- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-12-21
- Bylos Nr.
- 1A-707-245/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Danguolė Šiugždinytė, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- K. V.
- Nukentėjusysis
- V. V.
- Advokatai
- Raimundas Gargasas, Vytautas Bučius
- Kategorijos
- 1.1.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.7.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės, Algerdo Urbšio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusios V. V. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendžio, kuriuo K. V. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirtas 59 (penkiasdešimt devynių) parų areštas.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – 39 (trisdešimt devynių) parų areštas, bausmę atlikti areštinėje.
Bausmės pradžia skaičiuota nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2017 m. liepos 20 d..
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas jo laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017 m. birželio 12 d., iki nuosprendžio paskelbimo dienos 2017 m. liepos 20 d., ir laikyta jį atlikus arešto bausmę.
Kardomoji priemonė suėmimas pakeista į kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš Lietuvos Respublikos, nepasišalinti iš savo gyvenamosios vietos, esančios Parko g. 2, Nociūnų k., Pelėdnagių sen., Kėdainių r., be teismo leidimo, kuri nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
K. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, panaikinta ir paleistas iš suėmimo teismo posėdžių salėje.
Nukentėjusiajai V. V. iš K. V. priteista patirtos išlaidos už teisinės pagalbos nukentėjusiajai teikimą- 300,00 (trys šimtai, 00 ct) eurų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
K. V. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, už tai, kad jis 2017 m. birželio 7 d., apie 20.30 val., parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ esančioje (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia sugriebė rankomis savo šeimos narei – sutuoktinei V. V. už kairės rankos, tempė ją, po to tęsdamas savo nusikalstamą veiką, sugriebė V. V. už dešinės rankos ir suspaudė pirštus, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei padarė jai odos nubrozdinimą kairiame dilbyje, kairės plaštakos IV piršto nago lūžimą su ponagine kraujosruva, tai yra, nežymų sveikatos sutrikdymą.Kėdainių rajono apylinkės teismas išanalizavęs surinktų įrodymų visumą ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį padarė išvadą, kad K. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.Skirdamas bausmę apylinkės teismas vertino bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes padarė išvadą, kad viešieji darbai ar laisvės apribojimas išvadų dėl praeityje padarytų nusikaltimų nepadariusiam K. V. laikytini per švelniomis bausmės rūšimis, jas paskyrus nebūtų pasiekti bausmės tikslai, o laisvės atėmimas, atsižvelgus į anksčiau nurodytas aplinkybes ir bausmės skyrimo pagrindus, laikytina per griežta bausmės rūšimi ir sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti K. V. paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą.Apeliaciniu skundu nukentėjusioji V. V. prašo pakeisti 2017 m. liepos 20 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį dėl K. V. paskirtos bausmės ir paskirti terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Nukentėjusiosios teigimu, K. V. skundžiamu nuosprendžiu neteisingai paskirta bausmė, iki nuosprendžio priėmimo nuteistasis, praeityje teistas 5 kartus, pagal 2016 m. vasario 18 d. nuosprendį teistumas neišnykęs, be to, jau buvo teistas už smurtą artimoje aplinkoje nukentėjusiosios atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti K. V. paskyrus areštą, o ne realų laisvės atėmimą, kadangi po aukščiau aptarto nuosprendžio K. V. padarė tokio pat pobūdžio nusikalstamą veiką prieš savo šeimos narį, o tai parodo, kad nusikalstamos veikos nukentėjusiosios atžvilgiu yra vykdomos ne atsitiktinai ir nuteistasis nedaro išvadų dėl ankstesnių savo nusikalstamų veiksmų, o bausmės nesusijusios su realiu laisvės atėmimu K. V. elgesiui įtakos neturi. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas nuteistajam arešto bausmę, neatsižvelgė į tai, kad K. V., kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-175-673/2017 iki nuosprendžio įsiteisėjimo yra palikta galioti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartis, kuria paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiosios ir neieškoti ryšiu su nukentėjusiąją. Šią kardomąją priemonę nuteistasis pažeidė atlikdamas smurtinius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, dėl kurių atlikimo yra priimtas skundžiamas nuosprendis. Šiuo metu būdamas laisvėje nuteistasis per kitus asmenis grasina nukentėjusiajai susidorojimu, dėl ko ji jaučiasi nesaugi. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusioji V. V. ir jos advokatas palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, nuteistojo K. V. gynėjas Raimundas Gargasas prašė nukentėjusiosios skundą atmesti.Nukentėjusiosios V. V. apeliacinis skundas tenkinamas. Apeliaciniame skunde nėra ginčijamas nusikalstamų veikų padarymo faktas, nusikalstamų veikų kvalifikavimas, tačiau prašoma paskirti griežtesnę bausmę. Kadangi nukentėjusioji prašo paskirti griežtesnę bausmę, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinama ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuojama kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmė. Tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija bei teismų praktika šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys ir pan.Apygardos teismas įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, patikrinęs bausmės skyrimo motyvus, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikaltimą K. V. paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – areštą, todėl paskyrė aiškiai per švelnią bausmę. Apylinkės teismas A. V. skyrė 59 (penkiasdešimt devynių) parų areštą ir vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažino trečdaliu bei nustatė galutinę 39 parų arešto bausmę. BK 66 straipsnio pagrindu į bausmės laiką įskaičius suėmime išbūtą laiką, teismas sprendė, kad nuteistasis bausmę atliko būdamas kardomajame kalinime. K. V. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – pakeitė kita kardomosios priemonės rūšimi - rašytiniu pasižadėjimu neišvykti iš Lietuvos Respublikos, nepasišalinti iš savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), be teismo leidimo. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas priėmė neteisingą sprendimą. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek į nuteistojo asmenybę, ją charakterizuojančius duomenis, tiek ir į jo padaryto nusikaltimo bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus ir tikslus, kaltės formą. Nuteistasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą prieš savo šeimos narį – sutuoktinę. Įvertino tai, kad nusikaltimas padarytas būnant susierzinus, esant konfliktiškiems santykiams tarp sutuoktinių dėl skyrybų proceso. Apylinkės teismas vertindamas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes konstatavo, kad lengvinančia aplinkybe laikoma prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veika padaryta recidyvisto (BK 60 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Apylinkės teismas motyvuose nurodė, kad K. V. teistas penkis kartus, taip pat ir užsienio valstybėse, baustas administracine tvarka, paskutinį kartą nuteistas už analogišką veiką prieš savo sutuoktinę 2017 m. birželio 28 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo apskųstas ir neįsiteisęs. Teisėjų kolegija patikrinusi Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatė, kad nuosprendis 2017 m. spalio 18 d. įsiteisėjo ir K. V. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Atkreiptinas dėmesys, kad nusikaltimus prieš savo sutuoktinę nuteistasis daro sistemingai, šiuo metu teisiamas trečią kartą iš eilės už analogišką nusikaltimą sutuoktinės atžvilgiu, įvykdė teistumui neišnykus. Apylinkės teismas padarė išvadą, kad K. V. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, išvadų iš ankstesnio teistumo ir jam skirtos bausmės jis nepadarė, tačiau teismas priėmė savo motyvams prieštaringą sprendimą ir K. V. skyrė ne pačią griežčiausią sankcijoje numatytos bausmės rūšį. Be to, K. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas , teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmos instancijos teismas nuteistajam skyrė tokios trukmės arešto bausmę, į kurią įskaičius laiką išbūtą kardomajame kalinime, nuteistasis nuosprendžio priėmimo metu laikomas atlikęs bausmę. Aukštesniojo teismo nuomone toks bausmės paskyrimo būdas neatitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties. Teisėjų kolegija nuteistojo atsiprašymą nukentėjusiosios atžvilgiu laiko deklaratyviu, nes, kaip matyti iš bylos aplinkybių ir nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, K. V. nesistengia pasitaisyti ir pažaboti savo smurtinį elgesį. Apeliacinė instancijos teismo nuomone, jokia kita BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis (viešieji darbai, laisvės apribojimas ir areštas), išskyrus laisvės atėmimo bausmę, nepasiektų bausmės tikslų, numatyti BK 41 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi visas reikšmingas, aukščiau išdėstytas, bausmės skyrimui aplinkybes, sprendžia, kad K. V. skirtina griežčiausia BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšis - terminuotas laisvės atėmimas. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje už šį nusikaltimą numatyta, kad laisvės atėmimo bausmės maksimalus terminas yra du metai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šešių mėnesių laisvės atėmimo trukmė yra adekvati nuteistojo padarytai veikai ir jį charakterizuojančioms aplinkybėms, neprieštarauja teisingumo principui ir yra ne per griežta. Todėl K. V. skirtina mažesnė nei sankcijos vidurkis – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Baudžiamojoje byloje pagrįstai buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 273 straipsnyje numatyta tvarka, nes nuteistasis prisipažino esantis kaltas dėl jam inkriminuotos veikos. Todėl K. V. atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.Esant visumai paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus K. V. realią laisvės atėmimo bausmę. Dėl to nukentėjusiosios apeliacinis skundas tenkinamas ir apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl neteisingai nuteistajam paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendį pakeisti.
K. V. už BK 140 straipsnio 2 dalyje padarytą nusikatamą veiką paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti jo laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2017 m. birželio 12 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos 2017 m. liepos 20 d.
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.