Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-120-651/2018

Teisėja Rasa Stonkuvienė Teisminio proceso Nr. 1-04-2-000331-2017-1

2018 m. balandžio 5 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Lapinskienės, Lino Pauliukėno,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal R. L., kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. nutarties, kuria R. L. pripažintas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje, būdamas nepakaltinamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 3 dalimi, R. L. paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. L., žinodamas, kad jo keliami reikalavimai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir kaltų asmenų nustatymo, pateikti Klaipėdos apygardos prokuratūrai 2016 m. birželio 27 d. ir liepos 5 d. (reg. Nr. 4-AP-1954 ir 4-AP-2075), yra išspręsti 2016 m. liepos 11 d. prokuroro nutarimu, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. M-2-04-00326-16 dėl pareiškėjo reikalavimų nepagrįstumo, įsiteisėjusių teismo sprendimų privalomumo bei antstolių veiklos principų bei veiksmų apskundimo galimybės, ir prokuroras nutarime pateikęs išsamius argumentus dėl civilinės bylos 2004-07-14 Nr. 2-1430/36/2004 sprendimų ir vykdymo; dėl kėsinimosi užvaldyti pareiškėjo turtą ir neteisėto naudojimosi juo; dėl vengimo susimokėti už tariamą priverstinį darbą; dėl pareiškėjo 2016 m. gegužės 24 d. prašymo, kuriame jis pakartotinai skundė antstolio procesinius veiksmus, kur 2016 m. gegužės 27 d. prokurorė, išnagrinėjusi šį prašymą, priėmusi nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir išaiškinusi apskundimo tvarką kartotinio nagrinėjimo; jis, būdamas tinkamai informuotas, ikiteisminio tyrimo teisėjui išaiškinus jam 2016 m. liepos 11 d. prokuroro nutarimo apskundimo tvarką (nutarimo nuorašas išsiųstas pareiškėjui, reg. Nr. 1.33-68447) bei apie šį sprendimą būdamas dar kartą informuotas Klaipėdos miesto apygardos prokuratūros 2016-09-19 raštu Nr. 1.33-105104 (IBPS), tai yra būdamas informuotas ir žinodamas, kad jo reikalavimai yra išgalvoti ir negali būti patenkinti, šio nutarimo nustatyta tvarka neskundė, tačiau jis vėl, 2017-01-24 Klaipėdos apygardos prokuratūrai pateikė papildomą pareiškimą (reg. Nr. AP-2016), kuriame reikalavo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl tų pačių aplinkybių – dėl jam priklausančio turto, fizinės ir intelektinės nuosavybės prievartavimo, dėl tyčinio bandymo sutrikdyti sveikatą, dėl piktnaudžiavimo, dėl jo turto užvaldymo sukčiavimo būdu. Tai yra, R. L., žinodamas, kad jo keliami reikalavimai jau yra išspręsti nepanaikintu prokuroro nutarimu, t. y., būdamas informuotas ir žinodamas, kad jie yra išgalvoti ir negali būti patenkinti, pranešė įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, apie aiškiai nebūtus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138, 181, 182 ir 228 straipsniuose.Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. sausio 23 d. nutartimi, išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, pripažino, kad R. L. padarė jam inkriminuojamą veiką. Įvertinęs teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas ir teismo psichiatrės ekspertės paaiškinimus, padarė išvadą, kad R. L., darydamas nusikalstamą veiką, dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti pavojingo nusikalstamų veiksmų pobūdžio ir negalėjo valdyti savo veiksmų, t. y. nusikalstamą veiką jis padarė būdamas nepakaltinamas (BK 17 straipsnis). Dėl nustatytų aplinkybių apylinkės teismas vadovaudamasis BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, R. L. paskyrė priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Apylinkės teismo manymu, stacionaro sąlygos vienaip ar kitaip leidžia labiau kontroliuoti R. L. ligos paūmėjimo (recidyvo) pavojų.Apeliaciniu skundu R. L., kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, prašo 2018 m. sausio 23 d. nutartį atmesti kaip nepagrįstą, jį išteisinti ir neskirti priverčiamų medicinos priemonių. Nurodo, kad nutartis yra neteisinga, melaginga ir joje nurodyti duomenys neatitinka tikrovės. Pasak apelianto, nebuvo paminėti dokumentai, kuriuos jis pateikė (Nr. RL00023/2017, RL 00024/2017, 2017-08-18 teiktas pareiškimas AP-30564), todėl priimta nutartis turi būti panaikinta. Mano, kad jis yra šmeižiamas, o ekspertizės išvada neatitinka tikrovės. Psichiatrės ekspertės N. M. teisme nurodytos aplinkybės apie jo elgesį taip pat neatitinka tikrovės. Ekspertė neteisingai nurodė, kad jis apie savo gyvenimą kalbėjo su kitais pacientais ir mano, kad arba N. M. padarė klaidą ir jį palaikė kitu asmeniu, arba taip veikia tyčia, t. y. sąmoningai jį šmeižia. Kadangi nesutinka su ekspertizės išvada, prašo ją skirti iš naujo, ją pavedant atlikti kitiems ekspertams. Apelianto manymu, daryti išvadą dėl jo nepakaltinamumo remiantis jo motinos N. L. duotais parodymais negalima, nes jie yra prieštaringi. Iš pradžių teigė, kad nebandė gauti psichiatro išvados dėl jo, o vėliau tvirtino priešingai. Tam, kad būtų pašalinti prieštaravimai tarp jos parodymų, prašo teismo apklausti ją teismo posėdyje papildomai. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nurodo, kad jis jos nepadarė, ir pažymi, kad tiesiog padarė klaidą nesikreipdamas į prokuratūrą atnaujinti praleistą nutarimo apskundimo terminą taip, kaip numatyta BPK 168 straipsnyje. Nurodo, kad rašydamas prašymus atlikti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų tik per klaidą neįtraukė prašymo atnaujinti praleistą terminą. Nors prokuroro pavaduotojas A. M. nurodė, kad terminas gali būti atnaujintas per 6 mėnesius, tačiau nuo jo paskutinio rašto, kurį pateikė prokurorui S. M. 2016-09-19, iki 2017-01-24 nepraėjo daugiau nei 6 mėnesiai, todėl, anot apelianto, laikytina, kad jis tiesiog praleido terminą, o neteikė melagingo pranešimo. Apeliaciniame skunde kalbama ir apie 2017 m. gruodžio 21 d. priimtą nutartį, kuria pratęstas R. L. laikymas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kol teismas nuspręs dėl privačiųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymo. Apeliantas prašo šią nutartį panaikinti kaip neobjektyvią ir nepagrįstą ir jo laikymą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje nutraukti. 2018 m. vasario 5 d. pateikė papildomą prašymą prie apeliacinio skundo, kuriuo prašo paaiškinti, ar pagal 2018 m. sausio 23 d. nutartį jis turi būti paleistas iš specialiosios gydymo įstaigos VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės 2018 m. vasario 13 d. Nurodo, kad, anot gydytojos, atidavimo į specialiąją gydymo įstaigą taikymo terminas yra pratęstas, o, jo manymu, laikymas ar atidavimas į specializuotą įstaigą nuo tada, kai nutartis įsiteisės, yra negalimas, todėl turi būti išleistas. Jei yra kitaip, t. y. jo terminas yra pratęstas, prašo priimti 2018-01-23 ir 2017-12-21 priimtų nutarčių apskundimą. Šiame prašyme apeliantas nurodo ir Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. priimtoje nutartyje padarytas, jo manymu, gramatines klaidas ir prašo paaiškinti, ar tai turi kokią nors reikšmę. Klaipėdos apygardos teisme 2018-02-19 gautas iš Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų persiųstas R. L. prašymas paskirti pakartotinę sveikatos ekspertizę, nes prieš tai atliktoje yra pateikta tikrovės neatitinkanti diagnozė ir išvada, kurią pateikė ekspertė N. M.. Nurodo papildomas aplinkybes, susijusias su Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartimi. Tvirtinama, jog jam buvo ribojama teisė į tinkamą gynybą nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, todėl mano, kad buvo siekiama tyčia jį pripažinti nepakaltinamu. Teigia, kad jis jokių sveikatos sutrikimų nėra turėjęs, o psichologinį smurtą ir stresą patiria VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, prieš tai patyrė namuose iš motinos sugyventinio J. D.. Būtent motina ir jos sugyventinis šmeižia jį ir teikia tikrovės neatitinkančią informaciją. Apelianto tvirtinimu, jis tik gina savo pažeistas teises, o dėl to, kad yra laikomas uždarytas, jis negali tinkamai pasirūpinti savo nuosavybe, į kurią galbūt kėsinasi tie, kurie jį šmeižia. Nurodo, kad raštus, pareiškimus teisėsaugai teikė sąmoningai tam, kad būtų apginti jo interesai bei viešasis interesas. Jo sulaikymas ir nepagrįstas kaltinimas yra klaida, todėl jis turi būti išleistas.Klaipėdos apygardos teisme 2018-02-23 gautas R. L. prašymas, iš kurio turinio galima manyti, kad R. L. nesutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi ir prašo jį paleisti iš gydymo įstaigos, nes nori pasiruošti teismo posėdžiui, kuris vyks 2018-04-05. Klaipėdos apygardos teisme 2018-03-13 gautas prašymas sustabdyti nuosprendžio ir 2017-12-21 nutarties vykdymą ir išleisti jį iš gydymo įstaigos bei suteikti galimybę susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga ir dalyvauti teismo posėdyje. Nurodo, kad jis vykdomas nepagrįstai, t. y. jis šiuo metu gydymo įstaigoje laikomas neteisėtai (BPK 315 str. 1 d.). Prašo bylą nutraukti ir netaikyti priverčiamųjų medicinos priemonių (BPK 403 str. 1 d. 4 p.).Klaipėdos apygardos teisme 2018-03-14 pateiktame prašyme apeliantas kelia klausimą dėl 2017-06-23 ir 2017-10-09 nutarčių pagrįstumo, kurių pagrindu jam buvo paskirta ekspertizė ir perkeltas į VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę. Jo įsitikinimu, teismas nepagrįstai nurodė, kad šios nutartys neskundžiamos, ir taip sukliudė jam ginti savo teises. Prašo teismo stabdyti ir šių nutarčių vykdymą. Apeliantas 2018-03-19 teismui persiuntė pareiškimą, skirtą prokuratūrai, juo prašo prokuratūros pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jo neteisėto gydymo. Prašo į šį prašymą atsižvelgti nagrinėjant jo skundą. Be to, vadovaudamasis BPK 57 straipsniu, 58 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 punktu, 3 dalimi, prašo nušalinti ekspertus N. M., A. G. bei psichologę, kurios nei vardo nei pavardės nenurodė. 2018 m. kovo 23 d. R. L. pateikė pareiškimą dėl advokatų Juozapo Surblio ir Alvydo Kvaščevičiaus nušalinimo. Nurodo, kad advokatai paskirti valstybės, todėl, pasak apelianto, neaišku kieno interesus jie gina, jo ar valstybės. Paskirti advokatai neužtikrino jo interesų gynybos, nesuteikė jam teisinės pagalbos, todėl jis abejoja jų šališkumu. Kiti prašyme nurodyti argumentai yra susiję su neva jam nepagrįstai paskirta ekspertize.Teismo posėdžio metu, išklausius proceso dalyvių nuomonės, protokoline nutartimi nutarta atmesti R. L. prašymą nušalinti advokatą A. Kvaščevičių. Prokurorė Vilija Žukauskienė teismo posėdžio metu prašė atmesti apeliacinį skundą kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Anot prokurorės, abejoti ekspertų išvada, kuria konstatuota, kad R. L. nesupranta savo veiksmų ir negali jų valdyti, abejoti nėra pagrindo, o byloje esantys duomenys įrodo, kad jis padarė nusikalstamą veiką. Dėl nurodytų priežasčių apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.R. L. gynėjas advokatas Alvydas Kvaščevičius teismo posėdžio metu prašė apeliacinį skundą tenkinti. Apeliacinis skundas atmestinas. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai, keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Tai nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą.Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesniosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).R. L. pripažintas padaręs BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, būdamas nepakaltinamas. Dėl to teismas, vadovaudamasis BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 3 dalimi, paskyrė R. L. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Apeliaciniu skundu asmuo, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartį ir 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį. Dėl 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjimo nurodytina, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartimi atsisakyta atnaujinti terminą skundui dėl 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties padavimo ir atsisakyti jį priimti. Šia nutartimi priimtas apeliacinis skundas tik dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. nutarties, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl šios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, o apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d nutarties pagrįstumu, nenagrinėja. Apeliaciniu skundu ginčijamas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 236 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybių nustatymas ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Dėl nusikalstamos veikos požymių

Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Šiame straipsnyje numatytos dvi nusikaltimų sudėtys – melagingas įskundimas ir melagingas pranešimas apie nebūtą nusikaltimą. Melagingas pranešimas apie nebūtą nusikaltimą yra aktyvūs veiksmai, kuriais institucijoms, nurodytoms BK 236 straipsnyje, pranešama apie tariamai padarytą, rengiamą nusikaltimą arba pasikėsinimą jį padaryti. Melagingo pranešimo formos, būdai (žodžiu, raštu, anonimiškai ir pan.) gali būti tokie patys, kaip ir kaltininkui melagingai įskundžiant įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, konkretų asmenį (ar asmenis) kaip padariusį nusikalstamą veiką. Melagingas pranešimas apie nebūtą nusikaltimą yra baigtas, kai BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms bet kokia forma perduodama melaginga informacija apie žinomai nebūtą nusikaltimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-341/2011).R. L. kaltinimas buvo pareikštas dėl to, kad pranešė apie aiškiai nebūtą nusikaltimą. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad R. L., žinodamas, kad jo keliami reikalavimai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir kaltų asmenų nustatymo, pateikti Klaipėdos apygardos prokuratūrai 2016 m. birželio 27 d. ir 2016 m. liepos 5 d. (reg. Nr. 4-AP-1954 ir 4-AP-2075), yra išspręsti įsiteisėjusiu 2016 m. liepos 11 d. prokuroro nutarimu, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. M-2-04-00326-16, ir apie kurį jis buvo informuotas tinkamai, vėl pakartotinai 2017 m. sausio 24 d. pateikė įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, – Klaipėdos apygardos prokuratūrai, papildomą pareiškimą (reg. Nr. AP-2016) apie žinomai nebūtus nusikaltimus, numatytus BK 138 , 181, 182 ir 228 straipsniuose, jame reikalavo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl tų pačių aplinkybių – dėl jam priklausančio turto, fizinės ir intelektinės nuosavybės prievartavimo, dėl tyčinio bandymo sutrikdyti sveikatą, dėl piktnaudžiavimo, dėl sukčiavimo būdu jo turto užvaldymo. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada. Apelianto argumentas, kad jis neva padarė tik klaidą ir rašydamas prašymus atlikti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų tiesiog neįtraukė prašymo atnaujinti praleistą nutarimo apskundimo terminą taip, kaip numatyta BPK 168 straipsnyje, yra visiškai nepagrįstas. Tokią versiją paneigia paties R. L. rašyti pareiškimai prokuratūrai, iš kurių aiškiai matyti, kad prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neva padarytų nusikalstamų veikų, o ne atnaujinti terminą skundui paduoti dėl jau anksčiau priimtų prokuroro nutarimų. Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros 2016 m. liepos 11 d. prokuroro nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal R. L. 2016 m. birželio 27 d. ir 2016 m. liepos 5 d. (reg. Nr. 4-AP-1954 ir 4-AP-2075) pateiktus pareiškimus. 2016 m. liepos 11 d. nutarime R. L. išaiškinta nutarimo apskundimo tvarka (t. 1, b. l. 34–39). Nutarimas išsiųstas R. L. gyvenamosios vietos adresu (t. 1, b. l. 41). Iš Klaipėdos apygardos prokuratūros 2016 m. rugsėjo 19 d. rašto Nr. 1.33-105104 matyti, kad R. L. Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai pateikė 2016 m. rugsėjo 13 d. ir 2016 m. rugsėjo 16 d. prašymus, kurie buvo persiųsti Klaipėdos apygardos prokuratūrai. Juose buvo nurodomi tapatūs klausimai, dėl kurių jau buvo pasisakyta Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės 2016 m. gegužės 27 d. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2016 m. liepos 11 d. nutarimuose. Pareiškėjui R. L. nurodyta, kad visi jo nurodyti klausimai buvo išspręsti minėtais nutarimai ir pareiškėjas jų neskundė, vadinasi, faktiškai pripažino jų teisingumą ir pagrįstumą (t. 1, b. l. 42). Tačiau nepaisant to, kad R. L. buvo tinkamai informuotas apie priimtus procesinius sprendimus ir buvo tinkamai informuotas apie jų apskundimo tvarką, tačiau iš jo tolimesnių veiksmų bei 2017 m. sausio 24 d. pateikto pareiškimo turinio matyti, kad jis siekė, kad būtų pakartotinai sprendžiamas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal jo pareiškimą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. L. taip pat parodė, kad pateikė „papildomą pareiškimą“ ir tikėjosi, jog bus atliktas papildomas tikrinimas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas prieš jį veikusiems asmenis. Nurodytos aplinkybės paneigia apelianto versiją, jog jo tikslas buvo atnaujinti nutarimo apskundimo terminą, kaip tai numatyta BK 168 straipsnyje. Byloje neginčijamai nustatyta, kad R. L. Klaipėdos apygardos prokuratūrai pateikė melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, nors žinojo, kad jo keliami reikalavimai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir kaltų asmenų nustatymo pateikti Klaipėdos apygardos prokuratūrai 2016 m. birželio 27 d. ir 2016 m. liepos 5 d. (reg. Nr. 4-AP-1954 ir 4-AP-2075), yra išspręsti įsiteisėjusiu 2016 m. liepos 11 d. prokuroro nutarimu, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. M-2-04-00326-16. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad R. L. veiksmuose yra visi šios nusikalstamos veikos požymiai.

Dėl priverčiamosios medicinos priemonės skyrimo

Skundžiam nutartimi pripažinta, kad R. L. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje, būdamas nepakaltinamas, todėl teismas, vadovaudamasis BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 3 dalimi, R. L. paskyrė priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Apeliantas ginčija šią išvadą ir tvirtina, jog ekspertizės akte yra pateikti melagingi faktai apie jį, todėl ja vadovautis nėra pagrindo. Ekspertės N. M. teisme nurodytos aplinkybės apie jo elgesį taip pat neatitinka tikrovės. Abejoja apeliantas ir liudytojos N. L. duotais parodymais, kurie, anot jo, yra prieštaringi. Apelianto manymu, dėl to yra būtina paskirti pakartotinę ekspertizę, paskiriant ją atlikti kitiems ekspertams, bei apklausti liudytoją N. L..Nustatyta, kad R. L. 2017-09-14 buvo atlikta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė. R. L. konstatuotas psichikos sutrikimas – kliedesinis sutrikimas, dėl kurio įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Konstatuota, kad dėl psichikos sveikatos būsenos jis negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, stoti prieš teismą, būti apklausiamas (t. 2, b. l. 160–166). Teismo posėdžio metu apklausta ekspertė N. M. patvirtino teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės akto išvadą, kad R. L. serga kliedesiniu sutrikimu, dėl kurio tiek nurodytų veikų padarymo metu, tiek ir šiuo meru jis negali suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. Nurodė, kad nuo pat R. L. atvykimo dienos iki išvežimo į VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę buvo akivaizdu, kad žmogus kliedi, yra nekonkretus, nenuoseklus, neadekvatus, sunkiai prieinamas prasmingam kontaktui, apie savo gyvenimą pasakoja tik nuotrupas, kalba monologu, aiškina apie savo sugebėjimus, kad Lietuvos valstybė jam yra skolinga milijardus ir visi dalyvauja sąmoksle prieš jį. 2018-03-30 VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atsakyme į teismo paklausimą nurodyta, kad R. L. psichikos būsena yra identiška psichikos būsenai, kuri buvo nustatyta teismo psichiatrijos metu. Pažymėta, kad R. L. kategoriškai atsisako gydymo, o pradėti taikyti skirtą priverčiamąją medicinos priemonę bus galima tik įsiteisėjus Klaipėdos apylinkės teismo 2018-01-23 nutarčiai. Kolegija neturi jokio pagrindo abejoti ekspertizės pateikta išvada bei teismo posėdžio metu apklaustos ekspertės N. M. nurodytomis aplinkybėmis apie R. L. neadekvatų elgesį nurodytomis aplinkybėmis. Dėl nurodytų priežasčių apelianto prašymas iš naujo atlikti ekspertizę ją paskiriant atlikti kitiems ekspertams atmetamas kaip nepagrįstas. Nesutiktina su apeliantu, jog liudytojos N. L. parodymai yra prieštaringi, todėl jais vadovautis kaip patikimais, jos neapklausus papildomai, nėra pagrindo. Liudytoja N. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad, jos manymu, sūnaus R. L. psichinė būsena pasikeitė po galvos traumos, patirtos užsienyje galbūt iki 2014 m. Pastebėjo jo keistą elgesį, t. y. žiūrėjimą į vieną tašką, kalbėjimą apie keistus jo tariamus darbus, kurių nesimato, patirtą jo žalą, kurios atsiradimo nesugebėjo suprantamai paaiškinti. Nurodė, kad jo elgesys kartais būna spontaniškas ir agresyvus. Dar 2016-03-24 sūnus R. L. elgėsi keistai, šūkavo: „vagys, teroristai, valstybe atiduokite pinigus, visi jam skolingi, ypač valstybė, šaukia, mini pavardes, reikalauja pinigų“. Tuomet ji iškvietė policiją ir medikus, tačiau jis nepanoro bendrauti su medikais ir užsidarė vonioje. Teismo posėdžio metu liudytoja taip pat patvirtino, kad ji sūnui grįžus iš užsienio suprato, kad kažkas su jo protu negerai. Ji klausė sūnaus, ar šis serga, bet jis atsakydavo, kad neserga. Ji bandė gauti psichiatro išvadą, kad galėtų pripažinti sūnų neveiksniu, bet sūnus nėjo pas gydytojus. Sūnus niekur oficialiai nedirbo, bet paklaustas, kur išeina, atsakydavo – „į darbą“. Ji žino, kad sūnus eidavo į biblioteką, ten yra internetas ir ten rašydavo įvairius raštus – tai ir buvo jo darbas. Šios liudytojos parodymai, priešingai nei tvirtina apeliantas, yra nuoseklūs ir aiškūs, todėl jais nesivadovauti kaip patikimais teismas neturi jokio pagrindo. Vien tai, kad teismo posėdžio metu nurodė papildomas aplinkybes, susijusias su bandymu gauti psichiatro išvadą, kad galėtų sūnų pripažinti neveiksniu ir jį gydyti, nesudaro pagrindo abejoti jos parodymais, kurie patvirtina, kad ir motina N. L. pastebėjo sūnaus R. L. keistą elgesį ir suprato, kad tai gali įtakoti su psichika susijusios problemos. Byloje surinktų įrodymų visetas, t. y. R. L. rašyti panašaus turinio pareiškimai, raštai, ekspertizės išvada bei liudytojos N. L. parodymai neginčijamai patvirtina, kad R. L. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepakaltinamas, todėl vadovaujantis BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 3 dalimi, R. L. pagrįstai taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Apeliacinio skundo bei kituose pateiktuose raštuose nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, atsižvelgęs į visas bylai teisingai išspręsti svarbias aplinkybes, tinkamai nustatė faktines aplinkybes remdamasis byloje esančių įrodymų visetu ir padarė pagrįstą išvadą, kad R. L. padarė BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, būdamas nepakaltinamas, ir pagrįstai paskyrė jam priverčiamąją medicinos priemonę, numatytą BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kolegija, remdamasi apeliacinio skundo motyvais, neturi teisinio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų pagrįstumu. Apeliacinio skundo bei kituose prašymuose išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą. Dėl nurodytų priežasčių naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, todėl nėra pagrindo jo naikinti (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

Dėl 2017-12-21 ir 2018-01-23 nutarčių vykdymo

Apeliantas pateikė keletą prašymų, iš kurių turinio matyti, kad jam yra neaiškus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. nutarties, dėl kurios padavė apeliacinį skundą, vykdymas. Jo įsitikinimu, jis gydymo įstaigoje yra laikomas nepagrįstai, todėl turi būti paleistas. Nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi pratęstas R. L. laikymas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymo, bet ne ilgiau nei trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2017 m. gruodžio 22 d. Ši nutartis nebuvo apskųsta ir įsiteisėjo 2018 m. sausio 10 d. Pagal šią nutartį R. L. VšĮ Rokiškio ligoninėje turėjo būti iki priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymo. Priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikytos Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 23 d. nutartimi, dėl kurios R. L. yra pateikęs apeliacinį skundą. Ta pačia nutartimi pratęstos Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi paskirtos ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi pratęstos procesinės prievartos priemonės – atidavimo į specialią gydymo įstaigą – taikymo terminas iki nutarties, kuria R. L. paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2018 m. sausio 23 d. nutarties įsiteisėjimo dienos. Kadangi R. L. apskundė šią nutartį, todėl ji nėra įsiteisėjusi ir įsiteisės tik bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka (BPK 318 str. 1 d., 3 d., 336 str.). Taigi procesinė prievartos priemonė – atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą (BPK 141 str. 2 d.) – toliau taikoma pagrįstai ir R. L. neturėjo būti paleistas iš specialiosios gydymo įstaigos 2018 m. vasario 13 d., kaip mano R. L.. Pažymėtina, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartimi paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje – turi būti pradėta vykdyti įsiteisėjus šiai nutarčiai, t. y. iš karto po apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo (BPK 336 str. 3 d.).

Dėl 2017-06-23 ir 2017-10-09 nutarčių pagrįstumo

Iš apelianto 2018-03-14 pateikto prašymo matyti, kad, apelianto manymu, buvo pažeistos jos teisės, nes nebuvo suteikta teisė apskųsti 2017-06-23 ir 2017-10-09 nutarčių. Anot jo, teismas nepagrįstai nurodė, kad šios nutartys neskundžiamos.Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartimi įtariamojo R. L. gynėjo advokato Juozapo Surblio skundas atmestas ir palikta galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-12 nutartis, kuria R. L. buvo paskirta teismo stacionarinė psichiatrinė ekspertizė. Skundas išnagrinėtas BPK X dalyje nustatyta tvarka, todėl apygardos teismo nutartis dėl skundo įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama (BPK442 str. 2 d.). Šiuo atveju teismas, nurodydamas, kad nutartis neskundžiama, nepažeidė Baudžiamojo proceso kodekso normų, todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl to buvo pažeistos asmens teisės. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartimi atmestas R. L. gynėjo advokato J. Surblio skundas ir palikta galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis, kuria buvo nutarta R. L. perkelti į VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę. Pagal BPK 141 straipsnio 3 dalį, įtariamojo atidavimo į ekspertizės įstaigą, taip pat laikymo joje terminai nustatomi ar pratęsiami laikantis tos pačios tvarkos kaip ir skiriant, pratęsiant ar apskundžiant suėmimą. Vadovaujantis BPK 130 straipsnio 2 dalimi, aukštesniojo teismo trijų teisėjų kolegijos priimta nutartis, kuria išnagrinėtas skundas, yra galutinė ir neskundžiama. Taigi ir šiuo atveju nurodymas, kad nutartis neskundžiama, atitiko Baudžiamojo proceso kodekso normas, todėl taip pat nebuvo pažeistos asmens teisės.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 23 d. nutartį nepakeistą ir R. L. apeliacinio skundo netenkinti.