Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

J. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs. gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „E.“, (duomenys neskelbtini), teistas:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-13 nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 140 str. 1 d. (dvi veikos) - 70 parų arešto bausme; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-31 nuosprendžiu, pagal BK 140 str. 2 d. – laisvės apribojimu devyniems mėnesiams su įpareigojimais,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 str. 1 d.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. 2015-05-15 apie 23.00 val., bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), ketvirto aukšto koridoriuje, kilus žodiniam konfliktui, koja tyčia spyrė A. G. į dešinį šoną, padarydamas poodinę kraujosruvą pilvo sienoje dešinio pošonkaulio srityje – sužalojimą vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, dėl ko nukentėjusysis griuvo trenkdamasis galva į grindis, bei patyrė kaukolės skliauto dešinės pusės (momentkaulio ir smilkinkaulio žvyno) linijinį lūžį, perėjusį į pamato priekinę daubą ir kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiojo smegenų pusrutulio kaktinės, momeninės ir smilkininės skilčių paviršiuje ir į kaktines smegenų skiltis, tarp smegenų pusrutulių ir po voratinkliniu smegenų dangalu – sužalojimus, vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu ir taip tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. G. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2146/2016(01) nurodyta, kad A. G. nustatyta kaukolės skliauto dešinės pusės (momentkaulio ir smilkinkaulio žvyno) linijinis lūžis, perėjęs į pamato priekinę daubą ir kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiojo smegenų pusrutulio kaktinės, momeninės ir smilkininės skilčių paviršiuje ir į kaktines smegenų skiltis (ypač masyvus kairėje kaktinėje skiltyje), tarp smegenų pusrutulių ir po voratinkliniu smegenų dangalu bei poodinė kraujosruva pilvo dešinėje pošonkaulio srityje, ir antrinis abipusis plaučių uždegimas, mažakraujystė ir afazija bei dešinės pusės hemiparezė. Sužalojimas visumoje ir galvos sužalojimas imant atskirai, dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu ir į smegenis bei kaukolės pamato lūžio atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Poodinė kraujosruva pilvo sienoje dešinio pošonkaulio srityje atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Galvos sužalojimas buvo padarytas nuo pusės paros iki keleto parų prieš operaciją (operacija pradėta 2016-05-18 1.00 val.). Neatmetama, kad tuo pačiu laiku, kai buvo sužalota galva buvo padaryta ir poodinė kraujosruva pilvo sienoje. Sužalojimai padaryti ne mažiau, kaip dviem atskirais trauminiais poveikiais: nemažiau kaip po vieną - galva ir pilvo dešinio pošonkaulio sritis. Pats savo ranka A. G. tokių susižalojimų pasidaryti negalėjo. Galvos sužalojimas galėjo būti padarytas griūvant ir galvos pakaušio dešinės pusės - viršugalvio sritimi atsimušant į kietą buką daiktą (paviršių), pilvo sužalojimas griuvimui ir atsimušimui į kietą buką daiktą nebūdingas ir galėjo būti padarytas kieto buko riboto paviršiaus daikto smūgiu. Ligoninėje 2016-05-17 gyd. chirurgo N. S. parašyta, kad A. G. krūtinės dešinėje matėsi batų žymės. Požymių, kurie nurodytų į konkretų traumavusį daiktą, ar daiktus nenustatyta (b.l. 38, 39).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1666/2016(01) nurodyta, kad J. P. nustatyti šie sužalojimai: kaktos kairės pusės ir kairio smilkinio odos nubrozdinimai, padaryti kietu, briauna turinčiu daiktu (daiktais), galimai prieš 1-3 paras iki apžiūros. Nustatyta kairės ausies sumušimo diagnozė sužalojimu nevertinama, nes nepagrįsta objektyviais duomenimis. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose (asmens sveikatos istorijoje) nėra įrašų apie J. P. nusiskundimus dėl ausų skausmų, klausos pablogėjimo iki 2016-06-01 (b.l. 98,99).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad J. P. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Teismo posėdyje kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies parodė, kad A. G. pirmas ranka jam sudavė į veido sritį, po ko jis užsidengė veidą kaire ranka, nes bijojo antro smūgio, o su dešine sudavė nukentėjusiajam į veidą. Atsidengęs veidą pamatė, kad A. susvyravo, jam susipainiojo kojos, jis prisėdo ant grindų ir atsitrenkė galva į grindis. Taigi, iš esmės kaltinamasis neneigė, kad A. G. ant grindų pargriuvo ir patyrė jam nustatytus sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, po to, kai jis jam sudavė smūgį, tačiau nurodė, kad nespyrė kaltinamajam. Be to, iš kaltinamojo parodymų galima spręsti, kad nukentėjusysis ant grindų nukrito ne nuo jo smūgio, o dėl to, kad jam susipynė kojos. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip jo gynybinę poziciją siekiant sušvelninti savo atsakomybę. Teismas vadovaujasi liudytojos S. B. parodymais, kuri tiesiogiai matė konfliktą tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo. Ši liudytoja parodė, kad A. G. delnu sudavė J. P. į veidą, o šis po to iš karto spyrė A. į šoną, tada A. griuvo visu kūnu aukštielninkas ant grindų. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojos S. B. parodymais, nes nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių teismui manyti, kad ši liudytoja turėtų pagrindą apkalbėti kaltinamąjį J. P.. Priešingai, iš jos pačios bei byloje apklaustų liudytojų parodymų nustatyta, kad būtent su nukentėjusiuoju A. G. S. B. santykiai dažnai būdavo konfliktiški. Be to, liudytojos S. B. parodymus patvirtina ir specialisto išvada Nr. G 2146/2016(01), kurioje nurodyta, kad A. G. buvo nustatyta poodinė kraujosruva pilvo dešinėje pošonkaulio srityje. Pilvo sužalojimas griuvimui ir atsimušimui į kietą buką daiktą nebūdingas ir galėjo būti padarytas kieto buko riboto paviršiaus daikto smūgiu. Ligoninėje 2016-05-17 chirurgo N. S. parašyta, kad A. G. krūtinės dešinėje matėsi batų žymės. Teismo posėdyje apklausti liudytojai A. G. ir D. G. taip pat patvirtino, kad kai nukentėjusysis gulėjo lovoje savo kambaryje, jie matė maždaug delno dydžio kraujoruvą ant jo šono. Šių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis J. P. ne sudavė ranka, bet spyrė A. G. į koja į šoną ir būtent nuo šio smūgio nukentėjusysis pargriuvo bei trenkėsi galva į grindis. Be to iš liudytojos S. B. parodymų nustatyta, kad iš karto po kaltinamojo spyrio koja į šoną, nukentėjusysis visų kūnu aukštielninkas krito ant grindų. Ši aplinkybė, o taip pat ir specialisto išvadoje Nr. G 2146/2016(01) A. G. nustatytų sužalojimų pobūdis paneigia kaltinamojo J. P. aiškinimą, kad nukentėjusiajam susipynė kojos, jis pirma atsisėdo ir tik paskui sėdėdamas griuvo ant grindų.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teismo posėdyje nurodė, kad nukentėjusysis A. G. jam pirmas sudavė ranka į veido sritį. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtino ir liudytoja S. B., kurios parodymais teismas neturi pagrindo netikėti bei specialisto išvadoje Nr. G 1666/2016(01) J. P. nustatyti sužalojimai. Tačiau ši aplinkybė nešalina kaltinamojo atsakomybės už nukentėjusiajam padarytą sunkų sveiktos sutrikdymą, nes nėra jokio pagrindo spręsti, kad J. P., spirdamas nukentėjusiajam į šoną, veikė būtinosios ginties situacijoje. Pats kaltinamasis teismo posėdyje nurodė, kad A. G. jam į veidą sudavė dešinės rankos riešu, toje rankoje laikydamas cigaretę. Todėl akivaizdu, kad smūgis nebuvo stiprus ir nekėlė realios grėsmės J. P. sveikatai ir gyvybei. Teismo posėdyje apklausti liudytojai D. G. ir T. G. parodė, kad būdami gretimame bute jie girdėjo kaip A. G. beldėsi į S. B. buto duris, paskui išgirdo rusiškai sakant „kas tu toks“ ir smūgio bei kritimo garsą. Daugiau jokių konfliktui būdingų garsų negirdėjo. Šių liudytojų parodymai paneigia J. P. parodymus, kad nukentėjusysis jam grasino ir jis turėjo pagrindo bijoti fizinio susidorojimo. Taip pat leidžia atmesti ir prielaidą, kad A. G. galėjo sužaloti kiti asmenys.

Teismo ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis J. P. vieną kartą spyrė A. G. koja į šoną, o sužalojimai, vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, atsirado nukentėjusiajam kritus ir atsitrenkus galva į grindis. Tačiau įvertinęs tai, kad nukentėjusiajam buvo spirta su koja į liemens sritį, ir, atsižvelgiant į nustatytos kraujosruvos podūdį - smūgis buvo gana stiprus, teismas konstatuoja, kad J. P. tyčia apėmė kilusius padarinius, t. y. jis numatė, kad dėl jo veiksmų nukentėjusiajam bus sutrikdyta sveikata, tačiau šių padarinių nedetalizavo. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad J. P. sunkiai sutrikdė A. G. sveiktą veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 135 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį.

Kaltinamojo J. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam J. P., teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarytas smurtinis nusikaltimas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, šis nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia. Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius J. P. – kaltinamasis išsiskyręs, dirba pagalbiniu betonuotoju, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, anksčiau teistas du kartus, taip pat už smurtinius nusikaltimus, baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos, vaiko teisių pažeidimus, alkoholio vartojimą viešoje vietoje ir kt., psichiatrinėse gydymo įstaigose negydytas į priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas. Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam J. P. paskyrus BK 135 str. 1 d. straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį - terminuotą laisvės atėmimą, kurio dydis nustatytinas mažesnis už šios bausmės rūšies vidurkį.

BK 75 str. 1 d. nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamoje byloje svarstydamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą teismas įvertina padaryto nusikaltimo pobūdį – konfliktą, kurio metu buvo sužalotas A. G. pradėjo pats nukentėjusysis, kuris, būdamas neblaivus, atėjo į liudytojos S. B. kambarį, sudavė smūgį J. P.. Prieš jį panaudotas smurtas nebuvo intensyvus – kaltinamasis vieną kartą jam spyrė koja, kilusias pasekmes (griuvimą trenkiantis galva į grindis bei kaukolės skliauto lūžį) iš dalies lėmė ir nukentėjusiojo A. G. girtumas. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis J. P. šiuo metu dirba UAB „E.“. Teismo įsitikinimu, yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam J. P. bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Vadovaujantis BK 75 str. nuostatomis, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, paskiriant įpareigojimus, kurie padėtų pasiekti bausmės tikslus - teismo nustatytu laiku neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi, tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas 4876.94 eurų civilinis ieškinys dėl nukentėjusiojo A. G. gydymo išlaidų atlyginimo (b.l. 51,52) yra pagrįstas civilinio ieškovo pateiktais duomenimis, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai ir priteistinas atlyginti iš kaltinamojo.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam J. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 str.,

nusprendžia:

J. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant J. P. per visą bausmės atidėjimo laikotarpį: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) neišeiti iš savo gyvenamosios vietos nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi; 3) tęsti arba užsiregistruoti darbo biržoje; 4) nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš J. P. 4876.94 eurų Vilniaus teritorinei ligonių kasai nukentėjusiojo A. G. gydymo išlaidoms atlyginti.

J. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.