Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Irena Vapsvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. R. (A. R.) pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonės Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmuose gautas pareiškėjo A. R. (A. R.) pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonės Turto bankas.

VĮ Registrų centro 2023-04-26 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, kad J. R. gim. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės įregistruotos į nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypą 8.2300 ha– registro (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad motina turėjo nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje pareiškėjas sužinojo tik 2022 m. pabaigoje.

Latvijos Respublikoje pareiškėjas atliko veiksmus, kurie pagal savo pobūdį atitinka palikimo priėmimą, faktiškai pradėjęs turtą valdyti (CK 5.51 str.), todėl konstatavo, kad pareiškėjas nėra praleidęs palikimo priėmimo termino.

Pareiškėjo nuomone, jog jo paveldėjimo teisės po jo motinos J. R. mirties realizavimui, kad į motinos palikimą būtų įtrauktas visas jai tiek Latvijos Respublikoje, tiek Lietuvos Respublikoje priklausęs turtas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas po motinos J. R. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti ( Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau CPK) 444 str. 2 d. 8 p.).Nagrinėjamuoju atveju taikytina trišalė Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių . Sutarties 41 straipsnyje nustatyta, kad kilnojamojo turto paveldėjimo teisę reguliuoja susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje palikėjas turėjo paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą, įstatymai, o nekilnojamojo turto paveldėjimo teisę reguliuoja susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje yra turtas, įstatymai. Šios sutarties 44 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto paveldėjimo bylas nagrinėja susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje yra tas turtas, įstaigos.

Kai palikimą sudaro turtas, esantis skirtingose valstybėse, tai laikytina, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pagal Lietuvos Respublikos teisę, jeigu įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjo faktiškai valdyti turtą kurioje nors vienoje iš valstybių, nes pagal Lietuvos Respublikos teisę paveldėjimo teisė yra universali ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 80-706/2017 ).

Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ.b. Nr. 3K-3 86/2007). Nustatyti nurodytą faktą Pareiškėjui reikia, kad gautų Paveldėjimo teisės liudijimą Lietuvos Respublikoje.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Šioje byloje A. R. siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis priėmė palikimą, atsiradusį po jo motinos J. R. ( J. R.) (gimusios (duomenys neskelbtini)), mirties, faktiškai pradėdama valdyti likusį turtą - žemės sklypą 8.2300 ha – registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjo A. R. (A. R.) motina J. R., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas LV AE 0760212 išduotas (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.647). Pagal 2011 m. vasario 22 d. Paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą Jelgavos m., Latvijos Respublikoje pareiškėjui buvo perduotas mirusios J. R. visas paveldėjimas, esantis Latvijos Respublikoje. Paveldėjimo teisės Liudijime nurodyta, kad A. R. (A. R.) yra palikėjos sūnus ir yra pirmos eilės įstatyminis įpėdinis. Jis priėmė palikimą - nekilnojamąjį turtą žemę ir gyvenamąjį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centro 2023 m. balandžio 26 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, kad J. R. nuosavybės teisės įregistruotos į nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypą 8.2300 ha– registro Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, jog apie tai, kad motina turėjo nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje jis sužinojo tik 2022 m. pabaigoje.

Kaip matyti iš faktinių duomenų, pareiškėjas A. R. (A. R.) ir iki mirties palikėja J. R. (pareiškėjo motina) gyveno (duomenys neskelbtini). Mirties dieną palikėja turėjo nuosavybės teisę į nekilnojamą turtą Lietuvos Respublikoje, todėl, prieš sprendžiant juridinio fakto nustatymo kausimą, visų pirma, pažymėtina, jog šioje byloje paveldėjimo klausimai turi būti sprendžiami analizuojant ir taikant tarpvalstybinę trišalę sutartį: Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių. Šios tarpvalstybinės sutarties 41 straipsnyje nustatyta, kad kilnojamojo turto paveldėjimo teisę reguliuoja susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje palikėjas turėjo paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą, įstatymai, o nekilnojamojo turto paveldėjimo teisę reguliuoja susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje yra turtas, įstatymai. Pagal CK 5.50 straipsnį (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija, galiojusi palikimo atsiradimo metu), kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Tai reiškia, kad atsiradus teisei paveldėti, įpėdinis turi išreikšti savo valią dėl galimybės pasinaudoti nurodyta teise. Įpėdinio valia turi būti išreiškiama aiškiai ir nedviprasmiškai, atliekant tam tikrus konkrečius veiksmus, t. y. priimant palikimą arba jo atsisakant. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikrus teisinius padarinius. Asmens valia dėl palikimo priėmimo turi būti išreikšta įstatymo nustatyta forma ir terminais. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 5.50 straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Be to, konstatuotina, jog Lietuvos paveldėjimo teisei būdingas universalumas, kuris įtvirtintas CK 5.50 straipsnio 1 dalyje, – neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015 ir joje nurodytą praktiką). Paveldėjimo universalumo principas reiškia, kad palikimo priėmimas apima visą palikimą, nepriklausomai nuo to, kokios formos ir kur jis būtų.

Taigi, įvertinus anksčiau paminėtas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, jog, kai palikimą sudaro turtas, esantis skirtingose valstybėse, tai laikytina, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pagal Lietuvos Respublikos teisę, jeigu įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjo faktiškai valdyti bet kokį mirusiojo turtą kurioje nors vienoje iš valstybių, nes pagal Lietuvos Respublikos teisę paveldėjimo teisė yra universali.

Pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes, kad po pareiškėjo motinos (palikėjos) mirties jis palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti, patvirtina

(duomenys neskelbtini) išduotas Paveldėjimo teisės liudijimas, kuriame nurodyta, jog A. R. yra palikėjos J. R. sūnus ir pirmos eilės įstatyminis įpėdinis, priėmęs visą paveldimą turtą - nekilnojamąjį turtą: žemę ir gyvenamąjį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini).

Taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad po palikėjos J. R. (J. R.) mirties (duomenys neskelbtini)., jos sūnus A. R. (A. R.) aiškiai išreiškė savo valią priimti ir priėmė mirusios motinos palikimą ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėn. nuo palikėjos mirties. Palikėjos J. R. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Kadangi įstatymas numato imperatyviai, kad palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis negalima (CK5.50 straipsnio 1 dalis), teismas konstatuoja, jog buvo priimtas ne tik kilnojamas ir nekilnojamas palikėjos turtas esantis Latvijos Respublikoje, tačiau ir mirusiajai J. R. priklausantis nekilnojamas turtas, esantis Lietuvos Respublikoje.

Teismas nustatė, kad kitokia tvarka pareiškėjas negali gauti palikimo priėmimo patvirtinančių reikiamų dokumentų (Civilinio proceso kodekso 445 str.).

Teismas, išanalizavęs visą byloje esančią medžiagą, mano, jog surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina kad A. R. (A. R.), gimęs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą atsiradusį po jo motinos J. R. (J. R.), gimusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdamas jį valdyti, todėl prašymas nustatyti šį palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintį faktą tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. R. (A. R.), gimęs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po jo motinos J. R. (J. R.), gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tam, kad galėtų būti pateiktas J. R. (J. R.) palikimo priėmimo faktą patvirtinantys įrodymai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.