Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-07-18 · Civilinė byla Nr. 2A-1205/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-07-18
Bylos Nr.
2A-1205/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Čekanauskaitė, Danutė Milašienė, Donatas Šernas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Eurocom SIP“
Atsakovas
biudžetinei įstaigai Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui
Trečiasis asmuo
akcinei bendrovei „TEO LT“, uždarajai akcinei bendrovei „CSC Telecom“
Kategorijos
  • 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1205/2011Procesinio sprendimo kategorija 45.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Donato Šerno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Eurocom SIP“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 8 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas civilinėje byloje Nr. 2-1675-431/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Eurocom SIP“ ieškinį atsakovui biudžetinei įstaigai Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui, dalyvaujant tretiesiems asmenims akcinei bendrovei „TEO LT“, uždarajai akcinei bendrovei „CSC Telecom“, dėl mažos vertės viešojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų pirkimo konkurso rezultatų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Eurocom SIP“ kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė panaikinti atsakovo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro organizuoto mažos vertės viešojo pirkimo konkurso (Pirkimo Nr. 20988) (toliau ir Konkursas) metu priimtą 2010-07-09 sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą ir sudaryti tiekėjų eilę; įpareigoti atsakovą papildyti Konkurso techninės specifikacijos 14 punktą, nurodant, jog tiekėjas gali pateikti patvirtinimą, kad jo siūlomos paslaugos atitinka pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus dėl pokalbių apskaitos; įpareigoti atsakovą iš naujo organizuoti mažos vertės viešojo pirkimo konkursą viešojo fiksuoto telefono ryšio paslaugoms pirkti.

Nurodė, kad atsakovas 2010-06-23 Centrinėje viešųjų pirkimų sistemoje (www.cvpp.lt) paskelbė mažos vertės viešojo pirkimo konkursą fiksuoto telefono ryšio paslaugoms pirkti (Pirkimo Nr. 20988), o Konkurso sąlygų priedo Nr. 1 „Fiksuoto ryšio paslaugos techninė specifikacija“ 14 punkte buvo numatyta, kad paslaugų tiekėjo telefono ryšio apskaitos sistema turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymus ir tiekėjas turi užtikrinti pokalbių apskaitą sekundžių tikslumu. Tam patvirtinti paslaugos teikėjas turėjo pateikti Valstybinės metrologijos tarnybos įsakymą dėl telefoninių pokalbių laiko apskaitos sistemų tipo patvirtinimo ir tipo patvirtinimo pažymėjimą (sertifikatą) ar kitą Lietuvos ar užsienio valstybės įgaliotos institucijos išduotą dokumentą, įrodantį, kad paslaugos teikėjo naudojamos pokalbių fiksavimo ir apskaitos matavimo priemonės atitinka metrologijos reikalavimus. Dėl šio techninio reikalavimo 2010-07-08 jis atsakovui pareiškė pretenziją ir prašė patikslinti 14 punktą pagal Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau Tarnyba) 2010-06-19 rekomendaciją (toliau Rekomendacija) perkančiosioms organizacijos metrologinės patikros sertifikatui prilyginti tiekėjo patvirtinimą apie atitikimą pirkimo dokumentams ir pratęsti pirkimo procedūrų terminus. Tačiau atsakovas atsisakė šią pretenziją tenkinti, o ieškovui pateikus pagal Konkurso sąlygas pasiūlymą ir vietoje metrologinės patikros sertifikato pridėjus Tarnybos Rekomendacijoje nurodytą patvirtinimą, atsakovas 2010-07-09 sprendimu atmetė jo ir trečiojo asmens UAB „CSC Telekom“ pasiūlymus, kaip neatitinkančius Konkurso sąlygų, o laimėtoju paskelbė trečiąjį asmenį AB „TEO LT“. Ieškovas teigė, kad atsakovas organizuodamas Konkursą neatsižvelgė į viešųjų pirkimų tikslus, principus ir nepagrįstai suabsoliutino formalią teisę reikalauti iš tiekėjų metrologinės patikros sertifikato, nes šiuo metu AB „TEO LT“ yra vienintelis Lietuvoje viešojo telefono ryšio operatorius, turintis Valstybinės metrologijos tarnybos išduotą metrologinės patikros atitikties įvertinimo aktą. Dėl to visi kiti tiekėjai tokio akto objektyviai pateikti negali, nors, kaip numatyta Elektroninių ryšių įstatymo 34 straipsnio 10 dalyje, turi paslaugų teikimo planus su sekundine pokalbių apskaita. Dėl to atsakovas sudarė išskirtines sąlygas Konkursą laimėti vienam ūkio subjektui, todėl buvo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau VPĮ) 3 straipsnio 1, 2 dalyse, 25 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti principai. Be to, jo pasiūlymo galutinė kaina buvo 23 347,58 Lt (įskaičius PVM), o laimėtojo AB „TEO LT“ – 25 457,33 Lt (įskaičius PVM).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas ginčija Konkurso sąlygą dėl fiksuoto ryšio paslaugos techninės specifikacijos reikalavimo, pagal kurį paslaugos teikėjas turi pateikti Valstybinės metrologijos tarnybos įsakymą dėl telefoninių pokalbių laiko apskaitos sistemų tipo patvirtinimo ir tipo patvirtinimo pažymėjimą (sertifikatą) ar kitą Lietuvos ar užsienio valstybės įgaliotos institucijos išduotą dokumentą, įrodantį, kad paslaugos teikėjo naudojamos pokalbių fiksavimo ir apskaitos matavimo priemonės atitinka metrologijos reikalavimus. Teismas taip pat nustatė, kad telefoninių pokalbių laiko apskaitos sistema patenka į Metrologijos įstatymo nustatytą matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo sritį. Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis Metrologijos įstatymo 13 straipsnio 3 dalies, 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas atmetė ieškovo argumentus, kad Konkurso paskelbimo momentu esant tik vienam Lietuvos viešojo telefono ryšio operatoriui, kuris turi metrologinės patikros atitikties įvertinimo aktą, atsakovas privalėjo vadovautis Tarnybos Rekomendacija. Teismas laikė, kad ši Rekomendacija nėra perkančiąsias organizacijas įpareigojantis dokumentas ir neturi įstatymo galios. Taip pat teismas nurodė, kad metrologinės patikros atlikimo tvarka yra detaliai reglamentuota Valstybinės metrologinės tarnybos 2009-04-10 įsakymu Nr. V-25 patvirtintose taisyklėse, todėl sprendė, kad yra nepagrįstas ieškovo teiginys, jog nebuvo objektyvių galimybių įvertinti teikiamų paslaugų kokybę ir gauti tai patvirtinantį sertifikatą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas turėjo teisę reikalauti minėto metrologinės patikros sertifikato, nes pagal įstatymą jį privalo turėti fiksuoto telefono ryšio paslaugas teikiantys operatoriai, todėl yra akivaizdu, kad tie operatoriai, kurie neinvestuoja į savo naudojamos pokalbių apskaitos sistemos metrologinę patikrą patiria mažiau išlaidų, todėl gali pasiūlyti geresnę kainą. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovas (perkančioji organizacija) užtikrino, kad nebūtų pažeisti nei VPĮ, nei Metrologijos įstatyme nustatyti reikalavimai, visos Konkurso sąlygos neperžengė įstatymo ribų, neužkirto kelio sąžiningai konkurencijai, todėl atmetė ieškinį. Nurodė, kad Elektroninių ryšių įstatymo 34 straipsnis nepaneigia Metrologijos įstatyme įtvirtintų reikalavimų dėl metrologinės patikros, o ieškovo pateikta įmonės vadovo pažyma vietoje reikalaujamo matavimo sertifikato, nepatvirtina fakto, kad paslaugų teikimo atsakovui metu ieškovo taikoma skaičiavimo sistemos paklaida nebus ar netaps per didelė. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai 2010-07-09 sprendimu atmetė ieškovo pasiūlymą, kaip neatitinkantį Konkurso sąlygų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovas UAB „Eurocom SIP“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų tenkintas. Skundą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

Teismas be pagrindo konstatavo, kad perkančioji organizacija (atsakovas) neturėjo vadovautis Viešųjų pirkimų tarnybos 2010-06-19 rekomendacija, nes ši Rekomendacija yra VPĮ įstatymą įgyvendinantis ir jo taikymą apibrėžiantis aktas (VPĮ 8 str. 2 d. 4 p.). Teismas neatsižvelgė į tai, kad Rekomendacijoje buvo konstatuota esminė aplinkybė – rinkoje nėra konkurencijos, o tai pamina esminius viešųjų pirkimų principus. Teismas padarė bylos medžiagos neatitinkančią išvadą, kad perkančioji organizacija nepažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 2 dalies nuostatų, nes iš fiksuoto telefono ryšio paslaugų rinkoje veikiančių 48 operatorių metrologinės patikros sertifikatą turi tik trečiasis asmuo AB „TEO LT“. O tai reiškia, kad susiklosčius tokiai praktikai, jog metrologinės patikros sertifikatas būtų privalomas dalyvaujantiems viešuose pirkimuose paslaugų tiekėjams, būtų apribota konkurencija, o perkančiosioms organizacijoms padaryta didelė žala, nes, kaip ir šiuo atveju, laimėtojas yra AB „TEO LT“, pasiūlęs didžiausią kainą. Dėl to teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad atsakovo veiksmai neriboja konkurencijos ir tuo buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalis, Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Jis ketina gauti metrologinės patikros sertifikatą iki 2011-07-01, o jų gavimas užtruko dėl objektyvių priežasčių. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-05-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010 yra išaiškinęs, kad perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai gali būti pateisinami tik tuomet, jeigu yra pateikiamas patikimas ir įtikinamas jų pagrindimas. Teismas neįvertino ir nepasisakė dėl to, kad reikalavimo atlikti metrologinę patikrą nėra nei Europos Sąjungos direktyvose, vadinamose „telekomunikacijų paketu“ (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose: 2002-03-07 2002/19/EB Prieigos, 2002-03-07 2002/20/EB Leidimų, 2002-03-07 2002/21/EB Pagrindų, 2002-03-07 2002/22/EB Universaliųjų paslaugų, 2002-07-12 Dėl privatumo ir elektroninių ryšių), nei atskirose Europos Sąjungos valstybėse, išskyrus Lietuvą, todėl akivaizdu, kad Lietuvoje esantis teisinis reguliavimas, įpareigojantis turėti metrologinę patikrą sudaro sąlygas riboti laisvą prekių ir paslaugų judėjimą ir pažeidžia Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo 26 straipsnio 2 dalį, 28, 30, 34 straipsnius, 56 straipsnio 1 dalį. Teismas pažeidė imperatyvią pareigą ištirti, įvertinti ir pasisakyti dėl visų į bylą pateiktų įrodymų, todėl buvo pažeistos CPK 183, 185, 250 straipsnių nuostatos, todėl nepagrįstai konstatavo, kad metrologinės patikros sertifikato gavimas yra aiškiai reglamentuotas procesas. Tai yra teismas neįvertino jo bei trečiojo asmens UAB „CSC Telecom“ pateiktų įrodymų (t. 1, b. l. 114, 189-191, t. 2, b. l. 10-15, 22, 28, 31, 184) bei nepagrįstai didelę įrodomąją reikšmę suteikė Valstybinės metrologinės tarnybos specialistės elektroniniame rašte išdėstytoms aplinkybėms. Teismas sprendė, kad jis nepateikė atsakovui jokių įrodymų, kad pasirinkus jį paslaugos tiekėju bus užtikrintas tikslus telefoninių pokalbių apskaitos sekundžių tikslumu skaičiavimas, nepateikė duomenų dėl skaičiavimo galimos paklaidos ir kt., tačiau neatsižvelgė į tai, kad atsakovas 2010-07-09 atsakyme neprašė jo patikslinti duomenų ir nesudarė galimybės pagal VPĮ 25 straipsnio nuostatas pateikti lygiaverčius dokumentus, įrodančius sekundinę apskaitos trukmę. Tokius argumentus atsakovas nurodė tik procesiniuose dokumentuose, tačiau šių argumentų, kaip savo atsikirtimų į ieškinį pagrindo, neįrodė. Teismas pažeidė CPK 263 straipsnio, 265 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes sprendimo motyvuojamoje dalyje tik atkartojo atsakovo ir trečiojo asmens atsiliepimų argumentus, tačiau neatliko visų įrodymų analizės ir jų pagrindu nepadarė išvadų.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos operos ir baleto teatras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime teigiama:

1. Teismo išvada, kad jis neprivalėjo atsižvelgti į Tarnybos rekomendaciją, yra teisinga, nes Tarnyba viršijo savo kompetencijos ribas, nustatytas VPĮ 8 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacija yra nuomonė, kuri negali sukurti rinkos dalyviams teisių ir pareigų. Tai pripažįsta ir Tarnyba atsiliepime į AB „TEO LT“ skundą, kuriuo buvo ginčijamas Rekomendacijos teisėtumas administraciniame teisme.

2. Teismas teisingai sprendė, kad vykdydamas mažos vertės Konkursą, jis nepažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 2 dalies nuostatų, viešųjų pirkimų principų, o Konkurso sąlygos atitinka įstatymo reikalavimus ir sudarė vienodas sąlygas visiems tiekėjams dalyvauti bei sąžiningai konkuruoti. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad reikalavimas tiekėjams turėti Konkurso sąlygų priedo Nr. 1 14 punkte nurodytą sertifikatą yra diskriminacinis, nes tokį sertifikatą privalo turėti visos Lietuvoje veikiančios fiksuoto ryšio paslaugas teikiančios įmonės pagal Metrologijos įstatymą. Toks reikalavimas yra siejamas su jo suinteresuotumu gauti pagrįstai patikimą paslaugą ir atitinka VPĮ 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą perkančiosios organizacijos pareigą. Be to, apeliantas klaidina teismą teigdamas, kad Konkursą laimėjo didžiausią kainą pasiūlęs tiekėjas. Teismas išnagrinėjo apelianto argumentus, susijusius su tuo, kad reikalavimo atlikti metrologinę patikrą nėra „telekomunikacijų pakete“, kituose Europos Sąjungos teisės aktuose ir aiškiai nurodė, kad tokia imperatyvi šių paslaugų tiekėjų pareiga yra įtvirtinta Metrologijos įstatymo 15 straipsnyje, 17 straipsnio 2 dalyje.

3. Sutinka su teismo išvada, kad teisės aktai aiškiai ir išsamiai reglamentuoja paminėto sertifikato gavimo tvarką ir ieškovas turėjo objektyvias galimybes įvertinti savo teikiamų paslaugų kokybę bei gauti tai patvirtinantį dokumentą (sertifikatą).

Šalies argumentai

4. Ieškovas netiksliai supranta ir aiškina VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teigdamas, jog teismas be pagrindo neatsižvelgė į tai, kad atsakovas 2010-09-07 atsakyme ieškovui neprašė patikslinti duomenų ir nesudarė galimybių pagal VPĮ 25 straipsnį pateikti lygiaverčių dokumentų, įrodančius ieškovo sekundinę apskaitos trukmę, nes minėta teisės norma draudžia perkančiajai organizacijaui leisti tiekėjui pakeisti pasiūlymo esmę, t. y. pakeisti pirkimo dokumentų reikalavimus taip, kad neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkančiu pirkimo dokumentus.

5. Teismas tinkamai įvertino visus byloje pateiktus argumentus, motyvus, ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, įrodymus, nepažeidė CPK XV skyriaus I skirsnio nuostatų ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo AB „TEO LT“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime teigiama:

1. Teismas teisingai nustatė, kad atsakovas neprivalėjo atsižvelgti į Tarnybos rekomendaciją, nes ji tėra nuomonė, o ne valdingo pobūdžio nurodymas perkančiosioms organizacijoms. Be to, Tarnyba veikia VPĮ įstatymo nustatytos kompetencijos ribose ir neturi teisės teikti nuomonės dėl Metrologijos įstatymo reikalavimų bei atidėti šio įstatymo taikymo.

2. Teismas tinkamai įvertino VPĮ nuostatas, Metrologijos įstatymo reikalavimus, todėl padarė teisingą išvadą, kad atsakovas, nustatydamas techninės specifikacijos reikalavimus, teisėtai vadovavosi Metrologijos įstatymu ir Metrologijos tarnybos direktoriaus 2006-12-01 įsakymu Nr. V-178. Priešingai nei teigia ieškovas, jei atsakovas būtų papildęs Konkurso sąlygas tiekėjo patvirtinimu, kad siūlomos paslaugos atitinka pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus, būtų pažeisti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti principai ir konkurencijos sąlygos. Dėl to įstatymų nesilaikymas, kaip norėtų ieškovas, negali būti pripažįstamas konkurencija skatinančia priemone. Be to, tokia pozicija yra išdėstyta Lietuvos apeliacinio teismo 2011-05-23 sprendime analogiško pobūdžio byloje. Kritiškai vertintini skundo argumentai, kad reikalavimas atlikti metrologinę patikrą nėra įtvirtintas „telekomunikacijų pakete“, kituose Europos Sąjungos teisės aktuose, nes Lietuvoje galiojantys teisės aktai imperatyviai nurodo, kad telefoninių pokalbių laiko ir apskaitos sistemos turi būti metrologiškai įteisintos, išduotas Valstybinės metrologijos tarnybos ar kitos Europos sąjungos valstybės įsteigtos paskelbtosios įstaigos sertifikatas.

3. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų ar svarių argumentų, patvirtinančių apelianto teiginius dėl sertifikato gavimo sunkumų, kad siekė ar atliko veiksmus šiam metrologinės patikros sertifikatui gauti, nors toks procesas yra aiškiai reglamentuotas Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2009-04-09 įsakymu Nr. V-23 patvirtintoje tvarkoje, 2009-04-10 įsakymu Nr. V-25 patvirtintose taisyklėse ir 2010-09-07 įsakymu Nr. V-87 patvirtintoje Laikinojoje fiksuotojo ryšio telefoninių pokalbių laiko apskaitos sistemų metrologinių parametrų atitikties įvertinimo tvarkoje.

4. Konkurso sąlygų priedo Nr. 1 14 punktas dėl fiksuoto ryšio paslaugos techninės specifikacijos, kurį ginčija ieškovas, atitinka VPĮ 25 straipsnio 3 dalies 1 punktą, todėl ieškovui nepateikus reikalaujamo atitikties sertifikato, atsakovas pagrįstai atmetė ieškovo pasiūlymą.

5. Teismas tinkamai atliko įrodymų tyrimą ir vertinimą, nustatė visas reikšmingas bylai aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Eurocom SIP“ apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymus dėl naujų įrodymų prijungimo, dėl civilinės bylos nagrinėjimo atidėjimo bei bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, nurodė argumentus, kad VPĮ nereglamentuoja apeliacinio skundo nagrinėjimo posėdžio tvarkos, todėl yra taikomos CPK normos. Teigia, kad nėra CPK 321 straipsnio 1 dalyje ir 322 straipsnyje numatytų pagrindų nagrinėti apeliacinį skundą rašytinio proceso tvarka, todėl išnagrinėjus jo apeliacinį skundą rašytinio proceso tvarka būtų pažeistos imperatyvios CPK nuostatos.

Ieškovas 2011-06-30 pateikė rašytinius paaiškinimus, naujus rašytinius dokumentus papildomai nurodė, kad dėl metrologinės patikros sertifikato jis kreipėsi 2009 m. liepos mėn., o sertifikatą gavo 2011-06-14. Jo verslo partneris UAB „Mediafonas“ 2010-09-17 pasirašė trišalę tipo tyrimo ir tipo sutartį dėl FRTPLAS, o sertifikatą gavo 2011-06-01. Trišalė sutartis yra pasirašoma tik prieš tai atlikus eilę veiksmų, o tai reiškia, kad UAB „Mediafonas“ dėl metrologinės patikros sertifikato kreipėsi dar anksčiau nei jis. Šios aplinkybės, anot apelianto, paneigia teismo išvadą, kad minėtą sertifikatą galima gauti per kelis mėnesius.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo UAB „CSC Telekom“ atsiliepime nurodo, jog sutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jį tenkinti. Teigia, kad:

1. Teismas pažeidė CPK 6 straipsnio, 270 straipsnio 4 dalies, Teismų įstatymo 33 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes neišanalizavo jo pateiktų teisinių argumentų, kuriais buvo palaikomas ieškinys dėl metrologinės patikros privalomumo ir Europos Sąjungos mastu taikomo teisinio reguliavimo.

2. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad dokumentas, įrodantis, jog fiksuoto telefono ryšio paslaugą siūlantis tiekėjas užtikrins 1 sekundės tikslumo pokalbių trukmės apskaitą yra imperatyviai Metrologijos įstatyme nurodytas metrologinės patikros įvertinimas (sertifikatas). Metrologijos įstatymas buvo priimtas įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus, iš jų – 2004-03-31 Europos Parlemento ir Tarybos direktyvą Nr.2004/22/EB dėl matavimo priemonių, kurios nuostatos neduoda pagrindo daryti išvadą, jog elektroninių ryšių paslaugas teikiančios įmonės turėtų sertifikuoti programas ir įtaisus, skirtus laiko apskaitai. Be to, remiantis WELMEC organizacijos (Western European Legal Metrology Cooperation), vienijančios 27 Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių – narių nacionalines institucijas, atsakingas už teisinę metrologiją duomenimis, nacionalinė metrologinė kontrolė netaikoma matavimo priemonėms, naudojamoms elektroninių ryšių sektoriuje. Teismas neteisingai aiškino, kad Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas įpareigoja telekomunikacijų paslaugų tiekėjus atlikti metrologinę patikrą ir įteisinti savo pokalbio kiekio ir trukmės apskaitos sistemas, nes šis įstatymas tik paveda tvirtinti Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašą. Lietuvoje esantis teisinis reguliavimas, įpareigojantis turėti metrologinę patikrą, sudaro sąlygas riboti laisvą prekių ir paslaugų judėjimą ir pažeidžia Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo 26 straipsnio 2 dalį, 28, 30, 34 straipsnius, 56 straipsnio 1 dalį. Jei teismui iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, jis turėjo kreiptis dėl preliminaraus sprendimo į Europos Sąjungos teisminę instituciją (Teismų įstatymo 40(1) str. 1 d.). Be to, teismas be pagrindo pirkimo objektui priskyrė pokalbio laiko apskaitos matavimo priemones, nes pirkimo objektu buvo fiksuotos telefoninio ryšio paslaugos, o ne pokalbių laiko apskaitos matavimo priemonės.

3. Atsakovas nurodo, kad pasirinko techninės specifikacijos apibūdinimo būdą, įtvirtintą VPĮ 25 straipsnio 3 dalies 3 punkte ir pirkimo objektą (technines specifikacijas) apibūdino šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytu būdu. Tačiau ginčijama Konkurso sąlygų Priedo Nr. 1 14 punkto nuostata neduoda tam jokio faktinio pagrindo. Atsakovas neprivalo tikrinti ar tiekėjai naudojasi sertifikuotomis pokalbių apskaitos sistemomis, nes ne jis vykdo Metrologijos įstatymo vykdymo kontrolę, be to, operatoriai gali siūlyti klientams skambinti už nustatytą mėnesinį fiksuotą abonentinį mokestį, o tuomet metrologinė patikra netenka prasmės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė VPĮ 25 straipsnio 5, 7 dalis.

4. Teismas neteisingai įvertino Tarnybos Rekomendaciją, kurios pagrindinis tikslas yra atkreipti dėmesį, kad perkančiosios organizacijos turi teisę, bet ne pareigą reikalauti metrologinės patikros dokumentų. Tarnyba pranešime atkreipė dėmesį į tai, kad jeigu perkančiosios organizacijos reikalautų tokios pažymos, būtų apribota konkurencija arba, priešingu atveju, rekomendavo perkančiosioms organizacijoms atidėti tokio reikalavimo įgyvendinimą iki 2011-07-01. Tuo tarpu teiginys, kad Tarnybos Rekomendacija nėra privaloma perkančiajai organizacijai, o metrologinė patikra būtina, reiškia, jog teismas pripažino, kad Rekomendacija yra neteisėta. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-10-05 nutartyje (administracinė byla Nr.A63-755/2009), vertindamas AB „TEO LT“ atsisakymą nuo skundo, nenustatė, kad minėta Rekomendacija prieštarauja įstatymui ar viešajam interesui. Be to, teismas pažeidė CPK 14 straipsnio 3 dalį, nes pasisakė dėl Tarnybos teisių ir pareigų.

6. Teismas pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą principą ir be pagrindo pateisino konkurencijos apribojimą.

7. Trečiasis asmuo AB „TEO LT“ nepagrįstai cituoja Lietuvos apeliacinio teismo 2011-05-23 sprendimą byloje Nr. 2A-902/2011, nes jis apskųstas kasacine tvarka ir jo vykdymas yra sustabdytas. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2011-05-10 yra išnagrinėjęs analogišką ginčą pagal AB „TEO LT“ ieškinį Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai (civilinė byla Nr. 2A-999/2011), šioje byloje nėra paduotas kasacinis skundas, todėl turi būti vadovaujamasi šioje nutartyje teismo pateiktais išaiškinimais.

8. Palaiko apelianto argumentus dėl metrologinės patikros sertifikato gavimo trukmės, prašo neprijungti atsakovo su atsiliepimu į skundą pateikto Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolo, nes jis galėjo būti pateiktas anksčiau. Teigia, kad apeliacinis skundas, vadovaujantis VPĮ 95 straipsnio 6 dalimi, CPK 321 straipsnio 1 dalimi, 322 straipsniu turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad teismai visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui, tinkamai išaiškino teisės normas ir, atmesdamas ieškovo UAB „Eurocom SIP“ ieškinį atsakovui BĮ Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui dėl mažos vertės viešojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų pirkimo konkurso rezultatų panaikinimo, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti tiek faktinį, tiek teisinį apeliacinio skundo pagrindą, o taip pat absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė, todėl bylą nagrinėja neperžengdama skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija laiko, jog nagrinėjamu atveju yra aktualu atkreipti dėmesį į Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau Tarnyba) teisinį statusą, funkcijas bei įgaliojimus. Kaip žinoma, VPĮ būtent šią valstybės instituciją yra įpareigojęs įgyvendinti viešųjų pirkimų politiką, prižiūrėti, kaip laikomasi įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, ir kuri įstatymo jai suteiktos kompetencijos ribose turi labai plačius įgaliojimus: kontroliuoti, kaip laikomasi VPĮ ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų atliekant pirkimus, vykdyti šių teisės aktų pažeidimų prevenciją, teikti metodinę pagalbą, rengti reikalingas rekomendacijas ir kt. Įtarusi įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, ši Tarnyba gali įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras, kol ji nepateiks dokumentų ir sprendimų vertinimo, o nustačiusi pažeidimus, nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus (VPĮ 8 str.). Atskirai pabrėžtina tai, kad šiai Tarnybai taip pat suteikta teisė savarankiškai imtis priemonių dėl viešojo intereso gynimo, tai yra nustačius VPĮ ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus, kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir (ar) alternatyvių sankcijų taikymo. Taigi šiai valstybės institucijai yra pavesta atlikti itin aktualias funkcijas, kurių įgyvendinimui suteikti platūs įgalinimai.

Iš byloje minimo Tarnybos 2010-08-19 paskelbto pranešimo perkančiosioms organizacijoms dėl viešojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų pirkimo matyti, kad vadovaujantis tuo, jog pagal galiojančius teisės aktus perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi teisę reikalauti, kad tiekėjas pateiktų metrologinės patikros sertifikatą, Tarnyba atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis fiksuoto telefono ryšio operatorių nėra metrologiškai įteisinę telefoninių pokalbių laiko apskaitos sistemų, ir pažymi, jog siekdama užtikrinti tiekėjų konkurenciją, perkančioji organizacija gali pirkimo dokumentuose numatyti paties tiekėjo patvirtinimą, kad siūlomos paslaugos atitinka pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus. Tarnyba nurodė rekomenduojanti perkančiosioms organizacijoms skelbiant tokios paslaugos pirkimus iki 2011-07-01 iš tiekėjų nereikalauti metrologinės patikros sertifikato.

Taigi remdamasi pirmiau paminėtomis VPĮ normų nuostatomis apie Tarnybos įgalinimus bei funkcijas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis galiojančiomis Metrologijos įstatymo (Įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 13 str. 3 d., 17 str. 2 d.) bei Viešųjų pirkimų įstatymo (Įstatymo 25 str., 32 str. 1 d., 3 str. 1 d.) nuostatomis, teisingai įvertino Tarnybos pranešime suformuluotos rekomendacijos teisinį statusą ir pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju VPĮ normų, o taip pat atskirai imant šiame įstatyme įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principų reikalavimams neprieštarauja perkančiosios organizacijos atsakovo BĮ Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro Sąlygų priede Nr.1, kuriame apibūdinta perkamos fiksuoto ryšio paslaugos techninė specifikacija, 14 punkto norma, pagal kurią paslaugų tiekėjo telefono ryšio apskaitos sistema turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymus ir turi užtikrinti pokalbių apskaitą sekundžių tikslumu, o tam patvirtinti, paslaugos teikėjas turėjo pateikti Valstybinės metrologijos tarnybos įsakymą dėl telefoninių pokalbių laiko apskaitos sistemų tipo patvirtinimo ir tipo patvirtinimo pažymėjimą (sertifikatą) ar kitą Lietuvos ar užsienio valstybės įgaliotos institucijos išduotą dokumentą, įrodantį, kad paslaugos teikėjo naudojamos pokalbių fiksavimo ir apskaitos matavimo priemonės atitinka metrologijos reikalavimus.

Teismas teisingai nustatė, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad teisinei metrologijai yra priskiriamos telefoninių pokalbių kiekio ir trukmės apskaitos sistemos ir pagrįstai rėmėsi Metrologijos įstatymo normomis. Šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto norma numato, jog teisinis metrologinis reglamentavimas, kuriuo siekiama užtikrinti matavimų rezultatus, yra taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos nustatant prekių, energijos, paslaugų kiekį ir vertę tiesioginio pardavimo sandoriuose tarp pirkėjo ir pardavėjo bei atsiskaitant už suteiktas paslaugas ir prekes, kai nuo jų kiekio matavimo priklauso kaina. Įstatymo 13 straipsnio 3 dalis nustato, kad matavimo priemonės, neturinčios atitikties metrologiniams reikalavimams įvertinimo, gali būti naudojamos tik asmeniniams tikslams ir teisinei metrologijai nepriskirtose veiklos srityse, o pagal šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalį juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie patiekia rinkai, įrengia bei naudoja matavimo priemones, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, atsakingi už tai, kad būtų laiku atliktas techninių reglamentų ar kitų teisės aktų nustatytas metrologinis patvirtinimas. Vykdant valstybinės metrologijos tarnybos tikslus bei funkcijas, šios valstybės institucijos direktoriaus 2009-04-10 įsakymu Nr. V-25 yra patvirtintos Matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklės, 2009-04-09 įsakymu Nr. V-23 patvirtinta Matavimo priemonių ir fasuotų prekių bei matavimo indų metrologinių parametrų įvertinimo tvarka, o 2010-09-07 įsakymu Nr. V-87 patvirtinta Laikinoji fiksuotojo ryšio telefoninių pokalbių laiko apskaitos sistemų metrologinių parametrų atitikties įvertinimo tvarka.

Taigi Lietuvos Respublikos įstatymuose yra detaliai reglamentuoti Metrologinės patikros pagrindai bei atlikimo tvarka. Trečiojo asmens UAB „CSC Telecom“ teiginiai atsiliepime į skundą, kad Metrologijos įstatymas nenumato, jog telekomunikacijų paslaugų tiekėjai privalo būti metrologiškai patikrinę ir įteisinę savo pokalbių kiekio bei trukmės apskaitos sistemas, kad, priešingai nei sprendė teismas, šio įstatymo normos netaikomos, nes pirkimo objektu yra fiksuoto telefoninio ryšio paslaugos, o ne pokalbių laiko apskaitos matavimo priemonės, kurioms taikomos Metrologijos įstatymo normos, atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo perkančiosios organizacijos BĮ Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro atsiliepime į skundą pateiktais motyvais, kad būtent reikalavimas pateikti sertifikatą, kurį privalo turėti visos šalyje veikiančios fiksuoto ryšio paslaugas teikiančios įmonės, leidžia spręsti, ar tiekėjo siūloma paslauga atitinka pirkimo dokumentų sąlygą dėl sekundinės laiko apskaitos ir neprieštarauja įstatymui. Taigi apelianto bei trečiojo asmens UAB „CSC Telecom“ nurodomos aplinkybės, liudijančios, kad šiame versle nebuvo įgyvendinti Metrologijos įstatymo reikalavimai: minimu laikotarpiu iš rinkoje dirbusių 48 fiksuoto telefono ryšio operatorių metrologinės patikros sertifikatą turėjo tik trečiasis asmuo AB ,,TEO LT“; nuo 1996 m. rugpjūčio 2 d., t. y. pirmosios Metrologijos įstatymo redakcijos įsigaliojimo, iki kilo ekonominė krizė nebuvo keliamas klausimas dėl minimo sertifikato reikalavimo judriojo bei fiksuoto ryšio paslaugas teikiantiems operatoriams galiojimo bei įgyvendinimo; tokio reikalavimo nei judriojo, nei fiksuoto telefono ryšio operatoriams nekėlė taip pat ir atsakovas, organizuodamas ankstesnius konkursus dėl šių paslaugų pirkimo ir kt., - neleidžia įstatymu pagrįstą reikalavimą traktuoti kaip varžantį konkurenciją ir pažeidžiantį esminius viešųjų pirkimų principus (CPK 185 str.). Šiuo aspektu, teisėjų kolegijos nuomone, teismas, vertindamas ieškovo bei trečiojo asmens UAB „CSC Telekom“ teiginius dėl tiekėjų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo, o taip pat pirkimo skaidrumo principų pažeidimo, teisingai pažymėjo, jog, priešingai nei teigia šie asmenys, yra akivaizdu, kad tiekėjai, kurie nesilaiko Metrologijos įstatymo nuostatų ir neinvestuoja į naudojamos pokalbių apskaitos sistemos metrologinę patikrą, patiria atitinkamai mažiau išlaidų ir gali pasiūlyti geresnę kainą nei tas tiekėjas, kuris laikosi įstatymų ir atlieka reikiamas investicijas. Be to, papildant šį teismo argumentą, pabrėžtina, jog reikalavimas, kad kuo operatyviau būtų įgyvendinamos pirmiau paminėtos įstatymų nuostatos, atitinka ne vien paslaugas perkančių organizacijų, beje ir kitų vartotojų – fizinių asmenų – lūkesčius, tai yra atitinka viešąjį interesą.

Remiantis pirmiau paminėtais motyvais taip pat atmestini, kaip nepagrįsti apelianto bei trečiojo asmens UAB „CSC Telekom“ teiginiai, susiję su metrologinės patikros sertifikato gavimo trukme. Beje, kaip nurodo pats apeliantas, trečiasis asmuo AB ,,TEO LT“ metrologinės patikros sertifikatą yra gavęs jau 2008-07-09, tuo tarpu pats trečiasis asmuo UAB „CSC Telekom“ tokį sertifikatą gavo tik 2011-06-15, verslo partneris UAB ,,Mediafonas“ 2011-06-01. Taip pat atmestini argumentai, grindžiami tuo, kad nacionalinė metrologinė kontrolė nėra taikoma nei vienoje iš 27 WELMEC organizacijos (Western European Legal Metrology Cooperation) valstybių narių, jog reikalavimo atlikti tokią telefoninių pokalbių apskaitos įrangos patikrą nėra nei taip vadinamam ,,telekomunikacijų paketui“, priskiriamose Europos Parlamento ir Tarybos 2002 m. kovo 7 d. direktyvose (2002/19/EB, 2002/20/EB, 2002/21/EB, 2002/22/EB), 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/58/EB (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių), etc. (CPK 185 str.). Tokiu būdu teigiama, kad perkančioji organizacija nepagrįstai suabsoliutino formalią teisę reikalauti iš tiekėjų metrologinės patikros sertifikato, neatsižvelgė į viešųjų pirkimų tikslus, principus ir reikalavimus. Tačiau, visų pirma, nurodytose direktyvose nėra draudimo tokiai metrologinei kontrolei. Antra, teismų praktikoje ne kartą yra pabrėžta, jog ES direktyvos nėra tiesioginio taikymo teisės aktai, nes ES institucijų priimtą direktyvą valstybės narės turi įgyvendinti pačios pasirinkdamos jos įgyvendinimo formą ir būdus. Direktyvos priėmimas tik suponuoja valstybės teisėkūros subjektų pareigą ją įgyvendinti priimant naujas teisės normas ar keičiant senąsias, bet jokiu būdu nesuteikia teismui teisės remtis ja tiesiogiai ir taikyti ginčo santykiams, jei nuostatos nėra tinkamai perkeltos į nacionalinę teisės sistemą.

Taigi esant tokioms aplinkybėms, teismas teisingai laikė, jog Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo nuostatomis pagrįstas perkančiosios organizacijos reikalavimas yra teisėtas, atitinka perkančiosios organizacijos, o taip pat viešąjį interesą, tuo tarpu apelianto bei trečiojo asmens UAB „CSC Telekom“ teiginiai neduoda pagrindo spręsti dėl VPĮ 25 straipsnio, abipusio pripažinimo principo (VPĮ 3 str. 1 d.), Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, ratifikuotos 2008 m. gegužės 8 d., priimant įstatymą dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo (Sutarties 26 str. 2 d., 28, 30, 34 str., 56 str. 1 d.), taip pat 2002-12-16 Tarybos Reglamento (EB) Nr.1/2003 dėl Sutarties 81, 82 straipsniuose nustatytų konkurencijos taisyklių įgyvendinimo nuostatų ir kt. pažeidimo. Teisėjų kolegija atmeta trečiojo asmens UAB „CSC Telekom“ argumentus dėl kreipimosi dėl preliminaraus sprendimo į Europos Sąjungos teisminę instituciją (Teismų įstatymo 40(1) str. 1 d., 33 str. 4 d.), nes sprendžia, kad byloje teismui nekyla klausimas dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstą apelianto teiginį, jog tokiu būdu buvo sudaryta galimybė konkursą laimėti didžiausią kainą pasiūliusiam trečiajam asmeniui AB ,,TEO LT“ ir neužtikrintas VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas pirkimo tikslas – racionaliai naudoti valstybės biudžeto lėšas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, priešingai nei teigia apeliantas, šio asmens pasiūlyta kaina nebuvo mažiausia (CPK 178 str.) (t. 2, b. l. 95).

Teismas teisingai sprendė, jog ieškovui nepateikus įrodymų, kad pasirinkus jo siūlomą paslaugą bus užtikrintas tikslus telefoninių pokalbių apskaitos sekundžių tikslumu skaičiavimas, arba bent duomenų apie tai, koks yra galimas įdiegtos skaičiavimo sistemos galimos paklaidos dydis, etc., atsakovas, gavęs ieškovo pasiūlymą, negalėjo spręsti dėl jo teikiamų paslaugų kokybės bei patikimumo pagal Sąlygų reikalavimus ir 2010-07-09 sprendimu teisėtai bei pagrįstai atmetė šį pasiūlymą kaip neatitinkantį konkurso sąlygų (CPK 178 str.).

Apeliantas bei trečiasis asmuo UAB „CSC Telekom“ remiasi Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi ir atkreipia dėmesį, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 23 d. sprendimas (civilinė byla Nr. 2A-902/2011, AB „TEO LT“ v. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos), kurį cituoja trečiasis asmuo AB „TEO LT“, yra apskųstas kasacine tvarka ir jo vykdymas yra sustabdytas. Tuo tarpu Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gegužės 10 d. nutartimi yra išnagrinėjęs analogišką ginčą pagal AB „TEO LT“ ieškinį Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai (civilinė byla Nr. 2A-999/2011). Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl turi būti vadovaujamasi šioje nutartyje teismo pateiktais išaiškinimais. Šie argumentai atmetami, nes, teisėjų kolegijos nuomone, nesutampa minimos bei nagrinėjamos civilinės bylos ratio decidendi (CPK 4 str.).

Kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 23 d. sprendimo, byloje buvo nustatyta, kad ieškovas AB „TEO LT“ ir trečiasis asmuo UAB „CSC Telecom“ dalyvavo atsakovo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos 2010-05-21 paskelbtame atvirame konkurse dėl viešosios fiksuoto telefoninio ryšio paslaugos pirkimo (Pirkimo Nr. 89579). Konkurso sąlygų 1 priede pateikiamoje techninėje specifikacijoje, tarp kitų reikalavimų fiksuoto telefono ryšio paslaugoms, 6 punkte buvo nustatytas reikalavimas užtikrinti 1 sekundės tikslumo pokalbių apskaitą naudojant sertifikuotą pokalbių apskaitos fiksavimo sistemą. Taigi pirkimo sąlygose nebuvo reikalauta tiekėjų pateikti atitikimą ginčijamam reikalavimui įrodančius dokumentus. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas AB „TEO LT“ kreipėsi į atsakovą su prašymu patikslinti ginčijamą reikalavimą nurodant apie tokių dokumentų pateikimą. Perkančioji įstaiga, atsižvelgdama į Viešųjų pirkimų tarnybos 2010-06-19 paskelbtas rekomendacijas, patikslino konkurso sąlygas, papildydama 13.15 punktu, numatančiu, jog tiekėjas įsipareigoja nuo 2011-07-01 sutarties vykdymui naudoti sertifikuotą pokalbių 1 sekundės tikslumo apskaitos sistemą, o iki 2011-07-01 pateikti tokios sistemos naudojimą tiekėjo veikloje patvirtinančius dokumentus. Atsakovas atsisakė tenkinti ieškovo AB „TEO LT“ reikalavimą išbraukti konkurso sąlygų 13.15 punktą ir ginčijamą reikalavimą patikslino, jog nuo 2011-07-01 turi būti užtikrinta 1 sekundės tikslumo (su maksimalia 4 sekundžių paklaida) pokalbių apskaita, naudojant sertifikuotą pokalbių apskaitos fiksavimo sistemą nuo 2011-07-01. Taigi šioje byloje perkančioji įstaiga, tikslindama Sąlygas, pripažino, jog ieškovo AB „TEO LT“ reikalavimas, kad pirkimo sąlygose būtų nustatyta tiekėjų pareiga pateikti atitikimą ginčijamam reikalavimui įrodančius dokumentus, yra teisinga ir teisėta. Ginčas kilo dėl tokio Sąlygų reikalavimo taikymo termino. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, ieškovas UAB „Eurocom SIP“ bei trečiasis asmuo UAB „CSC Telecom“ iš esmės nesutinka su tokiu reikalavimu ir teigia, jog jis prieštarauja nacionalinės teisės bei ES teisės aktų reikalavimams.

Apelianto bei trečiojo asmens UAB „CSC Telecom“ teiginiai dėl CPK reikalavimų pažeidimo nagrinėjant šią bylą (CPK 270 str. 3 d., 4 d. 1-3 p., 331 str. 4 d. 1-3 p.), taip pat neduoda pagrindo naikinti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą (CPK 329 str. 1 d.).

Pagal Lietuvos apeliacinio teismo pažymą šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 1, 55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (t. 2, b. l. 100). Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš apelianto į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Eurocom SIP“ (juridinio asmens kodas 301673508) valstybei 1,55 Lt (vienas litas 55 ct) procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėDanutė MilašienėDonatas Šernas