Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-389-836/2018 pagal ieškovo P. B. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „IPF Digital Lietuva“ dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ginčas byloje kilęs dėl paskolos sutarties, kuria suteiktas vartojimo kreditas, pripažinimo negaliojančia.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja apeliaciniu skundu apibrėžtose ribose.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

CPK 321 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

Ieškovas apeliaciniame skunde prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes pats pageidauja dalyvauti apeliacinio skundo nagrinėjimo procese. Atsakovė su tokiu prašymu nesutinka ir nurodo, kad ieškovas nenurodė jokių teisinių pagrindų, patvirtinančių būtinybę nagrinėti apeliacinę bylą žodinio proceso tvarka, o žodinis nagrinėjimas padidintų šalių patiriamas bylinėjimosi išlaidas.

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teisme proceso dalyviai jau yra davę paaiškinus dėl bylos aplinkybių, taip pat įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus ir tai, kad ieškovas savo poziciją išdėstė procesiniuose dokumentuose, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju nėra jokio pagrindo nukrypti nuo bendrosios apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliaciniame procese tvarkos. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad bylai reikšmingų esminių aplinkybių įvertinimas yra galimas rašytinio apeliacinio proceso tvarka, todėl apelianto prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmestinas.

Dėl teismo šališkumo ir civilinį procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nagrinėdamas bylą buvo šališkas, nes nesiekė byloje nustatyti tiesą. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apelianto teiginiu.

Pagal CPK 64 straipsnį teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalintas, jeigu jis pats tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Teismo posėdžio metu nei ieškovas, nei atsakovė nušalinimų teisėjai nereiškė, bylos duomenimis nenustatyti pagrindai teisėjai pačiai nusišalinti (CPK 65 straipsnis), o apelianto argumentai grindžiami prielaidomis. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu tiek ieškovas, tiek atsakovė turėjo vienodas teises bei pareigas (CPK 12–13, 17 straipsniai) ir nė vienai iš šalių nebuvo suteiktas prioritetas, t. y. abiem šalims buvo sudarytos galimybės duoti paaiškinimus ir teikti įrodymus. Nagrinėjamu atveju vien aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad teismas buvo šališkas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl teismo šališkumo kaip nepagrįstus.

Taip pat laikytinas nepagrįstu apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovo prašymo atidėti teismo posėdį ir nepagrįstai bylą iš esmės išnagrinėjo iš karto po parengiamojo teismo posėdžio.

Pagal CPK 231 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, kad papildomi pasirengimo bylą nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas CPK 232 straipsnyje nurodytos nutarties. Šiuo atveju bylos nagrinėjimas tęsiamas nuo nagrinėjimo teisme stadijos. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas parengiamojo posėdžio metu nustatęs, kad papildomi pasirengimo bylą nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi ir išklausęs šalių nuomonę dėl tolesnio bylos nagrinėjimo, nutarė pereiti iš parengiamojo teismo posėdžio į teismo posėdį ir pradėti žodinį bylos nagrinėjimą. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nei ieškovas, nei jo atstovas neprašė atidėti bylos nagrinėjimo ir net sutiko su bylos nagrinėjimu iš esmės (2018 m. sausio 15 d. teismo posėdžio garso įrašo 36:04–36:11 min.). Remiantis tuo, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė civilinį procesą reglamentuojančių teisės normų ir turėjo teisę iš karto po parengiamojo teismo posėdžio pereiti į žodinį bylos nagrinėjimą ir išnagrinėti bylą iš esmės.

Dėl vartojimo kredito sutarties negaliojimo

Pagal CK 6.886 straipsnio 1 dalyje pateiktą vartojimo kredito sutarties sampratą, vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad su vartojimo kreditu susijusius santykius reglamentuoja šis kodeksas ir kiti įstatymai.

Vartojimo kreditų teikimo sąlygas ir informavimo apie šias sąlygas reikalavimus reglamentuoja Vartojimo kredito įstatymas (toliau – VKĮ). VKĮ 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartojimo kredito sutartis gali būti sudaroma nuotoliniu būdu su vartojimo kredito gavėju, jeigu vartojimo kredito davėjas įsitikina tokia vartojimo kredito gavėjo valia. Pagal VKĮ 5 straipsnio 5 dalį, jeigu su vartojimo kredito gavėju bendraujama telefonu, pagrindinę informaciją apie finansinę paslaugą sudaro šio straipsnio 2 dalies 3, 4, 5, 6 ir 8 punktuose nurodyta informacija (bendra vartojimo kredito suma ir vartojimo kredito išmokėjimo sąlygos; vartojimo kredito sutarties trukmė; prekės ar paslaugos ir jų kainos, kai vartojimo kreditas suteikiamas atidedant mokėjimą už konkrečias prekes ar paslaugas, taip pat sudarant susietojo vartojimo kredito sutartis; vartojimo kredito palūkanų norma, vartojimo kredito palūkanų normos taikymo sąlygos ir, jei žinomas, pradinei vartojimo kredito palūkanų normai taikomas indeksas arba orientacinė vartojimo kredito palūkanų norma, taip pat vartojimo kredito palūkanų normos keitimo laikotarpiai, sąlygos ir tvarka; įmokų dydis, jų mokėjimo skaičius ir periodiškumas, tam tikrais atvejais įmokų paskirstymo padengiant mokėtinas pagal vartojimo kredito sutartį sumas, kurioms taikoma skirtinga vartojimo kredito palūkanų norma, tvarka), taip pat bendros vartojimo kredito kainos metinė norma su kartu pateikiamu jos apskaičiavimo pavyzdžiu ir nurodoma bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma.

Nagrinėjamu atveju apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad paskolos sutartis tarp jo ir atsakovės buvo sudaryta apgaulės būdu. Su tokiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčijama 2016 m. rugpjūčio 30 d. paskolos sutartis, kuria ieškovui suteiktas vartojimo kreditas, buvo sudaryta laikantis įstatymų reikalaujamos sandorio formos ir esant ieškovo valiai.

Šalys neginčija, kad ieškovas pirmąją 2016 m. gegužės 18 d. paskolos sutartį sudarė nuvykęs pas atsakovę, o jo tapatybė tuo metu buvo nustatyta pagal pateiktą asmens tapatybės dokumentą. Taip pat byloje nėra ginčo, kad apeliantas skambino atsakovei dėl galimybės pasiskolinti papildomai. Apelianto nuomone, 2016 m. rugpjūčio 30 d. paskolos sutartis Nr. 2342557 neatitinka tikrosios jo valios, nes su atsakove buvo derėtasi dėl kitokių sąlygų nei nurodytos ginčijamoje sutartyje.

Iš bylos medžiagos teisėjų kolegija nustatė, kad 2016 m. rugpjūčio 30 d. paskolos sutartis Nr. 2342557 buvo sudaryta nuotoliniu būdu, t. y. apeliantui paskambinus atsakovei ir telefonu suderinus paskolos sutarties sąlygas. Iš atsakovės pateikto garso įrašo, kuriame užfiksuotas telefoninis pokalbis tarp apelianto ir atsakovės darbuotojos, nustatyta, kad pats apeliantas betarpiškai bendravo su atsakovės darbuotoja ir derėjosi dėl paskolos sąlygų. Garso įraše girdėti kaip atsakovės darbuotoja paprašo apelianto prisistatyti nurodant kliento numerį arba asmens kodą, o apeliantas prisistato ir padiktuoja asmens kodą – taip yra nustatoma jo tapatybė. Atsakovės darbuotoja apeliantą supažindino su suteikiamos paskolos suma, terminu, kuriam ji yra suteikiama, metinių palūkanų, paskolos administravimo mokesčio, bendrosios vartojimo kredito kainos metinės normos, mėnesinės įmokos, visos grąžintinos sumos dydžiais, bei su jau turimos paskolos padengimu. Taip pat atsakovės darbuotoja apeliantą supažindino su paskolos sutarties bendrosiomis sąlygomis ir apeliantas po kiekvienos pagarsintos sąlygos žodžiu patvirtino, kad su jomis sutinka. Be to, apeliantui buvo paaiškinta, kad mokėjimo planas ir visi paskolos dokumentai bus išsiųsti jo registruotu gyvenamuoju adresu, kurį apeliantas taip pat pokalbio metu patvirtino kaip teisingą. Apeliantas pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad pats skambino atsakovei ir sudarė 2016 m. rugpjūčio 30 d. paskolos sutartį (2018 m. sausio 15 d. teismo posėdžio garso įrašo 58:03–1:01:19 val.).

Nesutiktina su apelianto teiginiu, kad atsakovės pateiktas teismui garso įrašas buvo modifikuotas. Apeliantas nepateikė jokių šiuos jo argumentus pagrindžiančių įrodymų. Be to, šis garso įrašas savo turiniu sutampa su byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir paties ieškovo 2018 m. sausio 15 d. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais. Ieškovui (apeliantui) vis tik ginčijant jo autentiškumą ir vientisumą, būtent jis, o ne atsakovė turi pareigą įrodyti šią aplinkybę.

Pažymėtina, kad apeliantui registruotu paštu buvo išsiųsta rašytinė sutartis, o apeliantas patvirtino, kad sutartį paštu gavo ir su ja yra susipažinęs (b. l. 101; 2018 m. sausio 15 d. teismo posėdžio garso įrašo 1:00:25–1:01:19 val.). Be to, apeliantas yra sumokėjęs šešias kredito įmokas (b. l. 12, 88–91) ir šią aplinkybę taip pat patvirtino pirmosios instancijos teisme, bei nurodė, kad įmokas nustojo mokėti, nes jo netenkino palūkanų dydis (2018 m. sausio 15 d. teismo posėdžio garso įrašo 1:01:20–1:02:23, 1:03:30–1:05:00 val.). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš paties ieškovo teismui pateiktų jo ranka perrašytų telefoninių žinučių aiškiai matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 30 d. atsiųstoje žinutėje buvo nurodyta, jog apelianto paskolos sutartis yra pakeista ir jam bus pervesta 670 Eur, o visa paskolos suma 776,78 Eur, terminas 36 mėnesiai, mėnesinė įmoka 43,16 Eur. Kitos apelianto perrašytos žinutės taip pat patvirtina, kad apeliantas yra sumokėjęs šešias kredito įmokas (2016 m. rugsėjo 13 d., 2016 m. spalio 14 d., 2017 m. sausio 15 d., 2017 m. kovo 11 d., 2017 m. balandžio 12 d., 2017 m. balandžio 26 d. žinutės; b. l. 28–32).

Iš nutarties 19, 21 punktuose nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad ginčijama 2016 m. rugpjūčio 30 d. paskolos sutartis Nr. 2342557 nuotoliniu būdu buvo sudaryta ieškovo iniciatyva ir jam aiškiai išreiškus valią. Leistinomis įrodinėjimo priemonėmis apeliantas šių duomenų nepaneigė, pinigų gavimo faktą pripažino, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalys sudarė vartojimo kredito sutartį lakantis įstatymų reikalaujamos sandorio formos ir esant ieškovo sutikimui tokią sutartį sudaryti (CPK 185 straipsnis). Kadangi apeliantui visos sutarties sąlygos buvo žinomos ir jis savo prievolę iš dalies įvykdė, todėl nėra pagrindo išvadai, kad kreditas atsakovui buvo suteiktas prieš jo valią, ar ją ignoruojant. Nustačius, jog nuotoliniu būdu sudarytos sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė paskoliniai vartojimo santykiai, o teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią, nėra teisinio pagrindo tokią sutartį pripažinti negaliojančia (CK 1.79, 1.93, 6.189 straipsniai, CPK 185 straipsnis).

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netyrė, jog pagal ginčijamą sutartį gauta paskola ieškovas nedisponavo, nes jo atžvilgiu buvo padaryti nusikalstami veiksmai. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas tik tarp ieškovo ir atsakovės sudarytos paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia klausimas, todėl apelianto nurodomi argumentai dėl nusikalstamos veikos padarymo – apeliantui priklausančių lėšų pasisavinimo, yra nesusiję su nagrinėjama byla. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokių ieškovo argumentų nenagrinėjo.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą ir įvertinusi apeliacinio skundo argumentus sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, iš jo priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB „IPF Digital Lietuva“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 234,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu (b. l. 159–162). Atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų (8.11 punktas (maksimali suma 1 106,04 Eur) ir 8.19 punktas (maksimali suma 170,16 Eur)), yra pagrįstos pateiktais įrodymais, todėl atmetus apeliacinį skundą, priteistinos iš apelianto ieškovo P. B. (CPK 93, 98 straipsniai).

Pagal Kauno apygardos teismo pažymą, apeliaciniame procese turėta 4,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi ieškovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-17-T-592-2634 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų, todėl iš ieškovo šios išlaidos nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo P. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „IPF Digital Lietuva“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1 234,20 Eur (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt keturis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.