Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB Mano Būstas Sostinė dėl turtinės žalos atlyginimo regreso teise, trečiasis asmuo A. M.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Trečiasis asmuo A. M. atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį, apie kurį jam pranešta tinkamai neatvyko. Negavus duomenų, galinčių pateisinti trečiojo asmens neatvykimą į teismo posėdį, ir nesant trečiojo asmens prašymo teismo posėdį atidėti, byla teismo posėdyje išnagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) dėl automatino radiatoriaus nuorintojo, kurį buvo įrengusi atsakovė bute (duomenys neskelbtini), nesandarumo ir pro jį įvykusio vandens pratekėjimo buvo aplieti du butai, - Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Nors atsakovė abejojo, ar butai buvo užlieti būtent (duomenys neskelbtini) ir kad šio užliejimo priežastis – automatinio nuorintojo, kuris buvo įrengtas trečiajam asmeniui A. M. priklausančiame bute (Nr. duomenys neskelbtini), nesandarumas, tačiau šias atsakovo abejones visiškai paneigia liudytojais apklaustų D. L. ir A. M. išsamūs, nuoseklūs ir tarpusavyje atitinkantys parodymai (jų detalus turinys yra pateiktas tolesniuose sprendimo punktuose), kuriuos taip pat patvirtina ir į bylą pateiktos aplietų butų fotonuotraukos, kurios kartu su liudytojų parodymais vienareikšmiškai patvirtina vandens pratekėjimo į butus šaltinį – automatinį radiatoriaus nuorintoją, buvusį bute Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurio nesandarumo į butus pratekėjo vanduo ir buvo apgadinti butai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, pati atsakovė į bylą pateikė duomenis, jog ji apie buto Nr. (duomenys neskelbtini) užliejimą taip pat gavo pranešimą (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo centro telefono numeriu. Duomenų apie tai, kad šio buto užliejimas (duomenys neskelbtini) įvyko kitomis aplinkybėmis, nei nurodė liudytojai, byloje nėra pateikta.

8. Byloje nustatyta, kad ieškovė, įvertinusi butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir juose buvusio turto apgadinimus, padarytus dėl (duomenys neskelbtini) įvykusio butų užliejimo, sudarė sąmatas ir išmokėjo draudėjams draudimo išmokas, t. y. 625 Eur draudimo išmoką už butui Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą žalą, 80 Eur draudimo išmoką už bute Nr. (duomenys neskelbtini) esančiam namų turtui padarytą žalą, 547 Eur draudimo išmoką už butui Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą žalą. Ieškovės teigimu, už padarytą žalą yra atsakinga atsakovė, kuri tinkamai neatliko automatinio nuorintojo priežiūros.

9. Liudytoja apklausta D. L., duodama parodymus 2022-03-17 teismo posėdžio metu, parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), būstas yra apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. Virš jos buto esančiame (duomenys neskelbtini) bute gyvena kaimynas A. M., su kuriuo buvo bendras įvykis, kuomet vasaros metu vanduo pradėjo pas ją bute bėgti per siūles, per langus, pradėjo darytis pūslės, jos sprogdavo bei į butą bėgdavo vanduo. Tuo metu kaimyno nebuvo namie, jam paskambino, jis grįžo po kiek laiko, kaimynas jai paaiškino, kad namo administratorius jo bute pastatė radiatorių automatinių nuorintojų įrengimus. Liudytoja nurodė tiksliai nežinanti, kada tie automatiniai įrenginiai kaimyno bute įdėti. Iki tol buvo mechaninis radiatorių nuorinimas, kaimyno pareiga buvo nuorinti radiatorius, nes jo būstas buvo viršutiniame, 9 aukšte. Kodėl tą dieną automatinis nuorintojas suveikė ir atsidarė, liudytoja nurodė nežinanti. Tiesiog nuorintojas atsidarė ir ėmė leisti vandenį. Kadangi kaimyno nebuvo bute apie 2 valandas, todėl daug vandens pribėgo, jų buto visas parketas išbrinko, pora spintelių, dvi sienos, lubos buvo sugadintos. Vanduo tekėjo iš kaimyno šiaurinio kambario. Kadangi liudytoja buvo namie, dėjo visas pastangas – valė, sėmė vandenį, kad kuo mažiau žalos būtų, kad nesiskverbtų vanduo į butą žemiau. Neaišku, dėl ko suveikė automatinio nuorintojo sistemos, buvo vasara, ne šildymo sezonas. Liudytojos manymu, taip galėjo būti dėl to, kad apačioje žmogus darė remontą, viską keitė, dėl remonto galėjo būti kažkoks spaudimas. Liudytoja paaiškino, kad viršutiniai aukštai atėjus šildymo sezonui turi nuorinti radiatorius, nes kitaip neina šiluma į butų radiatorius. Kad nereikėtų viršutinių butų gyventojams kasmet mechaniškai radiatorių nuorinti, namo administratorius įrengė automatinius nuorintojus. Kodėl nuorintojas atsidarė vasarą, nežino, mano, kad taip galėjo atsitikti dėl 7 namo aukšte daryto remonto atsiradus spaudimui. Liudytoja taip pat parodė, kad ji dėl minėto įvykio į namo administratorių nesikreipė, nes ne jos bute buvo nuorintojas. Ar kreipėsi į administratorių kaimynas, ji nežino. Kai kaimynas grįžo į butą, vanduo netrukus nustojo bėgti. Kaip kaimynas sustabdė vandens tekėjimą – pats ar pasikvietęs specialistus – ji nežino. Liudytoja nurodė apie įvykį ir padarytą žalą pranešusi draudimui, padarė įvykio fotonuotraukas, kurias taip pat pateikė draudimui. Kaimynas sakė, kad irgi pranešė draudimui. Liudytoja parodė, kad jos bute buvo tik vienas įvykis, susijęs su automatiniu nuorintoju. Šis įvykis buvo vasarą, ne šildymo sezono metu, todėl jai buvo labai keista, kodėl automatinis įrenginys atsidarė. Nei draudiko atstovai, nei administratoriaus atstovai po įvykio jos bute nesilankė. Liudytoja nurodė, kad jos butui padarytą žalą dėl užliejimo ji užfiksavo fotonuotraukomis ir išsiuntė draudikui. Kapitalinis remontas jos bute buvo darytas 2012 metais, o prieš du metus iki įvykio irgi buvo darytas remontas – perdažytos sienos, lubos.

10. Liudytoju 2022-05-05 teismo posėdyje apklaustas A. M. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), viršutiniame, 9 aukšte. Parodė, kad buvo vienas atvejis, kai iš jo buto buvo užlieti kaimynai, gyvenę apačioje. Tai buvo vasarą, tuomet buvo kelioms valandoms išvažiavęs į miestą. Grįžęs ir įėjęs į butą iš karto pradėjo ieškoti vandens tekėjimo šaltinio, pamatė, kad plaukia vienas kambarys, iš pradžių nesuprato, iš kur vanduo, nes tame kambary nėra nieko, išskyrus radiatorius. Jo bute namo administratorius lyg rudenį prieš šį įvykį buvo pastatęs automatinius nuorintojus. Pamatė, kad vanduo teka per automatinį nuorintoją ir pas jį ant vienos kambario sienos ir grindų viską užpylė. Supranta, dėl ko ši avarija įvyko – tuo metu 7 aukšte buvo daromas remontas, buvo keičiami radiatoriai, matyt, atėjęs santechnikas tikrino radiatorius, sukėlė spaudimą ir pramušė. Iškart pamatęs avariją paskambino į būstą ir draudimui (namo administratoriui ir draudikui). Žadėjo ateiti santechnikas, bet neatėjo. Būstas buvo žadėjęs ateiti pakeisti nuorintoją, tačiau niekas iš namo administratoriaus atstovų neatėjo, nuorintojo neapžiūrėjo. Ir šiandien jo bute stovi tas pats nuorintojas, viskas tvarkoje, buvo naujas šildymo sezonas ir niekas daugiau pro šį nuorintoją netekėjo. Dėl ko tuo momentu (duomenys neskelbtini) iš nuorintojo buvo pradėję tekėti, liudytojas nurodė nežinantis, mano, kad buvo sukeltas per didelis spaudimas sistemoje. Tuo metu, kai įvyko tas įvykis, 7 aukšte esančiame bute vyko remontas. Užliejimo dieną buvo nuėjęs pas kaimynus į 8 aukšto butą, paaiškino, kas įvyko, kad vanduo tekėjo per jo bute esantį automatinį nuorintoją, tačiau jis dėl šio įvykio nekaltas, nes pas jį bute niekas netrūko, nuorintojai yra ne jo. Liudytojas nurodė, jog namo administratorius, įrengęs jo bute automatinius nuorintojus, jam jokių nurodymų apie jo bute įrengtų nuorintojų priežiūrą nedavė. Dėl iš nuorintojo įvykusio jo buto užliejimo buvo iškeltas laminatas, kadangi nuorintojas stovi prie sienos, tai vanduo purškė ant viso sienos kampo, dėl ko buvo sugadinta siena, ten buvo tapetai. Liudytojas nurodė, kad jo bute iki įvykio remontas buvo atliktas neseniai, prieš porą metų. Liudytojas taip pat nurodė neprisimenantis, kada tiksliai jo bute buvo įrengti automatiniai nuorintojai. Iki automatinių nuorintojų įrengimo jo bute buvo neautomatiniai nuorintojai, kuomet reikia atsukti su raktu ir į kibirą nuorinti. Ateidavo arba santechnikas nuorinti, arba pats nuorindavo. Kaimynai skųsdavosi administratoriui, kad butuose šalta. Liudytojas nurodė, kad šiame bute jis gyvena apie 20 metų, įvykio metu ir šiuo metu gyvena vienas. Liudytojas parodė, kad po minėto įvykio nuorintojo niekas nei keitė, nei žiūrėjo, šiai dienai bute stovi tas pats nuorintojas, niekas pro jį neteka. Jo mobilaus tel. numeris yra (duomenys neskelbtini). Liudytojas taip pat parodė, kad kai jis įvykio dieną sugrįžo į butą, pro nuorintoją vanduo jau labai mažai tekėjo. Kai grįžo, name sutiko santechniką, turbūt santechniką buvo iškvietęs kažkas iš namo gyventojų, tačiau santechnikas pas jį į butą nei tą dieną, nei vėliau nebuvo užėjęs. Mano, kad per nuorintoją vanduo nustojo tekėti, nes arba buvo užsukta (atjungta) namo sistema, arba sumažintas slėgis, tačiau kas tai padarė, jis nežino. Po įvykio prasidėjus naujam šildymo sezonui pro nuorintoją niekas nebėgo ir iki šiol nebėga. Liudytojas paaiškino, kad automatinis nuorintojas yra uždaras, jo kažkaip reguliuoti neina, jis nereguliuojamas. Liudytojas taip pat parodė, kad jis į draudimą paskambino tą pačią dieną ir paaiškino, kad avarija jo bute įvyko dėl automatinio nuorintojo, kuris buvo pastatytas namo administratoriaus. Kadangi buvo karantinas dėl COVID epidemijos, draudimas paprašė viską nufotografuoti ir atsiųsti. Dėl apliejimo nukentėjo jo buto vienas kambarys.

11. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.1015 straipsnio 1 dalis nustato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

12. Byloje nėra ginčo, jog atsakovė yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore. Atsakovė, vykdydama bendrosios dalinės nuosavybės objektų nuolatinę techninę priežiūrą, turi vadovautis Aplinkos ministro 2016-12-30 įsakymu Nr. D1-971 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (su vėlesniais pakeitimais). Ieškovė atsakovės atsakomybę dėl žalos butams padarymo kildina iš atsakovės kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorės netinkamo pareigų atlikimo.

13. Byloje atsakovė neginčijo fakto, kad automatinis nuorintojas trečiojo asmens bute buvo įrengtas atsakovės, tai patvirtina ir į bylą pateikti pačios atsakovės rašytiniai įrodymai. Tačiau, atsakovės teigimu, automatinis radiatoriaus nuorintojas, įrengtas vartotojo bute, yra vartotojui priklausanti inžinerinė sistema, nes automatinis nuorintojas yra įrengtas už ventilio, kuris atriboja daugiabučio namo bendrąsias konstrukcijas nuo konkretaus buto vartotojui priklausančių inžinerinių sistemų. Todėl, atsakovės vertinimu, už automatinio nuorintojo trūkumus yra atsakingas buto, kuriame įrengtas nuorintojas, savininkas. Teismas su tokiu atsakovės pateiktu vertinimu sutikti neturi pagrindo. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju būtina įvertinti automatinio nuorintojo atliekamas funkcjas – jis yra skirtas užtikrinti visos namo šildymo sistemos tinkamą funkcionavimą, taigi yra skirtas daugiau negu vieno konkretaus vartotojo poreikiams tenkinti. Be to, nuorintojas buvo įrengtas ne buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininko prašymu ir ne dėl jo individualaus poreikio, bet siekiant užtikrinti visų namo butų tinkamą šildymą. Iš bylos duomenų darytina išvada, kad automatinis nuorintojas įrengtas namo administratoriaus sprendimu. Namo administratorius, įrengęs bute Nr. (duomenys neskelbtini) automatinius radiatorių nuorintojus, šio buto savininkui jokių nurodymų apie jo bute įrengtų nuorintojų priežiūrą nedavė. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad už automatinio nuorintojo tolesnę techninę priežiūrą, yra atsakinga atsakovė, kuri ir įrengė šį nuorintoją. STR 1.07.03:2017 43 punkte numatyta, kad kasmetinių apžiūrų metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės statinio konstrukcijos, inžinerinė įranga, nustatomas esamo statinio tyrimų poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis, įvertinama nuolatinių stebėjimų kokybė. Nors atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, kad ji vykdė daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame yra ieškovės draudėjų butai, pagrindinių konstrukcijų, inžinerinės įrangos nuolatinę periodinę (kasmetinę) apžiūrą ir stebėjimą, tačiau, teismo vertinimu, vien pagal šią aplinkybę negalima konstatuoti atsakovės atsakomybės dėl automatinio nuorointojo nesandarumo (duomenys neskelbtini). Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju būtina įvertinti tai, ar automatinio nuorintojo, atsakovės įrengto bute Nr. (duomenys neskelbtini), vizualinė apžiūra, jei ji būtų atlikta, būtų galėjusi padėti išvengti (duomenys neskelbtini) įvykio ar patvirtinusi/ padėjusi nustatyti egzistavus automatinio nuorintojo kokius nors trūkumus iki (duomenys neskelbtini) įvykio. Kaip matyti iš bylos duomenų, iki (duomenys neskelbtini) įvykio atsakovė nebuvo gavusi trečiojo asmens A. M. skundų dėl jo bute atsakovės įrengto automatinio nuorintojo netinkamos būklės ar kitų trūkumų. Trečiasis asmuo taip pat byloje neteigė ir neįrodinėjo, kad jis iki (duomenys neskelbtini) įvykio būtų savo bute pastebėjęs kokius nors minėto automatinio nuorintojo trūkumus, dėl kurių būtų buvę būtina atlikti šio nuorintojo remontą/ jį atnaujinti ar pakeisti. Be to, kaip nustatyta iš bylos duomenų, automatinis nuorintojas po (duomenys neskelbtini) įvykusio vandens pratekėjimo iš jo, toliau veikė gerai, jokių šio nuorintojo taisymo veiksmų atsakovė neatliko.

14. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad dėl automatinio nuorintojo nesandarumo (duomenys neskelbtini) įvyko ieškovės draudėjų butų užliejimas, nepatvirtina, kad šis nuorintojas iki paminėto vandens pratekėjimo buvo netinkamai prižiūrimas. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pagal nuorintojo būklę iki vandens iš jo pratekėjimo būtų buvęs pagrindas spręsti, jog nuorintojui reikalingas remontas (atnaujinimas). Kaip matyti iš bylos duomenų, nuorintojas trečiojo asmens A. M. bute (Nr. duomenys neskelbtini) buvo neseniai įrengtas, trečiasis asmuo jokių pretenzijų atsakovei dėl nuorintojo netinkamo įrengimo ar jo būklės iki minėto įvykio neturėjo. Svarbu įvertinti ir tai, kad, ką patvirtina liudytojų parodymai, vandens pratekėjimas (duomenys neskelbtini) iš nuorintojo buvo laikinas, vienkartinis, t. y. vyko tik (duomenys neskelbtini) ir jį sustabdžius jokie nuorintojo remonto/ atnaujinimo darbai po to nebuvo atliekami, nuorintojas po šio įvykio veikė ir iki šiol veikia gerai, daugiau jokių pratekėjimų pro jį nebuvo. Kaip patvirtina bylos duomenys, nei ieškovė, nei atsakovė jokio tyrimo dėl (duomenys neskelbtini) nuorintojo nesandarumo neatliko, į butą Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrėti nuorintojo nevyko, konkreti nuorintojo nesandarumo priežastis nebuvo nustatyta ir iš bylos duomenų teismas taip pat negali tokios priežasties nustatyti. Be to, byloje liudytojais apklausti D. L. ir A. M., parodė, kad nagrinėjamo įvykio metu daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) 7 aukšto bute buvo vykdomi remonto darbai (įskaitant buto šildymo sistemos) bei dėl galimai susidariusio slėgio galėjo kilti laikinas automatinio nuorintojo nesandarumas, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, nei ieškovė, nei atsakovė laikino automatinio nuorintojo nesandarumo (vandens pro jį pratekėjimo) priežasčių netyrė.

15. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas, išanalizavęs visą bylos medžiagą, neturi jokio pagrindo spręsti, jog (duomenys neskelbtini) atsiradusį nuorintojo nesandarumą sąlygojo būtent atsakovės veiksmai ar neveikimas (netinkamas pareigų vykdymas). Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo kilti atsakovės civilinei atsakomybei dėl atsiradusios žalos (CK 6.246, 6.247 straipsniai).

16. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė ir bylos duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) įvykio aplinkybes, atsakovė, privalėjusi atlikti nuorintojo apžiūrą, turėjo galimybę numatyti ir išvengti automatinio nuorintojo nesandarumo, kuris įvyko ne šildymo sezono metu ir buvo vienkartinis (laikinas), po kurio jokių šio automatinio nuorintojo trūkumų šalinti nereikėjo. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad iki nagrinėjamo įvykio namo administratorius būtų gavęs pranešimų apie netvarkingą nuorintoją, apie būtinumą jį remontuoti/atnaujinti ar apie kitus nuorintojo trūkumus ir kad dėl to būtų galima daryti išvadą, jog administratorius nesiėmė reikiamų veiksmų, kad užkirstų kelią tokiam automatinio nuorintojo nesandarumui, kuris sąlygojo ieškovės apdraustų butų apliejimą.

17. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenis, nenustatė pagrindo išvadai, kad atsakovė yra atsakinga už kilusią žalą, dėl to ieškovės ieškinys, kaip pareikštas netinkamam atsakovui, atmestinas.

18. Atmetus pagrindinį ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo, atmestini ir išvestiniai reikalavimai dėl palūkanų priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, taip pat pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

20. Pagal pateiktus dokumentus atsakovė byloje patyrė 2335,30 Eur advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidų. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovei byloje advokato padėjėjas pradėjo atstovauti jau po tripliko pateikimo (tripliko nerengė). Iš pateiktų į bylą darbų ataskaitų matyti, kad atsakovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos yra už pasirengimą bylos nagrinėjimui (susipažinimą su bylos medžiaga, ieškovo argumentų įvertinimą ir strategijos parengimą teismo posėdžiams 2022-03-17, 2022-05-05, 2022-06-16 ir 2022-08-10 ir dalyvavimą juose, taip pat už 2022-05-17 į bylą pateiktų rašytinių paaiškinimų parengimą). Teismas, spręsdamas dėl atsakovei atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, atsižvelgia į vykusių posėdžių trukmę (2022-03-17 teismo posėdis vyko nuo 13:35 val. iki 14:38 val., trukmė – 1 val. ir 3 min.; 2022-05-05 teismo posėdis vyko nuo 9:05 val. iki 10:12 val., trukmė – 1 val. ir 7 min., 2022-06-16 teismo posėdis vyko nuo 9:08 val. iki 09:26 val. (posėdis buvo atidėtas dėl trečiojo asmens įtraukimo į bylą), trukmė – 18 min., 2022-08-10 teismo posėdis vyko nuo 9:05 val. iki 10:32 val., trukmė – 1 val. ir 27 min.) bei atsakovės atstovo advokato padėjėjo ruoštų procesinių dokumentų pobūdį (rašytiniai paaiškinimai), jų apimtį ir turinį, ir laiko, jog yra pagrindas sumažinti atsakovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas, priteisiant iš viso 1800 Eur teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą iš ieškovės.

21. Vadovaujantis CPK 96 str. 1 d., 92 str., 88 str. 1 d. 3 p., iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 26,88 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu ir 263–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 1800 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB Mano Būstas Sostinė, juridinio asmens kodas 121457971.

Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 26,88 Eur (dvidešimt šešis eurus 88 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje siuntimu, Valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.