- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-06
- Bylos Nr.
- 1A-177-307/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-2-00105-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Alenas Piesliakas, Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- R. J.
- Advokatai
- Algirdas Gurauskas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aleno Piesliako, Lino Šiukštos,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. R. J. pripažintas kaltu ir pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad organizavo neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimą ir laikymą, o būtent: 2015 metų lapkričio mėnesio pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku nenustatytą dieną, susitarė su J. K., kuriam yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kad pastarasis vilkiku iš Ispanijos Karalystės į Vokietijos Federacinę Respubliką nugabens narkotines medžiagas kanapes (antžemines dalis). Vykdydamas susitarimą, J. K. 2015 metų gruodžio mėnesio pabaigoje nenustatytoje Ispanijos Karalystės vietoje susitiko su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, pastarasis į J. K. vairuojamą vilkiką pakrovė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Po to J. K. vilkiku „Volvo FH“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir vilkikas „Volvo FH“), narkotines medžiagas iš Ispanijos Karalystės išgabeno į Vokietijos Federacinę Respubliką, ten 2015 m. gruodžio 23 d., nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, dalį gabentų narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) iš vilkiko „Volvo FH“ iškrovė, o 3,907 kg narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) liko J. K. vilkike „Volvo FH“. R. J. sužinojęs, kad J. K. vilkiku „Volvo FH“ iš Vokietijos Federacinės Respublikos važiuoja į Lietuvos Respubliką ir vilkike gabena likusias Vokietijos Federacinės Respublikos iš vilkiko priekabos neiškrautas narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), 2015 m. gruodžio 24 d. apie 11.30 val., nurodė J. K. narkotines medžiagas parsivežti į savo namus (duomenys neskelbtini) mieste ir ten jas laikyti iki atskiro nurodymo. J. K., vykdydamas R. J. nurodymus, vilkiku narkotines medžiagas pergabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, ten 2015 m. gruodžio 24 d. vakare, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste narkotines medžiagas iš vilkiko „Volvo FH“ išsiėmė ir neteisėtai parsigabeno į savo namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ten jas neteisėtai laikė iki atskiro R. J. nurodymo. R. J., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, susitarė su V. K., kuriam yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kad V. K. iš J. K. namų paims narkotines medžiagas ir apie tai informavo J. K.. V. K. vykdydamas susitarimą su R. J., 2016 m. sausio 4 d. apie 19.10 val. (duomenys neskelbtini), susitiko su J. K. ir iš garažo, esančio (duomenys neskelbtini), paėmė labai didelį kiekį 3,907 kg narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), jas V. K. laikydamas prie savęs sportiniame krepšyje, neteisėtai gabeno (duomenys neskelbtini) mieste iki tol, kol 2016 m. sausio 4 d. apie 19.25 val., siekdamas išvengti sulaikymo, šį krepšį su labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu metė ir bandė pabėgti. Tokiu būdu R. J. organizavo labai didelio kiekio 3,907 kg. narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) gabenimą ir laikymą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniame skunde ir skunde (toliau – apeliaciniame skunde) nuteistasis R. J. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nuosprendį ir priimti naują jį išteisinantį nuosprendį arba sušvelninti jam apygardos teismo skirtą laisvės atėmimo bausmę.
2.1. Apelianto teigimu, byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, kad jis organizavo didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimą iš Ispanijos į Lietuvą. Apeliantas nurodo, kad jis krepšių į sunkvežimį nedėjo, kaltinime nurodytoje vietoje nebuvo ir apie jam inkriminuotą nusikalstamą veiką nieko nežino. Jam nežinomas asmens, pravarde „Albanas“, pokalbio su J. K. turinys, nežinoma, kas pastarajam sumokėjo už narkotikų gabenimą, kam priklausė jo gabentos prekės, kaip atrodė krepšiai su narkotinėmis medžiagomis, kas organizavo narkotinių medžiagų gabenimą. Liudytojo V. K. parodymai, kad 2015 m. gruodžio 25 d. apeliantas jo prašė paimti krepšį iš vieno asmens Šiauliuose yra melagingi. Apeliantas negali paaiškinti, dėl kokių priežasčių šis liudytojas jį apkalba, nes jis telefoninių pokalbių metu iš tikrųjų pastarojo prašė tik paimti iš jo motinos agurkų. Šie nuteistojo parodymai nepaneigti. Apeliantas neneigia, jog skambino liudytojui J. K. ir nurodė, kad neiškrautą krovinį vežtų į savo namus Lietuvoje ir lauktų atskiro nurodymo, tačiau nurodo, kad taip elgėsi paprašytas kitų asmenų. Asmeniškai jis V. K. jokių nurodymų niekada nedavė, šis asmuo jo nurodymų nevykdė, tačiau galimai vykdė savo draugų iš Ispanijos nurodymus. Bylos medžiagoje nėra užfiksuota, kad V. K. be apelianto bendravo su kitais asmenimis, nes pastarasis galimai turėjo kelis telefonus. Apelianto vertinimu byloje nėra surinkta įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad jis subūrė organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavo ar koordinavo jų narių veiklą arba parengė nusikalstamą veiką ar jai vadovavo. Tai patvirtina ir liudytojo J. K. parodymai. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas parodė, kad R. J. veikos neorganizavo, nurodymus, kur ir kada susitikti su kitais asmenimis bei vežti krepšius, jam (J. K.) davė Albanijos pilietis vardu A., kuris sukrovė krepšius į liudytojo mašiną bei sumokėjo už krepšių pervežimą į Vokietiją. Apklausiamas teisme šis liudytojas patvirtino, kad nuteistasis R. J. nedalyvavo nei kraunant, nei iškraunant krepšius, į Lietuvą patekęs krepšys joje atsidūrė per klaidą, visi krepšiai turėjo būti iškrauti Vokietijoje. Dėl to, už šį pervežimą niekas liudytojui daugiau pinigų nesumokėjo. Apeliantas nurodo, kad negavo jokios finansinės naudos. Apelianto įsitikinimu, visi byloje surinkti įrodymai tik patvirtina, kad jis nepadarė nusikaltimų, už kuriuos yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Tai iš dalies patvirtina ir byloje esantis nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl R. J. (t. 5, b. l. 2), kuriame konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta duomenų, jog R. J. būtų įvykdęs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 199 straipsnio 2 dalyje. Ta aplinkybė, kad apeliantas, pats to nesuvokdamas, savo veiksmais galėjo prisidėti prie kitų asmenų daryto nusikaltimo, tai neduoda pagrindo jam skirti net vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę.
3. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Žemesnės instancijos teismas
5. Skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu R. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis organizavo neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimą ir laikymą, o būtent: 2015 metų lapkričio mėnesio pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku nenustatytą dieną, susitarė su J. K., kurio atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kad pastarasis vilkiku iš Ispanijos Karalystės į Vokietijos Federacinę Respubliką nugabens narkotines medžiagas kanapes (antžemines dalis). Vykdydamas susitarimą, J. K. 2015 m. gruodžio mėnesio pabaigoje nenustatytoje Ispanijos Karalystės vietoje susitiko su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, pastarasis į J. K. vairuojamą vilkiką pakrovė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Po to J. K. vilkiku „Volvo FH“ narkotines medžiagas iš Ispanijos Karalystės išgabeno į Vokietijos Federacinę Respubliką, ten 2015 m. gruodžio 23 d., nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, dalį gabentų narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) iš vilkiko iškrovė, o 3,907 kg narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) liko J. K. vilkike. R. J. sužinojęs, kad J. K. vilkiku „Volvo FH“ iš Vokietijos Federacinės Respublikos važiuoja į Lietuvos Respubliką ir vilkike gabeną likusias neiškrautas narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), 2015 m. gruodžio 24 d., apie 11 val. 30 min., nurodė J. K. narkotines medžiagas parsivežti į savo namus Šiaulių mieste ir ten jas laikyti iki atskiro nurodymo. J. K., vykdydamas R. J. nurodymus, vilkiku narkotines medžiagas pergabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, ten 2015 m. gruodžio 24 d. vakare, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste narkotines medžiagas iš vilkiko išsiėmė ir neteisėtai parsigabeno į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), ten jas neteisėtai laikė iki atskiro R. J. nurodymo. R. J., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, susitarė su V. K., kurio atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kad V. K. iš J. K. namų paims narkotines medžiagas ir apie tai informavo J. K.. V. K. vykdydamas susitarimą su R. J., 2016 m. sausio 4 d. apie 19 val. 10 min. susitiko su J. K. ir iš jo namų garažo paėmė labai didelį kiekį 3,907 kg narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), jas V. K. laikydamas prie savęs sportiniame krepšyje, neteisėtai gabeno (duomenys neskelbtini) mieste iki tol, kol 2016 m. sausio 4 d. apie 19 val. 25 min., siekdamas išvengti sulaikymo, šį krepšį su labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu metė ir bandė pabėgti. Tokiu būdu R. J. organizavo labai didelio kiekio 3,907 kg. narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) gabenimą ir laikymą.
6. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji R. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai nustatyti tinkamai, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį šiais apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Šiaulių apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai R. J. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį.
7. Nuteistasis R. J. savo apeliaciniame skunde teigia, kad jis nepagrįstai nuteistas Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį 260 straipsnio 3 dalį, kadangi byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad jis organizavo labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimą ir laikymą, nesutinka su byloje atliktu liudytojų parodymų, telefoninių pokalbių turinio vertinimu.
8. Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai paneigiami byloje surinktais ir apygardos teismo nuosprendyje įvertintais įrodymais: baudžiamojoje byloje Nr. 1-89-744/2017 teisiamuosiuose posėdžiuose apie savo padarytas nusikalstamas veikas duotais kaltinamųjų J. K. (t. 1, b. l. 139 – 141) ir V. K. (t. 1, b. l. 160 – 163) parodymais (Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu J. K. pripažintas kaltu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), 260 straipsnio 3 dalį, V. K. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį) tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti ir teisiamuosiuose posėdžiuose įvertinti įrodymai, telefoniniais pokalbiais, užfiksuotais atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus J. K. ir V. K. atžvilgiu (t. 2, b. l. 75 – 87, 88 – 145, 146 – 179), specialistų išvadomis (t. 1, b. l. 77 – 79, 83 – 84), įvykio vietos apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 61 – 73), bei kitais bylos duomenimis. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, argumentus dėl įrodymų patikimumo, bei atsižvelgus į visą baudžiamosios bylos medžiagą nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas netinkamai vertino įrodymus bei priėmė neteisėtą nuosprendį.
9. Nuteistasis R. J. apklausiamas pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje parodė, kad jis pats tikslo disponuoti narkotinėmis medžiagomis neturėjo, tačiau pripažįsta, kad prie šios nusikalstamos veikos prisidėjo netiesiogiai. Jo pažįstami ispanai ieškojo tolimųjų reisų vairuotojo, todėl jis supažindino juos su vilkiko vairuotoju J. K.. Kokiu tikslu ispanams reikėjo vairuotojo, jis tuo metu nežinojo. J. K. jis supažindino ir su asmeniu, vadinamu „albanu“. Apie J. K. vežamą krovinį jis sužinojo tuomet, kai ispanai jam paskambino ir pasakė, kad J. K. susipainiojęs neiškrovė dalies krovinio Vokietijoje, kaip buvo sutarta, o išsivežė į Lietuvą. Kad tas krovinys – „žolė“, teigia tuo metu nežinojęs. Kadangi ispanai nemokėjo rusiškai, tai paprašė, kad jis susisiektų su J. K., lieptų krovinį vežtis į Lietuvą, niekam jo neatiduotų, kol jie neatsiųs savo žmogaus. Tuomet jis (apeliantas) paskambino J. K., liepė krovinį vežtis į savo namus, žadėjo už tai su juo atsiskaityti. Vienu metu buvo kilęs sąmyšis, kadangi kažkas paskambinęs J. K. grasino, liepė neatiduoti jam (apeliantui) „tašės“. Kaip suprato, minėti ispanai pagalvojo, kad J. K. ir jis (R. J.) dalies krovinio neiškrovė tyčia. Vėliau, ispanai jam atsiuntė V. K. telefono numerį, liepė jam suorganizuoti, kad V. K. paimtų krepšį iš J. K.. Telefoniniuose pokalbiuose kalbėdamas apie „rūbus“ jis turėjo omenyje krovinį, tuo tarpu minėdamas „motulės agurkus“ jis apie agurkus ir kalbėjo, kadangi J. K. jam dažnai į Ispaniją atveždavo mamos agurkų (t. 5, b. l. 163 – 167, 168 – 168).
Žemesnės instancijos teismas
10. Apeliantas teigia, kad jo parodymus apie įvykio aplinkybes patvirtina ir liudytojo J. K. teisiamajame posėdyje duoti parodymai. 2019 m. liepos 12 d. Šiaulių apygardos teismo posėdyje J. K. teigė, kad jokių narkotinių medžiagų R. J. jam neperdavė. Viską organizavo „albanu“ vadinamas asmuo. R. J. buvo tik kaip vertėjas, nes „albanas“ sunkiai kalbėjo rusiškai. „Albanas“ su R. J. kalbėjo ispaniškai. Vieną dieną „albanas“ J. K. įteikė tris ar keturis krepšius. Perduodant krovinį R. J. nedalyvavo. Krovinys turėjo būti vežamas iš Ispanijos į Vokietiją. Vokietijoje jis susitiko su „albanu“ ir perdavė jam krovinį. Vėliau jam paskambino „albanas“ ir pasakė, kad nesutampa iškrauto krovinio svoriai, kad vienas krepšys liko mašinoje. Vėliau paskambino R. J. ir liepė tą krepšį laikyti pas save, kol kažkas jį paims. Krepšio paimti atvyko V. K.. Pastarajam atvykus jis (J. K.) paskambino R. J., kad įsitikintų ar atvyko tikrai tas asmuo. R. J. patvirtinus, kad V. K. yra būtent tas asmuo, jis jam perdavė krepšį (t. 5, b. l. 141 – 144). Tačiau pirmosios instancijos teismas tokius liudytojo J. K. parodymus pagrįstai įvertino kaip nepatikimus ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį jais nesivadovavo. Pirmą kartą apklaustas 2017 m. sausio 4 d. kaip įtariamasis L. K. atsisakė duoti parodymus (t. 1, b. l. 131), 2017 m. sausio 5 d. apklaustas kaip įtariamasis antrą kartą J. K. parodė, kad jį su R. J. supažindino pažįstamas, kurį laiką su R. J. palaikė draugiškus santykius. 2015 m. gruodžio mėnesį R. J. jam pasiūlė pervežti nedidelį krovinį iš Ispanijos į Vokietiją, už kilogramą krovinio siūlė 250 eurų. Jis sutiko. 2015 m. gruodžio mėnesio viduryje jis vilkiku nuvažiavo į Ispaniją, ten susitiko su R. J., kuris jam perdavė 4 polietileninius maišus apvyniotus lipnia juosta. R. J. jam buvo sakęs, kad maišuose yra kanapės. Be to, R. J. jam buvo davęs asmens vardu A. kontaktus, kadangi A. turėjo iš jo paimti krovinį Vokietijoje. Vokietijoje A. iš jo perėmė krovinį ir davė jam (J. K.) 5000 eurų. Važiuojant per Lenkiją jam paskambino A. ir pasakė, kad neranda vieno paketo. Patikrinęs daiktadėžę J. K. joje rado vieną R. J. jam pakrautą maišą. Tąkart su A. susitarė, kad jis vešis paketą į Lietuvą ir lauks nurodymų. Vėliau R. J. jam skambino ne kartą, sakė, kad krovinio atvažiuos pats, arba atsiųs kitą žmogų. 2016 m. sausio 4 d. jam paskambino R. J. ir pasakė, kad ateis žmogus paimti krovinio. Tą patį vakarą pas jį atvažiavo tuo metu jam nepažįstamas V. K., kuriam ir perdavė krepšį su kanapėmis (t. 1, b. l. 132 – 133). Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Šiaulių apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-89-774/2017 2017 m. liepos 13 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu duotais J. K. parodymais, kad R. J., maždaug mėnesį prieš tai, kai jam buvo įdėtas krovinys, pasakė, kad yra žmogus, kuris norėtų, kad J. K. iš Ispanijos į Vokietiją nugabentų narkotines medžiagas. Taip pat paaiškino, kad tuo metu, kai R. J. pasiūlė pervežti narkotikus, dalyvavo ir Albanijos pilietis, kurio vardas A.. Pinigų sumą ir pervežamų narkotikų kiekį pasakė A.. Parodė, kad R. J. pakraunant krepšius nedalyvavo, tik po to paskambino paklausti, ar viskas gerai. Vėliau, paaiškėjus, kad iškrautas ne visas krovinys, R. J. jam skambino, sakė, kad suras žmogų, kuris paims krepšį (t. 1, b. l. 139 – 140). Taigi, vertinant J. K. parodymus viso proceso metu akivaizdu, kad jie nėra nuoseklūs ir vienodi, ypač apie R. J. vaidmenį darant nusikalstamą veiką. Jei pirmųjų apklausų metų jis tvirtino, kad R. J. pats pasiūlė jam pervežti narkotikų krovinį, nurodė kainą, pats pakrovė į vilkiką krepšius, tai vėlesnėse apklausose, apelianto vaidmuo buvo nuosekliai menkinamas, ypač apklausiant jį 2019 m. liepos 12 d. teisiamajame posėdyje, t. y. tuo metu, kai jo atžvilgiu jau buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad tokiu parodymų keitimu J. K. siekė padėti apeliantui R. J. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tačiau pirmiau aptarti J. K. parodymai nėra vieninteliai įrodymai patvirtinantys R. J. kaltę byloje, todėl apkaltinamajame nuosprendyje jo parodymais buvo remtasi tiek, kiek juos patvirtino kiti byloje ištirti ir patikimais pripažinti įrodymai.
11. Kad R. J. vaidmuo organizuojant labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimą iš Ispanijos į Vokietiją, jų laikymą J. K. namuose (duomenys neskelbtini) nebuvo antraeilis, kaip tai teigia apeliantas, atskleidžia byloje esantys kriminalinės žvalgybos veiksmus atliekant užfiksuoti telefoniniai pokalbiai. Iš telefoninių pokalbių tarp J. K. ir R. J. turinio matyti, kad apeliantas nuo pat pradžių buvo aktyvus, domėjosi krovinio pervežimo eiga, kas pirmiausiai paneigia apelianto tvirtinimą, kad jis į nusikalstamą veiką buvo įtrauktas tik po to, kai paaiškėjo, kad A. S. Vokietijoje buvo perduotas ne visas jam skirtas krovinys. Iš 2015 m. gruodžio 23 d. 19:36:29 val. vykusio telefoninio pokalbio matyti, kad R. J. paskambino J. K., pastarasis būdamas Vokietijoje, pranešė R. J., kuris tuo metu buvo Ispanijoje, už kiek laiko jis susitiks su „draugeliu“ (A. S.). Sekančią dieną 11:23:39 val. R. J. vėl skambino J. K. ir klausė, kas atsitiko, sužinojęs, kad J. K. A. S. perdavė ne visą krovinį, R. J. nusikeikė, kas rodo, kad jis dėl tokios situacijos susinervino. Pokalbio metu apeliantas bandė nuraminti J. K., liepė jam vežtis krovinį į namus, žadėjo jam atsilyginti. Tą pačią dieną 15:12:39 val. nuteistasis vėl skambino J. K., pastarasis pranešė, kad yra netoli Šiaulių. Tada R. J. prašo J. K. nesinervinti, liepia narkotikus (vadindamas juos „mano rūbais“) kažkur pasidėti, žada tuoj išspręsti šią problemą. Be to, iš pokalbio turinio matyti, kad J. K. klausia, ar R. J. suderino šį klausimą su A. S. (pavadindamas jį „rusu“), nuteistasis tai patvirtindamas dar nurodo, kad gal jie (apeliantas su A. S.) kartu ir grįš, liepia J. K. su niekuo išskyrus jį (R. J.) ir A. S. nekalbėti. Atkreiptinas dėmesys, kad R. J. nei vieno pokalbio metu neužsiminė, kad jis tik perduoda kitų asmenų nurodymus, priešingai, apeliantas prisiima atsakomybę išspręsti iškilusius nesklandumus, J. K. pasako, kaip toliau elgtis, o pastarasis jo paliepimus vykdo (2015 m. gruodžio 27 d. 11:52:00 val. pokalbio metu J. K. R. J. pasako „bet aš pasakiau, be tavęs ir be to aš nieko, net piršto nepajudinsiu“). Iš to, kad J. K. klausia, ar problemos sprendimo būdas suderintas su A. S., galima suprasti, kad tiek R. J., tiek ir A. S. nurodymai dėl tolimesnių konkrečių veiksmų laikant ir perduodant kitiems asmenims parsigabentas narkotines medžiagas J. K. buvo itin svarbūs. Kad R. J. nebuvo įtrauktas į nusikalstamą veiką atsitiktinai, tik kaip asmuo perduodantis ispanų nurodymus, paneigia ir 2015 m. gruodžio 29 d. 11:54:04 val. užfiksuotas R. J. ir J. K. pokalbis. Jo metu apeliantas sako J. K.: „tie du ispanai, kur buvo su manim <...> jie pagalvojo, kad aš tyčia įdėjau tuos rūbus tau į Lietuvą“. Taigi šių pokalbių turinys atskleidžia, kad R. J. iš pat pradžių žinojo, kada ir kur važiuos J. K., kad jis turi Vokietijoje susitikti su byloje minimu A. S. ir iškrauti ten krovinį. Iš to, kaip sureaguoja apeliantas į dalies krovinio neiškrovimą Vokietijoje galima daryti išvadą, kad jis buvo asmeniškai suinteresuotas, kad krovinio pervežimas vyktų pagal iš anksto aptartą planą. Visa tai rodo, kad ne kas nors kitas, o būtent R. J. organizavo J. K. kelionę į Vokietiją tikslu gabenti narkotikų krovinį, o vėliau paaiškėjus, kad ne visas narkotinių medžiagų krovinys buvo iškrautas Vokietijoje, ėmėsi aktyvių veiksmų organizuojant J. K. vairuojamame vilkike likusių narkotinių medžiagų gabenimą į Lietuvą, jų laikymą bei perdavimą V. K..
12. Nuteistasis R. J. teigia, kad V. K. 2017 m. lapkričio 3 d. apklaustas kaip kaltinamasis baudžiamosios bylos Nr. 1-89-744/2017 nagrinėjimo teisme metu jį apkalbėjo, sakydamas, kad jis (apeliantas) davė jam nurodymą paimti iš J. K. krepšį, kuriame buvo narkotikai. Savo skunde R. J. teigia, kad jis V. K. jokių nurodymų nedavė. Su V. K. tarėsi ispanai, kurie ir perdavė jam (R. J.) V. K. kontaktus, kaip asmens, kuris turi paimti iš J. K. krepšį. Tačiau tokie apelianto skunde išdėstyti teiginiai paneigti byloje esančiais duomenimis. Visų pirmiausia, telefoninių pokalbių išklotinėmis nustatyta, kad dar iki byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos įvykdymo V. K. ir R. J. nuolat bendraudavo telefonu, pokalbių metu jie užmaskuotai derindavo galimą narkotikų gabenimą iš Ispanijos į kitas užsienio šalis, tai rodo, kad jie vienas kitą gerai pažinojo ir V. K. nebuvo „ispanų žmogus“, kurio kontaktus apeliantas gavo tik atsiradus nesklandumams J. K. gabenant kanapes į Vokietiją. V. K. 2017 m. lapkričio 3 d. teisiamajame posėdyje taip pat patvirtino, kad su R. J. jis buvo pažįstamas nuo 2015 m. pavasario ar vasaros. Prieš 2015 metų Kalėdas buvo nuvykęs į Ispaniją, ten susitiko su R. J.. Apeliantas užsiminė, kad dingo jo „tašė“, prašė paimti ją iš kažkokio žmogaus, esančio Šiauliuose, ir įdėti į autobusą, važiuojantį į Panevėžį. Iš pradžių nebuvo konkrečios kalbos apie „tašės“ paėmimą, nes R. J. ir pats planavo grįžti į Lietuvą. V. K. iš Ispanijos grįžo prieš pat Naujuosius metus. R. J. jam atsiuntė J. K. telefono numerį, pasakė, kad tam, jog tas žmogus jį atpažintų, reikia pasakyti apie kažkokius agurkus. Susiskambinęs su J. K. jis sausio 4 d. vakare nuvažiavo pasiimti „tašės“. Prisimena, kad J. K. iš karto paskambino R. J., kuriam pasakė, kad atvyko paimti „tašės“ ir perdavė telefoną jam. Jis taip pat pakalbėjo su R. J.. Po to, paėmęs „tašę“, išėjo iš J. K. link autobusų stotelės, tačiau buvo sulaikytas (t. 1, b. l. 160 – 164). Tokius V. K. parodymus visiškai atitinka byloje esantys jų tarpusio pokalbiai 2016 m. sausio 1-4 d. Šiuo laikotarpiu R. J. ir V. K. telefonu bendravo kiekvieną dieną, kai kuriomis dienomis net po kelis kartus, beveik visus kartus skambino apeliantas. Iš pokalbių turinio matyti, kad R. J. ilgai nepavyko susisiekti su J. K., apeliantas persiunčia V. K. J. K. telefono numerį, R. J. pokalbių metu V. K. liepė skambinant J. K. pasakyti raktinius žodžius „dėl raugintų agurkų“. Tokius pačius raktinius žodžius 2016 m. sausio 4 d. 10:38:02 val. pokalbio metu R. J. pasako ir J. K.. Kartu R. J. praneša, kad jis pats grįš iš Ispanijos tik apie sausio 10 d., todėl pas jį atvažiuos jo (apelianto) draugas (V. K.). Ir kaip matyti iš bylos duomenų tą pačią dieną, maždaug po pusantros valandos V. K. paskambino J. K., pasakė, kad „čia dėl raugintų agurkų“. Pokalbio metu jie suderina susitikimo laiką. Be to, pokalbio turinys patvirtina ir tą aplinkybę, kad J. K. krepšį su narkotikais V. K. atidavė tik tuomet, kai R. J. pakalbėjęs su V. K., leido atiduoti pastarajam „tašę“. Taigi, šių duomenų visuma patvirtina pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytą išvadą, kad R. J. į nusikalstamos veikos darymą įtraukė V. K. bei organizavo, kad per klaidą J. K. vilkike likęs krepšys su kanapėmis būtų perduotas V. K..
13. Visų šių aptartų duomenų visuma kartu paneigia ir apelianto teiginius, kad jis nesuprato, kad gabenamas krovinys yra narkotikai – kanapės. Byloje neginčijamai įrodyta, kad J. K. iš Ispanijos į Vokietiją vežė nenustatytą kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), iš kurių 3,907 kg per klaidą liko vilkike ir buvo parvežtos į Lietuvą, J. K. namus, esančius Šiauliuose, iš kur jas paėmė V. K.. 2016 m. sausio 6 d. Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvada Nr. 30-(g1-1)-1S1-4 (1 t., b. l. 77–79 ) bei 2016 m. gegužės 19 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(358)-1S1-2991 (t. 1, b. l. 83 – 84) nustatyta, kad 2016 m. sausio 4 d. apžiūros metu paimtose 9 polietileninėse pakuotėse yra narkotinė medžiaga – kanapės ir jų dalys, kurių masė yra 3907 g, veikliosios medžiagos ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracijos yra 15,24 %, 18,13 %, 15,24 %, 16,03 %, 14,66 %, 15,02 %, 16,99 %, 16,37 % ir 17,65 %. J. K. viso proceso metu pripažino žinojęs, kad turės pervežti kanapes. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek 2017 m. liepos 13 d. teisiamajame posėdyje duodamas parodymus apie savo padarytą nusikalstamą veiką J. K. patvirtino, kad krovinį jam pasiūlė pervežti būtent R. J.. Jų tarpusavio pokalbiai taip pat neleidžia abejoti, kad tokiais žodžiais kaip „mano rūbai“, „motulės rauginti agurkai“ jie maskavo tikrąjį krovinio turinį – narkotikus. Paties apelianto parodymai šiuo atveju labai prieštaringi ir nenuoseklūs. Vienu metu jis tvirtino nežinojęs, kad vilkiku buvo gabenamos kanapės ir kad derino su V. K. būtent jų paėmimą iš J. K., kitu metu jau teigė, kad ispanams sukėlus sąmyšį suvokė, kad dėl paprasto krovinio niekas taip nesielgia, dar vėliau, paklaustas, kodėl krepšį liepė vadinti „motulės agurkais“, teigė, kad jam J. K. iš tikrųjų turėjo atvežti agurkų, tačiau kodėl tuomet juos liepė perduoti V. K., taip ir nepaaiškino. Taigi, byloje esančių faktinių aplinkybių visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad nuo pat krovinio – narkotinių medžiagų pakrovimo į J. K. vairuojamą vilkiką momento, nuteistasis R. J. suvokė, kad organizuoja labai didelio kiekio narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) gabenimą iš Ispanijos į Vokietiją, o vėliau suderina šio krovinio dalies laikymą Šiauliuose, bei perdavimą V. K..
14. Kaip vieną iš savo nekaltumo argumentų apeliantas skunde nurodo tai, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės 2019 m. balandžio 2 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 2 dalyje padarymo R. J. atžvilgiu buvo nutrauktas, konstatuojant, kad nebuvo padaryta veika turinti šio nusikaltimo požymių (t. 5, b. l. 41 – 43). Tačiau tokie R. J. teiginiai niekuo nepagrįsti. Kaip nurodyta prokurorės 2019 m. balandžio 2 d. nutarime, ikiteisminis tyrimas dalyje dėl BK 199 straipsnio 2 dalies buvo nutrauktas nustačius, kad J. K. ir R. J. iš anksto nebuvo taręsi gabenti narkotinių medžiagų į Lietuvą. Jų tikslas buvo jas iškrauti Vokietijoje. Apie tai, kad dalis krovinio liko vilkike, važiuojančiame į Lietuvą, R. J. sužinojo tik tuomet, kai J. K. jau buvo įvažiavęs į Lietuvos Respubliką. Teisėjų kolegija tokiai prokurorės išvadai visiškai pritaria, tačiau šis nutarimas niekaip nepatvirtina, kad tarp R. J. ir J. K. susitarimo vežti narkotines medžiagas apskritai nebuvo, šiuo atveju ikiteisminis tyrimas byloje buvo nutrauktas tik dėl kontrabandos, bet ne dėl disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, organizuojant jų gabenimą ir laikymą Lietuvos Respublikoje.
15. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos baudžiamąją teisę yra nusikaltimo sudėties buvimas asmens veikoje. Asmenį pripažįstant kaltu, būtinai turi būti nustatyti ir įrodyti visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nusikaltimo sudėtis yra visuma objektyvių ir subjektyvių požymių, numatytų baudžiamajame įstatyme, pagal kurį kvalifikuojama asmens veika, ir būtinų padarytai veikai laikyti nusikaltimu. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji – jis laikomas baigtu nuo bet kurio iš minėtų alternatyvių veiksmų padarymo. Laikymas šio baudžiamojo įstatymo prasme – tai psichotropinių ar narkotinių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-162/2011, 2K-53-895/2016). Narkotinių medžiagų gabenimas – tai narkotinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas. Nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje, gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kai kaltininkas bent bendrais bruožais suvokia, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat jų kiekį ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2009, 2K-7-107/2013, 2K-60/2014).
16. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimu laikomas tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Taigi, bendrininkavimui būdinga tai, kad darant tą pačią nusikalstamą veiką dalyvauja, bendrai veikdami, du ar daugiau nusikalstamos veikos subjektų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką bendrininkavimo bylose, yra pažymėjęs, kad kiekvieno bendrininko baudžiamosios atsakomybės pagrindą sudaro sudėtingesnės negu vieno asmens daromos veikos požymių visuma, tai yra bendrininkavimo požymių, numatytų BK bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bendrininkavimą, bendrininkų rūšis bei bendrininkavimo formas (BK 24, 25 straipsniai), ir nusikalstamos veikos, numatytos BK specialiosios dalies straipsnyje, pagal kurį kvalifikuojama konkreti bendrai daroma nusikalstama veika, požymių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-222/2017). Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas (BK 24 straipsnio 2 dalis). Svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius. Tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Taigi, nors šie asmenys patys nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja ar realizuoja tik iš dalies, bet jų veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jie dalyvavo nusikalstamoje veikoje kaip vykdytojo bendrininkai. Organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs (BK 24 straipsnio 4 dalis). Esminis tokio bendrininko požymis yra tai, kad jis suvienija ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas bendrai nusikalstamai veikai. Organizatorius gali būti esant bet kokiai bendrininkavimo formai, taigi ir bendrininkų grupės vykdomuose nusikaltimuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-391/2011, 2K-160-303/2018).
17. Įvertinus ir išanalizavus aptartus įrodymus, sugretinus juos tarpusavyje, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino R. J. nagrinėjamos nusikalstamos veikos organizatoriumi, kadangi jis, žinodamas, kad J. K. yra tolimųjų reisų vairuotojas, pasiūlė pastarajam pervežti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), šiuo tikslu supažindino jį su Albanijos piliečiu A. S., galimai šiam asmeniui vėliau pakrovus narkotines medžiagas į J. K. vairuojamą vilkiką, nuolat palaikė ryšį su J. K., domėjosi jo buvimo vieta, susitikimu su A. S., o sužinojęs, kad dalis narkotinių medžiagų krovinio liko neiškrauto Vokietijoje, toliau koordinavo J. K. veiksmus nurodydamas, kad jis likusį krovinį vežtųsi į savo namus ir ten laikytų iki jis pats (apeliantas) arba kitas jo siųstas žmogus perims likusias narkotines medžiagas, tuo pačiu įtraukė V. K. į šią nusikalstamą veiką nurodydamas, kad jis turi perimti iš J. K. rankinę su labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. V. K., vykdydamas užduotį, nuvyko pas J. K. ir iš jo paėmė rankinę su narkotinėmis medžiagomis. Taigi, tokiais veiksmais R. J. organizavo ir koordinavo bendrininkų – vykdytojų nusikalstamus veiksmus, todėl R. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį.
18. Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Prašymą švelninti bausmę apeliantas grindžia tik tuo, kad jo manymu, byloje nustatyti jo atlikti veiksmai neturėtų užtraukti tokios griežtos laisvės atėmimo bausmės.
19. BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė nuo dešimties iki penkiolikos metų. Apygardos teismas R. J. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į R. J. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą (padarytas labai sunkus tyčinis nusikaltimas), jo kaip organizatoriaus vaidmenį, į tai, kad narkotinės medžiagos buvo sulaikytos pareigūnų ir nepateko į apyvartą, kad nuo nusikaltimo padarymo iki nuosprendžio paskelbimo praėjo nemažai laiko, į R. J. charakterizuojančias aplinkybes, kad paskutinį kartą teistas Ispanijos Karalystėje už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
20. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo įvertintas aplinkybes dėl bausmės skyrimo, taip pat papildomai įvertinus nuteistojo asmenybę apibūdinančius bylos duomenis (galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 5, b. l. 15 – 19), jo teigimu šiuo metu mokosi, turi mažametį vaiką, apygardos teismo skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam R. J. paskirta sankcijoje nustatytam minimaliam dydžiui artima laisvės atėmimo bausmė, nėra aiškiai per griežta. Tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus, tinkamai individualizuota. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, sprendžiant bausmės paskyrimo klausimą R. J. nėra teisinio pagrindo taikyti BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Tokių aplinkybių savo apeliaciniame skunde nenurodė ir pats apeliantas. Tai, kad apelianto teigimu, kitose šalyje už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas skiriamos švelnesnės bausmės savaime nėra pagrindas švelninti apygardos teismo apeliantui pritaikyto baudžiamojo įstatymo sankcijos ribose paskirtą vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę. Taigi, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl R. J. už BK 24 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta bausmė yra teisėta ir pagrįsta, todėl pagrindo jos keisti nėra.
21. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. J. apeliacinį skundą atmesti.