Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-2370-803/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-10-06
Bylos Nr.: e2S-2370-803/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-00250-2021-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Petkuvienė
Ieškovas: V. S.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Patikimas verslas“

Kategorijos

2.2.1.8Fizinio asmens garbės ir orumo gynimas
2.2.1.9.3Teisės į privatų gyvenimą ir jo slaptumą gynimas
3.2.9.11Pareiškimo palikimas nenagrinėto, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų
3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo

Civilinė byla Nr. e2S-2370-803/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00250-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.8; 2.2.1.9.3; 3.2.9.11; 3.3.2.5. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-596-1101/2022 pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Patikimas verslas“ dėl tikrovės neatitinkančios informacijos ir asmens duomenų paskelbimo, teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą pažeidimo, garbės ir orumo pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti, kad atsakovė UAB „Patikimas verslas“ publikavo straipsnius: 2020 m. sausio 13 d. „Už vilnietę kažkas deklaravo pajamas – VMI tiria dokumentų klastojimą“, 2020 m. spalio 16 d. „Kas vadovauja nacionaliniam saugumui strateginę reikšmę turinčiam objektui ((duomenys neskelbtini)) arba kam dirba Lietuvos teisėsauga ir teismai?“, 2020 m. lapkričio 18 d. „Dešinioji R. M. ranka V. S. sutuoktinei ir dukroms grasina, kad savo pažinčių dėka „pasodins“ į kalėjimą“, 2020 m. gruodžio 4 d. „AB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkas V. S. įmonę pirko už 700 tūkst., pardavė už 2 tūkst.“, 2020 m. gruodžio 9 d. „Dar nepaskirtas „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkas V. S. jau grasina apriboti „Laisvo laikraščio“ veiklą“, – kuriuose paskelbta tikrovės neatitinkanti ir ieškovo garbę ir orumą žeminanti informacija, neteisėtai paskelbti ieškovo asmens duomenys (asmens kodas, paso Nr., gyvenamosios vietos ir turimo nekilnojamojo turto adresai, banko sąskaitos numeris) bei duomenys apie ieškovo privatų gyvenimą, ir tokiu būdu atsakovė pažeidė imperatyvias teisės aktų normas, pažeidė jam taikomas profesinės etikos normas; 2) įpareigoti atsakovę per 3 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš jos valdomo ir administruojamo internetinio portalo laisvaslaikrastis.lt bei iš šios visuomenės informavimo priemonės archyvo pašalinti imperatyvias teisės, moralės ir etikos normas pažeidžiančius straipsnius: 2020 m. sausio 13 d. straipsnį „Už vilnietę kažkas deklaravo pajamas – VMI tiria dokumentų klastojimą“, 2020 m. spalio 16 d. straipsnį „Kas vadovauja nacionaliniam saugumui strateginę reikšmę turinčiam objektui ((duomenys neskelbtini)) arba kam dirba Lietuvos teisėsauga ir teismai?“, 2020 m. lapkričio 18 d. straipsnį „Dešinioji R. M. ranka V. S. sutuoktinei ir dukroms grasina, kad savo pažinčių dėka „pasodins“ į kalėjimą“, 2020 m. gruodžio 4 d. straipsnį „AB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkas V. S. įmonę pirko už 700 tūkst., pardavė už 2 tūkst.“ ir 2020 m. gruodžio 9 d. straipsnį „Dar nepaskirtas „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkas V. S. jau grasina apriboti „Laisvo laikraščio“ veiklą“; 3) įpareigoti atsakovę per 3 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo valdomame ir administruojamame internetiniame portale laisvaslaikrastis.lt paskelbti, o laikraštyje „Laisvas laikraštis Lietuvai“ publikuoti įsiteisėjusio teismo sprendimo rezoliucinę dalį be papildomų komentarų, nuomonės, vertinimo ar kitokių papildymų. Iš internetiniame portale laisvaslaikrastis.lt skelbiamos ir laikraštyje „Laisvas laikraštis Lietuvai“ publikuojamos įsiteisėjusio teismo sprendimo rezoliucinės dalies turi būti pašalinti ieškovo asmens duomenys – asmens kodas; 4) priteisti iš atsakovės ieškovui 10 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

2. Atsakovė UAB ,,Patikimas verslas“ nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad visi ieškinyje minimuose straipsniuose nurodyti teiginiai atitinka tikrovę, yra pagrįsti pateiktais dokumentais ir ieškovo sutuoktinės liudijimu. Ieškovas yra viešas asmuo, todėl nepagrįstas jo teiginys, kad buvo pažeista ieškovo teisė į privataus gyvenimo neliečiamybę. Ieškovas, būdamas stambiausių valstybės įmonių „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, yra viešas asmuo.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 9 d. teismo posėdyje bylą išnagrinėjo iš esmės ir sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėjo 2022 m. gegužės 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 30 d. nutartimi pratęsė sprendimo byloje priėmimo ir paskelbimo terminą ir sprendimą nutarė skelbti 2022 m. birželio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 8 d. nutartimi pratęsė sprendimo byloje priėmimo ir paskelbimo terminą ir sprendimą nutarė skelbti 2022 m. birželio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė 2022 m. birželio 14 d. nutartimi atidėjo 2022 m. birželio 14 d. paskirtą teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą, išaiškindama šalims, kad apie paskirtą teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo datą dalyvaujantiems byloje asmenims bus pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 20 d. nutartimi nustatė teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą 2022 m. birželio 23 d.

Žemesnės instancijos teismas

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 23 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir nustatė ieškovui 20 dienų terminą tinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimus. Teismas nustatė, kad pirmas ieškinio reikalavimas nėra tinkamai suformuluotas, nes nėra aišku, ar ieškovas prašo pripažinti, kad atsakovės publikuoti straipsniai neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovo garbę ir orumą, ar pats konstatuoja, kad šiuose straipsniuose nurodyta informacija pažeidžia ieškovo garbę ir orumą, o ieškinio reikalavimas yra pripažinti, kad atsakovas pažeidė imperatyvias teisės aktų normas ir jam taikomas profesinės etikos normas. Ieškovas turėtų konkrečiai nurodyti, kokie konkretūs teiginiai, nurodyti atitinkamuose straipsniuose, neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę bei orumą, taip pat turi teisę reikalauti teismo tvarka juos paneigti. Antruoju ieškinio reikalavimu ieškovas prašo pašalinti visus ginčo straipsnius iš atsakovės valdomo internetinio portalo, t. y. ne tik ieškovo asmens duomenis, kuriuos imperatyviai draudžia skelbti įstatymas, bet ir tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie žemina ieškovo garbę bei orumą.

Šalies argumentai

5. Ieškovas 2022 m. liepos 11 d. pateikė teismui prašymą baigti bylą ir priimti baigiamąjį galutinį procesinį dokumentą bei užtikrinti, kad teisingumo vykdymo procese bylas nagrinėjančių asmenų kompetencija ir jų atsakomybė už profesinių pareigų vykdymą būtų svarbi ir jiems patiems, o bylų proceso organizavimas nediskredituotų Lietuvos Respublikos vardu įgyvendinamo teisingumo, piliečių pasitikėjimo teismu bei konstitucinių žmogaus teisių. Nurodė, kad ieškovo reikalavimo tikslinimo klausimas turėjo būti išspręstas ieškinio priėmimo metu arba vėliausiai bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Dalis ieškinio reikalavimų ir faktinių aplinkybių net nebuvo susijusios su neatitinkančių tikrovės ir žeminančių ieškovą duomenų paskelbimu. Dėl šių reikalavimų teismas taip pat nepriėmė sprendimo. Ieškovas nurodė, kad dėl to jis neketina tikslinti ieškinio reikalavimų jau baigtoje išnagrinėti iš esmės byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 29 d. nutartimi ieškovo V. S. ieškinį atsakovei UAB „Patikimas verslas“ dėl skolos priteisimo paliko nenagrinėtą.

7. Teismas nustatė, kad 2022 m. birželio 23 d. nutartimi ieškovui buvo nustatytas 20 d. terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Ši nutartis ieškovo atstovui buvo įteikta 2022 m. birželio 29 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis), todėl terminas ieškinio trūkumams pašalinti yra pasibaigęs. Ieškovas nustatytu terminu nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino, be to, 2022 m. liepos 11 d. teisme gautame rašte nurodė, kad neketina tikslinti ieškinio reikalavimų. Dėl to ieškovo ieškinys paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 2 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Ieškovas V. S. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti galutinį sprendimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Ieškovo ieškinys atitiko CPK nustatytus reikalavimus, t. y. ieškinyje buvo nurodytas tiek aiškus ieškinio dalykas, tiek pagrindas. Teismas priėmė ieškinį, nenustatęs jo turinio trūkumų, o bylos nagrinėjimo metu ieškovui nebuvo pareikšta pastabų dėl ieškinio reikalavimo formuluotės ydingumo, netikslumo ar neatitikimo imperatyviems reikalavimams. Taigi teismas iš esmės įpareigojo ieškovą ne ištaisyti ieškinio trūkumus, o patikslinti pareikšto ieškinio reikalavimus. Pagal teismų praktiką ieškinio tikslinimas negali būti tapatinamas su ieškinio trūkumų šalinimu. Teismas nepagrįstai sutapatino ieškinio tikslinimo ir trūkumų šalinimo institutus, o ieškovui atsisakius tikslinti ieškinio reikalavimus, netinkamai taikė CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatytą ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindą.

8.2. Civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas reiškia, kad civilinė byla gali būti iškelta tik ieškovo iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes. Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, kad ieškinys, teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas. Ar pagrįstai asmuo pasirinko ieškinyje nurodytą pažeistų teisių gynimo būdą yra sprendžiama priimant sprendimą iš esmės, kai tenkinamas arba atmetamas ieškinys, todėl ieškovo nesutikimas patikslinti ieškinio dalyką negali būti vertinamas kaip trūkumas, užkertantis kelią išnagrinėti civilinę bylą iš esmės, tuo pačiu nesudaro pagrindo pareikštą ieškinį palikti nenagrinėtu.

8.3. Nagrinėjamoje byloje ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas yra išdėstytas ieškinyje, jį ieškovas palaikė viso proceso metu. Būtent dėl tokių ieškovo suformuotų reikalavimų pagrįstumo teismas turėjo pareigą spręsti, priimdamas procesinį sprendimą tenkinti arba atmesti ieškinį, o ne atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Teismas, nustatydamas ieškinio trūkumus, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad bylos nagrinėjimas truko daugiau nei vienerius metus, vyko ne vienas teismo posėdis, kurių metu nebuvo nurodyta ieškinio reikalavimų formuluotės trūkumų. Ieškovui aiškiai išreiškus valią toliau palaikyti pradinius ieškinio reikalavimus, teismas nepagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtu ir pažeidė proceso ekonomiškumo principą. Ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą, todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai. Ieškinio neatitikimas keliamiems reikalavimams turėjo būti konstatuotas ieškinio priėmimo stadijoje, o ne baigus bylos nagrinėjimą iš esmės.

Atsiliepimas

9. Atsakovė UAB „Patikimas verslas“ atsiliepimu nesutiko su atskiruoju skundu, prašė jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 29 d. nutartį nepakeistą, kreiptis į prokuratūrą dėl ieškovo melagingo skundo ir parodymų teismo posėdžio metu. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Ieškovas teismo posėdžio, vykusio 2022 m. gegužės 10 d. metu, ne kartą davė melagingus parodymus. Atsakydamas į atsakovės atstovo klausimus ieškovas sakė, kad jokių pretenzijų, jokių kreipimųsi dėl V. S., buvusios sutuoktinės reikalų, toje įmonėje niekam nėra pareiškęs, jokiai instancijai ir nesikreipęs. Nuo 2007 m., kai ši įmonė buvo nupirkta, ji faktiškai vadovavusi įmonei, ieškovas nesikišęs į jokius reikalus, visus sprendimus dariusi ji. Kas dabar vyksta, jis nieko nežinantis. Atsakydamas į klausimą, kodėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pareiškė įtarimus V. S., kuri buvo tik įmonės konsultantė ir apkaltino, kad ji faktiškai vadovavo įmonei, ieškovas atsakė, kad nuo 2007 m. jo sutuoktinė tvarkiusi tos įmonės reikalus, jis visiškai nesikišęs. Tokie parodymai yra melagingi ir neatitinka tikrovės, nes visus sprendimus dėl UAB (duomenys neskelbtini) priimdavo vienasmeniškai ieškovas.

9.2. Teismui pateikiami dokumentai – V. S. sprendimas likviduoti įmonę, 2017 m. V. S. įsakymas paskirti įmonės direktore V. R., Sprendimas suteikti paskolą E. S., V. S. sprendimas dėl įmonės pavadinimo keitimo – įrodo, kad ieškovas priėmė visus esminius sprendimus dėl įmonės, o teisme melavo, sakydamas, kad visiškai nesikišęs į tos įmonės reikalus. Tai, kad ieškovas taip įžūliai melavo teismo posėdžio metu, dar kartą įrodo V. S. nuomonę, kad visus jos dokumentus, dėl kurių vyksta ginčas nagrinėjamoje byloje, tai yra jos deklaraciją VMI, taip pat suklastojo ieškovas, norėdamas išvengti mokesčių už turtą, ir prisidengdamas savo sutuoktine. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnis numato atsakomybę už melagingų parodymų davimą. Teismas turi pareigą išsiaiškinti nusikalstamą veiką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

11. Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktą teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų.

12. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šių teisės normų taikymo, yra išaiškinęs, kad teismas, priėmęs procesinį dokumentą ir vėliau pastebėjęs jo turinio trūkumų, gali jį palikti nenagrinėtą tik tada, kai išaiškėję trūkumai yra esminiai, t. y. dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės, ir kai jie nebuvo pašalinti per teismo nustatytą terminą trūkumams šalinti; CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas gali būti taikomas, jeigu ieškinyje nenurodytas jo pagrindas ir dalykas. Priešingu atveju (jeigu išaiškėję ieškinio trūkumai nėra esminiai) prasidėjęs civilinis procesas turi būti tęsiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2008; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

13. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

14. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti ar priimtą nagrinėti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus. Pagal teisinį reglamentavimą trūkumų šalinimo instituto normose leidžiama laikyti ieškinį nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konkretizuoti trūkumai (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys, 138 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

15. Nagrinėjamoje byloje ieškovo ieškinyje buvo pareikšti reikalavimai, susiję su asmens garbės ir orumo pažeidimu, asmens duomenų atskleidimu ir teisės į asmens privataus gyvenimo neliečiamumą pažeidimu. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas 2022 m. birželio 23 d. nutartimi įpareigojo ieškovo pašalinti ieškinio trūkumus tik dėl jo reikalavimų, susijusių su asmens garbės ir orumo gynimu. Dėl to pripažintina, kad, ieškovui nepašalinus pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatytų ieškinio trūkumų, teismas turėjo pasisakyti ir išspręsti kitus ieškovo ieškinio reikalavimus dėl neteisėtų jo asmens duomenų atskleidimo ir jo teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą pažeidimo. Taigi, ieškovui nurodžius, kad jis nešalins teismo nurodytų trūkumų dėl jo reikalavimo, susijusio su garbės ir orumo gynimu, teismas turėjo išspręsti kitus ieškinyje pareikštus reikalavimus.

16. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas ieškinį teismui pateikė 2021 m. sausio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškovo ieškinį priėmė 2021 m. sausio 14 d. Atsakovei pateikus atsiliepimą, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 2 d. nutartimi nutarė civilinės bylos nagrinėjimui ruoštis paruošiamųjų dokumentų būdu. Ieškovas 2021 m. vasario 19 d. pateikė dubliką (el.b., failas 1, l. 105-110). Atsakovė pareiškė ieškovui priešieškinį. Bylą nagrinėjančiai teisėjai 2021 m. rugsėjo 3 d. nusišalinus nuo bylos nagrinėjimo, byla buvo perduota kitai teisėjai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės priešieškinį, netenkino ieškovo prašymo priimti sprendimą už akių bei paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje. Byloje iš viso įvyko keturi teismo posėdžiai (2021 m. lapkričio 17 d., 2022 m. sausio 12 d., 2022 m. kovo 2 d., 2022 m. gegužės 9 d.). Paskutinio teismo posėdžio metu byla buvo išnagrinėta iš esmės ir atidėtas teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas. Tačiau pirmosios instancijos teismas 2022 m. birželio 23 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, kuriuos ieškovas 2022 m. liepos 8 d. atsisakė šalinti, nurodydamas šio atsisakymo motyvus.

17. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. birželio 23 d. nutartyje nustatė, kad ieškovo ieškinio reikalavimas nėra tinkamai suformuluotas, jo formuluotė nėra aiški, taip pat nurodė, kad ieškovas turėtų konkrečiai nurodyti, kokie konkretūs teiginiai, nurodyti atitinkamuose straipsniuose, neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinyje suformuluotas reikalavimas pripažinti, kad atsakovė publikavo ieškovo išvardintus straipsnius, kuriuose paskelbta tikrovės neatitinkanti ir ieškovo garbę ir orumą žeminanti informacija, neteisėtai paskelbti ieškovo asmens duomenys bei duomenys apie ieškovo privatų gyvenimą ir tokiu būdu atsakovė pažeidė imperatyvias teisės aktų normas, pažeidė jai taikomas profesinės etikos normas, yra aiškus. Dėl to teismas turi vertinti ieškovo pateiktus duomenis ir spręsti tokio reikalavimo pagrįstumo klausimą, atsižvelgdamas į CK 2.23 ir 2.24 straipsniuose įtvirtintas asmenų teisių į privatų gyvenimą bei garbę ir orumą gynimo būdus.

18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas ieškinyje yra išvardinęs, kokia konkreti jo nurodomuose straipsniuose pateikta informacija neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą, tai yra informacija apie ieškovo padarytas ar ketinamas padaryti nusikalstamas veikas (dokumentų klastojimą, sukčiavimą, turto pasisavinimą ir iššvaistymą, grasinimą susidoroti, prekyba poveikiu), taip pat ieškinyje yra aiškiai išskirtos šių straipsnių citatos (el.b., failas 1, l. 8-13). Be to, ieškovas nurodė, kad minimuose straipsniuose yra pateikiamas itin didelis kiekis duomenų, kurie yra klaidingi, dėl to ieškovui yra itin sudėtinga išskirti visus apie ieškovą paskelbtus tikrovės neatitinkančius duomenis. Ieškovas ieškinyje taip pat gana detaliai yra aptaręs šiuose straipsniuose nurodytus melagingus bei ieškovo garbę ir orumą žeminančius faktus, išskyrė straipsniuose vartojamas ieškovą žeminančias ir menkinančias frazes (el. b., failas 1, l. 14-18).

19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinys buvo pagrįstai priimtas pirmosios instancijos teismo, kaip atitinkantis CPK 135 straipsnyje nustatytus ieškinio reikalavimus. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartyje nustatytus ieškinio trūkumus teismas turėjo visas galimybes išsiaiškinti, nagrinėdamas bylą iš esmės, teismo posėdžių metu. Pažymėtina, kad atnaujindamas bylą iš esmės, teismas jam kilusius neaiškumus dėl tam tikrų ieškovo ieškinio reikalavimų aspektų, vadovaudamasis CPK 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintais proceso ekonomiškumo ir bendradarbiavimo su šalimis principais, galėjo išsiaiškinti, paskirdamas dar vieną žodinį teismo posėdį.

20. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 29 d. nutartį ir ieškovo ieškinio reikalavimų išsprendimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

21. Atsakovei, atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškusiai prašymą kreiptis į prokuratūrą dėl melagingų ieškovo skundo ir parodymų teismo posėdžio metu, išaiškintina, kad apeliacinės instancijos teismas sprendžia tik ieškovo skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2022 m. liepos 29 d. nutarties pagrįstumo klausimą. Tuo tarpu, ar dalyvaujančių byloje asmenų veiksmuose yra įstatymų pažeidimų ar nusikalstamos veikos požymių ir ar yra pagrindas pagal CPK 299-300 straipsnius priimti atskirąją nutartį ar pranešti apie tai prokurorui, visų pirma turi nuspręsti pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą iš esmės. Dėl to atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą pareikštą prašymą visų pirma turėtų teikti pirmosios instancijos teismui.

22. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

patenkinti ieškovo V. S. atskirąjį skundą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 29 d. nutartį ir perduoti ieškovo ieškinio išsprendimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Petkuvienė