- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-25
- Bylos Nr.
- e2-927-488/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04498-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ineta Baliukaitytė
- Ieškovas
- Biržų rajono savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Marius Ruzas
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės Biržų rajono savivaldybės administracijos atstovei R. L., atsakovės (duomenys neskelbtini) atstovui advokato padėjėjui Mariui Ruzui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal dėl skolos, delspinigių ir metinių palūkanų priteisimo pagal ieškovės Biržų rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė Biržų rajono savivaldybės administracija (toliau – ir ieškovė) kreipdamasi į teismą su ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) 5 800,00 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio (skolos) už 2021 metais naudotą 48,9756 ha ploto valstybinės žemės sklypus, 313,20 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. kovo 2 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. laikinai naudojosi 48,9756 ha valstybinės žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini). Už laikiną naudojimąsi atsakovei suteikta valstybine žeme ūkio veiklai vykdyti Biržų rajono savivaldybė paskaičiavo 5 800,00 Eur valstybinės žemės mokesčio. 2021 m. spalio 12 d. pateikė atsakovei deklaraciją, kuria atsakovė įpareigota nurodytą valstybinės žemės mokestį apmokėti iki 2021 m. lapkričio 15 d. Atsakovė valstybinės žemės nuomos mokesčio nustatyta tvarka ir terminais nesumokėjo, į siunčiamus priminimus nereagavo. Atsakovė liko skolinga 5 800,00 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio ir 313,20 Eur delspinigius Todėl šias lėšas ieškovė prašo priteisti iš atsakovės. Biržų rajono savivaldybės tarybos 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę nustatymo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Nuomos mokesčio už valstybinę žemę nustatymo ir mokėjimo taisyklės (toliau – Taisyklės), kuriose nustatyta nuomos mokesčio už naudojamus valstybinės žemės sklypus nustatymo, duomenų pateikimo, mokesčio, delspinigių apskaičiavimo ir mokėjimo Biržų rajono savivaldybėje tvarka. Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomojamą ar išnuomotą ne aukciono būdų, metinius tarifus nustato Savivaldybės taryba. Lietuvos Respublikos vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą” (toliau – Nutarimas). Jame yra nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žeme administruojančių institucijų sprendimais leista naudotis žemės reformos metu, už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai. Nutarimu nustatyta, kad žemės nuomos mokesčio tarifas metams yra ne mažesnis kaip 0,1 procento ir ne didesnis kaip 4 procentai žemės vertės, apskaičiuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos” 5.8 punkte nustatyta, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. be aukciono išnuomojamų valstybinės žemės sklypų (išskyrus atvejus, kai išnuomojamų be aukciono valstybinės žemės sklypų vertės apskaičiavimą reglamentuoja kiti teisės aktai) ir valstybinės žemės sklypų, suteiktų teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriais naudotis leista žemę administruojančių institucijų sprendimais, tačiau šių žemės sklypų nuomos sutartys nesudarytos, vertė apskaičiuojama pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius. Pažymi, kad Nutarimo 6 punkte nustatyta, kad juridiniai asmenys, naudojantys valstybinės žemės sklypus, pagal pateiktus kadastro duomenis patys apskaičiuoja žemės nuomos mokesčio dydį. Atsakovas pats mokesčio neapskaičiavo, kaip nustatyta teisės akte, tai už jį padarė žemės mokesčio administratorė – ieškovė. Nutarimo 1.10 punktas nustato, kad valstybinės žemės naudotojai už laiku nesumokėtą ar pavėluotai sumokėtą valstybinės žemės nuomos mokestį moka delspinigius. 2021 m. balandžio 30 d. Biržų rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. T-130 „Dėl 2021 m. valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo”, nusprendė nustatyti valstybinės žemės, esančios Biržų rajono savivaldybės teritorijoje, išnuomotos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio tarifą 2021 metams žemės ūkio paskirties žemės sklypams ne Biržų miesto teritorijoje – 4 proc. žemės vertės. Jokių sandorių ar susitarimų dėl tylėjimo, susijusio su nuomos mokesčio sumos dydžiu, Administracija nesudarinėja. Įstatymai neįpareigoja Administracijos derinti paskaičiuoto nuomos mokesčio su mokesčio mokėtojais.Ieškinyje dėl skolos priteisimo ieškovė nurodė, kad atsakovei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyriaus vedėjo 2021 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai“, nuo 2021 m. kovo 2 d. buvo leista laikinai – iki 2021 m. gruodžio 31 d., naudotis 48,9756 ha (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis sklypo, išskyrus miško plotą – 1,9244 ha) valstybinės žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Nei ieškinyje, nei atsiliepime į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo už akių, ieškovas neteigė, kad yra sudaryta nuomos sutartis. Valstybinė žemė patikėjimo teise valdoma Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (buvusi Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Ji įstatymų nustatyta tvarka yra išnuomojama arba suteikiama laikinai naudotis. Administracija yra žemės nuomos mokesčio administratoriu. Ji nesudaro sutarčių valstybinei žemei nuomoti, neišduoda leidimų laikinam tokios žemės naudojimui. Nei deklaracija, nei priminimas apie skolą nėra administraciniai teisės aktai. Šie dokumentai yra informacinio pobūdžio. Deklaracijoje yra nurodoma mokesčio apskaičiavimo duomenys, mokesčio suma, bei nurodomas laikotarpis iki kada mokestis turi būti sumokėtas.Priminimu primenama, kad skola turi būti sumokėta Atsakovei už naudojamą valstybinę žemę mokėtinas žemės nuomos mokestis yra paskaičiuotas vadovaujantis Taisyklėse nustatyta tvarka. Jo tarifas nustatytas 2021 m. balandžio 30 d. Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-130 „Dėl 2021 m. valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo”. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (redakcija iki 2023-03-31) 16 straipsnio 2 dalies 18 punkte buvo nustatyta išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija teikti mokesčių lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.8 punkte nustatyta, kad savivaldybių tarybos savo biudžeto sąskaita turi teisę mažinti valstybinės žemės nuomos mokestį arba visai nuo jo atleisti. Atsakovė šia įstatymuose numatyta teise kreiptis į savivaldybės tarybą dėl žemės nuomos mokesčio sumažinimo ar atleidimo nuo jo, nepasinaudojo. Telefonu apie tokią įstatymuose numatytą galimybę atsakovė buvo informuota. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos” 5.8 punkte nustatyta, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. be aukciono išnuomojamų valstybinės žemės sklypų (išskyrus atvejus, kai išnuomojamų be aukciono valstybinės žemės sklypų vertės apskaičiavimą reglamentuoja kiti teisės aktai) ir valstybinės žemės sklypų, suteiktų teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriais naudotis leista žemę administruojančių institucijų sprendimais, tačiau šių žemės sklypų nuomos sutartys nesudarytos, vertė apskaičiuojama pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius. Administracija, skaičiuodama žemės nuomos mokestį naudojosi Registrų centro pateikiamomis žemės vertėmis, nustatytomis pagal minėtus verčių žemėlapius, o ne verte, nurodyta 2021 m. kovo 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 21VĮ- 117-(14.21.2.) 2.3 punkte. Minėto įsakymo 2.7 punkte yra nurodyta, kad už naudojimąsi valstybinės žemės plotu valstybinės žemės ploto naudotojas moka žemės nuomos mokestį Lietuvos Respublikos vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą” nustatyta tvarka, kuria ieškovė vadovasosi skaičiuodama žemės nuomos mokestį šiuo, konkrečiu, atveju, ir kitais atvejais.
Atsiliepimas
3. Atsakovė (duomenys neskelbtini) atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metu jos atstovas paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka visiškai. Žemės sklypas, esantis esančiu (duomenys neskelbtini), nebuvo tinkamas žemės ūkio veiklai, todėl (duomenys neskelbtini) žemės sklypo nenaudojo. Ieškovė nenurodo, kaip ji apskaičiavo prašomą priteisi sumą. Pagal 2021 m. kovo 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyriaus vedėjo įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 2.3. punktą valstybinės žemės ploto rinkos vertė - 110 652 Eur. Taigi administraciniame akte, kuris yra galiojantis ir nenuginčytas, buvo aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta valstybinės žemės sklypo ploto, kuriuo buvo leista naudotis atsakovui, rinkos vertė ir skaičiuojant mokestį privalėjo būti remiamasi būtent šia verte. Tai patvirtina ir tame pačiame 2.3. punkte įtvirtinta sąlyga, kad valstybinės žemės naudotojui ilgiau nei 3 metus naudojantis valstybinės žemės plotu, nurodytu šio įsakymo 1 punkte, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyrius turi teisę kas 3 metus perskaičiuoti vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. Biržų rajono savivaldybės administracija neturi ir neturėjo teisės perskaičiuoti valstybinės žemės sklypo ploto vertės. Bet, kaip matyti iš pačios ieškovės pateiktos deklaracijos, nurodyta apmokestintos sklypo dalies vertė yra net 145 000 Eur. Akivaizdu, kad ši vertė neatitinka 2021 m. kovo 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyriaus vedėjo įsakyme Nr. 21VĮ- 117-(14.21.2.) nurodytos vertės. Kad ieškovė mokestį skaičiavimo būtent 145 000 Eur pagrindu patvirtina ir apskaičiuotas nuomos mokestis – 5 800,00 Eur (145 000,00 Eur x 4 procentai = 5 800,00 Eur). Nėra aišku, kodėl mokestis buvo apskaičiuotas taikant 4 procentų tarifą, kai šis tarifas neturėjo būti didesnis nei 2 procentai. Atsižvelgiant į išdėstytą, galima padaryti išvadą, kad ieškovė neįrodė ieškinio faktinio pagrindo. Atsakovė prašo atmesti ieškovės ieškinį ir priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovė valstybinės žemės mokesčio apskaičiavimo pagrindus savo procesiniuose dokumentuose nurodė pagrįstai, ieškinys atsakovei pareikštas teisėtai, tačiau reikalavimo dydžio pagrįstumas turi būti įvertinamas teismo, ištyrus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas bylai reikšmingas aplinkybes. Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad suteiktas valstybinės žemės sklypas jai buvo netinkamas žemės ūkio veiklai vykdyti yra deklaratyvūs, neparemtos įrodymais ir negali būti teisėtų pagrindu, šalinančiu atsakovės pareigą tinkamai ir laiku mokėti, aukščiau paminėtų teisės aktu pagrindu. Nors atsakovė nesutikimą su ieškinio motyvais grindžia tuo, kad negalėjo naudotis žemės sklypu, tačiau šį valstybinį žemės sklypą atsakovė naudojo ilgiau negu numatyta 2021 m. kovo 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyriaus vedėjo įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) ir tik 2022 m. kovo 15 d. Biržų skyriui pateikė prašymą nutraukti suteiktą valstybinės žemės laikiną naudojimą. Nagrinėjamoje byloje Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos neturi savarankiško materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi, nes valstybinės žemės nuomos mokesčio surinkimą, konkrečiu atveju, administruoja ieškovė. Suinteresuotas asmuo teismo prašo bylą nagrinėti atstovui teismo posėdžiuose nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
ieškinys tenkintinas visiškai.
5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. kovo 2 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. laikinai naudojosi 48,9756 ha valstybinės žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini). Už laikiną naudojimąsi atsakovei suteikta valstybine žeme ūkio veiklai vykdyti Biržų rajono savivaldybė paskaičiavo 5 800,00 Eur valstybinės žemės mokesčio. 2021 m. spalio 12 d. pateikė atsakovei deklaraciją, kuria atsakovė įpareigota nurodytą valstybinės žemės mokestį apmokėti iki 2021 m. lapkričio 15 d. Atsakovė valstybinės žemės nuomos mokesčio nustatyta tvarka ir terminais nesumokėjo, į siunčiamus priminimus nereagavo, nurodomos mokėti žemė smokesčio sumos neginčijo, žemės mokesčio nemokėjimo priežasčių ieškovei nenurodė. Atsakovė liko skolinga 5 800,00 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio (2021 m. pirminė deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 313,20 Eur delspinigių (2022 m. rugsėjo 29 d. mokesčių mokėtojo kortelė).
6. Nagrinėjamu aveju tarp šalių kyla ginčas dėl ieškovės paskaičiuotos žemės nuomos mokesčio sumos, kadangi ieškovė reikšdama reikalavimą atsakovei nepaaiškino, kaip žemės nuomos mokestis apskaičiuotas.
7. 2021 m. kovo 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Biržų skyriaus vedėjo įsakymu dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. gruodžio 31 d. laikinai buvo leista naudotis 48,9756 ha valstybinės žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir valstybinės žemės plotas). Nurodytu įsakymu atsakovė, kaip valstybinės žemės naudotoja, įsipareigojo pati naudoti valstybinės žemės plotą žemės ūkio veiklai vykdyti ir įsipareigojo už naudojimąsį valstybinės žemės plotu mokėti žemės nuomos mokestį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ nustatyta tvarka. 2003 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą Nr. 1387 2 punkte numatyta, kad žemės nuomos mokesčio tarifas metams yra ne mažesnis kaip 0,1 procento ir ne didesnis kaip 4 procentai žemės vertės, apskaičiuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka. Savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, taryba nustato konkretų žemės nuomos mokesčio tarifą ir apie tai informuoja valstybinės žemės sklypų naudotojus (3 punktas). Juridiniai asmenys, naudojantys valstybinės žemės sklypus, pagal pateiktus kadastro duomenis patys apskaičiuoja žemės nuomos mokesčio dydį (6 punktas). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė, kaip juridinis asmuo, teisės aktuose nustatyta tvarka valstybinės žesmės nuomos mokesio neapsakaičiavo. Todėl tai padarė ieškovė. Valstybinės žemės sklypų naudotojai žemės nuomos mokestį sumoka į savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, biudžetą iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos (7 punktas). 2021 m. balandžio 30 d. Biržų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 7-130 „Dėl 2021 m. valstyvinės žemės nuomos mokesčio tarifo“ valstybinės žemės, esančios Biržų rajono savivaldybės teritorijoje, išnuomotos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio tarifas 2021 metams žemės ūkio paskirties sklypams ne Biržų mietso teritoijoje nustatytas – 4 procentų žemės vertės. Ieškovė, skaičiuodama žemės nuomos mokestį, naudojosi Valstybės įmonės Registrų centras pateikiamomis žemės vertėmis, nustatytomis pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius, kaip tai numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimas „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ Nr. 205. Nagrinėjamu atveju valstybinio žemės sklypo vertė apskaičiuojant valstybės žemės nuomos mokestį turėjo būti, kaip teisingai nurodė ieškovė, 145 000,00 Eur.
8. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės argumentais dėl netinkamo ar nepagrįsto žemės nuomos mokesčio paskaičiavimo, kadangi valstybinės žemės nuomos mokestis apskaičiuotas vadovaujantis jo apsklaičiavimą reglamentuojančiais teisės aktais. Be to teismas atkreipia dėmesė, kad atsakovė elgėsi pasyviai ir pati žemės mokesčio nepaskaičiavo ir nesumokėjo.
9. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai. Pareiga mokėti mokestį už naudojimąsi valstybine žeme šios žemės naudotojui kyla nepriklausomai nuo to, ar nuomos sutartis yra sudaryta, nes tokia naudotojo prievolė yra įtvirtinta teisės aktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017). Atsižvelgiant į tai, atsakovei, nesudarius valstybinės žemės nuomos sutarties, kyla pareiga mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Pažymėtina, kad atsakovės nurodytos aplinkybės dėl suteikto valstybinės žemės sklypo netinkamumo vykdyti žemės ūkio veiklai yra deklaratyvios ir neparemtos jokiais įrodymais. Atsakovei, kaip juridiniam asmeniui, yra keliami didensi rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Ji galėjo imtis teisinių priemonių, ir esant jos nurodytoms aplinkybėms dėl valstybinės žemės sklypo netinkamumo vykdyti ūkinę veiklą, galėjo nutraukti laikiną naudojimąsį nurodytu žemės sklypu. Tačiau priešingai, atsakovė prašymą nutraukti laikinai suteiktą valstybinės žemės sklypą ūkio veiklai vykdyti pateikė tik 2023 m. kovo 15 d., t. y. praėjus keliems mėnesiams po laikino žemės sklypo naudojimo termino pabaigos.
11. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė įstatymų nustatyta tvarka būtų kreipusis į savivaldybės tarybą dėl žemės mokesčio sumažinimo ar atleidimo nuo jo (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. laprkičio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.8 punktas).
12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje numatyta, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Todėl, įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių atstovų paaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovė savo prievolės įstatymų nustatyta tvarka tinkamai nevykdė ir iki šiol ji prievolės nėra įvykdžiusi. Atsižvelgiant į tai ieškovės reikalavimas dėl 5 800,00 Eur skolos priteisimo tenkintinas visiškai (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 2 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnis 1, 2 dalis, 6.545 straipsnio 1 dalis, 6.552 straipnsio 2 dalis).
13. 2003 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Respublikoc Vyriausybės nutarimo dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą Nr. 1387 10 punkte numatyta, kad Valstybinės žemės naudotojai už laiku nesumokėtą ar pavėluotai sumokėtą valstybinės žemės nuomos mokestį moka delspinigius. Kadangi atsakovė nustatytais terminais su ieškove neatsiskaitė, iš atsakovės priteistini 313,20 Eur delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 2,3 dalis, 6.256 straipsnio 1,2 dalis).
14. Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatyme numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovės reikalavimas priteisti metines palūkanas už priteistą sumą yra pagrįstas įstatymu.
15. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktą yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, valstybei iš atsakovės priteistina 137,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
16. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi nesiekia minimalios valstybei priteistinos sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1-2 dalimis, 5-7 dalimis, 286 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5 800,00 Eur (penkių tūkstančių aštuonių šimtų eurų 00 ct) skolos, 313,20 Eur (trijų šimtų trylikos eurų 20 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. spalio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo - ieškovės Biržų rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188642660, naudai.
Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 137,00 Eur (vieno šimto trisdešimt septynių eurų 00 ct) žyminio mokesčio – valstybės naudai. Išaiškinti, kad valstybės naudai priteistas sumas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, arba sąskaitą Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią banke SEB bankas, AB, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.