Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-990/2014

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-07-02
Bylos Nr.: 2A-990/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00418-2013-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidija Tamošiūnienė, Nijolė Piškinaitė, Alvydas Poškus
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Inkomsta“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „BJK“
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Erkas“

Kategorijos

42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-990/2014Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00418-2013-6.Procesinio sprendimo kategorija 42.8; 42.11.1. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Piškinaitės, Alvydo Poškaus ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inkomsta“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1348-460/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inkomsta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BJK“ (trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Erkas“), dėl rangos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta, akcijų ir apmokėjimo už akcijas priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl 2012-09-03 rangos sutarties vienašalio nutraukimo teisėtumo, taip pat dėl sutarties sąlygų, kad už darbus apmokama akcijomis, vertinimo ‑ ar šios sutarties sąlygos suteikia ieškovei teisę įgyti už rangos darbus numatytas akcijas.

Šalies argumentai

Ieškovė UAB „Inkomsta” ieškiniu prašė:

1) pripažinti 2012-09-03 rangos darbų sutarties Nr. 12/09-03-001 vienašalį nutraukimą neteisėtu;

2) pripažinti 100 procentų UAB „Erkas“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį sudaryta ir galiojančia;

3) pripažinti UAB „Inkomsta“ 100 procentų UAB „Erkas“ akcijų savininke;

4) priteisti UAB „BJK“ iš UAB „Inkomsta“ už likusias UAB „Erkas“ akcijas 541 662,35 Lt, atidedant mokėjimo terminą iki 2014-08-01;

5) priteisti UAB „Inkomsta“ jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, jog UAB „Inkomsta“ savininkai ir A. K. (UAB „BJK” ir UAB “Erkas” vadovas) 2012 metų vasarą sudarė susitarimą dėl UAB „BJK“ dukterinės bendrovės UAB „Erkas“ nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) perleidimo UAB „Inkomsta“. Sklypas sudomino statybos bendrovę UAB „Inkomsta” todėl, kad jame yra Klaipėdos rajono Margių smėlio telkinio dalis.

UAB „BJK“ savininkui A. K. pasiūlius, buvo susitarta UAB „Inkomsta“ perleisti UAB „BJK“ valdomas visas (100 procentų) sklypo savininkės UAB „Erkas“ akcijas. Taip pat buvo susitarta, kad UAB „Inkomsta“ pinigų už perkamas UAB „Erkas“ akcijas nemokės – už sutartą sumą bus atliekami statybos darbai, kuriais ir bus sumokėta už akcijas.

2012-09-03 tarp ieškovės UAB „Inkomsta” ir atsakovės UAB „BJK” buvo pasirašyta rangos darbų sutartis Nr. 12/09-03-001, pagal ją UAB „Inkomsta“ įsipareigojo atlikti 30 gyv. namų kvartalo privažiuojamojo kelio įrengimą Stančių k., Klaipėdos rajone. Pagal sutartį atliktinų darbų vertė turėjo būti lygi 937 817,83 Lt, o darbai turėjo būti atliekami nuo 2012-09-03 iki 2014-08-01.

Rangos sutarties 5.1 punkte numatyta, kad „apmokėjimas už atliktus darbus vykdomas perleidžiant UAB „Inkomsta“ nuosavybėn 100 procentų UAB „Erkas“ akcijų“. Sutarties 5.2 punkte šalys numatė iki pirmo atliktų darbų akto surašymo pasirašyti 100 procentų UAB „Erkas“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje bus detalizuota mokėjimo akcijomis už atliktus darbus tvarka.

2012-09-03 ieškovė pradėjo rangos sutartimi jai pavestus darbus. 2012-09-28 atlikus ir perdavus dalį darbų, buvo pasirašyta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2012/BJK-1, pagal kurią UAB „Inkomsta“ įsigijo 1 655 vnt. (25,27 procento) UAB „Erkas“ akcijų. UAB „Erkas“ akcijų priėmimo–perdavimo akte pavirtinta, kad UAB „Inkomsta“ įvykdė savo įsipareigojimus ir sumokėjo (atlikdamas darbus) visą sumą už nupirktas 25,27 procento UAB „Erkas“ akcijas.

2012 m. gegužės pabaigoje A. K. UAB „Inkomsta“ savininkus informavo, kad UAB „Erkas“ valdomam sklypui turi kitą pirkėją, kuris mokės didesnę, nei sutarta su UAB „Inkomsta“, kainą. UAB „Inkomsta“ savininkams buvo pasiūlyta nutraukti jų susitarimą, tačiau UAB „Inkomsta“ savininkai atsisakė. Tuomet 2013-05-20 UAB „BJK“ išsiuntė UAB „Inkomsta“ raštą Nr. BJK/2013-7, kuriame nurodė, kad rangos sutarties 2.1.2 punkte nurodyti darbai nėra pradėti vykdyti. UAB „Inkomsta“ į gautą pretenziją atsakė 2013-05-21 raštu Nr. 97, nurodydama, kad sutartimi numatyti darbai yra pradėti vykdyti, atlikta darbų už 183 337,65 Lt, o kelio įrengimo darbai bus pradėti nuo 2013-06-03. 2013-05-21 UAB „BJK“ raštu Nr. BJK/2013-8 informavo, kad atsisako rangos sutarties 2.1.3 punkte numatytų darbų, ir įspėjo rangovą, kad nepradėjus kelio įrengimo darbų 2013-06-03, remdamasi sutarties 4.4 punktu, inicijuos sutarties nutraukimą bei pagal 4.5 punktą išieškos visus su sutarties nutraukimu patirtus nuostolius.

UAB „Inkomsta“, įsipareigojusi darbus pradėti nuo 2013-06-03, šį įsipareigojimą vykdė – 2013-05-28 buvo atlikti vidinio kelio gyvenamųjų namų kvartale nužymėjimo darbai, juos UAB „Inkomsta“ priėmė 2013-05-30, o iš darbus atlikusios IĮ „Geovena“ atliktus darbus UAB „Inkomsta“ 2013-05-31 gavo sąskaitą faktūrą AVI-00534.

Dėl ant kelio buvusio kabelio rangos darbai buvo sustabdyti ir apie darbų stabdymo priežastis informuotas UAB „BJK“ atstovas J. G., kuris davė nurodymą nutraukti visus darbus ir informavo, kad veža raštą dėl UAB „Inkomsta“ paslaugų atsisakymo.

2013-06-04 UAB „BJK“ rašte Nr. BJK/2013-9 nurodyta, kad dėl rangos sutarties 3.1 punkte numatyto darbų termino pradelsimo bei UAB „Inkomsta“ rašte Nr. 97 nurodyto termino pradėti darbus nesilaikymo, UAB „BJK“ nutraukia minėtą Rangos sutartį dėl UAB „Inkomsta“ kaltės. Tą pačią dieną UAB „Inkomsta“ adresuotame rašte Nr. BJK/2013-10 UAB „BJK“ nurodė, kad rangos sutartis su UAB „Inkomsta“ yra nutraukta, ir paprašė informuoti, ar UAB „Inkomsta“ pageidautų perleisti įsigytas UAB „Erkas“ akcijas, jei ne – UAB „Inkomsta“ bus pasiūlyta pirmumo teise pirkti likusias UAB „Erkas“ akcijas.

2013-06-06 UAB „Inkomsta“ atstovo rašte UAB „Inkomsta“ išdėstė savo nuomonę dėl neteisėto rangos sutarties nutraukimo ir nurodė, kad tebėra suinteresuota įsigyti visas UAB „Erkas“ akcijas. 2013-06-10 raštu UAB „Inkomsta“pranešė UAB „BJK“, kad šalys yra suderinusios perleidžiamų akcijų kainą ir laisva valia susitarė dėl sumokėjimo už akcijas termino, UAB „Inkomsta“ turi teisę visas UAB „Erkas“ akcijas perimti iki 2014-08-01 ir šios teisės neatsisako.

2013-06-13 UAB „BJK“ rašte nurodė, kad rangos sutartis nutraukta teisėtai, UAB „Inkomsta“ numatytu laiku nepradėjus sutartyje numatytų darbų. Nutraukus rangos sutartį nebegalioja šalių susitarimas dėl visų UAB „Erkas“ akcijų perleidimo UAB „Inkomsta“.

2013-06-20 pranešimu UAB „Erkas“ informavo akcininkę UAB „Inkomsta“ apie tai, kad 2013-07-22 10 val. šaukiamas visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame bus svarstomas klausimas – „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pardavimo“.

Šalies argumentai

Ieškovas teigia, kad 2012-09-03 rangos darbų sutartimi Nr.12/09-03-001 šalys iš esmės susitarė ne tik dėl užsakovui reikalingų rangos darbų atlikimo, bet ir dėl mokėjimo už šiuos darbus UAB „Erkas“ akcijomis (rangos sutarties 5.1 p.), t. y. tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl visų UAB „Erkas“ akcijų perleidimo UAB „Inkomsta“ tvarkos ir sąlygų. Ieškovė mano, kad sutarčiai galiojant iki 2014-08-01, atsakovė negalėjo nutraukti rangos sutarties neturėdama tam rimtų argumentų, nes ieškovė yra įvykdžiusi 20 procentų visų rangos sutartyje numatytų darbų ir iki numatyto termino būtų juos visus laiku ir tinkamai atlikusi.

Atsakovė ir trečiasis asmuo su ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog UAB „Erkas“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis dėl visų UAB „Erkas“ akcijų perleidimo ieškovei tarp šalių nebuvo sudaryta. Net jeigu ir būtų sudaryta, tai būtų preliminarioji UAB „Erkas“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis ir ji negali būti priverstinai įgyvendinama. Ieškovės delsimas pradėti antrojo etapo rangos darbų vykdymą šalių sulygtais terminais laikomas sutarties pažeidimu, suteikiančiu teisę atsakovei sutartį vienašališkai nutraukti. Be to, ieškovės veiksmai be leidimo eksploatuoti smėlio telkinį nesuderinami su pareiga elgtis taip, kad dėl savo veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims (CK 6.263 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2013-11-22 sprendimu ieškinį atmetė ir iš ieškovės UAB „Inkomsta“ priteisė 7 767 Lt žyminio mokesčio valstybės biudžetui bei 5 225 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „BJK“.

Dėl UAB „Erkas“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo

Teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6. 193 str. 5 d.), sprendė, kad tikroji šalių valia sudarant 2012-09-03 rangos darbų sutartį Nr. 12/09-03-001 neapėmė susitarimo sudaryti ir UAB „Erkas“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, viso UAB „Erkas“ akcijų paketo pirkimo–pardavimo sutartis tarp šalių apskritai nebuvo sudaryta. Reikalavimo pripažinti ją galiojančia teismas netenkino dėl kelių argumentų.

Pirma, šalys siekė sudaryti ne UAB „Erkas“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, o rangos sutartį, turinčią tik keletą akcijų pirkimo-pardavimo sutarties elementų. Ginčo šalių sudarytos rangos sutarties skirtumas nuo panašaus pobūdžio sutarčių yra atsiskaitymo už ieškovės atliktus statybos rangos darbus tvarka, t. y. atsakovei pasiūlius ir ieškovei sutikus buvo numatyta, kad už atliktus darbus bus atsiskaitoma ne pinigais, bet UAB „Erkas“ akcijomis. Aplinkybę, kad šalys nesudarė atskiros akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, o susitarė dėl mokėjimo už darbus tvarkos, patvirtina ir šalių veiksmai po sutarties sudarymo. Ieškovė atliko Sutarties 2.1.1 punkte sulygtus darbus, o atsakovė atitinkamai perleido dalį UAB „Erkas“ akcijų. Paminėtą akcijų perleidimą ieškovei šalys įformino atskira pirkimo–pardavimo sutartimi. Jeigu rangos sutartyje įtvirtintas sąlygas dėl UAB „Erkas“ akcijų perleidimo ieškovei šalys būtų laikę akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sąlygomis, šalys po pirmojo rangos darbų atlikimo ir priėmimo etapo, nebūtų sudarę atskiros akcijų pirkimo-pardavimo sutarties. Aplinkybę, kad Sutartis laikytina rangos sutartimi, patvirtina ir lingvistinė Sutarties analizė (5.1, 5.3 p.).

Antra, ieškovės reikalavimo laikyti viso UAB „Erkas“ akcijų paketo pirkimo-pardavimo sutartį sudaryta ir vykdytina tenkinimas reikštų nesąžiningumą atsakovės atžvilgiu, nes atsakovė būtų priversta be realaus teisinio pagrindo ieškovei perleisti visą UAB „Erkas“ akcijų paketą (liko neperleista 74,73 procento UAB „Erkas“ akcijų) atidedant apmokėjimą dėl sunkios ieškovės finansinės padėties. Toks sandoris atsakovei nenaudingas ir rizikingas (neaišku, ar gautų pusę milijono viršijančią sumą už akcijas). Be to, ieškovei neatlikus visų numatytų darbų, įpareigojimas atsakovę ieškovei perleisti akcijas savo esme būtų įpareigojimas apmokėti sumokėti už neatliktus darbus.

Trečia, Sutarties 5.4 punktas neįpareigoja perleisti likusias UAB „Erkas“ akcijas ieškovei. Šis punktas tik detalizuoja mokėjimo už atliktus darbus tvarką.

Ketvirta, sutartyje nesilaikyta imperatyvių Akcinių bendrovių įstatymo 46 straipsnio 3 dalyje numatytų reikalavimų akcijų perleidimo sutarčiai (priešingai nei, pavyzdžiui, sudarant 25,27 procento UAB „Erkas“ akcijų perleidimo susitarimą). Tokia akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 46 straipsnio 4 dalimi, negalioja.

Dėl Sutarties nutraukimo teisėtumo

Teismas sprendė, kad atsakovės raginimo ieškovei pradėti antrojo etapo statybos rangos darbus praleidimas laikytinas esminiu rangos sutarties pažeidimu, suteikiančiu teisę atsakovei vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 str. 1 d.). Nors sutartyje nebuvo numatyti kiekvieno iš atliktinų rangos darbų pradėjimo terminai, pagal tarp šalių susiklosčiusią praktiką atitinkami rangos darbai turėdavo būti pradedami pagal užsakovo, t. y. atsakovės pareikalavimą. Atliktinų rangos darbų (ieškovė įsipareigojo įrengti privažiavimo ir vidinį kelią gyvenamųjų namų kvartale) specifika, kad ieškovei laiku neįrengus privažiavimo ar vidinio kelio, automatiškai stabdomi kiti statybos rangos darbai. Siekiant suderinti gyvenamųjų namų kvartalo skirtingus statybos rangos darbus, atsakovė nesiekė įtvirtinti konkrečių darbų pradžios terminų, bet siekė, kad konkretūs darbai, kuriuos ieškovė įsipareigojo atlikti, būtų atlikti pagal atsakovės pareikalavimą. Pirmojo etapo (Sutarties 2.1.1 p.) darbus ieškovė atliko, atsakovė priėmė ir su ieškove atsiskaitė, perleisdama 25,27 procento UAB „Erkas“ akcijų. Atėjus būtinybei pradėti antrąjį darbų etapą (Sutarties 2.1.2 p.), ieškovė jį pradėti delsė, atsakovė 2013-05-21 raštu paragino ieškovę informuoti apie antrojo etapo darbų pradžią ir pareikalavo antrojo etapo darbus pradėti iki 2013-05-24. Ieškovė nurodė, jog delsė pradėti darbus dėl permirkusio grunto ir ketina darbus pradėti 2013-06-03, su šiuo terminu atsakovė sutiko ir įspėjo, jog nepradėjus darbų iki paminėtos dienos, nutrauks sutartį ir darbų nepriims. Ieškovei nepradėjus darbų iki 2013-06-03, atsakovė pagrįstai vienašališkai nutraukė rangos sutartį.

2012-05-28, t. y. jau po atsakovės 2013-05-21 paraginimo, ieškovės atliktų vidinio kelio nužymėjimo darbų, kurių anksčiau atlikti netrukdė permirkęs gruntas, teismas nevertino kaip tinkamo ieškovės prievolių pagal rangos sutartį vykdymo. Ieškovės paaiškinimai, kodėl nebuvo pradėti antro etapo darbai, - nenuoseklūs (vienur priežastis permirkęs gruntas, kitur – kabelis ant kelio), be to, ieškovė apie delsimą neinformavo atsakovės, pažeisdama bendradarbiavimo pareigą (CK 6.38 str. 3 d., 6.200 str. 2 d., sutarties 4.1–4.3 p.).

Elektros kabelio tiesimo darbai žemės sklype, kuriame turėjo būti tiesiamas vidaus kelias, teismo vertinimu, ieškovei nesutrukdė laiku pradėti kelio tiesimo darbus. Kabelio tiesimo darbai buvo įvykdyti vos per kelias dienas. Kabelis paklotas šalia planuojamo kelio bei tik vienoje vietoje kerta kelią, tačiau ir ten kabelis paklotas apsauginiame vamzdyje.

Dėl nesąžiningų ieškovės veiksmų

Ieškovės veiksmus eksploatuojant smėlio telkinį, priklausantį UAB „Erkas“, bei atsisakant UAB „Erkas“ grąžinti kaip naujajam akcininkui susipažinti perduotus dokumentus, susijusius su smėlio telkiniu, teismas vertino kaip nesąžiningus ieškovės veiksmus. Ieškovė neįrodė, kad UAB „Erkas“ ieškovei būtų leidusi eksploatuoti smėlio telkinį. Tokie ieškovės veiksmai nesuderinami su CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta pareiga elgtis taip, kad nesukeltų žalos tretiesiems asmenims.

Dėl reikalavimo priteisti apmokėjimą už akcijas iš ieškovės

Kadangi teismas sprendė, jog viso UAB „Erkas“ akcijų paketo pirkimo-pardavimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, ieškinio dalį, kuria reikalaujama priteisti apmokėjimą už akcijas, atmetė ir pažymėjo, kad galiojantys teisės aktai nenumato galimybės bylinėtis prieš save.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Imkomsta“ prašo panaikinti skundžiamą 2013-11-22 Klaipėdos apygardos teismo sprendimą ir priimti naują ‑ ieškinį tenkinti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Skundžiamame sprendime nepasisakoma dėl ieškinio reikalavimo pripažinti UAB „Inkomsta“ 100 % UAB „Erkas“ akcijų savininke.

2. Teismas be pagrindo ignoravo iki 2012-09-03 rangos sutarties pasirašymo ieškovo nurodytus įvykius ir faktus, susitarimus (juos patvirtino apklausiamas teisme A. K.), o būtent, kad UAB „Inkomsta“ savininkai ir A. K. 2012 metų vasarą susitarė dėl UAB „BJK“ dukterinės bendrovės UAB „Erkas“ nuosavybės teise valdomo žemės sklypo parleidimo UAB „Inkomsta“. UAB „BJK“ savininkui A. K. pasiūlius, buvo susitarta UAB „Inkomsta“ perleisti UAB „BJK“ valdomas visas sklypo savininko UAB „Erkas“ akcijas už jas ieškovui atsiskaitant statybos darbais.

Žemesnės instancijos teismas

Iki akcijų perleidimo buvo sutarta kapitalizuoti A. K. paskolą didinant įstatinį kapitalą ir išleidžiant naujas UAB „Erkas“ akcijas. 2012 m. liepą UAB „Inkomsta“ užsakymu buvo atlikta UAB „Erkas“ buhalterinės apskaitos revizija, A. K. kaip UAB „Erkas“ vadovas iki akcijų perleidimo naujiesiems savininkams įsipareigojo užbaigti rengti ir suderinti Klaipėdos rajono Margių smėlio telkinio dalies, skirtos UAB „Erkas“ naudojimo (kasybos - rekultivavimo) projektą. Tik atlikus šiuos veiksmus, kuriais šalys rengėsi UAB „Erkas“ akcijų perėjimui ieškovo nuosavybėn, o kartu sklypo perėjimui ieškovo nuosavybėn, šalys 2012-09-03 pasirašė rangos darbų sutartį.

3. Būtent iš susitarimo ieškovui perleisti UAB „Erkas” nuosavybės teise valdomą sklypą gimė kiti šalių susitarimai.

4. Rangos sutartimi šalys susitarė dėl UAB „Erkas“ akcijų savininko pasikeitimo (Sutarties 5.1 punkte nurodyta: „Apmokėjimas už atliktus darbus vykdomas perleidžiant UAB „Inkomsta“ nuosavybėn 100 % UAB „Erkas“ akcijų). Šia sąlyga šalys raštu susitarė dėl visų UAB „Erkas“ akcijų perleidimo sutarties elementų, nustatė šių akcijų kainą bei apmokėjimo už akcijas tvarką.

5. Nebūtų kilę teisminių ginčų, jei atsakovas būtų laikęsis rangos sutarties 5.2 punkte numatyto reikalavimo iki pirmo atliktų darbų aktavimo pasirašyti 100 % UAB „Erkas“ akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, o atsakovės iniciatyva šalims pasirašius dalies akcijų perleidimo sutartį tik tuo metu atliktų darbų sumai, atsakovei atsirado galimybė vienašališkai keisti šalių susitarimo sąlygas ir reikalauti nutraukti rangos sutartį.

6. Ieškovas neprašo atidėti akcijų apmokėjimo termino dėl sunkios finansinės padėties.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas nepagrįstai nurodė, kad sutartis dėl akcijų perleidimo turi būti rašytinė ir atitinkanti Akcinių bendrovių įstatymo 46 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Šalys, dar iki 2012-09-03 Rangos darbų sutarties Nr. 12/09-03-001 pasirašymo iš esmės jau buvo susitarusios dėl visų UAB „Erkas“ akcijų perleidimo UAB „Inkomsta“ tvarkos ir sąlygų. Teismui patenkinus ieškinį įsiteisėjęs teismo sprendimas bus pateiktas UAB „Erkas“ akcijų tvarkytojui taip įgyvendinant ABĮ 46 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

8. Nors tarp šalių ir nebuvo pasirašyta 100% UAB „Erkas“ akcijų pirkimo - pardavimo sutartis, kaip nurodyta rangos darbų sutarties 5.2 punkte, UAB „Inkomsta“ atlikus dalį darbų, tarp šalių buvo pasirašyta sutartis dėl 1655 vienetų UAB „Erkas“ akcijų perleidimo. Tokiu būdu UAB „Inkomsta“ buvo garantuota, kad susitarimas dėl UAB „Erkas“ akcijų perėmimo su atsakovu yra vykdomas ir pagal jau sudaryto susitarimo sąlygas turi būti vykdomas ateityje.

9. Ieškovas turi teisę reikalauti, kad jam nuosavybės teise būtų perduotos 100 % UAB „Erkas“ akcijų, nes 2012-09-03 Rangos darbų sutarties 5.2 punkte nustatyta, kad iki pirmo atliktų darbų akto šalys pasirašo 100 % UAB „Erkas“ akcijų pirkimo - pardavimo sutartį.

10. Reikalavimus pripažinti ieškovę UAB „Erkas” visų akcijų savininke ir priteisti atsakovei ieškovės mokėtiną sumą teismas turėjo vertinti kaip vieną reikalavimą, tiek skaičiuodamas žyminį mokestį, tiek pasisakydama dėl pinigų sumos priteisimo iš ieškovės galimumo.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismas sprendė buvus pagrindą atsakovei nutraukti rangos sutartį, tinkamai nenustatęs tiek aplinkybės, kad ieškovei buvo pareiga pradėti antrojo etapo darbus, tiek kad ji darbus pradėti vėlavo. Kelio vietos nužymėjimo vietovėje darbai yra sudėtinė antrojo etapo darbų dalis. Atsižvelgiant į tai, kad rangos sutartyje nėra nurodoma, kas privalo atlikti kelio nužymėjimo vietoje darbus, o atsakovė šių darbų neatliko, ieškovė, pradėjusi vykdyti antro etapo darbus, pirmiausia atliko būtiną pradinį veiksmą, be kurio neįmanoma toliau vykdyti kitų kelio įrengimo darbų - pažymėjo ketinamo rengti kelio vietą erdvėje pagal projektinę dokumentaciją. Kelio vietos nužymėjimo būtinumą pagrindžia ir bendras statybos darbų proceso reglamentavimas. Aplinkos ministro 2002-04-15 įsakymu Nr. 179 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ 33.3 punktas numato, kad statybvietėje turi būti nužymėtos statomo statinio geodezinės koordinatės.

12. Būtina sąlyga sutartį norinčiai nutraukti šaliai yra papildomo protingo termino sutarties neįvykdžiusiai šaliai nustatymas (CK 6.209 str. 1 d.). Toks terminas nebuvo nustatytas, o atsakovės sutikimas, kad darbai būtų pradėti 2013-06-03 yra nustatytas šalių susitarimu, todėl nelaikytinas papildomu.

13. Ieškovės pozicija dėl trukdžių pradėti antrojo etapo darbus buvo nuosekli (kelio įrengimo vietoje kabelis rastas tik 2013-06-03, todėl ši priežastis anksčiau nebuvo nurodyta ir buvo nurodyta -grunto permirkimas). Radus kabelį, ieškovas privalėjo stabdyti darbus (Aplinkos ministro 2005-12- 21 įsakymu Nr. Dl-629 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ 14 punkte įsakmiai nurodoma, kad „jei kasant gruntą aptinkami brėžiniuose ar plane (geodezinėje nuotraukoje) nenurodyti inžineriniai statiniai, archeologinis paveldas ar kultūros paveldo objekto vertingosios savybės, darbai laikinai sustabdomi). Kabelis kelio vietoje atsirado dėl atsakovės aplaidumo, atsakovė privalėjo, tačiau ieškovei nepranešė apie kabelį darbų atlikimo vietoje.

14. Liudytoju apklaustas statybos darbų vadovas R. B. nurodė, kad jis telefonu informavo atsakovę apie kliūtis vykdyti sutartį, tačiau nesulaukė nurodymų ir jam atsakovės atstovas nurodė nebevykdyti darbų, nes atsakovė nutraukia rangos sutartį. Taigi, pats informavimo apie rangos darbų vykdymo kliūtis faktas nebuvo svarbus atsakovei nutraukiant sutartį, nes ji buvo nusprendusi nutraukti sutartį nepriklausomai nuo to, ar ieškovė vykdys rangos sutartį 2013-06-03, ar ne.

15. Naikintina nepagrįsta sprendimo dalis dėl žyminio mokesčio primokėjimo. Už ieškinį ir už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 7 270 Lt (7062 Lt (75 %) už turtinį reikalavimą ir 2 po 108 (75 %) už neturtinius reikalavimus).

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „BJK” ir tretysis asmuo UAB „Erkas” atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. UAB „Inkomsta” ir UAB „BJK” niekada nesudarė UAB „Erkas” akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, tik sutartį dėl rangos darbų atlikimo. Jei šalys būtų norėję sudaryti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, tokią ir būtų sudarę bei joje numatę atsiskaitymą darbais, nebūtų vėliau sudarę jau dalies UAB „Erkas“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties. Tą patvirtina ir lingvistinė sutarties teksto analizė bei faktai, atskleidžiantys sutarties šalių valią. Ginčo sutartis nebent galėtų būti laikoma preliminaria UAB „Erkas“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi (CK 6.165 str. 1 d.).

Atsiliepimas

2. UAB „Erkas” įstatinio kapitalo didinimo veiksmai tik rodo, kad buvo ruošiamasi su ieškovu už darbus atsiskaityti akcijomis.

3. Ieškovas galėjo įsigyti UAB „Erkas” smėlio telkinį jį nusipirkdamas, už jį atsiskaitydamas pinigais ar darbais. Net ir tapdamas UAB „Erkas” vieninteliu akcininku ieškovas nebūtų tapęs UAB „Erkas” turimo smėlio telkinio savininku, juo išliktų UAB „Erkas”.

4. Reikalavimo laikyti visų UAB „Erkas” akcijų pirkimo-pardavimo sutartį sudaryta patenkinimas būtų nesąžiningas atsakovės atžvilgiu.

Atsiliepimas

5. Sutarties 5.4 punktas detalizuoja apmokėjimo už akcijas tvarką ir neįpareigoja atsakovę parduoti visas UAB „Erkas“ akcijas, net jei ieškovė ir turi tikslą perimti visas UAB „Erkas“ akcijas.

6. Ginčo sutartis, skirtingai nei dalies UAB „Erkas“ akcijų perleidimo sutartis, neatitinka Akcinių bendrovių įstatyme akcijų pirkimo-pardavimo sutarčiai numatytų reikalavimų.

7. Tikrieji ieškovo tikslai buvo naudotis UAB „Erkas“ priklausančiu smėlio telkiniu, todėl jis, kaip akcininkas, susipažinęs su dokumentais, jų nebegrąžino, ne UAB „Erkas“ interesais naudojosi smėlio telkiniu ir neatlygina dėl to UAB „Erkas“ patirtų nuostolių.

8. Atlikti rangos darbus ieškovas vengė ir atsakovas rangos sutartį nutraukė teisėtai bei tinkamai laikydamasis nutraukimo tvarkos.

9. Ieškovas negali bylinėtis prieš save, t.y. reikalauti iš jo priteisti tam tikrą sumą. Be to, jis neturi tokių lėšų, kokias prašo priteisti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl 100 procentų UAB „Erkas“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta ir galiojančia bei dėl UAB „Inkomsta” pripažinimo UAB „Erkas” akcijų savininke

Ieškovas prašo pripažinti sudaryta ir galiojančia 100 procentų UAB „Erkas“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, teigdamas, kad 2012-09-03 rangos darbų sutartis Nr. 12/09-03-001 savo esme ir pagal šalių ketinimus bei elgesį yra būtent 100 procentų UAB „Erkas” akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, todėl pirmiausia teismas pasisakys dėl 2012-09-03 sutarties Nr. 12/09-03-001 (t. 1, b. l. 29-31) kvalifikavimo

Esminis sutarčių teisėje pripažįstamas principas - sutarties laisvės principas (CK 6.156 str. 1 d.) suteikia teisę šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Vadovaudamosi šiuo principu šalys gali sudaryti tiek CK nustatytas, tiek nenustatytas sutartis, taip pat sutartis, turinčias kelių sutarčių elementų. Kilus teisme ginčui dėl sutarties sąlygų reikšmės, teismas, vertindamas ir aiškindamas sutartį, turi nustatyti tikruosius sandoryje dalyvaujančių civilinių teisinių santykių subjektų ketinimus ir pagal juos kvalifikuoti konkrečią sutartį, o ne vien remtis pažodiniu sutarties turinio aiškinimu. Sutarties aiškinimo tikslas yra nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir tikslus. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį būtina vadovautis ne tik CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, bet ir CK 1.5 straipsnyje nurodytais bendraisiais teisės principais. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas sutarties kvalifikavimui aplinkybes.

Šalys 2012-09-03 sudarė sutartį Nr. 12/09-03-001, kurią pavadino rangos darbų sutartimi. Pagal CK 6.664 straipsnio 1 dalį rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Šalių 2012-09-03 sudaryta sutartis visiškai atitinka rangos sutarties sampratą ir turi rangos sutarčiai tiek būtinus, tiek paprastai tokio pobūdžio sutartims būdingus elementus. Šia sutartimi UAB „Inkomsta“ (rangovas) savo rizika, darbo jėga, vietinėmis medžiagomis ir darbo priemonėmis įsipareigojo atlikti 30 gyvenamųjų namų kvartalo privažiavimo kelio įrengimą pagal prie sutarties pridėtą preliminarią sąmatą, vidaus kelio įrengimą gyvenamųjų namų kvartale pagal preliminarią sąmatą, lauko ir buitinių nuotekų tinklų įrengimą pagal prie sutarties pridėtą sąmatą (Sutarties 1 p.). Sutartyje taip pat numatyta darbų kaina – 937 817,83 litai (Sutarties 2.1 punktas) bei detalizuotos atskirų darbų kainos, darbų atlikimo terminai (Sutarties 3 p.), numatytas užsakovo UAB „BJK“ įsipareigojimas (Sutarties 7.4 p.) pagal Sutarties 5 punktą apmokėti už rangos darbus. Sutarties 5 punkte (darbų apmokėjimas) numatyta, kad apmokėjimas rangovui UAB „Inkomsta“ už atliktus darbus vykdomas perleidžiant rangovui nuosavybėn UAB „BJK“ priklausančių 100 procentų UAB „Erkas“ akcijų, o akcijų vertei neatitinkant atliktų darbų vertės, numatytas šalių tarpusavio atsiskaitymas ta suma, kiek tai viršija akcijų vertę ir sumokėti šią sumą turi užsakovas, jei darbų vertė viršija akcijų vertę ar rangovas, jei darbų vertė nesiekia akcijų vertės. Tokia apmokėjimo situacija detalizuota Sutarties 5.4 punkte. Akivaizdu, kad 2012-09-03 Sutarties 5 punkte buvo numatytas atsiskaitymas už rangos darbus UAB „Erkas“ akcijomis, o ne sudaryta UAB „Erkas“ akcijų-pirkimo pardavimo sutartis. Kad tai rangos, o ne akcijų-pirkimo pardavimo sutartis (kad Sutarties 5 punkte numatyta atsiskaitymo akcijomis būdas, o ne visų UAB „Erkas“ akcijų pardavimas ar įsipareigojimas jas parduoti) patvirtina visas sutarties tekstas – sutartyje tiek jau aptartos jos sąlygos, tiek visos kitos būdingos būtent rangos sutarčiai, o Sutarties 5 punkte, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, susitarta tik dėl apmokėjimo už rangos darbus turtu (akcijomis).

Papildomai pasisakytina dėl Sutarties 5.2 punkto, kuriuo šalys susitarė iki pirmo atliktų darbų akto F-2 ir pažymos apie atliktų darbų vertę F-3 bei PVM sąskaitos-faktūros pateikimo pasirašyti 100 procentų UAB „Erkas“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje bus detalizuota apmokėjimo akcijomis už atliktus darbus tvarka. Šalių paaiškinimų visumos, 2012-09-03 sutarties turinio analizės ir šalių elgesio po sutarties sudarymo vertinimo visumos pagrindu teismas daro išvadą, kad 2012-09-03 rangos sutarties šalys iš tiesų turėjo pirminį ketinimą sudaryti rangos sutartį ir už pagal ją atliktus rangovo UAB „Inkomsta“ darbus atsiskaityti 100 procentų UAB „Erkas“ akcijų. Nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad rangos sutartis pilnai nebuvo įvykdyta ir atitinkamai ieškovui UAB „Inkomsta“ nebuvo perleista 100 procentų UAB „Erkas“ akcijų. Rangos sutarties 5.2 punktas, kuriame šalys įsipareigojo sudaryti 100 procentų UAB „Erkas“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat patvirtina jau nurodytus argumentus, kad pačios 2012-09-03 rangos sutarties šalys tik numatė, o ne sudarė UAB „Erkas“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Kad akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje šalys ketino detalizuoti apmokėjimo akcijomis už atliktus darbus tvarką (rangos sutarties 5.2 p.), taip pat patvirtina, jog UAB „Erkas“ akcijų perleidimą rangos sutarties šalys suprato būtent kaip pasirinktą atsiskaitymo už rangos darbus būdą.

Ieškovė nurodo, jog rangos sutarties vykdymo suinteresuotumą atsakovė prarado tik tuomet, kai rado pirkėją, mokantį didesnę kainą, už smėlio karjerą. Ieškovės teigimu, apie tai ją atsakovė informavo 2013 metų gegužę. Pagal bylos medžiagą būtent 2013 metų gegužę atsakovė pradėjo oficialiais raštais reikalauti, kad ieškovė vykdytų numatytus rangos darbus, tačiau, kaip nurodo pati ieškovė, šalys nepasirašė, kaip tai buvo numatyta 2012-09-03 rangos sutartyje, 100 procentų UAB „Erkas“ akcijų perleidimo sutarties, pasirašė tik dalies akcijų perleidimo sutartį, būtent atsakovės pageidavimu dar 2012 metų rugsėjį, kas rodo, kad jau tada, o ne tik 2013 metų gegužę, atsakovė sutartinius įsipareigojimus suprato ir vertino būtent kaip įsipareigojimą akcijomis atsiskaityti už ieškovės atliktus rangos darbus (nėra ginčo, kad už atliktus darbus atsakovė atsiskaitė), o ne kaip įsipareigojimą perleisti akcijas ir kaip apmokėjimą už jas ‑ rangos darbų atlikimą.

Nesutiktina su ieškovo argumentais, kad 2012-09-03 rangos sutartimi šalys įsipareigojo perleisti UAB „Erkas“ akcijas. Jas perleisti šalys numatė tik atsiskaitydamos už atliktus rangos darbus. Akcijų perleidimas yra rangos darbų atlikimo pasekmė, o ne pirminis ketinimas. Tą patvirtina ir tolimesni šalių veiksmai, t. y. kad atlikus dalį numatytų rangos darbų, šalys 2012-09-28 sudarė dalies (1 655 vienetų) UAB „Erkas“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2012/BJK/-1 (t. 1, b. l. 22-23), kurioje taip pat nurodė, kad pirkėjas už akcijas įsipareigoja atsiskaityti pagal 2012-09-03 rangos darbų sutartį. Šios sutarties pagrindu pasirašytas 1 655 vienetų UAB „Erkas“ akcijų priėmimo-perdavimo aktas (t. 1, b. l. 20). Tai, kad šalys rangos sutartyje buvo numatę iki pirmo atliktų darbų akto pasirašyti 100 procentų UAB „Erkas“ akcijų pirkimo pardavimo sutartį, o vėliau, t. y. 2012-09-28 pasirašė atliktų darbų vertei proporcingos dalies UAB „Erkas“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, rodo, kad šalys bendru sutarimu dalinai modifikavo rangos sutartimi numatytus įsipareigojimus. Modifikavimas pasireiškė tuo, kad buvo pasirašoma ne iš karto visų UAB „Erkas“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, o akcijos perleidžiamos dalimis, proporcingai pagal rangos sutartį atliktų darbų vertei. Toks šalių bendradarbiavimo modelis atitiko abiejų šalių valią, ieškovas jam neprieštaravo iki tol, kol nebuvo nutraukta rangos darbų sutartis ieškovui dar neperėmus visų UAB „Erkas“ akcijų. Šių motyvų visumos pagrindu konstatuotina, kad ieškovas pagal šalis siejusių teisinių ir faktinių bendradarbiavimo santykių esmę turėjo teisę gauti apmokėjimą už pagal Sutartį atliktus rangos darbus turtu (akcijomis), t. y. perduodant jam nuosavybės teise visas UAB „Erkas“ akcijas Sutartyje aptartomis sąlygomis. Toliau šioje nutartyje bus pasisakyta dėl rangos sutarties nutraukimo, ko pagrindu ieškovas nebeteko teisės gauti apmokėjimą likusiomis UAB „Erkas“ akcijomis, teisėtumo. Atitinkamai, nenustačius pagrindo pripažinti 100 procentų UAB „Erkas“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį sudarytą ar ieškovą turint teisę įgyti 100 procentų UAB „Erkas“ akcijų kitu pagrindu nei kaip apmokėjimą už pagal rangos sutartį atliktus darbus, netenkintini ieškovo reikalavimai pripažinti UAB „Inkomsta“ 100 procentų UAB „Erkas“ akcijų savininke ir priteisti UAB „BJK“ iš UAB „Inkomsta“ už likusias UAB „Erkas“ akcijas 541 662,35Lt, atidedant mokėjimo terminą iki 2014-08-01.

Ieškovo nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas įrodinėja šalių ruošimąsi ieškovui perleisti visas UAB „Erkas“ akcijas (akcinio kapitalo didinimas, įmonės revizija, pasirengimas smėlio karjero eksploatavimui) taip pat nesudaro pagrindo kitokiai išvadai. Kaip jau minėta, bylos aplinkybių visuma patvirtina, jog šalys ketino visas UAB „Erkas“ akcijas perleisti ieškovei (dėl to nėra ginčo), tačiau akcijų perleidimo pagrindas (sąlyga) buvo visiškas iš rangos sutarties kylančių įsipareigojimų įvykdymas iš ieškovo pusės. Jeigu pirminis šalių ketinimas būtų buvęs būtent akcijų perleidimas, šalys pirmiausia būtų sudarę UAB „Erkas“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir joje numatę atsiskaitymą rangos darbais, o ne atvirkščiai. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo ir tai, kad 2012-09-03 sutartis, skirtingai nei 2012-09-28 dalies UAB „Erkas“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, neatitinka Akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų rekvizitų, kas taip pat patvirtina, kad 2012-09-03 sudaryta būtent rangos sutartis, joje įtvirtinant sąlygą dėl atsiskaitymo už atliktus rangos darbus turtu (akcijomis).

Dėl 2012-09-03 rangos sutarties vienašalio nutraukimo teisėtumo

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl 2012-09-03 rangos sutarties nutraukimo teisėtumo.

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai vienašališkai sutartį nutraukti šalis gali pati arba inicijuoti teismine tvarka nutraukimą. Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai ir tvarka reglamentuojama CK 6.217 straipsnyje. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais.

Šalių sudarytos Sutarties 4.4 punkte buvo įtvirtinta, kad sutartis gali būti nutraukiama prieš terminą, jeigu viena iš šalių dėl savo kaltės daugiau kaip 1 (vieną) mėnesį nevykdo sutartinių įsipareigojimų, prieš tai raštu įspėjus kitą šalį prieš 7 (septynias) dienas. Byloje kilo ginčas dėl faktinių aplinkybių, susijusių su atskirų darbų atlikimo pradžios ir pabaigos nustatymo momentu, vertinimo.

Pagal 2012-09-03 rangos sutartį ieškovė (rangovė) turėjo atlikti tris darbų grupes (rangos sutarties 2.1.1-2.1.3 p.). Pirmieji 2.1.1 punkte numatyti darbai buvo atlikti, atsakovė už juos atsiskaitė ieškovei turtu ‑ perleisdama 1 655 UAB „Erkas“ akcijų, kurių bendra vertė 183 242,92 Lt ir ši vertė artima numatytai gyvenamųjų namų kvartalo privažiavimo (pirmasis darbų etapas) kainai – 197 569,97 Lt (rangos sutarties 2.1.1 p.). Kiti darbai pagal rangos sutartį nebuvo atlikti. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas ir tą patvirtina byloje esantys įrodymai, 2013-05-20 raštu Nr. BJK/2013-7 atsakovė paragino ieškovę informuoti apie numatomų vykdyti darbų pradžią iki 2013-05-22 dienos bei įspėjo, jog nepradėjus darbų iki 2013-05-24, atsakovė inicijuos sutarties nutraukimą (t. 1, b. l. 16). 2013-05-21 raštu Nr. 97 ieškovė informavo, kad darbų 2013 metų kovą-balandį negalėjo pradėti dėl permirkusio grunto bei nurodė, jog darbus ketina pradėti 2013-06-03 dieną (t. 1, b. l. 27). 2013-05-21 raštu Nr. BJK/2013-8, atsakydama į ieškovės 2013-05-21 raštą, atsakovė nurodė, jog yra baigti sutarties 2.1.1 punkte nurodyti darbai (privažiavimo kelio darbai), tačiau sutarties 2.1.2 punkte nurodyti darbai (vidaus kelio įrengimas) yra nepradėti, todėl nepradėjus jų iki 2013-06-03 dienos, atsakovė nutrauks sutartį ir reikalaus nuostolių atlyginimo (t. 1, b. l. 18). 2013-06-04 raštais Nr. BJK/2013-9 ir Nr. BJK/2013-10, ieškovei nepradėjus vidaus kelio rangos darbų pagal sutarties 2.1.2 punktą, atsakovė vienašališkai nutraukė rangos sutartį dėl ieškovės kaltės bei atsisakė visų sutartyje numatytų rangos darbų, taip pat paprašė ieškovės pateikti poziciją dėl 25 procentų ieškovei priklausančių UAB „Erkas“ akcijų perleidimo atsakovei (t. 1, b. l. 17, 19). 2013-06-06 raštu, atsakydamas į atsakovės 2013-06-04 pranešimą dėl sutarties nutraukimo, ieškovės atstovas nurodė, kad nesutinka su rangos sutarties nutraukimu ir kad rangos sutartimi numatyti rangos darbai toliau bus vykdomi (t. 1, b. l. 37). 2013-06-10 raštu ieškovės atstovas, atsakydamas į atsakovės 2013-06-04 pranešimą dėl akcijų perleidimo, nurodė, jog ieškovė turimų UAB „Erkas“ akcijų perleisti neketina ir yra pasirengusi įsigyti likusį UAB „Erkas“ akcijų paketą numatytomis sąlygomis (t. 1, b. l. 38). 2013-06-13 atsakovės atstovai pateikė atsakymą į ieškovės 2013-06-06 ir 2013-06-10 raštus, informuodami, jog sutartis yra nutraukta ir atsakovė nepriims ieškovės atliekamų darbų (t. 1, b. l. 34–35). 2013-07-08 ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovei dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, UAB „Erkas“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta, UAB „Erkas“ akcijų ir apmokėjimo už šias akcijas priteisimo.

Ši šalių susirašinėjimo 2013 metų gegužės-birželio mėnesiais eiga ir turinys rodo, kad tuo metu tarp šalių kilo ginčas dėl rangos sutarties vykdymo. Nėra ginčo, kad po 2012 metų rugsėjo, kada buvo atlikti pirmieji darbai (namų kvartalo privažiavimo kelio įrengimas), ieškovė (rangovas) toliau darbų pagal rangos sutartį nevykdė ir atsakovė UAB „BJK” 2013 metų gegužę oficialiai pradėjo reikalauti vykdyti rangos sutartyje numatytus darbus. Ieškovė pareikalavusi pradėti darbus gegužės pabaigoje, vėliau sutiko su ieškovės pasiūlyta data – 2013-06-03, tačiau tą dieną darbų ieškovė nepradėjo, nurodydama priežastį – numatyto kelio vietoje rastas kabelis – ir tuomet atsakovė vienašališkai nutraukė rangos sutartį.

Teismo vertinimu, atsakovės pozicija dėl rangos sutarties vykdymo yra nuosekli ir rodo bendradarbiavimą (sutikimas su ieškovės pasiūlyta kita nei siūlė ieškovė darbų atlikimo pradžia 2013-06-03), tuo tarpu ieškovės (rangovė) veiksmai nėra nukreipti į siekį bendradarbiaujant įvykdyti rangos sutartį. Nors ieškovė nurodo delsimo atlikti darbus priežastis (iš pradžių grunto permirkimas, o 2013-06-03 rastas kabelis) ir argumentuoja šias kliūtis kaip esmines, nepaliekančias pasirinkimo kaip tik nevykdyti darbų, byloje nėra duomenų, jog rangovas (ieškovė) būtų tiek iki atsakovės oficialaus pareikalavimo pradėti darbus, tiek ir po to su užsakove bendradarbiavusi (informavusi apie kliūtis vykdyti darbus anksčiau nei paraginta atsakovės pradėti darbus) ar iniciatyviai siekusi įvykdyti rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus be atsakovės oficialių raginimų, galiausiai abejonių kelia ieškovės nurodytos darbų neatlikimo priežastys (pati ieškovė nenurodo, kad gruntas būtų permirkęs ir gegužę, tik kovą-balandį, o kabelis nebuvo tiesiamas ilgą laiką ir neįrodyta, kad jis neišvengiamai trukdė atlikti bet kokius rangos sutarties 2.1.2 punkte numatytus darbus – vidaus kelio įrengimas).

Ieškovei nepradėjus antrojo etapo (vidaus kelio įrengimas) darbų ir pačios nurodytą dieną – 2013-06-03, atsakovė vienašališkai nutraukė 2012-09-03 rangos sutartį dėl jos tinkamo nevykdymo iš ieškovės pusės. Pirmosios instancijos teismas pripažino atsakovės vienašališką rangos sutarties nutraukimą teisėtu, o atsakovės raginimo pradėti antrojo etapo rangos darbus praleidimą, esminiu sutarties pažeidimu (CK 6.217 str. 2 d.) ir pakankamu pagrindu atsakovei vienašališkai nutraukti rangos sutartį. Su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu sutiktina. Rangos sutartyje šalys nenumatė konkrečių atskirų etapų darbų atlikimo terminų, tik darbų pradžią 2012-09-03 ir galutinį visų darbų atlikimo terminą – 2014-08-01. Tokiu atveju sutarta tik dėl galutinio darbų atlikimo termino, o tarpiniai darbų etapai turėtų būti atliekami šalių tarpusavyje bendradarbiaujant sutartais terminais ir atsižvelgiant į teisingumo bei protingumo kriterijus. Pagal CK 6.658 straipsnio 2 dalį jeigu rangovas nepradeda laiku vykdyti sutarties arba atlieka darbą taip lėtai, kad jį baigti iki termino pabaigos pasidaro aiškiai negalima, užsakovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius. Iš 2013-05-20 UAB „BJK” rašto matyti, kad atsakovas tikėjosi nuoseklaus darbų vykdymo po rangos sutarties pasirašymo 2012-09-03 ir darbų pradžią siejo su rangos sutarties pasirašymu (t. 1, b. l. 10), taip pat nurodė, kad antrojo etapo darbų (vidaus kelio gyvenamųjų namų kvartale įrengimas) neatlikimas sukelia trukdžius kvartale statyti namus bei UAB „BJK” užtraukia finansines sankcijas. Nesutiktina su ieškovės argumentu, kad nesant 2012-09-03 rangos sutartyje nustatytų konkrečių darbų atlikimo terminų, darbai turėjo būti atliekami būtent rangovui priimtinais terminais (t. 1, b. l. 29), kas reikštų šalių (rangovo) nebendradarbiavimą su užsakovu. Byloje yra tik ieškovo (rangovo) vienašališkai patvirtintas darbų vykdymo grafikas (t. 2, b. l. 82). Byloje nėra duomenų, kad ieškovas (rangovas) būtų ėmęsis iniciatyvos pradėti antrąjį darbų etapą (vidaus kelio įrengimą pagal rangos sutarties 3.2 p.), suderinti su užsakovu abiem šalims priimtinus darbų atlikimo terminus ir šiuo klausimu bendradarbiautų. Ieškovas tik po atsakovo pareikalavimo pradėti darbus iki 2013-05-24, nurodė jų nepradėjimo priežastį (grunto permirkimas kovo-balandžio mėnesiais) ir siūlomą darbų pradžios datą – 2013-06-03, su kuria atsakovas sutiko, tačiau darbai vistiek nebuvo pradėti jau dėl tos priežasties, kad rangovas numatyto kelio vietoje rado kabelį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dar 2013 metų gegužę buvo atlikti vidinio kelio nužymėjimo darbai, kuriuos ieškovo užsakymu atliko UAB „Geovena” (t. 1, b. l. 34), nužymėjimo aktas Nr. 1306/4-1 pasirašytas 2013-06-03 (t. 2, b.l. 80), tačiau tai nepaneigia ieškovo nepakankamo bendradarbiavimo su atsakovu vykdant rangos sutartį.

Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, teismas turi įvertinti ar antrojo rangos darbų etapo nepradėjimas šalių suderintu terminu, gali būti pripažįstamas Sutarties pažeidimu, suteikiančiu teisę atsakovui Sutarties 4.4 punkto pagrindu nutraukti Sutartį. Kasacinio teismo praktikoje suformuluoti CK 6.217 straipsnio 5 dalies išaiškinimai, jog jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį; sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014). Plėtodamas šiuos išaiškinimus kasacinis teismas yra pažymėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2014) tai, kad ne kiekvienas sutartyje numatytas vienašališko nutraukimo atvejis turi būti susietas su kitos šalies kalte dėl atsiradimo aplinkybių, sudarančių pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį. Sutartis aptariamu teisiniu pagrindu gali būti vienašališkai nutraukta dėl susidariusių objektyvių aplinkybių, susiklosčius tam tikrai padėčiai, kai šios vienašališko sutarties nutraukimo sąlygos yra šalių iš anksto aptartos sutartyje ir faktinė padėtis, aplinkybės atitinka tokias sutartyje įvardytas sąlygas. Nusistačiusios vienašališko sutarties nutraukimo atvejus sutartyje šalys taip susitaria iš esmės dėl to, kad atsiradus tam tikroms sąlygoms nebūtinai dėl kitos šalies kaltės viena iš sutarties šalių praras interesą toliau vykdyti sutartį, kartu ji įgis teisę vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytomis sąlygomis. Taigi skirtingai nuo CK 6.217 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinto vienašališko sutarties nutraukimo teisinio pagrindo – esminio sutarties pažeidimo, nulemto sutartį pažeidusios šalies kaltais veiksmais, aptariamo straipsnio 5 dalyje įtvirtintas vienašališko sutarties nutraukimo pagrindas – sutartyje numatytais atvejais – nebūtinai siejamas su vienos iš sutarties šalių kalte ar sutarties neįvykdymu (netinkamu vykdymu) siekiant sutartį vienašališkai nutraukti šiuo teisiniu pagrindu. Vis dėlto net ir sutartį vienašališkai nutraukiant, kai tai joje numatyta, paisant kontrahento teisėtų interesų, tokiu nutraukimu neturėtų būti jam padaroma neproporcingai didelė žala kontrahento teisėtiems interesams, lyginant su sutartį nutraukiančios šalies interesais.

Šalys rangos sutarties 4.4 punkte buvo numačiusios galimybę nutraukti sutartį prieš terminą, jeigu viena iš šalių daugiau kaip vieną mėnesį nevykdo sutartinių įsipareigojimų, prieš tai raštu įspėjus kitą šalį prieš 7 dienas. Teismo vertinimu, rangos sutartis galėjo būti atsakovo vienašališkai nutraukta šiuo pagrindu. Vertinant atotrūkį tarp pažadėto ir faktiškai įvykdyto sutarties rezultato, matyti, kad rangos sutartis pradėta vykdyti nedelsiant po jos sudarymo (2012 metų rugsėjis), o antrojo jos darbų etapo pradžia sutartyje nebuvo numatyta, taigi vien iš sutarties turinio nebūtų galima vienareikšmiškai spręsti, ar ieškovas, nepradėdamas antrojo etapo darbų iki 2013-06-03, esmingai pažeidė sutartį. Tačiau šalių susirašinėjimo 2013 metų gegužę-birželį turinys patvirtina, kad atsakovui sutarties vykdymas nedelsiant buvo svarbus, o dėl ieškovo nebendradarbiavimo ir delsimo vykdyti antrojo etapo darbus, atsakovas (užsakovas) prarado suinteresuotumą tęsti sutartinius santykius su ieškovu bei laikydamasis 7 dienų įspėjimo termino teisėtai vienašališkai nutraukė 2012-09-03 rangos sutartį. Šiuo atveju būtina atsižvelgti ne tik į Sutartyje numatytą darbų atlikimo pabaigos terminą (2014-08-01), bet ir atliekamų darbų pobūdį (inžinerinės infrastruktūros įrengimo darbai), kurie pagal savo paskirtį yra susiję su atsakovo galimybėmis atlikti/tęsti statybos projekto – 30 gyvenamųjų namų kvartalo statyba, įgyvendinimą.

Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo nurodytu motyvu, kad ieškovo pozicija dėl rangos sutarties nevykdymo nenuosekli. Papildomai pažymėtina, kad iš pradžių į bylą pateiktas ieškovo 2013-05-21 raštas Nr. 97, kuriame nurodyta, kad 2013 metų kovą-balandį nebuvo galima vykdyti darbų dėl permirkusio grunto (t.1, b.l. 20), o vėliau į bylą pateiktas ieškovo darbų pagal 2012-09-03 rangos sutartį vykdymo grafikas (t.2, b.l. 82), kuriame darbų atlikimas 2013 metų pirmus penkis mėnesius apskritai nebuvo numatytas, kas taip pat sustiprina teismo įsitikinimą, kad iki atsakovo oficialių reikalavimų vykdyti rangos sutartį, ieškovas nerodė realios iniciatyvos vykdyti įsipareigojimus.

Ieškovės argumentai, kad antrojo etapo darbai buvo pradėti po 2013-05-21 atsakovės paraginimo 2013-05-28 atlikus kelio žymėjimu darbus, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi šiems darbams, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atlikti netrukdė grunto permirkimas (pagal ieškovo 2013-05-21 raštą Nr. 97 dėl grunto permirkimo darbai negalėjo būti pradėti 2013 metų kovo-balandžio mėnesiais (t. 1, b. l. 20), tačiau dėl ieškovo nenurodytų priežasčių nebuvo vykdomi ir gegužę). Bylos įrodymų visuma rodo, kad ieškovas, pasiekęs tikslą eksploatuoti UAB „Erkas“ priklausantį smėlio karjerą, nebepakankamai bendradarbiavo su atsakovu (užsakovu) ir nepradėjo antrojo etapo rangos darbų tiek savo iniciatyva, tiek užsakovo reikalavimu abiem šalims priimtiną datą – 2013-06-03, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl Sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

Visų šių argumentų visumos pagrindu ir pritardama pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems motyvams teisėjų kolegija pažymi, kad naikinti ar keisti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl ginčo esmės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl žyminio mokesčio

Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu iš ieškovo papildomai priteisė 7 767 Lt žyminio mokesčio, kurį paskaičiavo atsižvelgdamas į ieškovo reikalavimą priteisti likusią už akcijas mokėtiną sumą ir papildomai nuo UAB „Erkas“ akcijų, kurių savininke buvo prašoma pripažinti ieškovę, vertės. Nesutikdamas su tokiomis teismo išvadomis ieškovas (apeliantas) teigia, kad byloje yra kilęs ginčas dėl daiktinių teisių į turtą – UAB „Erkas“ akcijų, todėl žyminis mokestis mokėtinas pagal šio turto rinkos vertę (CPK 85 str. 1 d. 9 p.), skaičiuojant jį nuo neapmokėtos UAB „Erkas“ akcijų kainos dalies. Su tokiais apelianto argumentais iš dalies galima sutikti. Nors byloje kilęs ginčas, priešingai nei teigia apeliantas, nėra susijęs su daiktinėmis teisėmis (CK 1.98, 1.102 straipsniai), tačiau byloje mokėtinas žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas nuo ieškinio sumos (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), kurią šioje byloje sudaro ieškovo UAB „Inkomsta“ neįgytų UAB „Erkas“ akcijų vertė pagal šalių sutartį - 541 662,35 Lt (dėl tokios ieškovo neįgytų UAB „Erkas“ akcijų rinkos vertės tarp šalių nėra ginčo). Nepaisant to, kad ieškiniu buvo formuluojami ieškovo reikalavimai: 1) pripažinti 100 % UAB „Erkas“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį sudaryta ir galiojančia; 2) pripažinti UAB „Inkomsta“ 100 % UAB „Erkas“ akcijų savininke; 3) priteisti UAB „BJK“ iš UAB „Inkomsta“ už likusias UAB „Erkas“ akcijas 541 662,35 Lt, šių reikalavimų esmė buvo įgyti visas turtines ir neturtines teises į 75 procentus UAB „Erkas“ akcijų, kurių vertė 541 662, 35 Lt. Likusius 25 procentų akcijų ieškovas valdo nuosavybės teise pagal 2012-09-28 Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2012/BJK/-1 ir 2012-09-28 UAB „Erkas“ akcijų priėmimo-perdavimo aktą. Todėl ieškinio suma, nuo kurios ir skaičiuojamas mokėtinas žyminis mokestis, sudaro 541 662, 35 Lt, o atitinkamai žyminis mokestis – 7063 Lt. Žyminis mokestis apskaičiuotas pagal CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 7 d. taisykles. Likęs ieškovo reikalavimas: pripažinti 2012-09-03 rangos darbų sutarties Nr. 12/09-03-001 vienašalį nutraukimą neteisėtu apmokamas žyminiu mokesčiu kaip neturtinis reikalavimas (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 82 str.). Atitinkamai visa už ieškinį (taip pat ir už apeliacinį skundą) mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 7063+108=7171 Lt.

Atsižvelgiant į tai, keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Ieškovas, pareikšdamas ieškinį, sumokėjo 7387 (t. y. 500+6887) (t. 1, b. l. 54, 61) Lt žyminio mokesčio, todėl permokėta žyminio mokesčio suma 216 (t.y. 7387-7171 grąžintina ieškovui (CPK 87 str. 1 d. 1 p., 5 d.).

Už apeliacinį skundą ieškovas sumokėjo 7270 Lt žyminį mokestį (t. 3, b. l. 22). Apeliaciniu skundu prašoma patenkinti ieškinio reikalavimus, kurie, kaip jau minėta, apmokestinami 7171 Lt žyminiu mokesčiu bei papildomai prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl, apelianto vertinimu, per daug priteisto žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismas už ieškinį mokėtiną žyminį mokestį apskaičiavo viso 15 154 Lt (sumokėta 7387 Lt suma ir priteista 7767 Lt suma), o apeliantas mano, kad už ieškinio reikalavimus mokėtina žyminio mokesčio suma – 7270 Lt ir ginčija šių sumų skirtumą - 7884 Lt). Toks reikalavimas yra procesinio teisinio pobūdžio ir žyminiu mokesčiu neapmokestinamas, todėl mokėtina žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme taip pat sudaro 7171 Lt, permokėta žyminio mokesčio suma 99 (t.y. 7270-7171) grąžintina ieškovui (CPK 87 str. 1 d. 1 p., 5 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Remiantis CPK 98 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Atsakovas nagrinėjamu atveju nurodo, jog jis patyrė 3206,50 Lt dydžio atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas (t. 3, b. l. 103-108), kurias, netenkinus apeliacinio skundo, prašo priteisti iš ieškovo. Teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant prašomų atlyginti atstovavimo išlaidų dydį, turi būti sprendžiama ne tik tai, ar jis pagrįstas įrodymais, bet ir tai, ar prašomos priteisti atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas (toliau tekste - Rekomendacijos). Teisėjų kolegijos manymu, net ir įvertinus Rekomendacijomis nustatytą maksimalų užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo dydį (Rekomendacijų 8.11. p.), prašomos priteisti išlaidos turi būti mažinamos iki protingo ir bylos sudėtingumą atitinkančio dydžio. Šiuo atveju bylos apimtis nėra didelė, byloje nekeliami sudėtingi teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, o atsiliepimą į apeliacinį skundą parengė advokatas, atstovavęs atsakovą ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl atsakovo prašoma atlyginti bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki protingo ir bylos sudėtingumą atitinkančio dydžio - 1 500 Lt. Ši suma, netenkinus apeliacinio skundo, iš ieškovo atsakovo naudai ir priteistina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimą pakeisti iš dalies:

panaikinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inkomsta“ (j.a. k. 141774897, buveinės adresas Akmenų g. 10, Klaipėda) priteista 7 767 Lt žyminio mokesčio valstybės biudžetui.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „BJK“ (j. a. k. 142109142) iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Inkomsta“ (j. a. k. 141774897) 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Grąžinti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Inkomsta“ (j. a. k. 141774897) 315 Lt (tris šimtus penkiolika litų) už ieškinio ir apeliacinio skundo padavimą permokėto žyminio mokesčio. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Teisėjai Nijolė PiškinaitėAlvydas PoškusEgidija Tamošiūnienė