Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens I. B. ir jos atstovo (duomenys neskelbtini) V. A. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. spalio 24 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2024 m. kovo 27 d. nutarimu I. B. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 346 straipsnio 4 dalyje, padarymą skirta 225 Eur bauda. I. B. nubausta už tai, kad 2022 m. birželio 25 d., 15.45 val., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini), būdama ūkinio gyvūno savininkė, atsakinga už savo vardu registruotų galvijų priežiūrą, neužtikrino, kad jos vardu registruotas ir auginamas galvijas – telyčia (ausų įsago Nr. (duomenys neskelbtini)) nekeltų grėsmės žmonių turtui, dėl to, šiam galvijui išėjus (išbėgus) į kelio važiuojamąją dalį, buvo sukeltas eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir padaryta nukentėjusiajai P. B. 2 146,19 Eur turtinė žala. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) I. B. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto, nurodančio, jog „gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui“, ir (duomenys neskelbtini) 2019 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) 2017 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl gyvūnų laikymo (duomenys neskelbtini) teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 20 punkto, nurodančio, jog „ūkinių gyvūnų <...> laikytojai turi užtikrinti, kad jų laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų“, reikalavimus.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens I. B. ir jos atstovo (duomenys neskelbtini) V. A. apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime). Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

7. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, neišnagrinėjęs visų reikšmingų aplinkybių, neobjektyviai išnagrinėjęs byloje esančius duomenis ir nepašalinęs tarp jų esančių prieštaravimų. Taigi apygardos teismas nutartyje pasisako būtent dėl pagrindinio apeliacinio skundo klausimo, ar nagrinėjamu atveju I. B. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, sudėties požymiai. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). ANK 346 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas minėto teisės akto pažeidimas. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos gyvūnų laikytojų pareigos: 1) nuolat rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga; 2) laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų; 3) užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. (duomenys neskelbtini) 2019 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) 2017 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl gyvūnų laikymo (duomenys neskelbtini) teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 20 punkte numatyta, kad ūkinių gyvūnų, išskyrus bičių, laikytojai turi užtikrinti, kad jų laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų.

8. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, kad apylinkės teismas, nagrinėjęs I. B. administracinio nusižengimo bylą, laikėsi aptartų ANK ir kitų teisės aktų nuostatų, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę. I. B. savo kaltės dėl jai inkriminuojamo nusižengimo padarymo nebuvimą grindė argumentu, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog būtent jai priklausantis galvijas (karvė) 2022 m. birželio 25 d. išbėgo į kelio važiuojamąją dalį ir atsitrenkė į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), anot I. B. ir jos atstovo, tą padaryti galėjo bet kuris kitas toje teritorijoje besiganantis ir kitam asmeniui priklausantis galvijas. Vis dėlto tokią administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versiją paneigia bylos medžiagoje esančių duomenų visuma:

8.1. Byloje neginčijama, kad 2022 m. birželio 25 d., 15.45 val., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) kilo eismo įvykis dėl į kelio važiuojamąją dalį išbėgusio galvijo – telyčios, kuris susidūrė su važiuojančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir šį apgadino, dėl to minėtos transporto priemonės savininkė – nukentėjusioji P. B. – patyrė turtinę žalą, tačiau keliamas klausimas, ar tai padarė I. B. priklausantis galvijas. Tiesiogiai administracinio nusižengimo įvykį matęs liudytojas G. U. patvirtino, kad jis, vairuodamas P. B. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas apie 70 km/h greičiu, susidūrė su staiga į kelią išbėgusiais galvijais, kuriuos jis įvardino kaip karves, kurie po susidūrimo apvirto, bet po to atsistoję nubėgo į pievą. Šiuos liudytojo parodymus iš esmės patvirtina į bylą pateiktas automobilio vaizdo ir garso registratoriumi užfiksuotas vaizdo ir garso įrašas, iš kurio matyti, kaip iš dešinės pusės, automobilio judėjimo kryptimi, į kelio važiuojamąją dalį išbėga du galvijai, iš kurių vienas yra žalas, kitas – juodmargis. Žalas galvijas, atsitrenkęs į automobilio priekį, nubloškiamas į kairės pusės griovį ant žolės, jame apsiverčia ir staiga atsistojęs vėl išbėga į kelio važiuojamąją dalį, o juodmargis galvijas, kurio kairėje ausyje matosi ausies įsagas su numerio skaičiais „(duomenys neskelbtini)“, atsitrenkė į automobilio dešinės pusės šoną, veidrodėlį. Abu galvijai, nepatyrę rimtų sužalojimų, sparčiai nubėga asfaltuotu keliu tolyn. Kad juodmargis galvijas kairėje ausyje segi įsagą su numerio skaičiais „(duomenys neskelbtini)“, patvirtina automobilio vaizdo registratoriaus įrašo (duomenys neskelbtini) kadro nuotrauka. Iš (duomenys neskelbtini) sistemos duomenų matyti, kad pagal 2023 m. birželio 19 d. (duomenys neskelbtini) sąrašą laikytojos I. B. bandoje yra 14 galvijų, tarp kurių yra telyčaitė su ausų įsago Nr. (duomenys neskelbtini). Visų pirma, vien tai, kad buvo užfiksuoti ne visi įsago numerio skaičiai, o tik penki, savaime nei patvirtina, nei paneigia, kad į automobilį atsitrenkė būtent I. B. priklausantis galvijas, tačiau pažymėtina, jog penki skaičiai yra nemaža viso įsago numerio dalis, be to, galiniai skaičiai yra esminė identifikacinė numerio dalis. Atsižvelgiant į identifikacinių skaičių nustatymą, įvykio vietą ir jos artumą I. B. priklausančių galvijų ganymosi vietai bei liudytojų parodymus, galima tvirtinti, kad įrodymų, įskaitant ir netiesioginių, visuma patvirtina, jog būtent I. B. priklausantis galvijas įvykio metu atsitrenkė į P. B. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog vien ta aplinkybė, kad pagal garso ir vaizdo įrašą vienas iš galvijų liko nenustatytas, nepaneigia fakto, jog nustatytas galvijas priklauso I. B., t. y., jog ji yra atsakinga už ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą.

8.2. Liudytojas (duomenys neskelbtini) V. M., kaip (duomenys neskelbtini), pagal Institucijos pareigūno nurodymą 2022 m. liepos 13 d. atlikęs I. B. galvijo – telyčios (ausų įsago Nr. (duomenys neskelbtini)) – apžiūrą, kartu su (duomenys neskelbtini) R. L., G. Š. ir (duomenys neskelbtini) A. V., (duomenys neskelbtini) patikrinimo 2022 m. liepos 13 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, jog ant juodmargio galvijo išorinių sužalojimų nenustatyta. Analogiškos aplinkybės užfiksuotos 2022 m. liepos 13 d. apžiūrimų galvijų apžiūros protokole ir jo priede – fotolentelėje. (duomenys neskelbtini) patikrinimo 2022 m. liepos 13 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyti individualūs minėto juodmargio galvijo – telyčios – kailio rašto požymiai, o apžiūroje dalyvavusi Institucijos pareigūnė viską filmavo kūno kamera. Liudytojas V. M. patvirtino, kad, po apžiūros Institucijos pareigūnei parodžius automobilio vaizdo registratoriaus vaizdo įrašą ir jį sugretinus su minėtame patikrinimo akte užfiksuotais individualiais juodmargio galvijo kailio rašto požymiais, neabejotinai nustatyta, kad minėtame vaizdo įraše yra I. B. vardu registruotas ir auginamas galvijas – telyčia (ausų įsago Nr. (duomenys neskelbtini)). Eismo įvykio, kurio metu dėl į kelio važiuojamąją dalį išbėgusio galvijo – telyčios, kuris susidūrė su važiuojančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir šį apgadino, faktą patvirtina liudytoja G. B., važiavusi kaip keleivė minėtame automobilyje, taip pat eismo įvykio fiksavimo protokolas ir jo priedas – fotolentelė, iš kurios matyti, kad apgadinti minėto automobilio priekis ir dešinysis šonas. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo faktą ir padarytos turtinės žalos dydį patvirtina ir pagrindžia IĮ „(duomenys neskelbtini)“ remonto sąmata Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, liudytoja A. S. nurodė, kad 2022 m. birželio 25 d., kelyje (duomenys neskelbtini) eismo įvykio nematė, bet prisimena, jog tą pačią dieną pas ją į namus atvažiavę R. R. ir I. B. ieškojo bei jos klausė, ar ji nematė jų palaidų telyčių. Liudytojas N. A. nurodė, kad 2022 m. birželio 25 d., apie 14–15 val., automobiliu važiavo nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) ir pamatė kelyje apgadintą automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Sustojęs iš automobilyje „(duomenys neskelbtini)“ buvusių asmenų sužinojo, kad, šiems važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), į kelią išbėgo du galvijai, dėl to įvyko avarija. Matė pakelėje vaikščiojančius du palaidus galvijus, bandė prie jų prieiti ir pažiūrėti jų ausų įsagų numerius, bet to padaryti nepavyko, nes gyvūnai dėl galbūt patirto streso nuo jo bėgo tolyn. Visi aptarti duomenys patvirtina, jog, visų pirma, skirtingai negu nurodoma apeliaciniame skunde, galvijai, kurie susidūrė su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neprivalėjo būtinai patirti sunkių sužalojimų, tuo labiau, jog tuoj po susidūrimo jie atsikėlė ir pabėgo iš įvykio vietos, net ir video įraše užfiksuota medžiaga nepatvirtina, kad galvijai būtų patyrę sunkių sužalojimų. Kita vertus, nuo įvykio iki nustatyto galvijo apžiūros praėjęs tam tikras laiko tarpas galėjo nulemti, kad jokie sužalojimai ant galvijo nebuvo pastebėti ir / ar nustatyti. Papildomai pažymėtina, jog nors apeliaciniame skunde yra abejojama liudytojo N. A. parodymais, tačiau bylos medžiagoje nesama jokių duomenų, kurie leistų tvirtinti, kad jis yra iš anksto priešiškai nusiteikęs administracinėn atsakomybėn traukiamos I. B. atžvilgiu ar siekia jai kokiu nors būdu pakenkti. Apeliacinio skundo tvirtinimas, neva tai N. A. galvijas galėjo susidurti su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra ne tik hipotetinis ir nepagrįstais jokiais bylos medžiagoje esančiais įrodymais, bet tuo pačiu laikytinas I. B. gynybine versija, siekiant kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo perkelti kitam asmeniui.

8.3. Apygardos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog byloje surinktų ir teisme patikrintų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad 2022 m. birželio 25 d. 15.45 val. būtent I. B. galvijas – telyčia (ausų įsago Nr. (duomenys neskelbtini)), išbėgęs į kelio (duomenys neskelbtini), važiuojamąją dalį, susidūrė su važiuojančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir apgadino šio dešinį šoną, dėl to minėtos transporto priemonės savininkė – nukentėjusioji P. B. – patyrė turtinę žalą. Taigi manyti, kad eismo įvykį sukėlė kitų asmenų galvijai, nėra pagrindo. Esant šioms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju Institucijos nutarime pagrįstai konstatuota, kad I. B., kaip galvijų bandos savininkė – laikytoja, neveikimu pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto, nurodančio, jog „gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui“, ir (duomenys neskelbtini) 2019 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) 2017 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl gyvūnų laikymo (duomenys neskelbtini) teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 20 punkto, nurodančio, jog „ūkinių gyvūnų <...> laikytojai turi užtikrinti, kad jų laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų“, reikalavimus ir tokiais veiksmais padarė ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

9. Apeliaciniame skunde taip pat yra keliamas administracinės nuobaudos skyrimo senaties klausimas. ANK 39 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas yra kliūtis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, todėl kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti, kada prasidėjo šio termino eiga ir kada terminas baigiasi. I. B. inkriminuotas administracinis nusižengimas padarytas 2022 m. birželio 25 d., o administracinė nuobauda už jį Institucijos nutarimu paskirta 2024 m. kovo 27 d., t. y. nepažeidus ANK 39 straipsnyje nustatyto dviejų metų termino. Tai, kad šiuo metu nuo administracinio nusižengimo padarymo jau yra praėję daugiau nei 2 metai, nereiškia, jog pažeistas nuobaudos skyrimo senaties terminas, kadangi nuobauda jau yra paskirta, tiesiog toliau vykstant teisiniams ginčas, tęsiasi ir procesas teismuose būtent dėl I. B. ir jos atstovo teikiamų skundų. Jeigu nuobaudos skyrimo senaties terminas būtų skaičiuojamas ne nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos iki jos paskyrimo, o nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos iki nuobaudos vykdymo, tai sudarytų sąlygas proceso dalyviams piktnaudžiaujant savo procesinėmis vilkinti procesus, kad nebūtų galima paskirti nuobaudos arba ją paskyrus jos realiai vykdyti. Skaičiuojant 2 metų terminą pagal dabar galiojančias įstatymo nuostatas svarbus administracinės nuobaudos paskyrimas, o ne procesų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose pabaiga.

10. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad būtent dėl I. B. neveikimo, t. y. neužtikrinimo, kad jos vardu registruotas ir auginamas galvijas – telyčia (ausų įsago Nr. (duomenys neskelbtini)) – nekeltų grėsmės žmonių turtui, buvo sukeltas eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padarant nukentėjusiajai P. B. 2 146,19 Eur turtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytai išvadai, kad I. B. nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje, įrodo bylos medžiagoje surinkta tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visuma. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo ją naikinti ar keisti dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. spalio 24 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens I. B. ir jos atstovo (duomenys neskelbtini) V. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.