Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. B. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo P. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „IPF Digital Lietuva“ dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas P. B. 2017 m. birželio 27 d. pateikė Kėdainių rajono apylinkės teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti ieškovo P. B. ir atsakovės UAB „IPF Digital Lietuva“ 2016 m. rugpjūčio 30 d. sudarytą žodinę paskolos sutartį negaliojančia ir priteisti iš atsakovės valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas.Ieškinyje nurodė, kad 2016 m. gegužės 18 d. su atsakove sudarė paskolos sutartį 150 Eur sumai. Ieškovui per sutartyje nustatytą terminą paskolos negrąžinus, atsakovė 2016 m. rugpjūčio 30 d. pasiūlė sudaryti naują paskolos sutartį, pakeičiant 2016 m. gegužės 18 d. sutartį, pagal kurią ieškovui buvo numatyta suteikti lengvatinę 776,78 Eur paskolą ir apmokėti anksčiau išduotą paskolą. Ieškovas su tuo sutiko. Iš naujai suteiktos paskolos buvo atskaičiuota nesumokėtos paskolos dalis (102,96 Eur) ir į ieškovo sąskaitą pervesta 670 Eur. 2017 m. kovo mėn. Ieškovas suprato, kad su juo sudaryta paskolos sutartis neatitinka susitarimo tarp jo ir paskolos davėjo (atsakovės), 2016 m. rugpjūčio 30 d. paskolos sutartyje nėra išreikšta jo valia, ji sudaryta pažeidžiant įstatymų reikalavimus (sudaryta žodžiu, o ne raštu, kaip numato CK 6.871 straipsnio 2 dalis), todėl turi būti pripažinta negaliojančia.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 4 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo P. B. ieškinį atsakovei UAB „IPF Digital Lietuva“ dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia ir išaiškino ieškovui, kad jis turi kreiptis į atsakovės buveinės vietos apylinkės teismą, t. y. į Vilniaus miesto apylinkės teismą.Teismas nustatė, kad pagal CPK 30 straipsnio 11 dalį ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą. Tačiau teismas iš pateikto ieškinio dalyko negali identifikuoti šios sutarties, ieškovas ieškinyje nurodo bei prašo pripažinti 2016 m. rugpjūčio 30 d. sudarytą žodinę paskolos sutartį Nr. 2342557 tarp ieškovo ir atsakovės negaliojančia. Atsakovės UAB „IPF Digital Lietuva“ buveinė yra Vilniaus mieste, todėl teismas vadovavosi CPK 29 straipsnyje nustatyta bendra teritorinio teismingumo taisykle, kuri nustato, kad ieškinys juridiniam asmeniui pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Nenustatęs pagrindų ieškovui pasinaudoti teismingumo pagal ieškovo pasirinkimą taisykle, teismas konstatavo, jog ieškinys neteismingas Kėdainių rajono apylinkės teismui, todėl atsisakė jį priimti.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas P. B. prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, kaip neteismingą Kėdainių rajono apylinkės teismui, kadangi, nors 2016 m. gegužės 18 d. sudaryta paskolos sutartis ir neįvardijama kaip vartojamoji paskola, tačiau iš tikrųjų ji yra vartojamoji paskola. Negalint sumokėti pinigų pagal minėtą sutartį, 2016 m. rugpjūčio 30 d. buvo sudaryta dar viena paskolos sutartis, kuria suteikta vartojamoji paskola.Ieškovo ir atsakovės 2016 m. rugpjūčio 30 d. sudaryta paskolos sutartis atitinka visus vartojamosios paskolos kriterijus ir laikytina vartojamąja sutartimi, todėl turi būti taikomas CPK 30 straipsnio 11 punktas.Ieškovo materialinė padėtis yra labai bloga, todėl jis negalėtų važinėti į teismą Vilniuje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovo P. B. ieškinį, kaip neteismingą Kėdainių rajono apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas iš pateikto ieškinio dalyko negalėdamas identifikuoti prašomos pripažinti negaliojančia 2016 m. rugpjūčio 30 d. paskolos sutarties, kaip vartojimo sutarties, vadovavosi CPK 29 straipsnyje nustatyta bendra teritorinio teismingumo taisykle ir ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Kėdainių rajono apylinkės teismui bei išaiškino ieškovui, kad jis turi teisę su ieškiniu kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą.Apeliantas (ieškovas) P. B., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, atskirąjį skundą grindžia tuo, jog prašoma pripažinti negaliojančia 2016 m. rugpjūčio 30 d. paskolos sutartis yra vartojimo sutartis, todėl turi būti taikomas CPK 30 straipsnio 11 punktas.

Dėl ieškovo teisės pasirinkti bylos teismingumą

Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ieškinio priėmimą bendrosios kompetencijos teisme reglamentuoja CPK 137 straipsnio normos. Minėto straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkama teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė, pagal kurią ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą (fizinio asmens) arba buveinę, nurodytą Juridinių asmenų registre (juridinio asmens) (CPK 29 straipsnis). Tačiau CPK 30 straipsnyje išvardyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Tai yra viena iš teritorinio teismingumo rūšių – alternatyvusis teismingumas, kurio taisyklės numato galimybę nagrinėti bylą dviejuose ar daugiau tos pačios grandies bendrosios kompetencijos teismų. Teismingumas ieškovo pasirinkimu nustatomas bylose, kuriose yra ginamos ypač reikšmingos ieškovo teisės ir interesai, todėl ieškovui taikomos tam tikros lengvatos, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis dėl teisminės gynybos.Pagal CPK 30 straipsnio 11 dalį ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą. Teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui (CPK 30 straipsnio 12 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovas P. B. ieškinyje teismo prašo pripažinti ieškovo P. B. ir atsakovės UAB „IPF Digital Lietuva“ 2016 m. rugpjūčio 30 d. sudarytą žodinę paskolos sutartį negaliojančia, kadangi paskolos sutartyje nėra išreikšta ieškovo valia, sutartis sudaryta pažeidžiant įstatymų reikalavimus, ieškovas laiko, jog yra apgautas.Kėdainių rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 4 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo P. B. ieškinį, nurodydamas, kad iš pateikto ieškinio dalyko nėra galimybės identifikuoti prašomos pripažinti negaliojančia 2016 m. rugpjūčio 30 d. paskolos sutarties, kaip vartojimo sutarties, todėl teismas vadovavosi CPK 29 straipsnyje nustatyta bendra teritorinio teismingumo taisykle ir ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Kėdainių rajono apylinkės teismui bei išaiškino ieškovui, kad jis turi teisę su ieškiniu kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu ir pažymi, kad iš byloje esančios standartinės informacijos apie vartojimo kreditą matyti, jog klientas yra P. B., vartojimo kredito davėjas – UAB „IPF Digital Lietuva“, kredito rūšis – vienkartinis terminuotas vartojimo kreditas, bendra vartojimo kredito suma – 776,78 Eur, vartojimo kredito sutarties trukmė – 1 080 d. Taigi tarp šalių (ieškovo ir atsakovės) buvo sutaryta kredito sutartis, kuri atitinka vartojimo sutarties požymius (CK 6.228¹ straipsnis, 6.886 straipsnio 1 dalis), o ieškovas į Kėdainių rajono apylinkės teismą teisminės gynybos kreipėsi kaip fizinis asmuo – vartotojas.Vartotojas, kaip ekonomiškai silpnesnė vartojimo sutarties šalis, neabejotinai yra suinteresuotas, kad iš vartojimo santykių kilęs ginčas būtų sprendžiamas kuo ekonomiškiau laiko ir išlaidų atžvilgiu. Todėl neatsitiktinai įstatymų leidėjas suteikia vartotojui teisę ieškinius verslininkui pareikšti teisme savo nuožiūra: arba pagal vartotojo gyvenamąją vietą, arba pagal verslininko gyvenamąją ar buveinės vietą (CPK 29 straipsnis, 30 straipsnio 11-12 dalys) (Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-946-513/2013). Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovo P. B. gyvenamoji vieta yra Kėdainių rajone. Kadangi ieškinys ieškovo pasirinkimu buvo pareikštas Kėdainių rajono apylinkės teismui pagal vartotojo – ieškovo – gyvenamąją vietą, nagrinėjamoje byloje buvo pagrindas taikyti alternatyvųjį teritorinį teismingumą (CPK 30 straipsnio 11 dalis). Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir taikė bylos teismingumą bei atsisakymą priimti ieškinį reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį, todėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartį panaikinti ir ieškovo P. B. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.