Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovams G. A. ir D. A. dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo, sandorio pripažinimo apsimestiniu, nuosavybės teisės pripažinimo; tretieji asmenys: notarai L. Š. ir M. S..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.1. Naikintinos tokios teismo sprendimo dalys: dėl netekintų reikalavimų dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu; dėl iš paveldimo turto priteisti ieškovui 8 906,25 Eur ir pripažinti jam nuosavybės teisę į 4 567/ 10 000 dalį buto (duomenys neskelbtini); dėl paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimo.

13.3. Byloje yra duomenų apie tai, kad ieškovas ir motina susitarė dėl lėšų, gautų už butą 1 paskirstymo. Pirma, motina atidarė dvi sąskaitas banke. Tai reiškia, kad ji ketino turtą už parduotą butą 1 gautus pinigus padalyti ieškovui ir atsakovui. Antra, motinai 2016 m. rugpjūčio 16 d. mokėjimu buto pirkėjas pervedė ieškovui priklausiusios buto 2 kainos dalį, t. y. 8 906,25 Eur. Trečia, liudytojai patvirtino motinos valią už ieškovo lėšas nupirktą butą perleisti ieškovui. Motina tai norėjo padaryti testamente, bet nespėjo jo surašyti.

13.4. Neteisingai įvertinęs įrodymus ir nusprendęs, kad nėra pagrindo spręsti dėl kitų ieškovo išvestinių reikalavimų, teismas atsisakė nagrinėti šiuos ieškovo reikalavimus (dėl 8 906,25 Eur priteisimo iš paveldimo turto, nuosavybės teisės į 4 567/10 000 dalis buto 2 pripažinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimo). Teismas išsprendė ne visus ieškinio reikalavimus. Tai – absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

14.5. Atmetus ieškovo reikalavimus dėl 2016-08-10 Buto 2 pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo apsimestiniu, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinių ieškovo reikalavimų dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų pripažinimo negaliojančiais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Nagrinėjamoje byloje keliami apsimestinio sandorio, buto įtraukimo (neįtraukimo) į paveldimo turto masę, kompensacijos už iki palikėjo mirties nepagrįstai išleistas lėšas, jas tvarkant kitam asmeniui, taip pat nuosavybės teisės į dalį buto pripažinimo klausimai.

16. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas yra broliai. Jie ir jų motina bendrosios dalinės nuosavybės teise turėjo 47,47 kv. m ploto dviejų kambarių butą 1 (duomenys neskelbtini) (motina – 5/8, ieškovas ir atsakovas – po 3/16 dalis) (1 t., b. l. 11–21). Ieškovas, atsakovas ir motina 2016 m. liepos 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nurodytą butą pardavė pirkėjui Š. G. už 47 500 Eur. Sutartyje įrašyta, kad motinos dalies kaina yra 29 687,50 Eur, ieškovo ir atsakovo – po 8 906,25 Eur (sutarties 3.2 punktas). Sutartyje ieškovas ir atsakovas sutiko, kad visa už daiktą mokama kaina būtų pervesta į motinos banko sąskaitą (sutarties 4.1.3 punktas) (1 t., b. l. 14).

19. Ieškovo ir atsakovo motina, turėjo tris banko sąskaitas. Į pirmąją sąskaitą buto 1 pirkėjas dviem mokėjimais pervedė 45 000 Eur. Į nurodytą sąskaitą motina gaudavo pensiją, dalį lėšų pervedė atsakovams, taip pat padovanojo vaikaičiams (atsakovų vaikams). Iš aptariamos sąskaitos motina pervedė 17 000 Eur į antrąją sąskaitą ir 19 000 Eur į trečiąją sąskaitą (1 t., b. l. 23, 24). Antrojoje sąskaitoje buvusios visos lėšos panaudotos atsakovo ir jo šeimos poreikiams tenkinti: pirkta prekių parduotuvėse „Senukai“, „Ermitažas“, „Vilpra“, „Veta city“, „Topo grupė“, „Ikea“, „Balduturgus“, „varle.lt“, taip pat mokėta už kompiuterinį žaidimą „Minecraft“, ir kompiuterių operacinės sistemos paketą „Microsoft office“ (1 t., b. l. 44, 45). Iš trečiosios sąskaitos motina pervedė 18 500 Eur už pirktą butą 2, o likusius išleido maisto prekių parduotuvėse „Maxima“, „Lidl“ ir „Iki“ (572,46 + 17 927,54 = 18 500) (1 t., b. l. 46, 47).

20. Ieškovo ir atsakovo motina 2016 m. rugpjūčio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartimi už 19 500 Eur iš S. L. nusipirko 17,80 kv. m butą (duomenys neskelbtini) (t. y. butą 2) (1 t., b. l. 30–35).

21. Ieškovo ir atsakovo motina mirė 2017 m. balandžio 24 d. (1 t., b. l. 28). Ji nebuvo surašiusi testamento. Atsakovui 2017 m. rugpjūčio 28 d., o ieškovui 2018 m. vasario 20 d. išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai (1 t., b. l. 51–53, 94–96). Nurodyti asmenys paveldėjo po 1/2 buto 2 ir po 1/2 dalį (duomenys neskelbtini)akcijų. Atsakovas 2018 m. balandžio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė visas (duomenys neskelbtini)akcijas G. L. (2 t., b. l. 22).

Dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties kvalifikavimo

22. Ieškovas byloje pareiškė reikalavimą jo motinos A. A. (pirkėja) sudarytą buto (duomenys neskelbtini) (toliau – butas 2) 2016-08-10 pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti apsimestine dėl subjekto ir taikyti sandorio, kurį šalys pridengė, teisinius padarinius – pripažinti V. A. nuosavybės teisę į šį butą. Šis ieškinio reikalavimas motyvuotas tuo, kad susitarimas ir tikroji motinos valia buvo butą 2 nupirkti ieškovo nuosavybėn. Ieškovo teigimu, motina siekė padalyti turtą savo vaikams (ieškovui ir atsakovui), buto 2 pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta motinos vardu tam, kad nebūtų prarasta teisė į būsto šildymo ir vandens kompensaciją.

23. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų.

24. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai paaiškino, kad ieškovo ir atsakovo motina neperleido ieškovui buto ar kito turto siekdama, jog ieškovas neprarastų turto dėl savo netinkamo gyvenimo būdo. Liudytoja D. Č. paaiškino, kad ieškovo ir atsakovo motina nupirko butą 2 bendrabutyje, ieškovas buvo nepatenkintas, nes butas jam buvo per prastas, kilo jo ir motinos konfliktas, bet motina vis tiek nenorėjo perleisti nuosavybės teisės į butą 2 ieškovui. Liudytoja A. Ž. paaiškino, kad neišlaikė buto 1, pardavus jį, motina 20 000 Eur davė atsakovui, o butą 2 nupirko ieškovui, bet tai padarė savo vardu, nes ieškovas turėjo moterį, kuri naudojosi jo pinigais, todėl motina nenorėjo, kad ieškovas iššvaistytų turtą. Liudytojai taip pat nurodė, kad motina finansiškai rėmė abu sūnus, ieškovas ginčo bute gyveno motinos sutikimu.

25. Vertinant 2016 m. rugpjūčio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį, reikšminga tai, kad jo kaina buvo 19 500 Eur. Jis pirktas, panaudojus 19 000 Eur lėšų, kurias ieškovo ir atsakovo motina pervedė į trečiąją savo banko sąskaitą. Pažymėtina, kad už parduotą butą 1 motina gavo didžiausią kainos dalį – 29 687,50 Eur. Ieškovo ir atsakovo gautos kainos dalys buvo mažesnės, t. y. po 8 906,25 Eur. Visa buto 1 kaina pervesta motinai. Pinigai yra rūšiniais požymiais apibūdinamas turtas, t. y. jie apibrėžiami nominalia verte. Dėl to susimaišius ieškovo ir motinos pinigams (už parduotą butą 1 gautoms lėšoms), ieškovas įgijo teisę reikalauti ne konkrečiai individualizuotų savo pinigų dalies, bet įgijo teisę reikalauti iš jo pinigus tvarkančios motinos nominalios pinigų vertės, t. y. 8 906,25 Eur. Taigi šiuo konkrečiu atveju nėra galimybės nustatyti, ar už butą 2 motina sumokėjo panaudojusi tik savo pinigus (iš 29 687,50 Eur gautų už parduotą butą 1 būtų pakakę sumokėti visai perkamo buto 2 kainai), ar tiek savo, tiek ieškovo pinigų dalį. Tai, kad motina norėjo įsigytą butą 2 ateityje perleisti ieškovui, kad liudytojai girdėjo motiną apie tai kalbant ir taip sakant prieš mirtį yra žodžiu išsakytas motinos pažadas. Ši motinos valia neišreikšta įstatyme nustatyta sandoriams taikoma tvarka – nei kaip dovanojimo ar kita sutartis, nei sudarius testamentą. Dėl to šis pažadas nesukelia teisinių padarinių ir jo pagrindu ieškovas negali įgyti nuosavybės teisių į butą 2. Ieškovo, atsakovo ir motinos susitarimo pasidalyti lėšas, gautas, pardavus butą 1, taip, kad pusė jų atitektų atsakovui, o kita pusė – ieškovui – ir kad iš ieškovui tenkančių lėšų motina jam nupirks butą, neįrodo tai, kad motina turėjo tris sąskaitas. Tai, kad antroje sąskaitoje buvusiais pinigais, motinos leidimu, naudojosi atsakovas ir jo sutuoktinė, neįrodo, kad į trečią sąskaitą pervesti visi pinigai tapo atsakovo nuosavybe. Liudytojai nepatvirtino aplinkybių, kad buto 2 pirkimo-pardavimo sutartis buvo apsimestinis sandoris. Dėl to teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kuriais tvirtinama buvus motinos ir jos vaikų susitarimą dėl už butą 1 gautų lėšų padalijimo.

26. Pabrėžtina, kad CK 4.47 straipsnyje nustatyta baigtinis pagrindų, pagal kuriuos įgyjama nuosavybės teisė, sąrašas (lot. numerus clausus). Motina nesudarė sandorio dėl nuosavybės teisės į butą 2 perleidimo ieškovui, todėl jis negali įgyti šios daiktinės teisės kitu įstatyme nenustatytu pagrindu (CK 4.47 straipsnio 1 punktas). Dėl nurodytos priežasties, taip pat ir dėl to, kad ieškovas įgijo teisę reikalauti iš motinos nominalios pinigų, gautų už parduotą butą 1 ir pervestų į motinos sąskaitą, vertės, įvertinus liudytojų parodymus ir jų pagrindu motinos elgesį iki ir po 2016 m. rugpjūčio 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytas sandoris yra neapsimestinis, o ieškovo ir atsakovo motina buvo tikroji šio sandorio šalis (buto pirkėja). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą, kuriuo ieškovas prašė pripažinti 2016 m. rugpjūčio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį apsimestine.

Dėl ieškovo reikalavimo, kuriuo ginčijami paveldėjimo teisės liudijimai

27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad jeigu nagrinėjamoje byloje būtų buvęs patenkintas ieškinio reikalavimas dėl 2016 m. rugpjūčio 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo apsimestine, būtų pripažinta ieškovo nuosavybės teisė į visą butą 2 (duomenys neskelbtini). Tuo pagrindu ieškovui ir atsakovui išduoti paveldėjimo teisės liudijai būtų neteisėti, nes jais būtų nustatyta teisė į objektą (aptariamą butą), kuris nebūtų mirusios ieškovo ir atsakovo motinos palikimo masės dalis. Nagrinėjamoje byloje susidarė priešinga situacija. Pirmiau teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl 2016 m. rugpjūčio 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo apsimestine. Nustačius, kad tikroji nurodyto sandorio šalis buvo ieškovo ir atsakovo motina, po jos mirties aptariamo sandorio pagrindu nuosavybės teise įgytas butas 2, yra palikimo dalis, todėl ieškovas ir atsakovas, kaip mirusios motinos įpėdiniai (vaikai) pagal įstatymą jį paveldėjo lygiomis dalimis (CK 5.11 straipsnio 1 punktas).

28. Ieškinio reikalavimas dėl paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimo yra išvestinis iš reikalavimo pripažinti buto 2 pirkimo-pardavimo sutartį apsimestine. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį išvestinį ieškovo reikalavimą, sprendime aptarė, kodėl atmeta šį reikalavimą, todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su absoliučiais teismo sprendimo negaliojimo pagrindais, atmetami kaip teisiškai nepagrįsti.

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovų 8 906,25 Eur

29. Ieškovui, atsakovui ir jų motinai pardavus bendrosios dalinės nuosavybės teise turėtą butą 1, iš jo gautos lėšos (kaina), proporcingai bendraturčių turėtai daliai tapo jų asmenine nuosavybe (CK 4.76 straipsnis, 6.305 straipsnio 1 dalis). Pagal 2016 m. liepos 21 d. pirkimo-pardavimo sutartį, pirkėjas visą kainą už butą 1 sumokėjo didžiausią buto dalį turėjusiai bendraturtei – ieškovo ir atsakovo motinai (pirkėjų daugetas). Sutartyje įrašyta sąlyga, kad visi bendraturčiai sutiko, kad nurodyta kaina už butą 1 būtų sumokėta tokia tvarka. Tai atitinka įstatymo nuostatą, kad bendru turtu bendraturčiai disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Bendraturčiai susitarė parduoti bendrą turtą. Jį pardavus, pasibaigė bendroji dalinė nuosavybė. Taigi kiti bendraturčiai turi teisę reikalauti, kad kitas bendraturtis sumokėtų jiems kainos dalį, proporcingą kiekvieno jų turėtai parduoto turto daliai.

30. Tol, kol toks reikalavimas nepareikštas, buvęs bendraturtis, į kurio sąskaitą bendrą daiktą nusipirkęs pirkėjas sumokėjo visą daikto kainą, yra kitų buvusių bendraturčių turto (lėšų) administratorius. Šios kitiems asmenims priklausančios lėšos administruojamos sandorio pagrindu. Nagrinėjamoje byloje susidariusioje situacijoje ieškovo ir atsakovo motina buvo jų lėšų, gautų pardavus bendrą turtą, administratorė 2016 m. liepos 21 d. pirkimo-pardavimo sutartyje įrašyto bendraturčių susitarimo pagrindu (CK 4.236 straipsnio 2 dalis). Aptariamoje sutartyje nenustatyta administravimo rūšis, todėl laikoma, kad tai – paprastas administravimas (CK 4.239 straipsnio 2 dalis). Motina, t. y. lėšų administratorė mirė, todėl baigėsi jos, kaip ieškovo lėšų administratorės, įgaliojimai (CK 4.251 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal CK 4.252 straipsnį, pasibaigus administravimui, administratorius turi jį paskyrusiam asmeniui (institucijai), naudos gavėjui, perduoti turtą ir grąžinti viską, ką gavo vykdydamas pareigas. Nagrinėjamoje byloje, pagal 2016 m. liepos 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų turinį nėra pagrindo spręsti, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas padovanojo motinai už parduoto buto 1 jiems priklausiusias dalis. Sutartyje nėra dovanojimo sutarties sąlygų. Nurodytos aplinkybės nepatvirtino taip pat ir apklausti liudytojai. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą neteisingai vertina aplinkybes, susijusias su pirkėjo atsiskaitymu už pirktą butą 1. Sutartyje įrašyta, kad šalys viena kitai materialinio pobūdžio pretenzijų dėl atsiskaitymo pagal šios sutarties punktus neturi ir ateityje neturės. Be to, apeliantas pasirašė 2016 m. rugpjūčio 12 d. pakvitavimą, kad su juo visiškai atsiskaityta už butą 1 ir jis neturi ir nereikš jokių pretenzijų dėl sumų, gautų už parduotą butą. Aptariamos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad žodis „šalys“ suprantamos, kaip pirkimo-pardavimo sutarties šalys, t. y. viena sutarties šalis – pirkėjas – ir kita sutarties šalis – pardavėjas (t. y. pardavėjų daugetas). Nurodytose sutarties sąlygose vartojamas žodis „šalys“ nereiškia, kad ieškovas, atsakovas ir jų motina, kaip bendraturčiai, atsisako reikšti reikalavimus vienas kitam. Dėl to teismas atmeta atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus, susijusius su ieškovo ir atsakovo lėšų dovanojimu motinai.

31. Dėl šios nutarties 29, 30 punktuose nurodytų priežasčių ieškovas turėjo teisę reikalauti iš motinos lėšų, kurios pervestos į jos sąskaitą kaip parduoto bendro buto 1 kainos dalis, proporcingai ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusiai buto daliai, t. y. 8 906,25 Eur (CK 4.73, 4.76 straipsniai). Taigi jis buvo motinos kreditorius, o motina – jo skolininkė. Motina mirė. Jos palikimą lygiomis dalimis priėmę įpėdiniai yra ieškovas ir atsakovas. Dėl to pagal motinos prievolę grąžinti ieškovui 8 906,25 Eur įvyko prievolės šalių (motinos, kaip skolininkės, ir ieškovo, kaip kreditoriaus) sutaptis, todėl ši prievolė pasibaigė (CK 6.126 straipsnis). Pažymėtina, kad ieškovas yra įpėdinis, priėmęs 1/2 dalį motinos palikimo. Dėl to nagrinėjamoje byloje prievolės šalys su tapo ne dėl visos, bet dėl dalies prievolės, t. y. 1/2 dalies. Tad ieškovas nebeturi teisės reikalauti, kad atsakovas, kaip kitas motinos ir ieškovo skolininkės įpėdinis, įvykdytų pasibaigusią prievolės dalį, t. y. 4 453,16 Eur (8 906,25 : 2 = 4 453,16). Atsakovas priėmė motinos palikimą ir jo priimto palikimo dalis lygi 1/2. Dėl to jis atsako už mirusios motinos skolos ieškovui dalį tiek, kiek prievolė nepasibaigė prievolės šalių sutaptimi (CK 5.52 straipsnis).

32. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas praleido trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiam motinos palikimą atsakovui, bet atnaujino šį terminą (CK 5.63 straipsnis). Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams ir išvadoms, susijusioms su priežasčių, dėl kurių ieškovas praleido terminą reikalavimui pareikšti, įvertinimu, todėl šiuo klausimu papildomai nepasisako. Taigi, nustačius, kad atsakovas priėmė motinos palikimo 1/2 dalį, konstatuotina, kad jis atsako taip pat ir pagal motinos prievolę ieškovui bei turi ieškovui grąžinti 4 453,16 Eur, kaip pardavus butą 1 administruotas ieškovui nuosavybės teise priklausančias lėšas. Atsakovė nėra mirusios ieškovo ir atsakovo motinos įpėdinė, todėl ji neturi pareigos atsakyti už palikėjos skolas. Dėl to aptariama skola turi būti priteista tik iš atsakovo. Priteista skola negali būti pakeista paveldėto turto dalimi natūra, nes tai būtų prievolės dalyko pakeitimas.

33. Kiti šalių argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl dėl jų teisėjų kolegija išsamiau nepasisako. Teisėjų kolegija sutinka su kitais pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų nekartoja.

34. Dėl visų šioje nutartyje išvardytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo apeliacinis skundas iš dalies pagrįstas, todėl apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas: ieškovui iš atsakovo priteisiama 4 453,16 Eur skola (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista. Už ieškovui priteistą skolą iš atsakovo priteistinos 5 proc. procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

35. Ieškinį patenkinus iš dalies, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Iš esmės patenkinta 1/4 dalis ieškinio reikalavimų. Proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai atsakovams iš ieškovo priteistinos 3/4 dalys 860 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 645 Eur (860 x 3 : 4 = 645).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Iš dalies patenkinti ieškovo V. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimo.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4 453,16 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt tris eurus 16 ct) skolos, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 4 453,16 Eur (keturių tūkstančių keturių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 16 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugsėjo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti atsakovams G. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 322,50 Eur (tris šimtus dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Palikti nepakeistą kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimo dalį.