažymėjimo galiojimo pabaigą, tačiau dabar šia paslauga ji naudojasi ir tikisi, kad ateityje taip nebeatsitiks. Dėl padarytų nusižengimų labai gailisi, padarė tinkamas išvadas, ji pati yra asmuo, kuris iš esmės reikalauja iš aplinkinių laikyti visuomenėje priimtų elgesio normų, todėl šis nutikimas jai labai skaudi pamoka.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos J. K. atstovė advokatė Indrė Panavaitė palaikė skunde išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, jog pareiškėja visiškai pripažįsta kaltę dėl nurodytų pažeidimų padarymo, tačiau nesutinka su administracinės poveikio priemonės paskyrimu, nurodė, jog paskirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta, neindividualizuota, atsižvelgiant į pareiškėjos asmenybę. Prašo tenkinti pareiškėjos prašymą ir panaikinti skirtą administracinio poveikio priemonę.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta visapusiškai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. To pačio straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Šie administraciniai nusižengimai kvalifikuoti nustačius, jog pareiškėja pažeidė Kelių eismo taisyklių 1 ir 14 punktus.

KET 1 punkte numatyta, kad Kelių eismo taisyklės nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Ginčo, kad pareiškėja, 2025 m. balandžio 26 d., 13.37 val., Žirmūnų g. 7, Vilniuje, vairuodama transporto priemonę Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą transporto priemonę vietoje, kur važiavimo kryptimi yra daugiau kaip viena eismo juosta ir priešingų krypčių transporto srautus skiria KET 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.3 (iš dvigubos ištisinės linijos pusės), taip pat vairavo pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui. Pareiškėja teismo posėdžio metu pripažino padariusi nutarime nurodytus pažeidimus.

Nagrinėjamu atveju aktualus ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas vienas iš objektyviųjų šio administracinio nusižengimo požymių – lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. KET 117 punkte numatyta, kad jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. Užvažiuoti ant brūkšninių horizontaliojo ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą, kirsti ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas leidžiama tik Taisyklių 3 priede nurodytais atvejais. Jeigu yra ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija (vienguba ar dviguba), skirianti priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos. Ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas ir nukreipimo saleles taip pat leidžiama kirsti išskirtiniu atveju, kai tęsti važiavimo nekeičiant eismo juostos neįmanoma dėl stacionarios kliūties važiuojamojoje dalyje (nuvirtęs medis, įvykęs eismo įvykis, priverstinai sustojusi ar neleistinoje vietoje stovinti transporto priemonė ar kiti stacionarūs objektai, dėl kurių eismas neįmanomas), jeigu tai daryti saugu ir nekliudoma kitiems eismo dalyviams. Pagal KET 140.7 punkto reikalavimus lenkti draudžiama kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, 1.3, 1.4, 1.10 (iš ištisinės linijos pusės) ir 1.15.

Pareiškėja J. K. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, 424 straipsnio 1 dalį nubausta galutine 190 eurų bauda bei specialiosios teisės atėmimu vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams.

Pareiškėja skunde nurodė, jog pažeidimas padarytas atsitiktinai, aplenkdama transporto priemonę gatvėje, kur priešingų krypčių eismo juostas skiria dviguba ištisinė linija pavojaus kitiems eismo dalyviams nesukėlė, nepastebėjo, jog jos vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas pasibaigęs. Tačiau tai nešalina pareiškėjos atsakomybės už padarytus administracinius nusižengimus.

Pateiktame skunde akcentuota, kad J. K. kaltę dėl administracinių nusižengimų padarymo pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, todėl skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas skundo ribose, t. y. dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės. Teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas grindžiamas darbinių pareigų vykdymu, poreikiu vežioti savo garbaus amžiaus tėvus į sveikatos priežiūros įstaigas, poreikiu rūpintis nepilnametės dukters neformaliuoju ugdymu.

Skundu pareiškėja prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei pakeisti nutarimą ir neskirti specialiosios teisės atėmimo (teisė vairuoti transporto priemones).

ANK 38 straipsnio 2 dalimi įtvirtinta administracinių nuobaudų bei administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklės, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vienu metu padaro kelis administracinius nusižengimus. Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda šiame skyriuje nustatyta tvarka skiriamos viena arba kelios administracinio poveikio priemonės, numatytos už bet kurį iš padarytų administracinių nusižengimų. Jei už padarytus administracinius nusižengimus šio kodekso straipsniuose ar straipsnio dalyse numatytos tos pačios rūšies administracinio poveikio priemonės, skiriama administracinio poveikio priemonė už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

Institucija skundžiamu nutarimu už inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, J. K. skyrė specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams. Atkreiptinas dėmesys, kad ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatyta specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) paskyrimas yra privalomas.

Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pabrėžtina, jog veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. gali būti pagrindu skirti švelnesnę negu įstatymo sankcijoje numatyta nuobaudą. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ši išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, Nr. 2AT-41-2014 ir kt.).

Teismas turi diskrecijos teisę taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį savo iniciatyva, individualizuodami skiriamas nuobaudas. Tokiu atveju teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos. Kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tie patys principai taikytini ir skiriant administracinio poveikio priemones. Šiuo atveju J. K. už padarytus administracinius nusižengimus buvo paskirta nuobauda – 190 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – atimta teisė vairuoti transporto priemones 3 mėnesių terminui. Spręstina, jog pareiškėjai administracinė poveikio priemonė paskirta formaliai vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, tačiau, teismo vertinimu, ji yra per griežta ir neatitinka byloje nustatytų aplinkybių visumos.

Skiriant administracinio poveikio priemonę, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018).

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėja iš karto pripažino padarytus administracinius nusižengimus, paaiškino jų padarymo aplinkybes, kas rodo, jog ji nevengia atsakomybės už savo neteisėtas veikas, o padaryti nusižengimai nebuvo sistemingi ir piktybiški. Nors pareiškėja skunde teigia, kad pažeidimas yra nedidelio pavojingumo, teismas su tokiais teiginiais nesutinka. Teismas pabrėžia, kad pareiškėja padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – nesant būtinojo reikalingumo, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirsdama dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, ir apvažiavo ta pačia kryptimi važiuojančius automobilius iš kairės pusės, taip aplenkdama stovėjusias transporto priemones, tokiu elgesiu sukeldama akivaizdžią grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengusi rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių.

Kita vertus, J. K. nutarimo surašymo metu ir teisme nevengė atsakomybės. Teismo posėdžio metu paaiškino nusižengimo padarymo aplinkybes. Tiek teismo posėdžio metu, tiek pateikdama skundą teismui, J. K. nurodė, kad ilgą laiką netekusi vairuotojo pažymėjimo, ji negalės atlikti pagrindinių darbo funkcijų bei rūpintis senyvo amžiaus sergančiais tėvais bei nepilnamete dukra.

Vertinant J. K. charakterizuojančius duomenis, nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tokio pobūdžio administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, gailisi dėl padaryto pažeidimo, nurodė buvusi įsitikinusi, kad eismo juostas skiria jau brūkšninė kelio linija bei norėdama aplenkti troleibusą, kuris lyg norėjo važiuoti, bet nevažiavo. Kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo, administracinį nusižengimą padarė turėdama vieną galiojančią administracinę nuobaudą už kelių eismo taisyklių pažeidimą – už stovėjimą vietoje, kurioje draudžia kelių eismo taisyklių ženklai. Per paskutinius 5 metus buvo padariusi 4 nešiukščius administracinius nusižengimus, iš kurių viena administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Pareiškėja yra darbingo amžiaus, eina atsakingas pareigas, darbo vieta gali būti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, būdama vienturtė dukra, privalo pasirūpinti senyvo amžiaus, daug sveikatos sutrikimų turinčiais tėvais, todėl yra būtina transporto priemonė, tad specialiosios teisės atėmimas, įvertinus pareiškėją charakterizuojančią medžiagą, skirtos 190 eurų baudos dydį, neproporcingai apsunktinų pareiškėjos padėtį. Nors pagal teismų praktiką pažeidimą padariusio asmens darbas, net ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusiam asmeniui darbinių funkcijų atlikimui yra būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones, o darbinės pajamos yra nusižengimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, ar šeiminė situacija nėra esminės aplinkybės taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos.

Teismas nustatė, kad pareiškėja kaltę dėl padarytų nusižengimų pripažino visiškai ir Institucija teisingai įvertino tai, kaip pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). J. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių Institucija išnagrinėjusi bylą nenustatė. Teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, taip pat nenustatė pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Nagrinėjamu atveju itin svarbu įvertinti ir pačio nusižengimo padarymo aplinkybes. Neabejotina, kad J. K. padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių teisės nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto priemonių eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Tačiau įvertinus vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes ir pareiškėjos paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismo nuomone, padarytas nusižengimas buvo spontaniškas ir atsitiktinis elgesys, neturintis ypatingai įžūlaus pobūdžio. Pareiškėja, atsižvelgiant į jos baustumą administracine tvarka, aktyvaus vairavimo stažą, laikytina drausmingu vairuotoju, besilaikančiu KET reikalavimų.

Visiškai tenkinti ir panaikinti skirtą administracinio poveikio priemonę, teismo manymu, nėra pagrindo. Nors pareiškėjos nusižengimas ir įvertintas kaip spontaniškas ir atsitiktinis elgesys, tačiau iš Google Maps pateikiamo Vilniaus miesto gatvių plano, matyti, kad vieta, kur galimai pareiškėja įvykdė administracinį nusižengimą ir priešingas eismo juostas skiria dviguba ištisinė linija, kuri vėliau pereina į brūkšninę liniją, yra šiek tiek kitoks eismo reguliavimas, nei teigė pareiškėja. Vietoje, kur atsiranda trečioji eismo juosta, skirta posūkiui į kairę, priešingos krypties eismo juostas vėl skiria ištisinė linija, kuri prasideda iš karto po brūkšninės linijos. Nors nėra aišku, kurioje tiksliai vietoje pareiškėja grįžo į savo krypties eismo juostą, tačiau iš jos paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, jog ji įvažiavo į savo krypties eismo juostą atsiradus trečiajai juostai, leidžiančiai atlikti posūkį į kairę, nes būtent dėl to, žinodama, kad toliau atsiranda trečioji eismo juosta, ji ir nusprendė apvažiuoti priekyje stovintį troleibusą. Šios aplinkybės leidžia teismui įžvelgti pareiškėjos piktybiškumą laikantis KET reikalavimų, siekiant aplenkti eismo srautą neleistinu būdu.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į bylos aplinkybes, teisinį reguliavimą, teismų praktiką, teisingumo bei protingumo kriterijus, padaryto pažeidimo turinį, pažeidėjos asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pačios pareiškėjos jau padarytas reikalingas išvadas – yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir J. K. skirti trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, jo dydį nustatant pagal padaryto pažeidimo turinį ir visas reikšmingas aplinkybes. Dėl to įvertinus neteisėtos veikos trukmę, pažeidimo vietą ir laiką, pažeidėjos asmenybę ir padarytas išvadas, kaltės pripažinimą ir lengvinančias atsakomybę aplinkybes teismas pripažįsta, kad teisingas ir protingas privalomos administracinio poveikio priemonės terminas gali būti išimties būdu sumažintas nuo 3 (trijų) mėnesių iki 1 (vieno) mėnesio. Teismo įsitikinimu toks teisės vairuoti transporto priemones atėmimas atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus.

Esant visumai paminėtų duomenų, tai yra atsižvelgiant į administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad J. K. padaryti administraciniai nusižengimai yra labiau atsitiktinio pobūdžio, duomenų, jog būtų padariusi naujus administracinius nusižengimus nėra, konstatuotina, kad ANK 22 straipsnio 1 dalyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai šiuo atveju bus pasiekti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skundžiamas nutarimas keistinas dalyje sumažinant paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą. Kitoje dalyje nutarimas paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 34 straipsnio 6 dalimi,

nutaria:

pareiškėjos J. K. skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. birželio 16 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-14537-2025 pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, J. K. paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą sumažinti iki 1 (vieno) mėnesio.

Likusioje dalyje skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laura Kaupelė