Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas: Algirdas Jaliniauskas Baudž. byla Nr. 1A-643-317/2012

Teisėjas: Vitalijus Kondratjevas Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00273-2012-1

2012 m. rugsėjo 17 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Bernotavičiui, gynėjui advokatui Raimundui Gargasui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. G. apeliacinį skundą dėl 2012 m. gegužės 24 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo S. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (2012 m. kovo mėn. vagystė iš R. V. namo) laisvės atėmimu 1(vienertiems)metams ir 6(šešiems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (2012 m. kovo mėn. vagystė iš R. V. namo bendrininkų grupėje) laisvės atėmimu 1(vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams,

- pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (2012-03-17 plėšimas J. V. atžvilgiu) laisvės atėmimu 2(dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 3(trims) mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2012-03-28 iki 2012-05-24.

Šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu bei nuteistas ir L. G. , tačiau jis nuosprendžio neskundė.

Iš S. G. ir L. G. solidariai priteista 390 Lt nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo nukentėjusiojo R. V. naudai ir 47 Lt nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo – nukentėjusiosios J. V. naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. nuteistas už tai, kad 2012 m. kovo mėn. viduryje, tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išdaužęs lango stiklą įsibrovė į R. V. priklausantį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė R. V. priklausančio turto už 230 litų, t.y. 150 Lt vertės elnio ragus, 30 Lt vertės tefloninę keptuvę, 50 Lt vertės purkštuvą „SX-B“.

Be to S. G. nuteistas už tai, kad 2012 m. kovo mėn. viduryje, tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, veikdami bendrininkų grupėje su L. G. , būdami apsvaigę nuo alkoholio, per išdaužtą langą įsibrovė į R. V. priklausantį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė R. V. priklausančio turto bendrai 280 litų sumai t.y. 80 Lt vertės medžiaginę striukę „Ferari“, 50 Lt vertės metalinę kaljano dalį su žarnele, 40 Lt bendros vertės 4 vnt. „Švyturio“ alaus bokalų, 20 Lt bendros vertės 10 porų įvairių kojinių, 20 Lt vertės sportines kelnes, 40 Lt bendros vertės 2 vnt. paklodžių ir 30 Lt vertės antklodės užvalkalą.

Taip pat S. G. nuteistas ir už tai, kad 2012 m. kovo 17 d. apie 16 val. būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupėje su L. G. , pagrindiniame kelyje (duomenys neskelbtini), užpuolė dviračiu važiavusią J. V. , pareikalavo nukentėjusiosios atiduoti jiems pinigus bei kitą turtą, po ko S. G. užlaužė rankas J. V. už nugaros, L. G. tuo metu spyrė J. V. 8 kartus į pilvo ir krūtinės sritį, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, L. G. iš nukentėjusiosios kišenės pagrobė J. V. priklausantį turtą, kurio bendra vertė 217 litų, t.y. 170 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „Samsung SGH-X300“ su UAB „Bitė“ „Labas“ SIM kortele bei 47 litus įvairiomis kupiūromis ir monetomis.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo S. G. gynėjas palaikė ginamojo apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytais motyvais.

Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

S. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistojo S. G. atžvilgiu pritaikyti tinkamai.

Apeliantas skunde iš esmės ginčija teismo nuosprendyje nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – apsvaigimą nuo alkoholio, bei jam paskirtų bausmių subendrinimo būdą, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisingumą ir pagrįstumą tikrina tik apeliacinio skundo ribose, kiek tai prašoma skunde.

Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p. numatyta atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veiką padarė asmuo apsvaigęs nuo alkoholio, jeigu ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Skundžiamu nuosprendžiu yra nustatyta, jog apeliantas dvi vagystes bei plėšimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teisėjų kolegija pažymi, kad apsvaigimo nuo alkoholio faktas yra nustatinėjamas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, kaip ir bet kuri kita bylai teisingai išspręsti reikšminga aplinkybė, nes Lietuvos Respublikos BPK nenumato jokių privalomų įrodinėjimo būdų. Taigi, apsvaigimo nuo alkoholio faktas gali būti nustatytas tiek ištyrus asmens kraują, atlikus specialų tyrimą neblaivumo (girtumo) būsenai nustatyti, tiek ir asmenų parodymais bei kitais duomenimis, apibūdinančiais klinikinius girtumo požymius.

Nors skunde ir teigiama, jog nėra jokių įrodymų, kad nuteistasis nusikaltimo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog apelianto apsvaigimo nuo alkoholio faktas nagrinėjamoje byloje nustatytas paties apelianto bei liudytojų parodymais. Pažymėtina, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu S. G. neneigė, jog nusikaltimų padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Priešingai – ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, jis nurodė, jog pirmosios vagystės dieną buvo stipriai išgėręs, ieškojo, kur galėtų išsimiegoti, o įsibrovęs į R. V. namą, dėl girtumo užmigo (t. 1, b.l. 71-72). Taip pat jis nurodė, jog atėjęs 2012-03-15 pas L. G. , jo namuose iki 2012-03-17 vartojo alkoholį ir, būdami abu apsvaigę bei eidami nusipirkti dar alkoholio, sutiko J. V. , kurią ir apiplėšė (t. 1, b.l. 83-84). Taigi, jis patvirtino, kad visus tris nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (t. 1 b.l. 89). Iš įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog tikslių vietų, kur buvo daiktai, kuriuos S. G. paėmė iš R. V. namo pirmą kartą, parodyti negalėjo, nes neprisiminė to dėl to, jog vagystės dieną buvo girtas (t. 1, b.l. 73-74). L. G. , ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, taip pat nurodė, jog S. G. jam pasakojo, jog į R. V. namą įsibrovė būdamas neblaivus, o vėliau jie, jau abu būdami neblaivūs, kartu iš to paties namo pavogė įvairius daiktus (t. 1 b.l. 132-133). Jis taip pat nurodė, jog J. V. apiplėšė prieš tai apie savaitę laiko kartu gėrę (t. 1, b.l. 142-143) ir būdami stipriai apsvaigę nuo alkoholio (t. 1, b.l. 148). Taigi jis patvirtino, kad tiek vagystės, padarytos bendrininkaujant, tiek ir plėšimo metu, S. G. buvo neblaivus (t. 1, b.l. 150). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta J. V. taip pat nurodė, jog įvykio metu S. G. buvo akivaizdžiai neblaivus (t. 1, b.l. 40, 41). Teisiamojo posėdžio metu S. G. patvirtino, jog visus nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jo parodymus patvirtino ir L. G. (t. 2, b.l. 31-34). Minėti duomenys apie S. G. girtumą ikiteisminio tyrimo metu buvo užfiksuoti teisėtais būdais, nepažeidžiant BPK reikalavimų, jų patikimumas patikrintas teisiamojo posėdžio metu. Netikėti paties S. G. , nuteistojo L. G. bei nukentėjusiosios J. V. parodymais, pagrindo nėra. Todėl, Lietuvos Respublikos BPK 20 str. prasme, apylinkės teismas pagrįstai šiuos duomenis pripažino įrodymais, jais rėmėsi ir skundžiamame nuosprendyje pripažino, jog apeliantas įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamame nuosprendyje pirmos instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, jog S. G. įvykdė visus tris nusikaltimus būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kad šis jo apsvaigimas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, ir, skirdamas bausmę nuteistajam, pagrįstai atsižvelgė į šią jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Apelianto skundo argumentai apylinkės teismo išvadų nepaneigia, todėl keisti skundžiamą nuosprendį bei šalinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais aptartą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, pagrindo nėra.

Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat prašo jam paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu.

Bausmės skyrimo už kelias nusikalstamas veikas tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos BK 63 str., kurio 5 d., kurioje nurodyta, jog bausmių apėmimą teismas taiko, kai: yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis (BK 63 str. 5 d. 1 p.); padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius (BK 63 str. 5 d. 2 p.); už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BK 63 str. 5 d. 3 p.). Visais kitais atvejais teismas bausmes visiškai arba iš dalies sudeda.

Teismų praktikoje idealioji sutaptis aiškinama kaip atvejai, kai kaltininkas viena veika (vienu ar keliais kūno judesiais) tuo pat metu padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK straipsniuose arba, jei padarytos kelios veikos, bet visi veiksmai sekė vienas paskui kitą, buvo padaryti per labai trumpą laiko tarpą, esant bendram sumanymui.

Realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas keliomis savarankiškomis veikomis, esant tarp jų laiko tarpui, padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose BK specialiosios dalies straipsniuose ar straipsnių dalyse (2007 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-647/2007). Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog S. G. padarytos nusikalstamos veikos sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl taikyti bausmių apėmimą, remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BK 10 str. ir 11 str. nurodytas nusikalstamų veikų rūšis ir kategorijas, konstatuotina, jog nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d. ir BK 180 str. 1 d., priskiriamos tai pačiai rūšiai ir kategorijai – apysunkiems nusikaltimams. Griežčiausia iš S. G. paskirtų bausmių, yra dveji (2) metai laisvės atėmimo. Todėl taikyti bausmių apėmimą, vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p. ir 3 p., taip pat nėra pagrindo.

Kolegijos nuomone, tiek už vagystes, tiek ir už plėšimą apeliantui paskirtos bausmės atitinka Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 str. nuostatas. Teismas, remdamasis BK 63 str., tinkamai pasirinko bausmių subendrinimo būdą, todėl tvirtinti, jog galutinė paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, šiuo atveju negalima. Keisti skundžiamą teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pagrindo nėra, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo S. G. apeliacinį skundą atmesti.