Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Pareiškėjo manymu, laikinas nušalinimas nuo pareigų yra neteisėtas, nes pranešimas apie įtarimą baudžiamojoje byloje jam buvo įteiktas 2021 m. lapkričio 25 d., tačiau ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis ir jam vadovaujantis prokuroras nematė pagrindo pareiškėjui taikyti (bei netaikė) procesinę prievartos priemonę - laikinąjį nušalinimą nuo pareigų pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnį. Taigi, pareiškėjas kvestionuoja savarankišką nušalinimo nuo pareigų teisinį pagrindą, kuris esmingai pažeidžia jo interesus ir teisėtus lūkesčius, nes G. M. yra laikinai nušalintas ne teismo nutartimi dėl procesinių prievartos priemonių taikymo baudžiamajame procese, o Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus valiniu veiksmu, kuriam formaliai vertinant net nereikia tokį sprendimą pagrindžiančių motyvų. Vien tik formalios pareiškėjo procesinės padėties pagrindu priimtas Įsakymas, akivaizdžiai yra neteisėtas ir nepagrįstas procesinis sprendimas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas įžvelgia teisinio nihilizmo situaciją, kuomet darbdavys - Laisvės atėmimo vietų ligoninė - Įsakymu laikinai nušalino pareiškėją nuo pareigų, net nesulaukęs galutinės ikiteisminio tyrimo stadijos - paskelbimo apie ikiteisminio tyrimo pabaigą ir baudžiamosios bylos su kaltinamuoju aktu perdavimo teismui. Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punktas atskirai ir įsakmiai nereglamentuoja laikino nušalinimo nuo pareigų faktinio pagrindo, dėl ko darbdavys net neturi iš esmės pagrįsti, motyvuoti savo sprendimo ar objektyviai vertinti pareiškėjo procesinį statusą ikiteisminiame tyrime. Toks formalus įstatymo nuostatos taikymas, be kita ko, neatitinka teisingumo ir protingumo principų ir kelia tokios įstatymo nuostatos atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai klausimą.

Atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2018 m. birželio 29 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 41 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai Nr. KT201-A-N15/2021 (toliau - Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimas). Šioje byloje Konstitucinis Teismas pagal individualų skundą vertino Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų, susijusių su valstybės tarnautojo nušalinimu nuo pareigų, konstitucingumą ir padarė teisiškai reikšmingas išvadas pripažindamas, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos statymo (2018 m. birželio 29 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas tiek, kiek pagal jį asmenys, priimantys sprendimą dėl valstybės tarnautojo nušalinimo nuo pareigų, gavę informacijos, kad valstybės tarnautojas įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams, visais atvejais privalo nušalinti tokį valstybės tarnautoją nuo pareigų, taip pat visais atvejais privalo nušalinti jį nuo pareigų iki baudžiamojo proceso pabaigos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi teisę <...> lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas, be kita ko, išaiškino, kad įstatymų leidėjas, Valstybės tarnybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu nušalinimo nuo pareigų teisiniu reguliavimu siekdamas konstituciškai pagrįsto tikslo užtikrinti einančių pareigas valstybės tarnyboje asmenų patikimumą, apsaugoti institucijų, kuriose jie dirba, ir visos valstybės tarnybos autoritetą, visuomenės, piliečių pasitikėjimą valstybės tarnybos sistema, nesudarė prielaidų įvertinti individualią kiekvieno valstybės tarnautojo, apie kurį gauta informacijos, kad jis įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams, situaciją atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, kurios sudarytų sąlygas atitinkamai individualizuoti konkrečią situaciją, ir nustatyti minėtam asmeniui konkrečiu atveju taikytinas (būtinas) jo teises ribojančias priemones, jų taikymo trukmę, ir taip nesilaikė iš konstitucinio proporcingumo principo kylančio reikalavimo asmens teisių ir laisvių įstatymu neriboti labiau, negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti.

Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarime toks teisinis reguliavimas taip pat vertinamas kaip neatitinkantis iš konstitucinio teisingumo principo kylančio reikalavimo įstatymų leidėjui, reguliuojant nušalinimo nuo pareigų teisinius santykius, užtikrinti tam tikrą interesų, t. y. intereso apsaugoti nušalinamo nuo pareigų valstybės tarnautojo teises ir laisves ir viešojo intereso užtikrinti einančių pareigas valstybės tarnyboje asmenų patikimumą, apsaugoti institucijų, kuriose jie dirba, ir visos valstybės tarnybos autoritetą, visuomenės, piliečių pasitikėjimą valstybės tarnybos sistema, pusiausvyrą. Vadinasi, teisinis reguliavimas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos statymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuriuo nustatyta asmenų, priimančių sprendimą dėl valstybės tarnautojo nušalinimo nuo pareigų, pareiga, gavus informacijos, kad valstybės tarnautojas įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams, visais atvejais privalomai nušalinti tokį valstybės tarnautoją nuo pareigų, taip pat visais atvejais privalomai nušalinti jį nuo pareigų iki baudžiamojo proceso pabaigos, t. y. sudarant prielaidas nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų neapibrėžtam, taigi ir ilgam, laikui, neatitinka konstitucinių teisingumo, proporcingumo principų reikalavimų, taigi ir iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių imperatyvų.

Analogiškas teisinis reguliavimas, pagal kurį nenustatyta galimybė vidaus tarnybos sistemos pareigūną į pareigas priimančiam asmeniui ar jo įgaliotam asmeniui, atsižvelgiant į individualią kiekvieno vidaus tarnybos sistemos pareigūno situaciją, vertinti, ar su šio asmens traukimu baudžiamojon atsakomybėn, ikiteisminiu tyrimu susijusios aplinkybės kelia tokių abejonių dėl asmens patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei, kad tolesnis jo pareigų vykdymas galėtų kelti grėsmę konstituciškai svarbiems tikslams, taip pat neatitinka iš konstitucinio proporcingumo principo kylančio reikalavimo pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių ribojimus, be kita ko, nušalinimo nuo pareigų taikymo trukmę, ir yra neproporcingas konstitucinės kiekvieno asmens teisės laisvai pasirinkti darbą varžymas.

Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju atsakovė negalėjo vadovautis analogiška ir formalia Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata ir pareiškėją laikinai nušalinti nuo pareigų, lemiant teisinio nihilizmo situaciją ir sukeliant pareiškėjui nepagrįsto masto suvaržymus. Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punktas taikomas remiantis tik formalia asmens procesine padėtimi ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, tad kelia pagrįstų abejonių dėl savo konstitucingumo ir žmogaus teisių suvaržymo.

Statuto 45 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pareigūną nuo pareigų nušalina pareigūną į pareigas skiriantis asmuo įsakymu savo iniciatyva arba gavęs motyvuotą tarnybinį patikrinimą atliekančio pareigūno teikimą. Įsakyme nušalinti pareigūną nuo pareigų turi būti nurodytas laikotarpis, kuriam pareigūnas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys, teisinis pagrindas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai.

Laisvės atėmimo vietų ligoninėje 2021 m. gruodžio 10 d. gautas Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus raštas ,,Dėl informacijos pateikimo“, kuriame pranešama, kad Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 228 straipsnio 1 dalį dėl piktnaudžiavimo ir tai, kad Saugumo valdymo skyriaus jaunesniesiems specialistams L. T. ir G. M. 2021 m. lapkričio 30 d. šiame ikiteisminiame tyrime įteikti pranešimai apie įtarimus dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 228 str. 1 d. (piktnaudžiavimas). Šiuo raštu prašoma atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminį tyrimą organizuojantis ir jam vadovaujantis prokuroras nesikreipė į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl kardomosios priemonės - nušalinimo nuo pareigų įtariamajam skyrimo, spręsti klausimą dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės Saugumo valdymo skyriaus jaunesniųjų specialistų L. T. ir G. M. nušalinimo nuo pareigų Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statute nustatyta tvarka.

Laisvės atėmimo vietų ligoninė, įvertinusi gautą 2021 m. gruodžio 10 d. Raštą ir 2021 m. gruodžio 27 d. Kalėjimų departamento raštą/atsakymą ,,Dėl informacijos pateikimo“, skundžiamu įsakymu nušalino pareiškėją nuo pareigų.

Pažymėjo, jog pareiškėjas buvo nušalintas nuo einamų pareigų pagal Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, kurios numato privalomą nušalinimą. Nušalintam nuo pareigų pareigūnui, įskaitant nušalintąjį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka, nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu darbo užmokestis nemokamas (Statuto 45 str. 4 d.)

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nušalintas pagrįstai, vadovaujantis Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, todėl pareiškėjo prašymas dėl darbo užmokesčio priteisimo su delspinigiais už nušalinimo laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 28 d. turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skundžiamo įsakymo neteisėtumą argumentavo tuo, jog priimant įsakymą nebuvo įvertintos individualios aplinkybės, susijusios su jam pareikštu įtarimu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje (piktnaudžiavimas) padarymu ir būtinumu taikyti nušalinimą nuo pareigų. Pareiškėjas taip pat nušalinimo nuo pareigų nepagrįstumą grindė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2018 m. birželio 29 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 41 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, kurio 45 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog pareigūnas nuo pareigų privalo būti nušalintas, jeigu jis įtariamas ar kaltinamas sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo padarymu arba įtariamas ar kaltinamas nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams padarymu. Šiuo atveju pareigūnas nušalinamas iki baudžiamojo proceso pabaigos.

Vadinasi, pagal Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą, pareigūnas privalo būti nušalintas nuo pareigų visais atvejais, kai gaunama informacijos, kad jis įtariamas ar kaltinamas sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo padarymu arba įtariamas ar kaltinamas nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams padarymu. Asmeniui, priimančiam sprendimą dėl pareigūno nušalinimo, nesuteikta teisė vertinti nušalinimo nuo pareigų pagrįstumą ir būtinumą. Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, jog nušalinimui nuo pareigų pakanka tik informacijos, jog pareigūnas įtariamas ar kaltinamas sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo padarymu arba įtariamas ar kaltinamas nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams padarymu. Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punkte nenumatyta galimybė vidaus tarnybos sistemos pareigūną į pareigas priimančiam asmeniui, turinčiam teisę skirti nušalinimą nuo pareigų, vertinti, ar su ikiteisminiu tyrimu susijusios aplinkybės kelia tokių abejonių dėl asmens patikimumo ir lojalumo valstybės tarnybai, ar tai būtina ir neišvengiama priemonė apsaugoti ikiteisminio tyrimo ir valstybės tarnybos interesus.

Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti Laisvės atėmimo vietų ligoninę išmokėti jam nušalinimo laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 28 d. neišmokėtą darbo užmokestį bei 0,07 procento delspinigius nuo šios sumos.

Statuto 45 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog kai šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu nušalintam nuo pareigų pareigūnui, pasibaigus baudžiamajam procesui, nėra priimamas apkaltinamasis nuosprendis arba tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, kad pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo, dėl kurio buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas ir pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų, kad pareigūnas nėra įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos padarymo, taip pat tais atvejais, kai pasibaigus pareigūno, kuris nušalintas nuo pareigų šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka, nušalinimo terminui neatsirado pagrindas atleisti jį iš pareigų, pareigūnas toliau eina pareigas ir per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kurią vėl pradėjo jas eiti, jam sumokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, ir delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras. Delspinigiai nemokami, jeigu pareigūnui žala atlyginta kituose įstatymuose nustatyta tvarka. Delspinigių dydį socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina kiekvienais metais iki vasario 1 dienos, atsižvelgdamas į Lietuvos statistikos departamento paskelbtą vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus (lygindamas praėjusių metų gruodžio mėnesio duomenis su užpraeitų metų gruodžio mėnesio duomenimis).

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. A1-59 patvirtintas delspinigių dydis – 0,08 procento.

Nagrinėjamo ginčo atveju nepagrįsto pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu pareiškėjui turi būti išmokėtas darbo užmokestis ir delspinigiai. Įvertinus tai, kad nuo 2022 m. vasario 1 d. pasikeitė delspinigių dydis, pareiškėjui nušalinimo laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 28 d. išmokėtinas neišmokėtas darbo užmokestis ir 0,08 procento delspinigių.

Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą siekiant išsiaiškinti, ar Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi teisę <...> lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės 417,45 Eur išlaidų už skundo parengimą. Papildomai pateikė išlaidas už prašymo parengimą, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžio metu – 223,85 Eur. Apmokėjimą už suteiktas teisines paslaugas patvirtina PVM sąskaitos faktūros ir sąskaitų išrašai.