Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

nutarimą priėmusios institucijos, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotai atstovei Jurgitai Valužei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. L. (toliau ir – pareiškėjas), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio Panevėžio rajono sav., Panevėžio sen., (duomenys neskelbtini), skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Institucija) 2025-04-29 nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-925-2025.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos 2025-04-29 nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-925-2025 R. L. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 236 straipsnio 1 dalyje, 268 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam paskirta 600 Eur bauda už tai, kad 2023-05-31 atlikus planinį UAB „(duomenys neskelbtini) “ (į. k. (duomenys neskelbtini) ) buitinių nuotekų valymo įrenginių (duomenys neskelbtini) ., Klaipėdos r. sav., (toliau – Įmonė) patikrinimą (Patikrinimo aktas Nr. PA-2918) nustatyta, jog Įmonės direktorius R. L., būdamas atsakingu asmeniu, 2022 metais nevykdė Aplinkos monitoringo programos ir Aplinkos apsaugos agentūrai iki 2023-03-01 nepateikė metinės aplinkos monitoringo ataskaitos už 2022 metus. Šiais veiksmais R. L. pažeidė 2009-09-16 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. Dl-546 „Dėl ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“ (aktuali redakcija pažeidimo padarymo dienai) 10.1 p., 25 p. ir 33.3 p. reikalavimus. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad Įmonė pavėluotai pateikė vandens naudojimo ir nuotekų tvarkymo metines ataskaitas, kurios turi būti pateiktos iki vasario 15 d. už praėjusius kalendorinius metus Aplinkos Apsaugos Agentūrai per IS „AIVIKS“, el. paštu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis (pateikė patikrinimo metu 2023-05-31). Tokiais savo veiksmais atsakingas asmuo pažeidė Vandens naudojimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012-12-28 įsakymu Nr. Dl-1120 „Dėl vandens naudojimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (aktuali redakcija pažeidimo padarymo dienai) 20 punkto reikalavimus. Nuobauda skirta atsižvelgus į R. L. rašytinį 2025-04-16 paaiškinimą, bei tai, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo, bei nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

R. L. skundu dėl 2025-04-29 nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-925-2025 prašo panaikinti šį nutarimą ir išaiškinti UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcininkui ir AN nutarimus rašančias AAD struktūroms: ar yra teisėta jam skirta šiuo nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_925-2025 AN bauda, kurią jis gali sumokėti tik iš gaunamos senatvės pensijos. Ar jam, kaip bendrovės akcininkui, yra taikomas AN kodekso 2 straipsnio 3 punktas; ar nutartis, kuri yra valstybės prievartos priemonė, jį auklės, kad jis laikytųsi įstatymu, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, atgrasintų nuo administraciniu nusižengimų ar nusikalstamų veiklų darymo ir paveiks jį, UAB „(duomenys neskelbtini) “, akcininką, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų (ANK 22 straipsnis), ir tokio turinio nutartį ruošiamą taikyti ir 2025-03-20 nurodyme Nr. AM-AAD-ANR_P- 944-2025 ir 2025-03-26 nurodyme Nr. AM-AAD-ANR_P-1040-2025 (AAD į Pareiškėjo 2025-03-04 Prašymą Reg. Nr. AD-5696 ir 2025-04-25 Prašymas ... 2025-04-29 Reg. Nr. AD4-10382; Ar taip yra įgyvendinamas ANK 1 straipsnio 1 punktas – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą?

Skunde nurodoma, kad Viešojo administravimo subjekto AAD Teisės departamento direktorė L. V., bei Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėja Asta Peleckienė nekreipė dėmesio į tai, kad Klaipėdos administracinių bylų skyriaus Vyriausiosios specialistė Jurgita Valužė ignoravo pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcininko 2025-04-16 paaiškinime nurodytus dokumentus ir įstatymus, bei teisinius argumentus. Nutarime R. L. nepagrįstai nurodomas UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovu, nes Institucija žino, jog jis yra atleistas iš direktoriaus pareigų, kol bendrovė yra laikinai sustabdžiusi savo ūkinę veiklą, kad nepažeistų Lietuvos Respublikos įstatymų (GVTNT įstatymo 13 straipsnio 4 punktas) ir jam pagal nėra mokamas joks darbo užmokestis iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ ūkinės veiklos, kurios ji AN fiksavimo metu nevykdė. Taip pat R. L. klaidingai nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jam nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis, nes neįgaliojo pažymėjime NP Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta „Specialiųjų poreikių lygis – vidutinis“, o išeinat į senatvės pensija, buvo nustatytas – „Netektas darbingumo lygis 65 procentai“ ir rašo, kad taiko tik vieną iš šių aplinkybių.

Taip pat nurodoma, kad surašant nutarimą Viešojo administravimo subjekto valstybės pareigūnas nevertino ir pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriui ir Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos Šilutės aplinkos apsaugos skyriui pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcininko 2025-01-21 „Skundo dėl 2024-12-13 Patikrinimo akto Nr. PA-5785“ (AAD 2025-01-22 Reg. Nr. AD-4-1776)“ prašymo suteikti jam, kaip bendrovės savininkui, vadovaujantis LR Monitoringo įstatymo 2 str. 7 ir 8 p. ir AAA pateikta nuotekų tvarkymo apskaitos ataskaita, pagalbą ir padėti užpildyti „Word“ programoje jų reikalaujamą Monitoringo ataskaitą ir atsiusti ją jam nurodytu el. paštu, tačiau pagalbos nei iš vieno pareigūno nesulaukė. Pareiškėjas skunde pažymi, kad nutarime valstybės pareigūnas neteisingai nurodo, kad „R. L. nepripažino padaręs administracinius nusižengimus, nurodydamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ yra teisėtai laikinai sustabdžiusi veiklą, jos nevykdo, todėl ataskaitų neprivalo teikti.“ R. L., UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcininkas, nurodė tik kad AAD reikalaujamos monitoringo metinės ataskaitos negali pateikti, nes nežino, ką joje įrašyti ((2025-01-22 AAD Reg. Nr. AD-4-1776), ir nurodė kad pagal Monitoringo įstatymo 2 p. 7 ir 8 p., ją turi teikti tik tas, kas tuo metu vykdo savo ūkine veiklą. O metinių Geriamojo vandens naudojimo ir Nuotekų tvarkymo ataskaitų neatsisako teikti, tik paaiškino, kodėl jas pateikė ne iki 2023-02-15, o vėliau, tik per LAGK gavęs Aplinkos ministerijos kaip išleidusios šį norminį aktą išaiškinimą.

Pareiškėjas skunde taip pat pažymi, jog nutarime nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcininko 2025-04-16 Paaiškinime ir Prašyme nuorodos, jog LVAT atnaujino AN bylą, nėra pakankamos, ir kad turėjo pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Nutarime minimame 2023-03-29 pateiktame TIPK leidime (koreguotas prašant ir konsultuojant jį užpildant AAA specialistams) už UAB „(duomenys neskelbtini) “ pasirašė bendrovės akcininkas (ne direktorius). TIPK leidime įrenginio neteisėtą eksploatavimą nusprendė ne pareiškėjas, o Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, nusižengdama GVTNT įstatymo 6 str. 12 p.- Aplinkos ministerijos 2016-10-21 dokumentui Nr. (19-10-21)-D8-7972.

Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerija atsiliepime su R. L. skundu nesutiko. Nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini) “ pagrindinė veikla – vandens tiekimas gyventojams iš nuosavų gręžinių ir susidariusių buitinių nuotekų surinkimas ir valymas. Šiai veiklai vykdyti UAB „(duomenys neskelbtini) “ turi Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. (11.2)-33-87/2012/TL-KL.2-70/2023 (toliau – TIPK leidimas), kuris leidžia eksploatuoti buitinių nuotekų valymo įrenginius. Valstybinės įmonės Registrų centras duomenimis, nuo 2020-02-13 UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovas R. L.. 2023-06-26 buvo atliktas UAB „(duomenys neskelbtini) “ patikrinimas, ir surašytas patikrinimo aktas Nr. PA-2918, kuriame nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2022 m. nevykdė Aplinkos monitoringo programos ir iki 2023-03-01 nepateikė metinės ataskaitos už 2022 metus bei vandens naudojimo ir nuotekų tvarkymo metines ataskaitas pateikė pavėluotai, turėjo pateikti iki 2023-02-15, pateikė 2023-05-31. UAB „(duomenys neskelbtini) “ yra teisėtai laikinai sustabdžiusi veiklą, ir jos nevykdo, tačiau turi TIPK leidimą, kuris yra išduotas neterminuotai, nėra panaikintas. TIPK leidimas suteikia teisę eksploatuoti įrenginį, o ne prievolę, t. y. ūkio subjektas neprivalo vykdyti veiklos (bet tuo pačiu ir neeksploatuoti įrenginio, kuriam jo vardu išduotas leidimas), jei turi TIPK leidimą, leidimo turėjimas neapriboja ūkio subjektui galimybių laikinai stabdyti veiklą, vėliau ją atnaujinti ir dėl to, kad stabdo ūkinę veiklą, nėra prievolės prašyti panaikinti TIPK leidimą. Tačiau TIPK leidimas jo turėtojui suteikia ne tik tam tikras teises, bet ir priskiria pareigas. Ūkio subjektas, kuriam išduotas TIPK leidimas, yra atsakingas, kad veikla įrenginyje būtų vykdoma TIPK leidime nurodytomis sąlygomis, o juridinio asmens veiklos laikinas sustabdymas neatriboja ūkio subjekto atsakomybės nuo (ne)teisingo TIPK leidime nurodyto įrenginio eksploatavimo (jei jis eksploatuojamas). Pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ TIPK leidimo Specialiosios leidimo dalies „Nuotekų tvarkymas ir išleidimas“ 4 lentelėje aiškiai nurodyta sąlyga, jog į gamtinę aplinką su nuotekomis išleidžiamų teršalų monitoringą vykdyti pagal suderintą Ūkio subjekto aplinkos monitoringo programą (suderinta 2023-03-29). R. L., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovu, buvo atsakingas, už metinių aplinkos stebėsenos (monitoringo) ataskaitų pateikimą kompetentingoms institucijoms nustatytu laiku, tačiau jų nepateikė. Tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini) “ veikla sustabdyta, neatleido UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovo R. L. nuo pareigos už 2022 m. pateikti monitoringo ataskaitas iki 2023-03-01, kaip ir neatleido nuo pareigos pateikti vandens naudojimo ir nuotekų tvarkymo metines ataskaitas iki vasario 15 d. už praėjusius kalendorinius metus Aplinkos apsaugos agentūrai per informacinę sistemą „Aplinkos informacijos valdymo integruota kompiuterinė sistema“ (IS AIVIKS).

Todėl įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, jų pakankamumą, nuoseklumą, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes bei įrodymų šaltinių patikimumą, padaryta išvada, jog padaryti administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 236 straipsnio 1 dalyje ir ANK 268 straipsnio 4 dalyje. Ir Institucija laikosi pozicijos, jog priėmė pagrįstą bei teisingą nutarimą, dėl ko tenkinti pareiškėjo skundo jame nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teismo posėdyje R. L. prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ veiklos nevykdė, todėl jis nežinojo kokius duomenis turi pateikti, kadangi Monitoringo įstatyme nurodoma, jog ataskaita teikiama tik tada, kai veikla vykdoma. Tik 2023-05-05 gavęs Aplinkos ministerijos išaiškinimą, jis pateikė ataskaitą, todėl negali būti laikoma, kad ataskaitą pateikė per vėlai. Iš pradžių jo apskritai buvo reikalaujama tik vandens ir nuotekų tvarkymo ataskaitų, tačiau nutarimu buvo nubaustas ir už monitoringo ataskaitos nepateikimą. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023-01-20 nutartimi taip pat išaiškino, kad jis nepadarė pažeidimo. Tačiau jeigu teismo nuomone, jis nusižengė, prašo jam skirti viešuosius darbus juos atliekant Klaipėdos rajono savivaldybėje.

Teismo posėdyje Institucijos atstovė Jurgita Valužė prašė skundo netenkinti atsiliepime nurodytais motyvais. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai pareiškėjo minėta nutartimi pripažino, jog R. L. padarė nusižengimą, tik jam nebuvo skirta nuobauda. Teisė aktuose numatyta, kad ataskaita privalo būti teikiama iki vasario 15 d., todėl formaliai pažeidimas buvo padarytas, nes monitoringo ataskaita nebuvo pateikta. Aplinkos apsaugos agentūra 2018 m. išaiškino, jog ataskaita privalo būti teikiama nežiūrint, kad veikla nebuvo vykdoma. Pareiškėjas tai žinojo, ir nepriklausomai nuo to, kada gavo išaiškinimą, privalėjo pateikti ataskaitą, tačiau sistemingai, jau ne pirmi metai, to nedaro, todėl pažeidimas buvo padarytas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

skundas tenkinamas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Pažymėtina, kad Institucija ir jos pareigūnai, surašydami protokolą, nagrinėdami administracinio nusižengimo bylas ir priimdami nutarimus, turi pareigą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių ir kt. Kai asmens padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas). ANK 565¹ straipsnio 7 punkte įtvirtinta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dienos pasibaigia šio kodekso 39 straipsnyje nurodytas terminas (Vilniaus apygardos teismo 2025-04-02 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-104-806/2025).

ANK 39 straipsnyje nurodoma, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas yra kliūtis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, todėl kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti, kada prasidėjo šio termino eiga ir kada terminas baigiasi (Klaipėdos apygardos teismo 2024-12-23 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-242-795/2024). Administracinio nusižengimo padarymo diena laikytina diena, kai kompetentinga institucija pagal turimą informaciją (medžiagą) galėjo ir turėjo suvokti, kad yra padarytas atitinkamas pažeidimas.

ANK 236 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už ūkio subjekto aplinkos stebėsenos (monitoringo) duomenų ar metinių aplinkos stebėsenos (monitoringo) ataskaitų nepateikimą kompetentingoms institucijoms nustatytu laiku.

Nagrinėjamu atveju 2025-04-29 nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-925-2025 R. L. pripažintas padaręs ANK 236 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą už tai, kad Aplinkos monitoringo programos ir Aplinkos apsaugos agentūrai iki 2023-03-01 nepateikė metinės aplinkos monitoringo ataskaitos už 2022 metus.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-09-16 įsakymu Nr. D1-546 patvirtintų „Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų“ (nusižengimo fiksavimo metu galiojusi teisės akto redakcija) 33.3. punkte nurodyta, kad praėjusių kalendorinių metų monitoringo ataskaita iki kitų metų kovo 1 d. pateikiama AAA per IS „AIVIKS“, el. paštu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis. Teikiant monitoringo ataskaitą el. paštu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, ataskaita teikiama su lydraščiu, pasirašytu kvalifikuotu elektroniniu parašu arba suformuota elektroninėmis ryšio priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą, nepakeičiamumą ir identifikuoti aplinkos monitoringo ataskaitą teikiantį asmenį. Jei monitoringo ataskaita pateikiama ne per IS „AIVIKS“, AAA ją persiunčia A. P. požeminiam vandeniui monitoringo duomenys, parengti pagal Nuostatų 4 priedo II skyriaus 3 lentelę, pateikiami LGT per Valstybinės požeminio vandens informacinės sistemos elektronines paslaugas, el. paštu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis.

ANK 268 straipsnio 4 dalis numato atsakomybę už išgaunamo paviršinio vandens, išleidžiamų nuotekų arba su nuotekomis išleidžiamų teršalų apskaitos ir ataskaitų teikimo reikalavimų pažeidimą.

Pagal ANK 268 straipsnio 4 dalį R. L. nubaustas už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ pavėluotai pateikė vandens naudojimo ir nuotekų tvarkymo metines ataskaitas, kurios turi būti pateiktos iki vasario 15 d. už praėjusius kalendorinius metus Aplinkos Apsaugos Agentūrai per IS „AIVIKS“, el. paštu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis (pateikė patikrinimo metu 2023-05-31).

Pagal Vandens naudojimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012-12-28 įsakymu Nr. Dl-1120 „Dėl vandens naudojimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (aktuali redakcija nusižengimo fiksavimo padarymo dienai) 20 punktą, ūkio subjektai, vykdantys atskiras vandens naudojimo apskaitą ar nuotekų tvarkymo apskaitą, praėjusių kalendorinių metų Vandens naudojimo apskaitos ir (ar) Nuotekų tvarkymo apskaitos metines ataskaitas pateikia Aplinkos apsaugos agentūrai per informacinę sistemą „Aplinkos informacijos valdymo integruota kompiuterinė sistema“ (IS AIVIKS) ne vėliau kaip iki einamųjų metų vasario 15 d.

Pagal aptartas teisės aktų nuostatas reiškia, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 236 straipsnio 1 dalį ir 268 straipsnio 4 dalį šiuo atveju taikytina (veika laikoma baigta) nuo konkrečios teisės aktuose įtvirtintos datos, nes Institucija akivaizdžiai turėjo galimybę nustatyti, ar atskaitos pateiktos ir ar pateiktos laiku, o ne nuo tada, kai buvo atliktas institucijos patikrinimas ir surašytas patikrinimo aktas, kaip kad nusižengimų padarymo laikas yra nurodomas nutarime.

Taigi, pagal paminėtus teisės aktus, būtent nuo tada, kai atsakingi asmenys iki juose įtvirtintos datos nepateikia nurodytų ataskaitų ir yra fiksuojamas nusižengimo padarymo laikas ir nuo šios datos turi būti skaičiuojamas ANK 39 straipsnyje įtvirtintas dvejų metų administracinės nuobaudos skyrimo terminas – šiuo atveju atitinkamai pagal ANK 236 straipsnio 1 dalį – nuo 2023-03-01 ir baigėsi 2025-03-01, o pagal ANK 268 straipsnio 4 dalį – nuo 2023-02-15, ir baigėsi 2025-02-15.

Akivaizdu, kad Institucijai priimant 2025-04-29 nutarimą, jau buvo suėjęs ANK 39 straipsnyje nustatytas dvejų metų terminas, per kurį, atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose esant administracinio nusižengimo požymių, galėjo būti paskirta administracinė nuobauda.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad skundžiamas 2025-04-29 nutarimas priimtas pažeidžiant ANK 39 straipsnyje įtvirtintą administracinės nuobaudos skyrimo terminą. Konstatavus, kad ANK 39 straipsnyje nustatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas yra pasibaigęs, administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (ANK 565¹ straipsnio 7 punktas) (Lietuvos aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-2-2014, 2AT-37-2014, 2AT-7-47-511/2015). Todėl yra pagrindas skundžiamą nutarimą panaikinti, kaip priimtą praleidus ANK 39 straipsnyje nustatytą terminą.

Pareiškėjo skunde pateikti argumentai dėl įrodymų vertinimo ir tai, kad administracinių nusižengimų, už kuriuos buvo nubaustas, jis nepadarė, nebevertinami ir teismas juos palieka nenagrinėtus, nes pagal teismų praktiką, nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylą dėl to, kad suėjo administracinės nuobaudos skyrimo terminai, administracinių nusižengimų padarymo ar nepadarymo klausimas negali būti iš esmės sprendžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-47-511/2015).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 7 punktu, 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsnio 1, 2 dalimis

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. L. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2025-04-29 nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-925-2025 ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 7 punktu, administracinių nusižengimų teiseną, pradėtą R. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 236 straipsnio 1 dalį, 268 straipsnio 4 dalį, nutraukti iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dienos pasibaigus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 39 straipsnyje nurodytam terminui.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.