Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio D. J. teikimą dėl bausmės rūšies pakeitimo nuteistajam E. Ž. baudžiamojoje byloje Nr. 1-1201-926/2018.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2024 m. lapkričio 29 d. gautas antstolio D. J. teikimas dėl bausmės rūšies pakeitimo nuteistajam E. Ž., kuriuo prašo E. Ž. paskirtą 301,28 Eur baudą pakeisti laisvės apribojimu arba visuomenei naudingu darbu.

Teikime nurodoma, kad antstolis D. J., vykdo vykdomąją bylą Nr. 0117/18/01440 pagal vykdomąjį raštą Nr. 1-1201-926/2018, kurį 2018 m. spalio 1 d. išdavė Kauno apylinkės teismas dėl 301,28 Eur baudos išieškojimo valstybės naudai. 2018 m. kovo 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu Nr. 1-1201-926/2018 paskirta bauda yra pagrindinė bausmė. Pradėtas priverstinis išieškojimo vykdymas atliekant užklausas, turtinės padėties patikrinimas. Atliekant užklausas nustatyta, kad skolininkas per baudos išieškojimo laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 25 d. dalį laiko nedirbo (dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2023 m. liepos 1 d. pats buvo įmonės vadovas ir išskaitų neatliko, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. lapkričio 3 d. iki 2024 m. balandžio 1 d. įmonės vadovė buvo sutuoktinė - išskaitų iš darbo užmokesčio neatliko), susidariusios skolos nemokėjo, vykdomojoje byloje Nr. 0117/18/01440 nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 25 d. išieškota 85,93 Eur vykdymo išlaidų, skolos - 0,00 Eur. Nuo 2024 m. balandžio 2 d. E. Ž. nedirbo, pajamų negauta, baudos nebemokėjo, turi daugiau skolų, kurių taip pat nemokėjo. Skolininkui priklausančių piniginių lėšų sąskaitose nenustatyta. VĮ „Registrų centras“ duomenimis skolininko vardu nekilnojamojo asmeninio areštuojamo turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis skolininko vardu nėra kilnojamojo asmeninio areštuojamo turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą neturi. Siunčiami pranešimai dėl atvykimo pas antstolį, paštu skolininkas neatvyksta (siųsta kelis kartus), nebendrauja, baudos nemokėjo. Skolininkas 2020 m. birželio 22 d. pateikė prašymą baudos nekeisti areštu ar viešaisiais darbais, tačiau 2021 m. liepos 1 d. - 85,93 Eur (vykdymo išlaidos) sutikimo dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais - nepateikė. Skolininkas niekur nedirba, baudą mokėti vengia, nemoka ir kitų skolų, todėl darytina išvada, kad skolininkas vengia mokėti baudas. Nuteistojo tikslingu vengimu sumokėti baudą gali būti vertintina ir tokia situacija, kai nuteistasis nuo 2018 m. spalio 1 d. kurį laiką niekur nedirbo ir nesiėmė visų priemonių tam, kad įsidarbintų, turėtų pastovias pajamas ir sumokėtų teismo nuosprendžiu paskirtą baudą, nesiregistravo Užimtumo tarnyboje, dalį laiko dirbo įmonėse, tačiau įmonės vadovas buvo sutuoktinė, darbo užmokestis 0,00 Eur.

Antstolis D. J. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį informuotas tinkamai, gautas prašymas teikimą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Nuteistasis E. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad niekada nebuvo gavęs jokių laiškų iš to antstolio, tik kai gavo teismo šaukimą, tada suprato, kad jis susijęs su antstoliu, o iki teismo nieko nežinojo, nebuvo gavęs nieko nei paprastu paštu, nei elektroniniu paštu, pas antstolį nurodytas įmonės elektroninis paštas, bet toje įmonėje nebedirba. Negali daugiau, ką nors paaiškinti dėl buhalterinių klausimų, jei būtų, ką nors gavęs iš šito antstolio ir žinojęs, tikrai būtų sumokėjęs. Teigė, kad baudą antstoliui sumokėjo. Kai atliko jam mokėjimą, galimai daugiau nieko iš jo negavo, jokio kito pranešimo, mano, kad jis pranešė, kad vykdomoji byla nutraukta. Nurodė, kad nevengė mokėti baudos, apie išieškojimą nieko nežinojo, prašo atmesti antstolio teikimą.

Prokuroras į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį informuotas tinkamai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 362 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią į posėdį teismas šaukia nuteistąjį, prokurorą ir gynėją, tačiau šių asmenų neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo, atsižvelgiant į tai, kad prokurorui ir antstoliui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymas išnagrinėtas jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teikimas atmetamas.

Nagrinėjamu atveju antstolis prašo nuteistajam E. Ž. paskirtą 301,28 Eur baudą pakeisti laisvės apribojimu arba visuomenei naudingu darbu.

Pagal BK 47 straipsnio 7 ir 8 dalis bauda gali būti pakeista viešaisiais darbais, jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, arba laisvės apribojimu, jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti.

Baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad įsiteisėjęs nuosprendis turi būti vykdomas įstatymų nustatyta tvarka. Bauda yra nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė, kurios paskirtis, be kita ko, yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, todėl teismo paskirta bausmė turi būti laiku įvykdoma. BPK 352 straipsnyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą, o šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais.

Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) II skyriuje „Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos“. Vadovaujantis BPK 6 straipsnio 1 dalimi, baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai. Jeigu nuteistasis per du mėnesius ar kitą teismo nustatytą terminą savarankiškai laiku nesumoka visos baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai (BVK 6 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnio 1 dalis). Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta (BVK 8 straipsnio 2 dalis). Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais (BK 47 straipsnio 7 dalis). Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Taigi, kaip matyti, baudžiamasis įstatymas konkrečiai reglamentuoja ir išskiria du atvejus, kada asmens nesumokėta bauda gali būti pakeičiama kita bausme: vienu atveju privalo būti nustatyta, kad asmuo neturi galimybės sumokėti baudą, tačiau sutinka atlikti viešuosius darbus; kitu atveju turi būti nustatyta, kad nuteistasis vengia savo noru sumokėti jam paskirtą baudą, o galimybių ją išieškoti priverstinai nėra (BK 47 straipsnio 7 ir 8 dalys). Tai turi nustatyti antstolis, kuriam pavesta vykdyti baudos išieškojimą.

Teismų praktikoje išaiškinta, jog baudos pakeitimas kita bausme – viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Antstolio teise kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi būti piktnaudžiaujama, tokia teisė negali būti realizuojama, formaliai siekiant kuo greičiau užbaigti vykdymo procesą arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų išieškojimo procesą. Kita vertus, atsakingai ir neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis, kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas, privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą, todėl antstolis išieškojimo procese turi būti pakankamai aktyvus (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartis byloje Nr. T-49-557/2019). Darytina išvada, jog norint baudą pakeisti viešaisiais darbais, būtina nustatyti, ar nuteistasis iš tiesų neturi lėšų baudai sumokėti, o norint baudą pakeisti laisvės apribojimu, būtina nustatyti, ar nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai. Tai, pagal BVK 8 straipsnio 2 dalį ir BPK 352 straipsnio 2 dalį, priverstinio baudos išieškojimo procese gali padaryti tik antstolis, vykdantis teismo sprendimą, patikrinęs visas sprendimo įvykdymo galimybes.

Iš teikimo turinio matyti, kad antstolis teikimą grindžia tuo, kad nuteistasis vengia mokėti baudą. Pabrėžtina, kad įstatyme nėra numatyta galimybė baudą pakeisti, kaip prašoma teikimu, visuomenei naudingu darbu. Byloje duomenų, kad nuteistasis sutiktų atlikti viešuosius darbus taip pat nėra, nuteistasis teismo posėdžio metu taip pat neišreiškė sutikimo, kad bauda būtų pakeista viešais darbais, neteigė, kad neturi lėšų baudai sumokėti priešingai nurodė, kad sutinka ir gali sumokėti baudą bei pateikė mokėjimo dokumentą apie baudos sumokėjimą antstoliui. Įvertinus šias aplinkybes, prašymas dalyje dėl baudos pakeitimo visuomenei naudingu darbu atmetamas.

Dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimu pažymėtina, kad tam, kad bauda būtų pakeista laisvės apribojimu privalu nustatyti, kad nuteistasis vengia vykdyto paskirtą baudos bausmę.

Iš teikimo nagrinėjimo medžiagos nustatyta, kad antstoliui D. J. buvo pateiktas vykdomasis raštas dėl 8 MGL (301,28 Eur) dydžio baudos išieškojimo, kuriuo pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0117/18/01440. Teismui antstolio pateikti duomenys ir vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad priverstinai įvykdyti teismo sprendimo nebuvo galimybių, kadangi nuteistasis E. Ž. Lietuvos Respublikoje neturi turto ir pajamų, į kuriuos galėtų būti nukreiptas išieškojimas, VĮ „Regitra“ duomenimis registruoto transporto savo vardu nuteistasis E. Ž. neturi. Bylos duomenimis nustatyta, jog E. Ž. 2020 m. birželio 22 d. pateikė prašymą baudos nekeisti areštu ar viešaisiais darbais. 2021 m. sausio 21 d. antstolis E. Ž. elektroniniu paštu pateikė antstolio banko sąskaitos duomenis, į kur privalo nuteistasis sumokėti baudą ir vykdymo išlaidas. E. Ž. pateikė AB „Lietuvos paštas“ kvitą, iš kurio matyti, kad jis pervedė antstoliui 171,29 Eur. Šios lėšos antstolio buvo paskirstytos 2021 m. liepos 1 d. patvarkymu, nurodant, kad 85,96 Eur paskirstomos vykdymo išlaidoms atlyginti, kam likusi gautų lėšų suma panaudota nenurodyta. 2020 m. kovo 19 d., 2020 m. birželio 17 d., 2020 m. liepos 27 d. raštai buvo adresuoti UAB „(duomenys neskelbtini), t. y. nuteistojo darbdaviui dėl išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio neatlikimo. Pažymėtina, kad E. Ž. UAB „(duomenys neskelbtini) dirbo iki 2023 m. liepos 1 d., tačiau vykdymo proceso metu dokumentus adresuotus nuteistajam net ir turėdamas duomenis, kad šioje įmonėje nedirba, antstolis siuntė E. Ž. buvusios darbovietės elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Antstolis nustatęs, kad E. Ž. dirba nuo 2023 m. lapkričio 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmė 2023 m. lapkričio 7 d., 2023 m. lapkričio 20 d., 2023 m. gruodžio 7 d. patvarkymus dėl išskaitų darymo iš nuteistojo darbo užmokesčio. Šiam darbdaviui nevykdant antstolio patvarkymo 2024 m. sausio 5 d., 2024 m. kovo 6 d. ragino UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdyti antstolio patvarkymus. Duomenų, kad antstolis kreipėsi į teismą dėl baudos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 585 straipsnyje nustatyta tvarka nuteistojo darbdaviams UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar UAB „(duomenys neskelbtini) dėl antstolio patvarkymų nevykdymo vykdomojoje byloje nėra. Pastebėtina, kad Lietuvos teismų sistemos „Liteko“ duomenis“ tokių bylų taip pat nebuvo. E. Ž. antstolis laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 7 d. iki 2024 m. lapkričio 26 d. kokių dokumentų, patvarkymų nesiuntė. Pažymėtina ir tai, kad antstolis 2024 m. lapkričio 25 d. nustatęs, jog nuteistasis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenimis yra Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjime E. Ž. pareiškimą dėl baudos pakeitimo išsiuntė elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini)., t. y. buvusios darbovietės, kurioje nedirba nuo (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto adresu.

Teismas, įvertinęs vykdomosios bylos duomenis, sprendžia, kad vykdomosios bylos duomenys nepagrindžia, jog E. Ž. vengia ir piktybiškai nevykdo paskirtos baudos. Pabrėžtina, kad nuteistasis nėra atsakingas už tai, kad jo darbdaviai nevykdo antstolio patvarkymų ir neatlieka išskaitų iš darbuotojo darbo užmokesčio. Vien tai, kad darbdavio vadovas nuteistojo sutuoktinė nesudaro teisinio pagrindo, jog būtent nuteistasis vengia vykdyti baudos bausmę.

Teismo posėdyje, kaip nurodyta pirmiau, E. Ž. paaiškino, kad apie tai, jog turi sumokėti 301,28 Eur baudą nežinojo, tvirtino, kad iš antstolio jokių pranešimų negavo, antstolis neskambino, nesusisiekė. Iš vykdomosios bylos Nr. 0117/18/01440 matyti, kad patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimas įvykdyti sprendimą, informacija apie vykdymo išlaidų apskaičiavimą, E. Ž. buvo siunčiami adresu (duomenys neskelbtini) bei elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Teismo posėdyje E. Ž. paaiškino, kad jokių laiškų paštu negavo, elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) yra įmonės, kurioje jau nedirba. Teismas pažymi, kad iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad vykdymo proceso metu E. Ž. buvo įteikti antstolio siųsti dokumentai, o E. Ž. 2020 m. birželio 22 d. prašymu prašė baudos nekeisti areštu ar viešaisiais darbais, o 2021 m. sausio 21 d. jam buvo elektroniniu paštu pateiktas antstolio banko sąskaitos duomenys. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti.

Pabrėžtina, kad nuteistasis E. Ž. 2025 m. sausio 14 d. pateikė teismui pavedimo įvykdymo dokumentus, iš kurių nustatyta, jog E. Ž. 2025 m. sausio 5 d. 11.44 val. pervedė 301,28 Eur į antstolio D. J. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pavedimo paskirtyje nurodyta „vykdomosios bylos nr 0017 18 01440“. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis nevengia baudos mokėti, tačiau byloje nesant duomenų, kad nurodytos lėšos pasiekė antstolį, daryti išvados, kad bauda sumokėta nėra pagrindo.

Be to, akcentuotina, kad vadovaujantis BK 65 straipsnyje nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, keičiant baudos bausmę laisvės apribojimu, viena laisvės apribojimo diena yra prilyginama 1 MGL dydžio baudai (BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktis). Taigi, aptariamu atveju pakeitus 8 MGL dydžio baudą laisvės apribojimo bausme nuteistajam būtų paskirta tik 8 dienų laisvės apribojimo bausmė, kuri būtų 11,25 kartus mažesnė už minimalų laisvės apribojimo bausmės dydį pagal BK 48 straipsnio 2 dalį. Teismo vertinimu, tokia bausmė nepasiektų bausmės tikslų, procesinis šios bausmės vykdymas prieštarautų ekonomiškumo, proporcingumo, protingumo ir teisingumo principams. Be to, BK 47 straipsnio 8 dalies taikymui yra būtina nustatyti ir tai, kad asmuo vengia savo noru sumokėti baudą, tačiau tokiai išvadai šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo.

Teismas, įvertinęs nurodytas ir nustatytas aplinkybes, teismo posėdžio metu duotus E. Ž. paaiškinimus ir byloje esančią medžiagą, sprendžia, jog šiuo atveju baudos keitimo laisvės apribojimo bausme pagrindai nėra nustatyti, kadangi išvadai, jog E. Ž. vengia savo noru sumokėti baudą, duomenų nepakanka, be to, nesumokėtos baudos pakeitimas laisvės apribojimo bausme būtų tik formalus bausmės vykdymo procesas, neatitinkantis bausmės paskirties. Atsižvelgiant į tai, antstolio teikimas dėl E. Ž. paskirtos baudos pakeitimo laisvės apribojimo bausme atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

antstolio D. J. teikimą dėl bausmės rūšies pakeitimo nuteistajam E. Ž. atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.