Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-08-18 · Civilinė byla Nr. 2-5705-905/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-08-18
Bylos Nr.
2-5705-905/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-47912-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vitalijus Abramovičius
Ieškovas
A. G.
Atsakovas
J. P.
Advokatai
Daiva Vaškelienė
Kategorijos
Bylos Nr. 2-5705-905/2017Proceso Nr. 2-68-3-47912-2016-1(S)Procesinio sprendimo kategorijos:2.6.10.5.2.16; 2.6.10.8; 2.6.10.9
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei A. U.,vertėjaujant teismo vertėjai Svetlanai Minakovai,dalyvaujant ieškovui A. G.,atsakovui J. P. ir jo atstovei advokatei Daivai Vaškelienei,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. (A. G.) ieškinį atsakovui J. P. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 43 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu dėl padaryto nusikaltimo, kai 2016 m. gegužės 15 d. bendrabučio koridoriuje kilus žodiniam konfliktui, tyčia spyrė ieškovui, kuris griuvo trenkdamasis į grindis ir patyrė sveikatos sužalojimų, kurie įvertinti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Anot ieškovo, dėl nurodyto nusikaltimo jis patyrė neturtinę žalą: dėl patirtų sužalojimų jis 2016 m. gegužės 17-27 dienomis buvo komos būsenoje; 2016 m. gegužės 18 d. jam atlikta operacija, kurios metu buvo atverta kaukolės ertmė ir pašalinti susikaupę kraujo krešuliai; vėliau, kai sveikatos būklė stabilizavosi, ieškovas buvo nukreiptas reabilitaciniam gydymui. Ieškovo teigimu, dėl fizinio smurto panaudojimo jis patyrė skausmą, šoką, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, buvo pakenkta jo reputacijai tarp pažįstamų bei šeimos narių, sumažėjo bendravimo galimybės. Nors reabilitacinis gydymas šiuo metu jau neskiriamas, tačiau ieškovas vis dar vartoja gydytojų paskirtus vaistus, lankosi pas gydytojus. Dėl sužalojimų ir ištikusios komos ieškovui susilpnėjo atmintis, sumažėjo darbingumo lygis, patirti sužalojimai nepataisomi. Anot ieškovo, neigiamus padarinius jis jaus dar ilgai ir tai lems jo gyvenimo kokybės sumažėjimą. Ieškovas nurodė, kad jis nieko neatsimena apie 2016 m. gegužės 15 d. įvykį, jo aplinkybes. Ieškovo teigimu, reikalaujamą neturtinės žalos sumą nurodė advokatas.

Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Anot atsakovo, 2016 m. gegužės 15 d. jis atėjo į bendrabutį pas pažįstamą pakalbėti dėl kambario nuomos. Į kambarį atėjęs neblaivus ieškovas pradėjo rūkyti. Atsakovui paprašius ieškovo nerūkyti, kilo konfliktas, atsakovas išvedė ieškovą į koridorių. Atsakovo teigimu, ieškovui pargriuvus, jis stengėsi padėti ieškovui, nuvedė jį į kambarį. Atsakovas pažymėjo, kad jis išlaiko du nepilnamečius vaikus, dirba už minimalų atlyginimą, todėl neturi galimybių mokėti ieškovo reikalaujamos sumos. Be to, atsakovo nuomone, ieškovo argumentai abstraktūs-teoriniai. Ieškovas dar nuo 2013 m. buvo registruotas darbo biržoje, todėl atsakovas niekaip neprisidėjo prie ieškovo darbo praradimo ir negalėjimo įsidarbinti. Atsakovas pabrėžė, kad nors nuosprendyje ir nustatyta atsakovo tyčia, tačiau nustatyta ir tai, jog pats ieškovas išprovokavo atsakovo veiksmus, todėl priteistina suma mažintina arba ieškinys iš viso turėtų būti atmetamas. Atsakovas sutiko, kad ieškovas patyrė momentinį skausmą, bet ne ilgalaikius neigiamus padarinius.

Nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas

Baudžiamojoje byloje Nr. 1-2434-929/2016 priimtu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu, be kita ko, nuspręsta J. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje. Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai). Vadovaudamasis nurodyta CPK norma, taip pat atsižvelgdamas į šioje byloje šalių pateiktus argumentus ir įrodymus, teismas vertina kaip pakankamai įrodytas faktines aplinkybes, nustatytas 2016 m. lapkričio 4 d. nuosprendyje, t. y., kad:

- atsakovas 2015 m. gegužės 15 d. apie 23 val., bendrabučio, esančio Vilniuje, Birutės g. 56, koridoriuje, kilus žodiniam konfliktui, koja tyčia spyrė ieškovui į dešinį šoną, padarydamas poodinę kraujosruvą pilvo sienoje dešinio pošonkaulio srityje – sužalojimą vertinamą kaip nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl ko nukentėjusysis griuvo trenkdamasis galva į grindis ir patyrė kaukolės skliauto dešinės pusės (momenkaulio ir smilkinkaulio žvyno) linijinį lūžį, perėjusį į pamato priekinę daubą ir kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiojo smegenų pusrutulio kaktinės, momeninės ir smilkininės skilčių paviršiuje ir į kaktines smegenų skiltis, tarp smegenų pusrutulių ir po voratinkliniu smegenų dangalu, t. y. sužalojimus, kurie vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, ir taip tyčia sunkiai sutrikdė ieškovo sveikatą;

- kilusio konflikto metu ieškovas delnu sudavė atsakovui į veidą, o šis po to iš karto spyrė ieškovui į šoną, tada ieškovas griuvo visu kūnu aukštielninkas ant grindų;

- atsakovo tyčia apėmė kilusius padarinius, t. y. jis numatė, kad dėl jo veiksmų ieškovui bus sutrikdyta sveikata, tačiau šių padarinių nedetalizavo;

- nusikaltimo padarymui įtakos turėjo provokuojantis ieškovo elgesys;

- konfliktą, kurio metu sužalotas ieškovas, pradėjo pats ieškovas, kuris, būdamas neblaivus, atėjo į S. B. kambarį, sudavė smūgį atsakovui. Prieš ieškovą panaudotas smurtas nebuvo intensyvus – atsakovas vieną kartą jam spyrė koja, kilusias pasekmes (griuvimą trenkiantis galva į grindis bei kaukolės skliauto lūžį) iš dalies lėmė ir ieškovo girtumas.

Viena vertus, šios nuosprendyje nustatytos faktinės aplinkybės pakankamai įrodo, kad ieškovo sveikata buvo sutrikdyta dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (spyrio koja) ir kad atsakovo veiksmai atlikti tyčia. Darytina išvada, kad šiuo atveju įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai ir kaltė, kaip Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalyje, 6.248 straipsnio 1, 2, 3 dalyse įtvirtintos sąlygos civilinės atsakomybės taikymui. Kita vertus, baudžiamojoje byloje nebuvo nagrinėjamos ir juolab nustatinėjamos aplinkybės dėl ieškovo patirtos neturtinės žalos fakto, jos dydžio ir priežastinio ryšio tarp tokios žalos, jos dydžio ir atsakovo neteisėtų veiksmų.

Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais; teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Aiškindamas ir taikydamas šias Civilinio kodekso nuostatas, kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, kad neturtinė žala padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Ji pasireiškia žmogaus psichinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais, yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais, kaip tai galėtų būti padaryta, pavyzdžiui, dėl daikto sugadinimo, yra sudėtinga. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie pat įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Neturtinės žalos atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikties visuotinai priimtiems moralės ir etikos vertinimams kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010).

Vadovaudamasis nurodytomis Civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatomis bei atsižvelgdamas į jų aiškinimo ir taikymo taisykles, teismas, viena vertus, vertina kaip įrodytus ieškovo argumentus, kad jis patyrė neturtinę žalą, kaip tokią, dėl atsakovo neteisėtų-nusikalstamų veiksmų. Teismo vertinimu, pakankamai akivaizdi ir todėl pripažintina visiems žinoma aplinkybė (CPK 182 straipsnio 1 punktas), kad sveikatą yra itin svarbi ir reikšminga kiekvieno žmogaus neturtinė vertybė, kurios sužalojimas-netekimas dėl kitų asmenų atlikto nusikaltimo, paprastai, sukelia didelių neigiamų padarinių, nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, sukrėtimų, pažeminimą ir kt. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į ieškovo pateiktą pažymą apie jo darbingumo lygį (b. l. 36), taip pat į medicinos dokumentų išrašą/siuntimą (b. l. 48), iš kurio matyti dėl sveikatos sutrikdymo kilę padariniai. Kita vertus, šie nurodyti, taip pat ir visi kiti ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina, kad ieškovo patirta neturtinė žala turi būti įvertinta ieškovo nurodoma 43 000 Eur suma. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš to paties 2017 m. gegužės 9 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, jog paskutinis ligos eigos įrašas atliktas 2017 m. kovo 23 d. nurodant, jog „neįgalumas nepatvirtintas“. Medicininių dokumentų ar kitokių rašytinių įrodymų apie dabartinę sveikatos būklę (iki šiol išlikusius sveikatos sutrikimus) ieškovas nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad dėl atsakovo neteisėtų-nusikalstamų veiksmų kilę ieškovo sveikatos sužalojimai (jų padariniai) šiuo metu yra gerokai sumažėję, juolab kad nuo 2017 m. kovo 16 d. ieškovas pripažintas kaip darbingas (b. l. 36). Be to, sutiktina su atsakovo argumentais, kad ieškovas jau 2013 metais, t. y. gerokai anksčiau iki 2016 m. gegužės 15 d. įvykio, buvo registruotas darbo biržoje. Teismo vertinimu, ieškovo žodiniai paaiškinimai nepatvirtino jo pozicijos, kad ieškovas darbą prarado ir kad šiuo metu negali įsidarbinti būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Dėl to atmestini kaip neįrodyti ieškovo argumentai, kuriais apeliuojama į patirtą (ar vis dar patiriamą) neturtinę žalą, kiek tais susiję su ieškovo darbo santykiais.

Sprendžiant tiek dėl neturtinės žalos dydžio, tiek dėl priežastinio ryšio tarp šios žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų, pažymėtina, kad Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Be to, Civilinio kodekso 6.253 straipsnio 1, 5 dalyse nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusiojo asmens veiksmų, t. y. dėl tokių veiksmų, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai; tai gali būti nukentėjusio asmens rizikos prisiėmimas (kad jam būtų padaryta žala). Civilinio kodekso 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato jo kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.

Nurodytų Civilinio kodekso 6.248, 6.253, 6.282 straipsnių nuostatų kontekste atkreiptinas dėmesys į šias 2016 m. lapkričio 4 d. nuosprendyje jau nurodytas nustatytas faktines aplinkybes, kurios nagrinėjamu atveju turi prejudicinę galią, t. y. iš naujo neįrodinėtinos:

- nusikaltimo padarymui įtakos turėjo provokuojantis ieškovo elgesys;

- konfliktą, kurio metu sužalotas ieškovas, pradėjo pats ieškovas, kuris, būdamas neblaivus, atėjo į S. B. kambarį, sudavė smūgį atsakovui. Prieš ieškovą panaudotas smurtas nebuvo intensyvus – atsakovas vieną kartą jam spyrė koja, kilusias pasekmes (griuvimą trenkiantis galva į grindis bei kaukolės skliauto lūžį) iš dalies lėmė ir ieškovo girtumas.

Šios nuosprendyje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina atsakovo argumentus, kad būtent ieškovas inicijavo konfliktą. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovas konfliktą inicijavo ne savo privačioje teritorijoje, o atėjęs pas bendrabučio kaimynę. Be to, konfliktą ieškovas inicijavo būdamas neblaivus. Neblaivus asmuo, inicijuodamas konfliktą, teismo vertinimu, turi prisiimti ir riziką dėl jo inicijuojamo konflikto galimų padarinių (CK 6.253 straipsnio 1, 5 dalys). Pabrėžtina, kad šiuo atveju ieškovo neblaivumas turėjo įtakos ne tik konflikto atsiradimui, bet ir kilusiam sveikatos sužalojimui – nuosprendyje nurodyta, kad ieškovo griuvimą trenkiantis galva į grindis bei kaukolės skliauto lūžį iš dalies lėmė ir ieškovo girtumas. Tai reiškia, kad jeigu ieškovas nebūtų neblaivus, tai jis turėtų galimybę išvengti tiek konflikto, tiek ir griūdamas turėtų galimybę išvengti galvos traumos ir (arba) sumažinti tokios traumos padarinius.

Vertindamas atsakovo veiksmus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, viena vertus, šie veiksmai nors ir nebuvo baudžiamojoje byloje įvertinti kaip būtinoji gintis baudžiamosios teisės prasme, tačiau vertinami šioje civilinėje byloje aptariami veiksmai turi savigynos požymių (CK 1.139 straipsnis). Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovo paaiškinimai (kuriuos iš esmės patvirtina ir 2016 m. lapkričio 4 d. nuosprendyje užfiksuoti S. B. bei T. G. parodymai) pakankamai patvirtina, kad atėjęs pas S. B. ieškovas „elgėsi piktybiškai, kalbėjo piktai“ ir kad ginčo šalims išėjus į koridorių iš pradžių pasigirdo ieškovo rusiškai ištarti žodžiai „kas tu toks“. Be to, nuosprendyje nustatyta, kad pirmasis fizinę jėgą panaudojo būtent ieškovas, kuris ir sudavė smūgį atsakovui. Taigi, nors pagal kilusius padarinius, konstatuotina, jog atsakovo savigynos būdai peržengė savigynos ribas (CK 1.139 straipsnio 2 dalis), tačiau sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, svarbu akcentuoti, jog atsakovo fizinės jėgos panaudojimas buvo atsakomojo pobūdžio ir, pabrėžtina, vienkartinis veiksmas atsakant į ieškovo pirmiau panaudotą jėgą prieš atsakovą. Be to, negalima ignoruoti ir tos aplinkybės (kurią patvirtina atsakovo paaiškinimai ir nuosprendyje užfiksuotos aplinkybės), kad ieškovui parkritus ir susižalojus galvą, atsakovas kartu su kaimynais nunešė ieškovą į jo kambarį. Taigi atsakovas nesiekė sukelti ieškovui (didesnės) žalos, priešingai, iš karto ėmėsi veiksmų galimai žalai sumažinti. Pabrėžtina ir tai, kad 2016 m. lapkričio 4 d. nuosprendyje nenustatyta, kad 2016 m. gegužės 15 d. įvykio metu atsakovas būtų buvęs neblaivus – ši aplinkybė, jeigu ji būtų nustatyta baudžiamojoje byloje būtų vertinama kaip atsakovo atsakomybę sunkinanti. Kadangi ieškovas nurodė, kad 2016 m. gegužės 15 d. įvykio aplinkybių jis neatsimena, o ieškovas paaiškino, kad tą dieną jis nevartojo alkoholio, tai teismas atmeta kaip nepagrįstus-neįrodytus ieškovo teiginius, kad kilusio konflikto metu atsakovas buvo neblaivus.

Dėl atsakovo argumentų, kuriais apeliuojama į jo turtinę padėtį, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Civilinio kodekso 6.282 straipsnio 3 dalį atlygintinos žalos dydis, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, negali būti sumažinamas, kai žala padaroma tyčia. Dėl to, atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 4 d. nuosprendyje konstatuotą atsakovo tyčią, teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus atsakovo argumentus, kuriais apeliuojama į priteistinos žalos mažinimą dėl atsakovo sunkios turtinės būklės. Šiame kontekste nurodytą Civilinio kodekso 6.282 straipsnio 3 dalies nuostatą teismas aiškina ir taiko kaip specialiąją teisės normą, o Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatą (kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į žalą padariusio asmens turtinę padėtį) vertina kaip bendrąją teisės normą (esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai, taikytina specialioji norma).

Įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad paties ieškovo, kaip nukentėjusio asmens, veiksmai ne tik iššaukė konfliktą (piktybiškas elgesys, smūgio atsakovui sudavimas), bet ir prisidėjo prie kilusio sveikatos sužalojimo masto-dydžio (jeigu ieškovas nebūtų neblaivus, tai krisdamas turėtų daugiau galimybių išvengti galvos sutrenkimo į grindis ir juolab kaukolės skliauto lūžio); atsakovo jėgos panaudojimas prieš ieškovą buvo atsakomojo pobūdžio vienkartinis veiksmas ir atsakovas iš karto ėmėsi veiksmų galimai ieškovo žalai (sveikatos sužalojimams) sumažinti. Kadangi ieškovo neturtinės žalos atsiradimą ir šios žalos dydį lėmė iš esmės paties ieškovo tyčiniai veiksmai (konfliktinės situacijos inicijavimas, smūgio sudavimas), be to, kadangi dėl savo būklės (neblaivumo) ieškovui tenka rizika prisiimti galimus jo paties inicijuoto konflikto padarinius, tai ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.248, 6.253, 6.282 straipsniai).

Priimant sprendimą ieškinį atmesti, valstybei iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo jis neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Taigi iš ieškovo priteistina 57,90 Eur išlaidų dėl atsakovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos (b. l. 61,62); nurodyta suma įmokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Taip pat iš ieškovo priteistina 9,13 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; šios įmokos kodas – 5660.

Teismo išvada

Ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovo A. G. (A. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) 57,90 Eur (penkiasdešimt septynis eurus 90 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 9,13 Eur (devynis eurus 13 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vitalijus Abramovičius