- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-06
- Bylos Nr.
- eAS-535-662/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07650-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Ernestas Spruogis (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- T. R.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja T. R. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2023 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. 23S19989 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo panaikintas leidimas nuolat gyventi Nr. 760208331 (toliau – ir Leidimas).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. liepos 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 138 straipsniu, ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, nustatė, kad pareiškėja skunde nurodė, jog apie 2023 m. vasario 26 d. priimtą Sprendimą sužinojo tik 2023 m. liepos 12 d., kai perskaitė jį Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir Migris), ką pagrindžia Migris sistemos nuotrauka. 2023 m. vasario 27 d. pareiškėja gavo elektroninį laišką iš Departamento, kad jai palikta žinutė Migris sistemoje jos paskyroje, tačiau nebuvo prisegtas Sprendimas ar pateikta kita informacija apie žinutės Migris sistemoje turinį. Pareiškėja tvirtino, jog tą pačią ir kitą dieną skambino telefonu Departamentui dėl šios žinutės, paaiškino, kad nemato priedo bei negali prisijungti prie Migris sistemos, Departamento darbuotojai pasiūlė jungtis prie sistemos vėliau. Pareiškėja nurodė, jog Leidimas buvo išduotas prieš kelis mėnesius, pareiškėja manė, kad žinutė Migris sistemoje tik formali. Pareiškėja pažymėjo, jog kovo mėnesį pastebėjo SMART ID identifikatoriaus veikimo sutrikimus, tačiau nuvykti į banką nespėjo, nes patyrė sunkią traumą ir pateko į ligoninę, o išėjusi iš ligoninės pareiškėja nuvyko į banką ir sužinojo, kad jos SMART ID identifikatorius neveikia dėl problemų, susijusių su asmens dokumentu (ID kortele). Bankas išdavė banko PIN generatorių, kad jo pagalba būtų galima prisijungti prie Migris sistemos. Dėl minėtų priežasčių žinutę Migris sistemoje perskaityti pavyko 2023 m. liepos 12 d., gavus banko kodų generatorių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad 2023 m. liepos 26 d. gautas Departamento paaiškinimas dėl Sprendimo įteikimo pareiškėjai aplinkybių, nurodant, jog iš Migris sistemos matyti, kad pareiškėjai apie 2023 m. vasario 26 d. Sprendimą buvo pranešta 2023 m. vasario 27 d. pareiškėjos aktyvioje paskyroje nurodytais duomenimis.
Teismas konstatavo, kad ginčo šalys neginčija, jog Sprendimas pareiškėjai pateiktas 2023 m. vasario 27 d. pareiškėjos aktyvioje paskyroje Migris sistemoje. Sprendimas Migris sistemoje pateiktas išsiunčiant pranešimą apie pateiktą Sprendimą pareiškėjos Departamentui nurodytais duomenimis, taigi Sprendimas laikytinas tinkamai įteiktu. Teismas konstatavo, jog pareiškėja žinojo apie Migris sistemoje gautą pranešimą, turėjo galimybę su juo susipažinti, tačiau nepagrįstai ilgą laiką (beveik keturis mėnesius virš apskundimo termino) nesiėmė veiksmų susipažinti su Sprendimu iš esmės dėl subjektyvių priežasčių, todėl teismas atmetė pareiškėjos argumentus dėl susipažinimo su Sprendimu 2023 m. liepos 12 d. ir pažymėjo, kad šie argumentai nesudaro pagrindo teismui savo inciatyva atnaujinti terminą skundui paduoti. Teismas nurodė, kad pareiškėjos minima buitinė kojos trauma atsitiko pagal pateiktus dokumentus balandžio mėnesį, tačiau ir ji nėra tokio pobūdžio, kad būtų galėjusi sutrukdyti susipažinti su skundžiamu administraciniu sprendimu.
Teismas nurodė, kad pareiškėja turėjo teisę apskųsti Sprendimą per 14 dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos, tačiau skundas pateiktas 2023 m. liepos 20 d., reikšmingai pavėluotai nei nustatytas Sprendimo apskundimo terminas. Teismas atsisakė priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu (skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas).
II.
Pareiškėja T. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti jos skundą. Nustačius, kad terminas paduoti skundą yra praleistas, pareiškėja prašo atnaujinti terminą skundui dėl Sprendimo, kuriuo panaikintas leidimas nuolat gyventi, paduoti.
Pareiškėja pažymi, kad teismo nutartis nepriimti skundo dėl nuolatinio leidimo gyventi panaikinimo užkerta kelią nagrinėti pareiškėjos migracinio statuso bylą iš esmės. Pareiškėja paaiškina, kad šiuo atveju negalėjimo ginti savo teisių teisme neigiamos pasekmės yra nepamatuotai didelės, o atsirasianti žala – sunkiai pašalinama. Pareiškėja nurodo, kad Lietuvoje teisėtai gyvena jau daugiau nei 20 metų – savo gyvenamąją vietą Lietuvoje deklaruoja nuo 2001 m., pirmasis leidimas nuolat gyventi jai buvo išduotas 2003 m. rugpjūčio 13 d., jos sutuoktinis ir duktė yra Lietuvos Respublikos piliečiai, nuo 2008 m. pareiškėja dirba Lietuvoje ir jai yra mokamos draudžiamosios pajamos, pareiškėja nuolat rūpinasi sunkiai sergančia dukra.
Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad jos leidimas nuolat gyventi buvo pakeistas (pratęstas) 2022 m. gruodžio 2 d. Išduotas leidimas nuolat gyventi galiojo iki 2027 m. gruodžio 2 d., todėl ji negalėjo protingai tikėtis, kad 2023 m. vasario 27 d., t. y. po trijų mėnesių gautas elektroninis laiškas iš Departamento yra toks svarbus ir bus susijęs su neseniai išspręstu leidimo gyventi pratęsimo klausimu. Pareiškėja akcentuoja, kad gautas pranešimas iš Departamento nurodė, jog pareiškėja tik gavo žinutę Migris sistemoje. Elektroniniame laiške nebuvo prikabinta jokio dokumento, jokios informacijos, kokio turinio žinutė gauta. Pareiškėja nurodo, kad manė, jog žinutė yra techninio pobūdžio, nes neseniai pratęstas nuolatinis leidimas gyventi. Pareiškėja tvirtina, kad ji tą pačią ir kitą dieną skambino telefonu Departamentui dėl šios žinutės ir paaiškino, kad nemato priedo, prie Migris sistemos negali prisijungti. Departamento darbuotojai jai niekuo negalėjo padėti, paaiškino, kad bandytų jungtis prie sistemos vėliau. Panaikinus leidimą gyventi, jai automatiškai buvo panaikinta ir SMART ID paslauga, todėl ji niekaip techniškai nebegalėjo prisijungti prie Migris sistemos ir gauti sprendimo.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad jai beveik 60 metų, jos kompiuterinis raštingumas yra itin menkas. Jai sunku orientuotis tiek asmens identifikavimo įrankiuose, tiek prisijungimuose prie el. sistemų. Jai reikėjo daugiau laiko ir kitų asmenų patarimų kaip išspręsti kilusią prisijungimo problemą, o gauta rimta trauma tą laikotarpį dar labiau prailgino. Pareiškėja nurodo, kad 2023 m. balandžio 20 d. patyrė sunkią traumą, išėjusi iš ligoninės ji pasirūpino kitos asmens identifikavimo priemonės gavimu ir susipažino su sprendimu Migris sistemoje. Žinutę Migris sistemoje perskaityti pavyko 2023 m. liepos 12 d., kai pareiškėja gavo banko kodų generatorių. Sužinojusi apie Sprendimą, ji kitą dieną kreipėsi į advokatą ir skundas teismui buvo pateiktas nepraleidžiant įstatyme numatyto 14 dienų apskundimo termino nuo susipažinimo su skundžiamu Sprendimu dienos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 27 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjos skundą dėl Departamento Sprendimo, kuriuo panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) laikytis įstatymo numatytų skundo padavimo teismui terminų.
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal Įstatymo 138 straipsnio 1 dalį užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja skundą dėl Departamento 2023 m. vasario 26 d. Sprendimo, kuriuo jai panaikintas Leidimas, ir apie kurį pareiškėja buvo informuota 2023 m. vasario 27 d. elektroniniu laišku, teismui padavė 2023 m. liepos 19 d. Dėl šių aplinkybių ginčo nėra. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėja praleido įstatyme nustatytą Sprendimo apskundimo terminą.
ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019).
Vertinant, dėl kokių priežasčių įstatymo nustatytas terminas kreiptis į teismą praleistas, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022). Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai yra siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-689-438/2019). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjai leidimas nuolat gyventi buvo pakeistas 2022 m. gruodžio 2 d. Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Išduotas leidimas nuolat gyventi galiojo iki 2027 m. gruodžio 2 d. 2023 m. sausio 12 d. Departamentas gavo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) raštą Nr. 18-473, kuriame nurodyta, kad, vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, VSD atliko pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą ir nustatė, kad pareiškėja, pildydama Departamento pateiktą klausimyną, nurodė, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai. VSD vertinimu, pareiškėja, deklaruodama, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, išreiškia paramą Rusijos vykdomai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai, tai rodo, kad pareiškėja remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Departamentas 2023 m. vasario 26 d. Sprendimu panaikino pareiškėjos leidimą nuolat gyventi. 2023 m. vasario 27 d. elektroniniu paštu pareiškėja buvo informuota apie tai, kad ji gavo žinutę Migris paskyroje ir prašoma jos prisijungti bei perskaityti žinutę. Atsiųstame laiške nebuvo nurodyta informacija, kokio turinio žinutę gavo pareiškėja. Pareiškėjos teigimu, negalėdama prisijungti prie Migris sistemos, ji kreipėsi telefonu į Departamento darbuotojus, tačiau jie siūlė bandyti jungtis prie sistemos vėliau. 2023 m. liepos 12 d. pareiškėjai banke buvo išduotas kodų generatorius, tą pačią dieną pareiškėja prisijungė prie Migris sistemos ir perskaitė žinutę, kad 2023 m. vasario 26 d. priimtas sprendimas panaikinti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje.
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos nurodytas skundo padavimo termino praleidimo priežastis bei pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad pareiškėja pagrindė, jog objektyvios aplinkybės (abstrakčios informacijos apie gautą žinutę gavimas elektroniniu paštu esant pareiškėjai neseniai pakeistam leidimui nuolat gyventi, galiojusiam iki 2027 m. gruodžio 2 d.; techniniai sunkumai jungiantis prie Migris sistemos, pareiškėjos patirta trauma) lėmė termino praleidimą, todėl yra pagrindas pripažinti, kad ji skundo padavimo teismui terminą praleido dėl svarbių priežasčių, sutrukdžiusių skundą paduoti laiku, ir atnaujinti terminą skundui dėl Departamento Sprendimo paduoti. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja, prisijungusi prie Migris sistemos ir susipažinusi su Sprendimu, operatyviai ir nedelsiant kreipėsi su skundu į teismą dėl Sprendimo panaikinimo.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą tenkinamas, o skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos T. R. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Atnaujinti terminą skundui dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. 23S19989 panaikinimo paduoti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos T. R. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.