Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei restruktūrizuojamai viešajai įstaigai „Atlanto“ futbolo klubas dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo ir jo atstovės bei atsakovės atstovų paaiškinimų, byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Nustatyta, kad tarp šalių 2018 m. sausio 8 d. buvo sudaryta Sportinės veiklos sutartis, pagal kurią vyr. treneris (ieškovas) įsipareigojo ruošti sportininkus dalyvavimui sporto varžybose, paklusdamas nustatytai sporto įstaigos vidaus tvarkai, o Klubas (atsakovas) įsipareigojo mokėti atlygį už sportininko sportinę veiklą ir užtikrinti pasirengimo ir dalyvavimo varžybose bei sporto renginiuose sąlygas (Sutarties 1.1 punktas). Šalys sutarties 3.1.5 punktu susitarė, jog atsakovas ieškovui moka 1500,00 Eur atlygį neatskaičius visus privalomus mokesčius, kas mėnesį iki einamojo mėnesio 20 dienos, o sutarties 3.1.1. punktu įsipareigojo už pasiektus sportinius rezultatus išmokėti premijas ar prizus (II t. e. b. l. 23-25). 2018 m. liepos 31 d. tarp šalių pasirašytas susitarimas dėl skolos išmokėjimo, pagal kurį atsakovas įsipareigojo ieškovui išmokėti skolą lygią 9550 Eur į ieškovo vardu atidarytą banko sąskaitą iki 2018 m. gruodžio 14 d. už kovo, balandžio, gegužės, birželio ir liepos mėnesius už Sportinės veiklos sutartį (I t., e. b. l. 6). Susitarimas dėl sportinės veiklos sutarties nutraukimo patvirtina, kad ieškovas su atsakovu abipusiu susitarimu nutraukia Sutartį nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d. (I t., e. b. l. 7). Pažymos apie priskaičiuotas ar išmokėtą atlygį bei kitas išmokas patvirtina, kad atsakovas už laikotarpį 2018 m. kovo mėn. iki 2018 m. rugpjūčio mėn., ieškovui paskaičiavo darbo užmokesčio per mėnesį 1500 Eur, išskaičiuota kas mėnesį mokesčių suma 509,25 Eur, iš viso priskaičiuota ir išmokėjimui tenkanti kas mėnesį suma sudaro 990,75 Eur (I t., e. b. l. 33). Kasos išlaidų orderis Nr. 42 patvirtina, kad atsakovas ieškovui 2018 m. rugpjūčio 2 d. išmokėjo 250 Eur avansą už 2018 m. rugpjūčio mėn. (I t., e. b. l. 34). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažyma patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. ieškovas sumokėjo privalomojo sveikatos draudimo įmokas 2018 m. liepos mėn. 108 Eur, o 2019 m. gegužės mėn. 36 Eur (I t., e. b. l.56). Nustatyta, kad VšĮ „Atlanto“ futbolo klubo restruktūrizavimo metmenyse nurodyta, kad ieškovo A. B. kreditorinis reikalavimas yra 11397 Eur (I t., e. b. l. 57-89). Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-100-796/2019 atsakovui iškelta restruktūrizavimo byla (I t., e. b. l. 178-193). VšĮ „Atlanto“ futbolo klubo metinė gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracija už 2018 metus patvirtina, kad ieškovui per 2018 m. buvo priskaičiuota 2250 Eur ir 1910 Eur pajamų, išskaičiuota 375,50 Eur ir 286,50 Eur mokesčių (II t., e. b. 7-19). Sodros duomenimis ieškovui A. B. paskaičiuotos pajamos gaunamos iš VšĮ „Atlanto“ futbolo klubo 2018 m. sausio 19 d. sudarė 500 Eur, įmokų Sodrai suma 189,50 Eur; 2018 m. kovo 23 d. sudarė 1000 Eur, įmokų Sodrai suma 399 Eur; 2018 m. rugpjūčio 2 d. sudarė 125 Eur suma, įmokų Sodrai suma 49,88 Eur (II t., e. 26-28).

Dėl ieškinio reikalavimo.

Šioje byloje nagrinėjamas ginčas, kilęs iš Sportinės veiklos sutarties. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė 2018 m. sausio 8 d. sudarė su ieškovu Sportinės veiklos sutartį, kuri iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos Kūno kultūros ir sporto įstatymo 35 straipsnyje nustatytus tokios sutarties požymius. Taip pat tarp šalių nebuvo ginčo ir dėl šalių 2018 m. liepos 31 d. sudaryto susitarimo dėl skolos išmokėjimo pagal sutartį. Byloje kilo ginčas ne dėl atsiskaitymo su treneriu pagal sportinės veiklos sutartį, bet tik dėl skolos dydžio. Taigi šiuo atveju teismui nekyla abejonių, kad santykius, atsiradusius tarp ieškovo, kaip profesionalaus specialisto – trenerio ir sporto organizacijos (ginčo atveju atsakovo) reglamentuoja sportinės veiklos sutartis, kurioje numatyti šią sutartį pasirašiusių šalių tarpusavio įsipareigojimai bei atsakomybė už sporto veiklos sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą.

Sportinės veiklos sutartis Kūno kultūros ir sporto įstatyme (redakcija, galiojusi 2017 m. sausio 1 d. – 2019 m. sausio 1 d., 2 straipsnio 18 punktas) apibrėžiama kaip sportininko profesionalo, sportininko ar trenerio ir sporto organizacijos susitarimas, kuriuo sportininkas profesionalas, sportininkas ar treneris įsipareigoja rengtis sporto varžyboms arba rengti sportininkus, dalyvauti varžybose laikantis nustatytos sporto organizacijos vidaus tvarkos, o sporto organizacija įsipareigoja mokėti atlygį už sportinę ar treniravimo veiklą ir užtikrina pasirengimo ir dalyvavimo varžyboms sąlygas ir jose dalyvauti, taip pat įsipareigoja vykdyti kitas sutartyje numatytas sąlygas.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, išanalizavus 2018 m. sausio 8 d. tarp šalių sudarytos Sportinės veiklos sutarties sąlygas, darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, todėl Darbo kodekso nuostatos netaikomos. Nagrinėjamu atveju sportinės veiklos sutartyje nėra susitarta dėl sąlygų, kurios būtų būdingos išskirtinai darbo sutarčiai, taip pat nepateikta nuorodų į atskiras Darbo kodekso reglamentuojamas nuostatas ir garantijas. Sutarties 3.1.5. punkte numatytas mokėti 1500 Eur atlygis treneriui kas mėnesį iki einamo mėnesio 20 d., neatskaičius visus privalomus mokesčius, taip pat už pasiektus aukštus sportinius rezultatus vyr. treneris gali būti skatinamas piniginėmis premijomis ar prizais (Sutarties 3.1.1. punktas). Tokiu būdu šalių sudaryta sportinės veiklos sutartis pagal joje išdėstytas sąlygas ir jos vykdymą nesudaro pagrindo išvadai, kad tarp šalių būtų susiklostę darbo teisiniai santykiai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus sporto teisiniams santykiams nebūdingi darbo teisinių santykių bruožai – pavaldumas, darbo sutarties nutraukimo ribojimai, garantijos darbuotojams, teisė į atostogas ir kt. – tai sporto teisiniuose santykiuose yra šalių susitarimo dalykas. Skirtingai nuo darbo santykių, šiuose santykiuose dominuoja ne funkcijų atlikimas, o konkretaus (sportinio) rezultato siekimas, be to, sportinės veiklos sutartims būdingos tam tikros sąlygos – sportinio režimo nustatymo, medicininės priežiūros, sportininko apgyvendinimo, transporto, sveikatos draudimo ir pan. Šių sąlygų visuma lemia sportinės veiklos sutarties priskyrimą savo esme pirmiausiai prie paslaugų sutarčių.

Ieškovas savo reikalavimą grindžia tuo, kad 2018 m. sausio 8 d. tarp jo ir RVšĮ „Atlanto“ futbolo klubas sudarytos sportinės veiklos sutarties pagrindu šalys pasirašė susitarimą dėl skolos išmokėjimo, kuriuo atsakovė įsipareigojo ieškovui iki 2018 m. gruodžio 14 d. sumokėti 9550 Eur skolą už kovo, balandžio, gegužės, birželio ir liepos mėnesius pagal Sportinės veiklos sutartį. Reikalavimą priteisi 1250 Eur už rugpjūčio mėn., grindė tuo, kad sutartis su atsakove buvo nutraukta tik 2018 m. rugpjūčio 29 d., ieškovas po susitarimo pasirašymo iki sutarties nutraukimo dirbo, todėl atsakovė liko pilnai nesumokėjusi ieškovui darbo užmokestį ir už šį mėnesį pagal Sutartį. Ieškovas savo reikalavimą priteisti 9550 Eur skolą argumentavo tuo, kad į šią sumą įeina ne tik 1500 Eur šalių nustatytas darbo užmokestis, tačiau ir šalių sutartos premijos.

Atsakovė ieškinį pripažino iš dalies, nesutiko su skolos dydžiu. Nesutikimą grindė tuo, kad ieškovas reikalauja priteisti visą sumą neatskaičius mokesčių, nors pajamos iš individualios sporto veiklos yra priskiriamos A klasės pajamoms ir pajamų mokestį apskaičiuoja ir išskaičiuoja bei sumoka išmokėjęs asmuo, todėl ieškovas neturi teisės pretenduoti į didesnes nei priklauso išmokas. Be to, atsakovė nesutikimą su skolos dydžiu argumentavo ir tuo, kad ieškovas įrodymų, kad jam buvo skiriamos premijos prie sutarto atlyginimo teismui nepateikė.

Kaip matyti iš byloje pateiktos sportinės veiklos sutarties, šalys, pasirašydamos šią sutartį, numatė, kad ieškovui bus mokamas 1500 Eur atlygis kas mėnesį iki einamo mėnesio 20 d., neatskaičius visus privalomus mokesčius, ir kad už pasiektus sportinius rezultatus bus išmokamos premijos arba prizai. Sutartyje mokesčių pagal teisės aktus mokėjimo klausimai nedetalizuoti. Kitų rašytinių įrodymų, jog šalys, sudarydamos sutartį, būtų aptarusios mokesčių mokėjimą valstybei, nepateikta.

Taigi atsakovė, kaip juridinis asmuo, privalo (privalėjo) apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą ieškovo pagal gaunamą atlygį pajamų mokestį, o taip pat ir valstybinio socialinio draudimo įmokas (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnio 1 dalis, 10 straipsnio 2 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio nuostatas prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (1 dalis); kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis) (3 dalis).

Bendrieji sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnio nuostatose: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (1 dalis); vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis (2 dalis); sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (3 dalis).

Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovo ir jo atstovės bei atsakovės atstovų paaiškinimais, nustatyta, kad atsakovė pripažįsta 2018 m. sausio 8 d. sudariusi su ieškovu sportinės veiklos sutartį ir pagal ją vykdžiusi įsipareigojimus, taip pat pripažįsta tarp šalių 2018 m. liepos 31 d. sudarytą susitarimą dėl skolos išmokėjimo pagal sportinės veiklos sutartį bei tai, kad yra ieškovui likusi skolinga už 2018 m. rugpjūčio mėn., nes sutartis su ieškovu buvo nutraukta tik 2018 rugpjūčio 29 d. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra. Įvertinus tai, kad atsakovė neginčijo sportinės veiklos sutarties ir susitarimo dėl skolos išmokėjimo, jie yra galiojantys, todėl atmestini atsakovės argumentai, jog ieškovas į bylą turėjo pateikti įrodymus pagrindžiančius premijos paskaičiavimą ir mokėjimą.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2017 13 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Tą faktą, kad šalys buvo sutarusios dėl premijų ir prizų mokėjimo patvirtina sportinės veiklos sutarties 3.1.1. punkte sutarta sąlyga už pasiektus sportinius rezultatus išmokėti premijas ar prizus. Be to, tarp šalių 2018 m. liepos 31 d. sudarytame susitarime dėl skolos išmokėjimo pagal sportinės veiklos sutartį už 03, 04, 05, 06, 07 mėnesius, yra aiškiai ir nedviprasmiškai (tiek skaičiais, tiek ir žodžiais) nurodytas skolos dydis, t. y. būtent 9550 Eur. Todėl tikėtina, kad sudarant tarp šalių susitarimą dėl skolos išmokėjimo į bendrą sumą buvo įtrauktos ir šalių sutartos premijos, ką teismo posėdžio metu nurodė ir ieškovas.

Taigi nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas būtų pažeidęs sutarties sąlygas. Priešingai – atsakovė neįvykdė savo įsipareigojimų ir nesumokėjo ieškovui viso atlygio pagal sutartį ir pagal tarp šalių 2018 m. liepos 31 d. sudarytą susitarimą dėl skolos išmokėjimo. Kaip minėta anksčiau, byloje ginčo dėl to, jog atsakovė su ieškovu ne visiškai atsiskaitė nėra. Šalys pripažįsta, jog už 2018 m. kovo, balandžio, gegužės, birželio ir liepos mėnesius atsakovė nesumokėjo ieškovui atlygio pagal sportinės veiklos sutartį, todėl tarp šalių buvo pasirašytas susitarimas dėl skolos išmokėjimo. Taip pat šalys pripažino, kad sutartis tarp šalių buvo nutraukta 2018 m. rugpjūčio 29 d., todėl liko nesumokėtas sutartas atlygis ir už šį mėnesį. Be to, abi šalys pripažino, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d. ieškovui pagal kasos išlaidų orderį buvo sumokėtas 250 Eur atlygio avansas už 2018 m. rugpjūčio mėnesį. Kaip minėta, tarp šalių kilo ginčas tik dėl neišmokėto atlygio dydžio. Pagal 2018 m. liepos 31 d. tarp šalių pasirašytą susitarimą dėl skolos išmokėjimo, atsakovės ieškovui įsiskolinimas už 2018 m. kovo, balandžio, gegužės, birželio ir liepos mėn. yra 9550 Eur. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė susitarime nurodytą sumą būtų sumokėjusi ieškovui, taip pat nėra jokių duomenų, kad po susitarimo pasirašymo atsakovė ieškovui būtų reiškusi pretenzijas, priešingai, ieškovas toliau dirbo trenerio darbą, jam 2018 m. rugpjūčio 2 d. buvo išmokėtas avansas, šalys toliau bendradarbiavo. Nors pagal šalių pasirašytą Sportinės veiklos sutartį atsakovė už laikotarpį 2018 m. kovo, balandžio, gegužės, birželio ir liepos mėn. ieškovui turėjo sumokėti 7500 Eur (5 mėn. x 1500 Eur) atlygio už sportinę veiklą neatskaičius mokesčių, o pagal tarp šalių 2018 m. liepos 31 d. sudarytą susitarimą dėl skolos išmokėjimo pagal Sportinės veiklos sutartį už 03, 04, 05, 06, 07 mėnesius – 9550 Eur, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus motyvus, darytina išvada, kad 2050 Eur suma (skirtumas pagal 2018 m. liepos 31 d. susitarimą ir Sportinės veiklos sutartį), kaip nurodė ir ieškovas teismo posėdžio metu, yra atlygis už pasiektus sportinius rezultatus, kurie šalių buvo aptarti Sutarties 3.1.1. punkte. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymima tai, kad tarp šalių 2018 m. liepos 31 d. sudaryto susitarimo dėl skolos išmokėjimo atsakovė neginčijo ir jis yra galiojantis.

Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovės 1250 Eur skolą už 2018 m. rugpjūčio mėn., pagal Sportinės veiklos sutartį. Atsakovė šio reikalavimo taip pat neginčijo, tik argumentavo, kad skola už 2018 m. rugpjūčio mėn. taip pat turi būti priteista atskaičius mokesčius. Įvertinus tai, kad tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovas atsakovei suteikė trenerio paslaugas, yra pagrindas šį ieškovo reikalavimą tenkinti.

Išdėstytų duomenų visumos pagrindu, teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys yra įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.2 straipsnis, 6.720 straipsnio 3 dalis), ir, atsižvelgiant į tai, kad nuo A klasės pajamų, pajamų mokestį išskaičiuoja ir sumoka pajamas išmokėjęs asmuo, t. y. juridinis asmuo, išmokėjęs išmokas (Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 22 straipsnis, 23 straipsnio 1 dalis), iš atsakovės ieškovui priteistina 9550 Eur neatskaičius mokesčių skolos pagal 2018 m. liepos 31 d. tarp šalių pasirašytą susitarimą dėl skolos išmokėjimo ir 1250 Eur neatskaičius mokesčių pagal Sportinės veiklos sutartį už 2018 m. rugpjūčio mėnesį, iš viso 10 800 Eur neatskaičius mokesčių skolos.

Dėl kompensacinių palūkanų priteisimo.

Ieškovas, sumažindamas ieškinio reikalavimus, prašė iš atsakovės priteisti 52,69 Eur palūkanas už praleistą prievolės įvykdymo terminą.

Pažymėtina, kad palūkanos, viena vertus yra mokestis už pinigų skolinimą, kitą vertus – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai, kurių nereikia įrodyti, tai kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamoji palūkanų funkcija pasireiškia, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-411/2006; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis Nr. 3K-3-468/2006).

Atsakovė jokių argumentų dėl prašomų sumažintų palūkanų sumos neišsakė, todėl ieškovo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo tenkintinas visiškai ir iš atsakovės ieškovui priteistinos 52,69 Eur palūkanos (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai).

Dėl procesinių palūkanų.

Ieškovas prašo priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, atsakovas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios procesinės palūkanos, kurių dydis nustatytas CK 6.210 straipsnyje, skaičiuojamos nuo visos priteistos sumos, t. y. pagrindinės skolos, palūkanų ir delspinigių, ir jos laikomos minimaliais ieškovo nuostoliais. Todėl iš atsakovės priteistinos ieškovo prašomos 5 procentų metinės palūkanos už teismo priteistą 10852,69 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. sausio 7 d. (teismo įsakymo priėmimo dienos) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė pažymą, kad teisme teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ieškovui A. B. pagal 2019 m. balandžio 5 d. sprendimą antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 311,08 Eur advokato / advokato padėjėjo užmokestis. Ieškinį tenkinus visiškai, valstybei turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovės taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) valstybei, nuo kurių ieškovas buvo atleistas paduodant ieškinį, tai yra 244 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu pateikė reikalavimą priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas civilinėje byloje Nr. L2-1657-323/2019, tai yra, antstoliui sumokėtas būtinąsias vykdymo išlaidas sumoje 140,59 Eur bei grąžinti ieškovui žyminį mokestį sumoje 83 Eur už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Prašymą motyvavo tuo, kad ieškovui suteikta antrinė teisinė pagalba yra kompensuojama 100 proc., todėl jam turi būti grąžintas 83 Eur sumokėtas žyminis mokestis paduodant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.

Įvertinus tai, kad ieškovui antrinė teisinė pagalba yra suteikta tik 2019 m. balandžio 5 d. (I t., e. b. l. 9-10), o pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo civilinėje byloje priimtas 2019 m. sausio 7 d., žyminis mokestis ieškovui negrąžintinas, o priteistinas iš atsakovės.

Esant anksčiau nustatytoms aplinkybėms ieškovui iš atsakovės priteistinos 223,59 Eur bylinėjimosi išlaidos (140,59 Eur būtinosios vykdymo išlaidos ir 83 Eur žyminis mokestis už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo).

Pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, apylinkės teismas patyrė 11,64 Eur tokių išlaidų. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, tai šios išlaidos taip pat priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 95, 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės restruktūrizuojamos viešosios įstaigos „Atlanto“ futbolo klubo, juridinio asmens kodas 193100191, 10800,00 Eur (dešimt tūkstančių aštuonis šimtus eurų) neatskaičius mokesčių skolos, 52,69 Eur (penkiasdešimt du eurus 69 centus) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo 10852,69 Eur priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. sausio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 223,59 Eur (du šimtus dvidešimt tris eurus 59 centus) (140,59 Eur būtinosios vykdymo išlaidos ir 83 Eur žyminis mokestis už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo) bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. B..

Priteisti iš atsakovės restruktūrizuojamos viešosios įstaigos „Atlanto“ futbolo klubo 566,72 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 72 centus) bylinėjimosi išlaidų (311,08 Eur už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą, 244 Eur žyminis mokestis ir 11,64 Eur už procesinių dokumentų įteikimą) valstybei. Valstybės naudai priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, (311,08 Eur įmokos kodas – 5630, o 244 Eur ir 11,64 Eur įmokos kodas – 5660). Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.