Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2011-05-23 · Civilinė byla Nr. 2A-902/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-05-23
Bylos Nr.
2A-902/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Donatas Šernas, Nijolė Piškinaitė, Algirdas Gailiūnas
Ieškovas
akcinės bendrovės Teo LT
Atsakovas
Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „CSC Telecom“
Kategorijos
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-902/2011Procesinio sprendimo kategorija 45.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,dalyvaujant ieškovo atstovėms Rūtai Jovaišienei ir Ingai Volungevičiūtei,atsakovo atstovams Linai Laurinavičiūtei, Ričardui Staniui ir Sauliui Balčiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės Teo LT apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-6007-560/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės TEO LT ieškinį atsakovui Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „CSC Telecom“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos kreipėsi ieškovas TEO LT, AB ir prašė: 1) pripažinti negaliojančia atsakovo Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos 2010 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. 2R-1.22-366 dalį, kuria komisija nustatė Konkurso dalyvių pasiūlymų eilę ir UAB „CSC Telecom“ pasiūlymą pripažino laimėjusiu Konkursą; 2) įpareigoti atsakovą pakoreguoti preliminarią pasiūlymų eilę, įrašant TEO LT, AB pirmu numeriu pirkimui pateiktų pasiūlymų preliminarioje eilėje; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, jog atsakovas 2010 m. kovo 19 d. paskelbė supaprastintą atvirą konkursą fiksuoto telefono ryšio paslaugoms ir telekomunikacinei įrangai pirkti. Pasiūlymų vertinimo kriterijus – mažiausia kaina. Konkurso sąlygų 1 priedo II punkto „Reikalavimai fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikimui“ lentelės 4 punkte buvo nurodyta: „Turi būti užtikrinama 1 sekundės tikslumo pokalbių trukmės apskaita“, tačiau nebuvo nurodyta, kokiu būdu šis reikalavimas turi būti užtikrinamas bei kokius įrodančius dokumentus paslaugų teikėjas privalo pateikti kartu su pasiūlymu. Todėl ieškovas 2010 m. kovo 23 d. raštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas patikslinti konkurso sąlygas bei nurodyti, kokius dokumentus paslaugų teikėjas privalo pateikti užtikrindamas, kad paslaugoms bus taikoma sekundinė apskaita. Atsakovas 2010 m. kovo 26 d. raštu patikslino konkurso sąlygas ir jų 1 priedo II punkto „Reikalavimai fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikimui“ lentelės 4 punktą išdėstė taip: „Turi būti užtikrinama 1 sekundės tikslumo pokalbių trukmės apskaita. Tiekėjas turi pateikti tai įrodančius dokumentus“. Ieškovas 2010 m. balandžio 6 d. pateikė atsakovui pasiūlymą ir 2010 m. balandžio 20 d. gavo pranešimą, jog pasiūlymus pateikę dalyviai atitinka kvalifikacinius bei Konkurso sąlygų reikalavimus ir pagal mažiausios kainos kriterijų yra nustatyta tokia pasiūlymų eilė: I-oje vietoje - trečiasis asmuo UAB „CSC Telecom“, II-oje vietoje – ieškovas. Ieškovas, nesutikdamas su tokiu vertinimu ir eilės nustatymu, 2010 m. gegužės 4 d. raštu pateikė atsakovui pretenziją, kurią atsakovas 2010 m. gegužės 12 d. raštu atsisakė tenkinti. Ieškovo teigimu, trečiojo asmens UAB ,,CSC Telekom“ pasiūlymas neatitiko Konkurso sąlygų 1 priedo II punkto „Reikalavimai fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikimui“ lentelės 4 punkto reikalavimų, nes jo telefoninių pokalbių trukmės apskaitos sistema nėra metrologiškai patikrinta ir jis negali užtikrinti telefoninių pokalbių trukmės apskaitos sekundžių tikslumu bei pateikti atitikimą minėtam reikalavimui patvirtinančių dokumentų. Ieškovo teigimu, atsakovas, vertindamas tiekėjų pasiūlymus ir neatmesdamas trečiojo asmens pasiūlymo, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus ir ieškovo interesus. Ieškovas pažymėjo, kad 2010 m. kovo 23 d. rašte atsakovui jis nurodė, jog telefoninių pokalbių laiko apskaitos sistema patenka į Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo sritį. Teigė, kad Metrologijos įstatymo 9 straipsnio 3 dalis nustato, jog teisinį metrologinį reglamentavimą atlieka ir už matavimų vienovę Lietuvos Respublikoje atsako Valstybinė metrologijos tarnyba, patikras gali atlikti tik šios tarnybos paskirtosios įstaigos (Metrologijos įstatymo 10 str.) ir tiekėjai privalo turėti jų išduotą telefoninių pokalbių laiko apskaitos sistemos tipo patvirtinimo sertifikatą. Pasak ieškovo, teisės aktai imperatyviai nurodo, kad telefoninių pokalbių laiko apskaitos sistemos turi būti metrologiškai įteisintos ir nustatytais laiko intervalais turi būti atliekama šių sistemų metrologinė patikra, nes nuo laiko apskaitos sistemos priklauso tikslus galutinio vartotojo prakalbėtas laiko kiekio apskaičiavimas ir atitinkamai už tai vartotojo mokėtina kaina. Todėl, ieškovo teigimu, bet koks kitoks dokumentas, išduotas ne Valstybinės metrologijos tarnybos ar kurios nors Europos Sąjungos valstybės įsteigtos paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos, yra neteisėtas ir prieštarauja Viešųjų pirkimų ir Metrologijos įstatymams, o pati pokalbių laiko apskaitos sistema neatitinka įstatymų reikalavimų bei neužtikrina pokalbių trukmės teisingos laiko apskaitos bei teisingos vartotojo už tai mokėtinos kainos. Ieškovo manymu, Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas lygiateisiškumo principas gali būti suprantamas tik kaip galimybė konkuruoti vienodomis sąlygomis tarp ūkio subjektų, kurie laikosi visų įstatymų, neišskiriant ir Metrologijos įstatymo, t. y. kai visi šioje paslaugų srityje veikiantys ūkio subjektai atlieka metrologinę patikrą (bei investuoja į tai lėšas) ir tuo pačiu užtikrina teisingą pokalbių apskaitą. Tiek greičio matuokliai, tiek telefoninių pokalbių laiko apskaitos sistemos patenka į Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies reguliavimo sritį, todėl matavimo priemonės patikros pažymos ar kitos įstatymų įgaliotos institucijos pažymėjimo neturėjimas reiškia, kad duomenys, gauti iš tokių matavimo priemonių, yra gauti neteisėtai ir negali būti naudojami paslaugų apmokestinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis byloje Nr. N³-1679-07).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė ir nusprendė priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovo TEO LT, AB 14,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad atsakovas pasirinko supaprastinto atviro konkurso būdu siekiamų įsigyti fiksuoto telefono ryšio paslaugų techninės specifikacijos apibūdinimo būdą, įtvirtintą VPĮ 25 straipsnio 3 dalies 2 punkte, kuris įvardino tik siekiamų įsigyti paslaugų funkcinius reikalavimus, tačiau nereikalavo iš tiekėjo jokių konkrečių sertifikatų ar atitikties aktų pateikimo. Atsakovui pasirinkus tokį būdą, konkurse dalyvaujantys tiekėjai, pasak teismo, neturėjo pareigos pateikti konkrečius tam tikrų institucijų išduotus sertifikatus, siekiant įrodyti savo teikiamų paslaugų atitikimą atsakovo siekiamų įsigyti paslaugų nurodytai techninei specifikacijai. Teismas pripažino, kad, atsižvelgiant į atsakovo supaprastinto konkurso sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ II punkto „Reikalavimai fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikimui“ lentelės 4 p. įtvirtinto reikalavimo 2010 m. kovo 26 d. atliktą patikslinimą, konkurse dalyvaujantys tiekėjai turėjo pateikti dokumentus (kurių forma, turinys ar išduodantysis asmuo nebuvo detalizuoti), įrodančius, jog tiekėjas užtikrins vienos iš perkamų telefono ryšio paslaugų funkcijų atlikimą, tai yra užtikrins 1 sekundės tikslumo pokalbių trukmės apskaitą. Teismas, nustatęs, kad trečiasis asmuo kaip šios funkcijos atlikimo užtikrinimą pateikė trečiojo asmens direktoriaus 2010 m. kovo 23 d. patvirtinimą dėl sekundinės pokalbių apskaitos sistemos, padarė išvadą, kad trečiasis asmuo įvykdė atsakovo supaprastinto konkurso sąlygose nurodytos techninės specifikacijos reikalavimą dėl sekundinės laiko apskaitos užtikrinimą įrodančių nekonkretizuotų dokumentų pateikimo. Teismas taip pat padarė išvadą, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai laikė, jog trečiasis asmuo atitiko atsakovo paskelbto supaprastinto konkurso sąlygose nurodyto siekiamų įsigyti fiksuoto telefono ryšio paslaugų techninės specifikacijos 4 punkto reikalavimus. Ieškovo argumentus, jog trečiasis asmuo neatitiko konkurso sąlygose nurodytos fiksuoto telefono ryšio paslaugų techninės specifikacijos 4 punkto reikalavimų, teismas atmetė kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius atsakovo supaprastinto konkurso objekto pasirinktam techninės specifikacijos parengimo būdui (CPK 12 ir 178 str., VPĮ 25 str. 3 d. 2 p.). Teismas pažymėjo, kad ieškovas neginčijo konkurso sąlygose pateikto techninės specifikacijos parengimo būdo pasirinkimo, t.y. ginčo tarp šalių dėl konkurso sąlygų nekilo. Pasak teismo, atsakovo pasirinktas techninės specifikacijos būdas, kai apibūdinami siekiamų įsigyti paslaugų funkciniai reikalavimai, bet nereikalaujama konkrečių sertifikatų, įrodančių tiekėjo atitiktį techninei specifikacijai, užtikrina konkurenciją ir nediskriminuoja tiekėjų (VPĮ 25 str. 2 d.). Pasak teismo, nepaisant to, jog telefoninio ryšio paslaugoms privalo būti atliktas teisinis metrologinis patvirtinimas, vien dėl to, jog tiekėjas metrologinio patvirtinimo neturi, jam nėra draudžiama tokias paslaugas teikti (Metrologijos įstatymo 15 str. 1 d. ir 22 str., Valstybinės metrologijos tarnybos 2009 m. balandžio 10 d. raštas). Lietuvos metrologijos inspekcija, 2010 m. vasario 24 d. atlikusi trečiojo asmens fiksuoto telefoninio ryšio teikiamų paslaugų patikrinimą bei nustačiusi, jog trečiojo asmens pokalbių trukmei matuoti ir atsiskaityti su abonentais naudojama metrologiškai nepatvirtinta telefoninių pokalbių trukmės sistema Excel CSP 2000, nekonstatavo, kad trečiojo asmens naudojama sistema neužtikrina sekundinės laiko apskaitos bei neuždraudė trečiajam asmeniui ir toliau naudoti šią sistemą, o tik įpareigojo trečiąjį asmenį kreiptis dėl šios sistemos teisinio metrologinio patvirtinimo. Pasak teismo, ieškovo nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009 ratio decidendi skiriasi nuo šios civilinės bylos, nes minėtoje nutartyje perkančioji organizacija pirkimo objekto techninę specifikaciją buvo parengusi kitu, nei šioje civilinėje byloje, atsakovo pasirinktu būdu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas Teo LT, AB prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas techninę specifikaciją parengė pagal VPĮ 25 straipsnio 3 dalies 2 punktą, nurodydamas perkamų paslaugų funkcinius reikalavimus, tačiau nereikalaudamas iš tiekėjo jokių konkrečių sertifikatų ar atitikties aktų pateikimo. Nors atsakovas konkurso sąlygose ir nenurodė, kokius konkrečiai dokumentus pasiūlymuose turi pateikti tiekėjai, tačiau akivaizdu, kad kaip įrodymų jis negalėjo priimti bet kokių, teisės aktų neatitinkančių dokumentų. Galiojantys teisės aktai imperatyviai nurodo, kad telefoninių pokalbių laiko apskaitos sistemos turi būti metrologiškai įteisintos ir nustatytais laiko intervalais būtų atliekama šių sistemų metrologinė patikra, todėl bet koks kitoks dokumentas, išduotas ne Valstybinės metrologijos tarnybos ar kurios nors Europos Sąjungos valstybės įsteigtos paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos, yra neteisėtas.

2. VPĮ 25 straipsnio 3 dalis numato, kad techninė specifikacija gali būti parengta šioje dalyje nurodytais būdais arba šių būdų deriniu, tačiau nepažeidžiant privalomų nacionalinių techninių reikalavimų. Atsakovui nustačius techninį pokalbių trukmės apskaitos reikalavimą ir kaip šio reikalavimo atitikties priemonę paprašius pateikti tai įrodantį dokumentą, tiekėjai privalo pateikti būtent tai patvirtinantį ir imperatyviai Metrologijos įstatyme nurodytą dokumentą - metrologinės patikros sertifikatą.

3. Vertindamas pasiūlymus, atsakovas privalėjo vadovautis VPĮ 25 straipsnio 7 dalimi. Telefoninių pokalbių apskaitos sistema yra sudėtinga įvairių techninės ir programinės įrangos modulių visuma, todėl kažkokie gamintojo techniniai dokumentai yra neįmanomi. Atsakovas kaip tinkamą įrodymą, patvirtinantį atitikimą konkurso sąlygų reikalavimui, galėjo pripažinti tik Lietuvos ar kitos Europos Sąjungos šalies paskelbtos (notifikuotos) įstaigos išduotą sertifikatą.

4. Trečiojo asmens pasiūlyme pateikti dokumentai, patvirtinantys atitikimą techninės specifikacijos reikalavimams, nėra tinkami ir neatitinka VPĮ 25 straipsnio 7 dalies bei kitų Metrologijos teisės aktų reikalavimų. 2010 m. kovo 23 d. patvirtinimas dėl sekundinės pokalbių apskaitos sistemos prieštarauja VPĮ 25 straipsnio 7 daliai ir Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 daliai bei 22 straipsniui ir Metrologijos tarnybos direktoriaus 2006 m. gruodžio 1 d. įsakymui Nr. V-178 „Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašas ir laiko intervalai tarp patikrų“, todėl negalėjo būti pripažintas tinkamu įrodymu atitikčiai konkurso sąlygų 1 priedo II p. „Reikalavimai fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikimui“ lentelės 4 punkto reikalavimui patvirtinti. Be to, 2010 m. kovo 23 d. patvirtinimas negalėjo būti pripažintas tinkamu įrodymu ir dėl šio patvirtinimo (rašto) turinio. Šis dokumentas neįrodo, kad CSC užtikrins 1 sekundės tikslumo pokalbių trukmės apskaitą būtent atsakovo rengtame konkurse.

5. Teigia, kad nepagrįstos teismo išvados dėl atsakovo pasirinktos techninės specifikacijos parengimo būdo. Pasak apelianto, teismas netinkamai vertino Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2009 m. balandžio 10 d. rašte „Dėl telefoninio ryšio pokalbių laiko apskaitos“ pateiktą informaciją. Visi paslaugų tiekėjai privalo laikytis imperatyvių galiojančių įstatymų reikalavimų, o faktas, kad šiai dienai ne visi laikosi šių reikalavimų ir jiems nėra taikomos vienokios ar kitokios įgaliotų institucijų sankcijos, nepaneigia metrologinio patvirtinimo būtinumo. Valstybinė metrologijos tarnyba atlieka teisinį metrologinį reglamentavimą ir atsako už matavimų vienovę Lietuvos Respublikoje, o teismo sprendime nurodyta sankcija (uždrausti tiekėjui teikti tokias paslaugas) nėra priskirtina šios institucijos kompetencijai.

6. Lietuvos metrologijos inspekcija jai priskirtų funkcijų apimtimi patikrino, kaip trečiasis asmuo laikosi teisinės metrologijos reikalavimų, teikiant fiksuoto telefono ryšio paslaugas, tačiau netikrino pačios telefoninių pokalbių trukmės sistemos Excel CSP 2000 techninių parametrų, todėl nepagrįsta teismo išvada, jog inspekcija nekonstatavo, kad CSC naudojama sistema neužtikrina sekundinės laiko apskaitos. Telefoninių pokalbių trukmės tikslumas gali būti nustatytas ir patvirtintas tik metrologinės patikros metu ir tas tikslumas pažymimas patvirtinimo sertifikate.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas netinkamai įvertino Viešųjų pirkimų tarnybos kompetencijos ribas bei jos 2010 m. birželio 19 d. pateikto pranešimo turinį. Pranešime nenagrinėjamas techninės specifikacijos parengimo būdas. VPT kompetencijai nėra priskirta veikla, susijusi su Metrologijos įstatymo ir metrologijos srities poįstatyminių teisės aktų taikymu bei aiškinimu. VPT neturėjo teisės rekomenduoti netaikyti Metrologijos įstatymo ir poįstatyminių šios srities teisės aktų reikalavimų. VPT tinklalapyje paskelbtas pranešimas yra tik informacinio pobūdžio ir neturi jokios juridinės galios. Teismas neįvertino 2010 m. rugpjūčio 4 d. rekomendacijos, kuria VPT patikslino ankstesniąją rekomendaciją, nurodydama, kad perkančiosioms organizacijoms, vykdančioms pirkimus, kai pirkimo dokumentuose neprašoma pateikti metrologinės patikros sertifikato (o sutartyse nustatomas atsiskaitymas už prakalbėtą laiką), pirkimo sutartis dėl minėtų paslaugų įsigijimo sudaryti iki 2011 m. liepos 1 d. Atsakovo konkurso pirkimo sutarties trukmė 36 mėnesiai, o metrologinės patikros sertifikato nebuvo pareikalauta nei iki, nei po 2011 m. liepos 1 d. Tuo tarpu visam sutarties terminui 1 sekundės tikslumo pokalbių trukmės apskaitą patvirtinantis dokumentas yra tik CSC direktoriaus pasirašytas patvirtinimas (raštas).

8. Teismas nepagrįstai nesivadovavo ieškovo nurodyta LAT 2009 m. liepos 31 d. nutartimi byloje Nr. 3K-3-323/2009. Techninės specifikacijos parengimo būdas nepanaikina imperatyvių Metrologijos įstatymo reikalavimų. Pagal suformuotą teismų praktiką matavimo priemonės patikros pažymos ar kitos įstatymų įgaliotos institucijos pažymėjimo neturėjimas reiškia, kad duomenys, gauti iš tokių matavimo priemonių, yra gauti neteisėtai ir negali būti naudojami administracinei atsakomybei nustatyti, bei analogiškai šios civilinės bylos atveju paslaugų apmokestinimui.

9. Teismas nepasisakė dėl lygiateisiškumo principo, nediskriminavimo principo, racionalaus biudžeto lėšų panaudojimo ir kt. Teigia, kad šiuo atveju lygiateisiškumo principas gali būti suprantamas tik kaip galimybė konkuruoti vienodomis sąlygomis tarp ūkio subjektų, kurie laikosi įstatymo reikalavimų, įskaitant ir Metrologijos įstatymo bei poįstatyminių šios srities teisės aktų. Lygiateisiškumas ir konkurencija šiuo atveju galimi tik tada, kai šioje paslaugų srityje veikiantys subjektai atlieka metrologinę patikrą (bei investuoja į tai lėšas) ir tuo pačiu užtikrina teisingą pokalbių apskaitą. Tik esant skaidriai, aiškiai ir atsakingos institucijos patikrintai pokalbių laiko apskaitos sistemai ir teisingai vartotojo mokėtinai kainai, gali būti užtikrintas racionalus biudžeto lėšų panaudojimas.

10. Viešojo fiksuoto ryšio paslaugos, kurias pagal konkurso sąlygas atsakovas ketina įsigyti, priskirtinos elektroninių ryšių paslaugoms. Šiuos santykius reglamentuoja Elektroninių ryšių įstatymas bei atitinkami poįstatyminiai teisės aktai. Elektroninių ryšių įstatymo 34 straipsnio 10 dalyje, Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 43 punkte kalbama apie pokalbių laiko apskaitos sistemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos, t.y. Metrologijos tarnybos, ir jos išduotą patikros sertifikatą. Trečiasis asmuo neturi savo telefoninių pokalbių trukmės apskaitos sistemos tipo patvirtinimo sertifikato ir yra visiškai nežinoma pokalbių trukmės fiksavimo paklaida.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime teigia, kad, atsakovui pasirinkus pirkimo objekto apibūdinimą, kai tik nurodomi siekiamų įsigyti paslaugų funkciniai reikalavimai, tačiau nereikalaujama iš tiekėjo jokių konkrečių sertifikatų ar atitikties aktų pateikimo, konkurse dalyvavę tiekėjai neturėjo pareigos pateikti konkrečius tam tikrų institucijų išduotus sertifikatus, siekdami įrodyti atitikimą techninėje specifikacijoje nurodytiems reikalavimams. Nenustatydamas reikalavimo pateikti konkretų dokumentą, atsakovas sudarė sąlygas konkurencijai ir kaip tinkamus įvertinimo tiek AB TEO LT, tiek UAB „CSC Telecom“ pateiktus dokumentus. Teigia, kad AB TEO LT turėjo galimybę konkuruoti ir pasiūlymai iš tiekėjų buvo vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų. Perkančioji organizacija turi teisę savarankiškai spręsti, kokie dokumentai turi būti pateikti, ar pateiktas pasiūlymas atitinka pirkimo sąlygose nurodytus reikalavimus. VPT pranešime išreikšta pozicija yra dėl pirkimo sąlygose numatomų reikalavimų ir susijusi su techninės specifikacijos parengimo būdo pasirinkimu, bet ne su Metrologijos įstatymo ir metrologijos srities poįstatyminių teisės aktų taikymu ir aiškinimu, kaip teigia apeliantas. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris paneigtų pirkimui pateiktą ir jo sąlygas atitinkančią UAB „CSC Telecom“ vadovo deklaraciją dėl sekundinės apskaitos. Pažymėtina, kad tiekėjui, šiuo atveju UAB „CSC Telecom“ tenka atsakomybė už pateiktų dokumentų ir informacijos tikrumą bei teisingumą. Ieškovo nurodytos LAT bylos ratio decidendi skiriasi nuo šios civilinės bylos.

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „CSC Telecom“ prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime teigia, kad apeliantas nepateikė jokių teisinių argumentų, motyvų ar aplinkybių, paneigiančių teismo sprendimą. Pirkimo sąlygose nebuvo nurodytas joks standartas, techninis liudijimas ar bendrosios techninės specifikacijos, susijusios su 1 sekundės apskaita. Atsakovas nereikalavo iš tiekėjų pateikti konkretų dokumentą apie atliktą metrologinę patikrą pokalbių apskaitos sistemai. Perkančiajai organizacijai atsisakius pakeisti (patikslinti) pirkimo sąlygas taip, kaip TEO LT, AB to siekė, toks atsisakymas galėjo būti ginčijamas VPĮ nustatyta tvarka. Ieškovas atsisakymo neginčijo ir reikalavimo panaikinti, papildyti ar kitaip pakeisti (patikslinti) pirkimo sąlygos nepateikė. VPĮ neįpareigoja perkančiosios organizacijos atmesti pirkimui pateikto pasiūlymo, jei pirkimo objektas apibūdintas funkciniais reikalavimais, nereikalaujant standartų, techninių liudijimų ar kt. panašių dokumentų. VPT 2010 m. birželio 19 d. pateiktas pranešimas yra teisėtai priimtas ir galimas, juo labiau, kad jis perkančiosioms organizacijoms nėra privalomas, kaip nėra privalomas ir vėlesnis 2010 m. rugpjūčio 4 d. pranešimas. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris paneigtų pirkimui pateiktą ir jo sąlygas atitinkančią UAB „CSC Telecom“ vadovo deklaraciją dėl sekundinės apskaitos. UAB „CSC Telecom“ visus pokalbius apskaito sekundžių tikslumu. Nei Valstybinė metrologijos tarnyba, nei Lietuvos metrologijos inspekcija nėra uždraudusi apskaityti pokalbių tokiu tikslumu. Ieškovo nurodytos LAT bylos ratio decidendi skiriasi nuo šios civilinės bylos. Šioje byloje nėra ginčo dėl tiekėjų lygiateisiškumo, diskriminavimo, racionalaus biudžeto lėšų panaudojimo ir pan. Teismas įvertino visus ieškovo argumentus. Reikalavimas pateikti dokumentus apie metrologinę operatoriaus pokalbių apskaitos sistemos patikrą pašalintų iš fiksuotojo telefono ryšio paslaugų viešųjų pirkimų bet kokią konkurenciją, užkirstų kelią perkančiosioms organizacijoms įsigyti judriojo telefono ryšio paslaugas, nes joks kitas operatorius, išskyrus ieškovą, neturi metrologinės patikros atitikties įvertinimo akto ar jam prilyginamo dokumento.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimas naikintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - VPĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta perkančiosios organizacijos pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Pagal šio straipsnio 2 dalį pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje, susijusioje su viešųjų pirkimų principų aiškinimu ir taikymu, nuosekliai pažymi, kad perkančioji organizacija turi užtikrinti, jog, atliekant viešo konkurso procedūras ir nustatant laimėtoją, bus laikomasi lygiateisiškumo, dalyvių ir jų pasiūlymų nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Šių principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti atliekamo viešo konkurso tikslai ir bus išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešo konkurso procedūroje. Taigi viešųjų pirkimų principų laikymasis ir tinkamas jų taikymas nėra tik besąlyginė perkančiųjų organizacijų pareiga laikytis VPĮ 3 straipsnio nuostatų, bet ir viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas.

Nesutikdamas su atsakovo Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimu, kuriuo buvo nustatyta Konkurso dalyvių pasiūlymų eilė ir UAB „CSC Telecom“ pasiūlymas pripažintas laimėjusiu Konkursą, bei su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo tokį atsakovo sprendimą teismas iš esmės pripažino pagrįstu ir teisėtu, ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų, racionalaus biudžeto lėšų panaudojimo ir kt. Pasak apelianto, lygiateisiškumo principas gali būti suprantamas tik kaip galimybė konkuruoti vienodomis sąlygomis tarp ūkio subjektų, kurie laikosi įstatymo reikalavimų, įskaitant ir Metrologijos įstatymo bei poįstatyminių šios srities teisės aktų. Teigia, kad tik esant skaidriai, aiškiai ir atsakingos institucijos patikrintai pokalbių laiko apskaitos sistemai ir teisingai vartotojo mokėtinai kainai, gali būti užtikrintas racionalus biudžeto lėšų panaudojimas.

VPĮ 39 straipsnio, reglamentuojančio tiekėjų pateiktų pasiūlymų vertinimą ir palyginimą, 2 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti, jeigu pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir atsakovo patvirtintų Fiksuoto telefono ryšio paslaugų ir telekomunikacinės įrangos viešojo pirkimo supaprastinto atviro konkurso sąlygų 9.7.4 punkte.

Šioje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl tos aplinkybės, ar trečiojo asmens UAB „CSC Telecom“ konkursui pateiktas pasiūlymas atitiko pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus ir ar atsakovas turėjo pagrindą jį vertinti bei lyginti kartu su ieškovo pateiktu pasiūlymu. Iš ieškovo ieškinyje bei apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų akivaizdu, kad ieškovas šioje byloje pareikštus reikalavimus grindžia ta aplinkybe, kad, jo įsitikinimu, trečiojo asmens pateiktas pasiūlymas neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, o konkrečiai Konkurso sąlygų 1 priedo II punkto „Reikalavimai fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikimui“ lentelės 4 punkte nustatyto reikalavimo, ir turėjo būti atmestas. Pasak ieškovo, trečiojo asmens siūloma paslauga būtų teikiama, nesilaikant įstatymo reikalavimų, todėl tokio pasiūlymo vertinimas kartu su ieškovo pateiktu pasiūlymu, kuris, pasak ieškovo, pateiktas laikantis įstatymo reikalavimų, prieštarauja lygiateisiškumo principui ir neužtikrina racionalaus biudžeto lėšų panaudojimo.

Pagal VPĮ 25 straipsnio 1 dalies nuostatą, perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Šioje byloje nagrinėjamo viešojo pirkimo objekto - fiksuoto telefono ryšio paslaugų ir telekomunikacinės įrangos - savybės buvo apibūdintos būtent Konkurso sąlygų 1 priede ,,Techninė specifikacija“, kurios II punkte buvo nustatyti reikalavimai perkamų fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikimui. Be kitų reikalavimų paslaugų teikimui, perkančioji organizacija nustatė, kad tiekėjas turi užtikrinti 1 sekundės pokalbių trukmės apskaitą (II p. 4 reikalavimas - pokalbių trukmės apskaita).

Šioje byloje taip pat nustatyta, kad, atsakydamas į ieškovo prašymą patikslinti Konkurso sąlygas, o konkrečiai techninėje specifikacijoje nustatytą reikalavimą dėl pokalbių trukmės apskaitos (b.l. 36), atsakovas šią Konkurso sąlygą patikslino, papildydamas ją sakiniu: ,,Tiekėjas turi pateikti tai patvirtinančius dokumentus“ (b.l. 38). Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra. Taigi, toks konkurso sąlygų patikslinimas reiškia, kad atsakovas, kaip perkančioji organizacija, pirkimo dokumentuose įtvirtino reikalavimą teikiamai paslaugai ir tiekėjų teikiamam pasiūlymui, pagal kurį tiekėjai privalo užtikrinti, jog teikiamos telefoninio ryšio paslaugos (pokalbių) apskaita bus atliekama 1 sekundės pokalbio trukmės tikslumu, o, teikdami pasiūlymus, tokios apskaitos užtikrinimui įrodyti tiekėjai turi pateikti tai įrodančius dokumentus.

Byloje taip pat nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB ,,CSC Telecom“, teikdamas pasiūlymą, kaip dokumentą, įrodantį, jog bus užtikrinta jo siūlomos telefoninio ryšio paslaugos apskaita 1 sekundės pokalbio trukmės tikslumu, pateikė savo administracijos vadovo pasirašytą 2010 m. kovo 23 d. raštą (b.l. 63), kuriame nurodyta, kad, vadovaujantis fiksuoto ryšio teikimo paslaugų sutartimi, patvirtinta UAB ,,CSC Telecom“ direktoriaus Maksimo Staškūno, pokalbių apskaita vykdoma vienos sekundės tikslumu. Atsakovo viešųjų pirkimų komisija trečiojo asmens UAB ,,CSC Telecom“ pasiūlymą pripažino atitinkančiu Konkurso sąlygų reikalavimus. O tai reiškia, kad šį trečiojo asmens administracijos vadovo raštą atsakovas pripažino tinkamu dokumentu, įrodančiu, jog šis tiekėjas užtikrins 1 sekundės tikslumo telefoninių pokalbių trukmės apskaitą. Šioje byloje pareikštu ieškiniu ginčydamas tokį atsakovo spendimą, ieškovas teigė, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai imperatyviai nurodo, jog telefoninių pokalbių laiko apskaitos sistemos turi būti metrologiškai įteisintos ir nustatytais laiko intervalais būtų atliekama šių sistemų metrologinė patikra, todėl bet koks dokumentas, išduotas ne Valstybinės metrologijos tarnybos ar kurios nors Europos Sąjungos valstybės įsteigtos paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos, yra neteisėtas. Taigi, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, tarp šioje byloje dalyvaujančių asmenų kilo ginčas dėl to, ar trečiojo asmens UAB ,,CSC Telecom“ teikiamos paslaugos (siūlomos perkančiajai organizacijai) atitinka konkurso sąlygų techninę specifikaciją, ar jo pateiktas dokumentas (trečiojo asmens administracijos vadovo pasirašytas raštas) yra tinkamas dokumentas, kuris galėtų patvirtinti teikiamos paslaugos - telefoninio ryšio - apskaitą, užtikrinant pokalbio apskaitą 1 sekundės pokalbio trukmės tikslumu.

Išnagrinėjęs bylą iš esmės, pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo argumentus, kuriais pastarasis įrodinėjo, kad trečiasis asmuo, nepateikęs Valstybinės metrologijos tarnybos ar kurios nors Europos Sąjungos valstybės įsteigtos paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos išduoto telefoninių pokalbių laiko apskaitos sistemos tipo patvirtinimo sertifikato, neatitiko techninės specifikacijos 4 punkto reikalavimų, ir padarė išvadą, kad, pateikęs savo administracijos vadovo (direktoriaus) 2010 m. kovo 23 d. patvirtinimą, trečiasis asmuo įvykdė minėtą techninės specifikacijos reikalavimą ir todėl atitiko konkurso sąlygas. Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės pripažino, kad paties tiekėjo patvirtinimas, jog pokalbių apskaitą jis vykdo vienos sekundės tikslumu, yra tinkamas dokumentas, įrodantis jo teikiamos paslaugos atitikimą konkurso sąlygose nustatytam reikalavimui. Tačiau su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutikti negalima.

Būdai, kuriais yra parengiama techninė specifikacija, yra nurodyti VPĮ 25 straipsnio 3 dalyje, kurioje taip pat yra įtvirtinta nuostata, kad techninė specifikacija parengiama nepažeidžiant privalomų nacionalinių techninių reikalavimų tiek, kiek jie neprieštarauja Bendrijos teisei.

Visuomeninius santykius, susijusius su elektroninių ryšių paslaugomis, reglamentuoja Elektroninių ryšių įstatymas. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 14 ir 72 dalių nuostatas, fiksuoto telefono ryšio paslaugos priskiriamos elektroninio ryšio paslaugoms. Taigi, visuomeninius santykius, susijusius su paslaugomis, kurių viešąjį pirkimą vykdo atsakovas, reglamentuoja Elektroninių ryšių įstatymas. Pagal šio įstatymo 34 straipsnio 10 dalies nuostatą, abonento prašymu viešojo telefono ryšio teikėjai turi sudaryti galimybę abonentui pasirinkti mokėjimo planą, kuriame viešojo telefono ryšio paslaugų apmokestinimas būtų vykdomas naudojant sekundinę apskaitą, išskyrus tuos atvejus, kai viešojo telefono ryšio teikėjas duomenų perdavimo apskaitą vykdo pagal perduotų duomenų kiekį. Pasirinkus tokį mokėjimo planą, paslaugų teikėjas, apskaičiuojantis paslaugų kainą pagal suteiktų paslaugų kiekį, įskaitant paslaugų teikimo trukmę, neapmokestina paslaugų, kurių kiekis mažesnis ir (ar) trukmė trumpesnė negu paslaugų kiekio apskaitos sistemos paslaugų kiekio fiksavimo paklaida, kuri yra nurodyta matavimo priemonės - paslaugų kiekio apskaitos sistemos - tipo patvirtinimo pažymėjime, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos (Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-1160, 43 p.).

Matavimo priemonėms, kurios naudojamos, nustatant prekių, energijos, paslaugų kiekį ir vertę tiesioginio pardavimo sandoriuose tarp pirkėjo ir pardavėjo bei atsiskaitant už suteiktas paslaugas ir prekes, kai nuo jų kiekio matavimo priklauso kaina, taikomas teisinis metrologinis reglamentavimas (LR Metrologijos įstatymo 15 str. 1 d.). Matavimo priemonės, neturinčios atitikties metrologiniams reikalavimams įvertinimo, gali būti naudojamos tik asmeniniams tikslams ir teisinei metrologijai nepriskirtose veiklos srityse (Metrologijos įstatymo 13 str. 3 d.).

Taigi, metrologinis reglamentavimas taikomas ir matavimo priemonėms, kuriomis matuojama paslaugos teikimo trukmė. Kadangi nagrinėjamo viešojo pirkimo sąlygose buvo nustatyta, kad teikiamų fiksuoto telefoninio ryšio paslaugų trukmė turi būti apskaitoma - turi būti užtikrinta 1 sekundės tikslumo pokalbių trukmės apskaita, tai matavimo priemonėms, kuriomis tokia apskaita vykdoma, taip pat yra taikomas metrologinis teisinis reglamentavimas (LR Metrologijos įstatymo 16 str. 1 d.). Teisinį metrologinį reglamentavimą Lietuvos Respublikoje atlieka Valstybinė metrologijos tarnyba, o matavimo priemonių metrologinį įvertinimą atlieka ir atitiktį patvirtinančius dokumentus išduoda šios tarnybos paskirtoji įstaiga (Metrologijos įstatymo 2 str. 26 d., 10 str.).

Šių Lietuvos Respublikos įstatymuose bei poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtintų teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad dokumentas, įrodantis, jog fiksuoto telefono ryšio paslaugą siūlantis tiekėjas užtikrins 1 sekundės tikslumo pokalbių trukmės apskaitą, gali būti tik ir imperatyviai Metrologijos įstatyme nurodytas dokumentas - metrologinės patikros įvertinimas (sertifikatas). Priešingu atveju, pripažinus, kad pokalbių trukmės apskaitos 1 sekundės tikslumu užtikrinimą įrodantis pakankamas dokumentas yra paties paslaugos tiekėjo patvirtinimas, jog bus vykdoma tokia apskaita, nesant įstatymo nustatyta tvarka atlikto apskaitos priemonių įvertinimo, tai reikštų, kad siūlomos fiksuoto ryšio paslaugos apskaita bus vykdoma priemonėmis, kurių naudoti įstatymas neleidžia, todėl nebus užtikrinta tinkama tokios apskaitos kontrolė ir negalima bus nustatyti suteiktų paslaugų realios apimties (vykdytų pokalbių trukmės) bei tikrosios šių paslaugų kainos. Nesant galimybės nustatyti realios suteiktųjų paslaugų kainos, pateikto pasiūlymo vertinimas pagal Konkurso sąlygose nustatytą mažiausios kainos kriterijų (Konkurso sąlygų 10.1 p.) nebūtų tikslus ir teisingas ir išaiškinti, kurio konkurse dalyvaujančio tiekėjo pasiūlymo kaina iš tiesų yra mažiausia, nebūtų galima. Taigi nustatyti, ar tokiu atveju racionaliai būtų naudojamos paslaugai pirkti skirtos biudžeto lėšos, taip pat nebūtų galima.

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas pasirinko supaprastinto atviro konkurso būdu siekiamų įsigyti fiksuoto telefono ryšio paslaugų techninės specifikacijos apibūdinimo būdą, įtvirtintą VPĮ 25 straipsnio 3 dalies 2 punkte, kuris įvardino tik siekiamų įsigyti paslaugų funkcinius reikalavimus, tačiau nereikalavo iš tiekėjo jokių konkrečių sertifikatų ar atitikties aktų pateikimo, bei šios aplinkybės pagrindu padarė išvadą, kad tiekėjai (tiek ieškovas, tiek ir trečiasis asmuo) neturėjo pareigos pateikti konkrečius tam tikrų institucijų išduotus sertifikatus. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas neginčijo atsakovo paskelbto techninės specifikacijos parengimo būdo.

Iš tiesų, pirkimo dokumentuose, ir konkrečiai techninės specifikacijos II punkto ,,Reikalavimai fiksuoto ryšio telefono paslaugų teikimui“ 4 reikalavime dėl pokalbių trukmės apskaitos bei jo patikslinime, nebuvo nustatyta, kokie dokumentai, įrodantys pokalbių trukmės apskaitos užtikrinimą turi būti pateikiami, o šios Konkurso sąlygos ieškovas neginčijo - reikalavimo dėl šios sąlygos panaikinimo nepareiškė. Tačiau vien ši aplinkybė neleidžia daryti išvados, kad tinkamais ir pakankamais dokumentais gali būti pripažįstami vien pačių tiekėjų patvirtinimai.

Pagal VPĮ 25 straipsnio 5 ir 7 dalių nuostatas, kai perkančioji organizacija techninėje specifikacijoje nurodo objekto norimo rezultato apibūdinimo ar funkcinius reikalavimus, dalyvis savo pasiūlyme bet kokiomis perkančiajai organizacijai tinkamomis priemonėmis įrodo, kad jo siūlomos technines specifikacijas atitinkančios prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiosios organizacijos keliamus norimo rezultato ir funkcinius reikalavimus. Tinkamos priemonės gali būti gamintojo techniniai dokumentai arba paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos atlikto bandymo protokolas. Paskelbtąja (notifikuota) įstaiga laikoma Europos standartus atitinkanti bandymų ir kalibravimo laboratorija, sertifikavimo ir inspektavimo institucija. Perkančioji organizacija turi priimti kitose Europos Sąjungos šalyse įsteigtų paskelbtųjų (notifikuotų) įstaigų sertifikatus. Kadangi, kaip jau minėta, matavimo priemonėms, kuriomis turi būti vykdoma perkamos paslaugos (telefoninių pokalbių) apskaita, taikomas metrologinis reglamentavimas, tai, kaip pagrįstai nurodo apeliantas, tinkamos priemonės, kuriomis tiekėjas gali įrodyti, kad jo teikiamas pasiūlymas atitinka aptariamą Konkurso sąlygų reikalavimą: kad jis užtikrins 1 sekundės tikslumo pokalbių trukmės apskaitą, gali būti tik Lietuvos arba Europos Sąjungos notifikuotos (paskelbtos) įstaigos išduotas sertifikatas.

Pažymėtina, kad aplinkybę, jog telefoninio ryšio paslaugoms turi būti atliktas teisinis metrologinis patvirtinimas, t.y. patvirtintas matavimo priemonės (matavimo sistemos) tipas ir nustatytu periodiškumu atliekama patikra, patvirtina ir Valstybinės metrologijos tarnybos 2009 m. balandžio 10 raštas Nr. S-230-(1.13.) (b.l. 37). Šiuo raštu taip pat patvirtinama, kad įmonė, teikianti fiksuoto telefono ryšio paslaugas, privalo turėti Valstybinės metrologijos tarnybos įsakymą dėl tipo patvirtinimo ir tipo patvirtinimo sertifikatą, ir bet koks kitoks dokumentas, išduotas ne šios tarnybos, yra neteisėtas.

Pagal Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatą, Lietuvos metrologijos inspekcijos pareigūnai, atlikdami metrologinę priežiūrą, turi teisę uždrausti naudoti ar tiekti rinkai matavimo priemones, jeigu laiku nepašalinamas pažeidimas.

Iš byloje esančio Lietuvos metrologijos inspekcijos 2010 m. kovo 19 d. rašto (b.l. 49) matyti, kad šios tarnybos pareigūnams patikrinus, kaip trečiasis asmuo UAB ,,CSC Telecom“ laikosi teisinės metrologijos reikalavimų, teikiant fiksuoto telefono ryšio paslaugą ir naudojant telefoninių pokalbių faktinei trukmei nustatyti laiko apskaitos sistemą, buvo nustatyta, jog yra naudojama metrologiškai nepatvirtinta pokalbių trukmės apskaitos sistema ir duotas nurodymas kreiptis į Metrologijos tarnybą dėl pokalbių laiko apskaitos sistemos metrologinio patvirtinimo. Taigi, šis rašytinis įrodymas patvirtina, kad trečiasis asmuo iš esmės ir negalėjo pateikti įstatyme numatyto dokumento, įrodančio tinkamos teikiamos pokalbių paslaugos apskaitos užtikrinimą, nes jo naudojama sistema nebuvo metrologiškai įvertinta, o aplinkybė, kad naudoti šią sistemą jam nebuvo uždrausta, nereiškia, kad, teikdamas telefoninių pokalbių paslaugą, trečiasis asmuo, nepašalinęs Metrologijos inspekcijos nurodytų trūkumų, galėjo šią sistemą teisėtai naudoti pokalbių trukmei apskaityti.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Viešųjų pirkimų tarnybai (toliau tekste VPT) pagal kompetenciją yra suteikta teisė konsultuoti perkančiąsias organizacijas ir tiekėjus ar organizuoti jų konsultavimą pirkimo klausimais (VPĮ 8 str. 2 d. 8 p.). Taigi, šios tarnybos rekomendacijos perkančiosioms organizacijoms, tuo labiau ginčą dėl viešojo pirkimo nagrinėjančiam teismui, nėra privalomos. Todėl aplinkybė, kad VPT savo 2010 m. birželio 19 d. pranešime perkančiosioms organizacijoms rekomendavo iki 2011 m. liepos 1 d. nereikalauti iš tiekėjų metrologinės patikros sertifikato, skelbiant fiksuoto telefoninio ryšio paslaugų pirkimus, esminės teisinės reikšmės šiam ginčui negali turėti, tuo labiau, kad nagrinėjamu atveju Konkurso sąlygose buvo numatyta, jog pirkimo sutartis galioja 36 mėnesius (konkurso sąlygų p. 3.14), taigi jos galiojimo terminas baigsis žymiai vėliau, negu 2011 m. liepos 1 d. Esant tokiai situacijai, kai perkančioji organizacija konkurso metu tokio sertifikato nereikalautų iš pirkime dalyvaujančių tiekėjų, o iki minėtos datos Konkursą laimėjęs tiekėjas tokio sertifikato nepateiktų, perkančioji organizacija būtų priversta sutartį nutraukti ir skelbti naują konkursą.

Taigi, pagrįstas yra apelianto teiginys, kad lygiateisiškumo principas gali būti suprantamas tik kaip galimybė konkuruoti vienodomis sąlygomis tarp ūkio subjektų, kurie laikosi įstatymo reikalavimų, įskaitant ir Metrologijos įstatymo bei poįstatyminių šios srities teisės aktų ir kad tik esant skaidriai, aiškiai ir atsakingos institucijos patikrintai pokalbių laiko apskaitos sistemai ir teisingai vartotojo mokėtinai kainai, gali būti užtikrintas racionalus biudžeto lėšų panaudojimas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi šioje nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad atsakovas, kaip perkančioji organizacija, sprendimą, kuriuo pripažino, kad trečiojo asmens UAB ,,CSC Telecom“ pateiktas pasiūlymas atitinka Konkurso sąlygų reikalavimus, o konkrečiai Konkurso sąlygų 1 priedo II punkto „Reikalavimai fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikimui“ lentelės 4 punkte nustatytą reikalavimą, priėmė, tinkamai neįvertinęs šioje nutartyje paminėtų Viešųjų pirkimų įstatymo, Metrologijos įstatymo bei kitų teisės aktų normų, todėl jos priimtas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, netinkamai įvertino reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, todėl padarė įstatymu bei bylos duomenimis nepagrįstas išvadas ir bylą iš esmės išnagrinėjo neteisingai ir tai yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Nustačiusi, kad trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „CSC Telecom“ pasiūlymas neatitiko atsakovo paskelbto viešojo pirkimo supaprastinto atviro konkurso ,,Fiksuoto telefono ryšio paslaugoms ir telekomunikacinei įrangai pirkti“ sąlygose nustatyto reikalavimo ir perkančioji organizacija tokį pasiūlymą privalėjo atmesti, teisėjų kolegija, panaikinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškinį tenkina iš dalies ir panaikina atsakovo Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos 2010 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. 2R-1.22-366 dalį, kuria atsakovo viešojo pirkimo komisija nustatė Konkurso dalyvių pasiūlymų eilę ir UAB „CSC Telecom“ pasiūlymą pripažino laimėjusiu Konkursą.

Atsižvelgdama į ieškovo pareikštą reikalavimą įpareigoti atsakovą pakoreguoti preliminarią pasiūlymų eilę, įrašant TEO LT, AB pirmu numeriu pirkimui pateiktų pasiūlymų preliminarioje eilėje, teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimai dėl preliminarios pasiūlymų eilės sudarymo bei tiekėjo pripažinimo laimėjusiu viešojo pirkimo konkursą priklauso perkančiosios organizacijos prerogatyvai. Tuo tarpu teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškinį dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ir/ ar sprendimų, turi teisę priimti vieną iš šių sprendimų: panaikinti ar pakeisti perkančiosios organizacijos sprendimus, kurie neatitinka VPĮ reikalavimų, įpareigoti atlyginti žalą, pripažinti negaliojančia pirkimo sutartį ar taikyti alternatyvias sankcijas (VPĮ 93 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, panaikinus perkančiosios organizacijos sprendimą, kuriuo sudaryta Konkurso dalyvių pasiūlymų eilė ir vienas iš tiekėjų - šiuo nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo UAB ,,CSC Telekom“ - pripažintas laimėjusiu Konkursą, perkančioji organizacija turi atnaujinti pirkimo procedūras nuo tos stadijos, kurioje buvo konstatuotas VPĮ imperatyvų pažeidimas. Perkančioji organizacija, atsižvelgdama į šiame teismo sprendime nustatytas aplinkybes, turi iš naujo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus ir vykdyti atitinkamas procedūras, priimdama atitinkamus sprendimus dėl Konkurse dalyvavusių tiekėjų pasiūlymų vertinimo ir Konkursą laimėjusio tiekėjo nustatymo.

Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir iš dalies patenkinus ieškovo apeliacinį skundą bei ieškinį, jam iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintai ieškinio ir apeliacinio skundo reikalavimų daliai (CPK 79, 93 str., b.l. 10, 163).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Panaikinti atsakovo Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos 2010 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. 2R-1.22-366 dalį, kuria atsakovo viešųjų pirkimų komisija nustatė Konkurso dalyvių pasiūlymų eilę ir UAB „CSC Telecom“ pasiūlymą pripažino laimėjusiu Konkursą.

Priteisti iš atsakovo Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos 266 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui akcinei bendrovei Teo LT.

Teisėjai Algirdas GailiūnasNijolė PiškinaitėDonatas Šernas