Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-10-20 · Administracinė byla Nr. A-62-3653-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-20
Bylos Nr.
A-62-3653-11
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Irmantas Jarukaitis
Pareiškėjas
T. Ž.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybės įmonės „Registrų centras“
Trečiasis asmuo
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Administracinė byla Nr. A62-3653/2011
Teisminio proceso 3-63-3-00622-2010-8
Procesinio sprendimo kategorija 24 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybės įmonės „Registrų centras“ Klaipėdos filialui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, Lietuvos advokatūrai bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui R. V., Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros prie Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatams V. M. ir K. K. dėl sprendimo panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, metinių palūkanų priteisimo bei baudos skyrimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2009 m. sausio 28 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje (toliau – ir Tarnyba) buvo gautas pareiškėjos T. Ž. prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-417-740/2008 prieš atsakovą UAB „CMA-CMG Lietuva“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, neišmokėtos kompensacijos, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir kt.

Žemesnės instancijos teismas

Tarnyba 2009 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 191-149-A/09 suteikė pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir darbo užmokesčio bei su juo susijusių išmokų priteisimo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų; antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas V. M.

2009 m. kovo 9 d. Tarnyba gavo pareiškėjos Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją (toliau – ir Deklaracija) už laikotarpį nuo 2008 m. kovo 31 d. iki 2009 m. vasario 28 d.

Pasikeitus pareiškėjos turto ir pajamų lygiui, Tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 11 dalimi, nustatė kitą valstybės garantuojamos ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį, todėl 2009 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. 531-149-E/09 pakeitė savo 2009 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. 191-149-A/09 nuo 2009 m. kovo 9 d. pareiškėjai nustatant kitą valstybės garantuojamos ir apmokamos teisinės pagalbos išlaidų dalį – 100 proc.

Žemesnės instancijos teismas

Tarnyba, nustačiusi tarp advokato V. M. ir pareiškėjos kilusį interesų konfliktą, 2010 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPC-48-10 pakeitė advokatą V. M. ir pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą teikti paskyrė advokatą K. K.

2010 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. (1.7) SR-1914 bei 2010 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. (1.7) SR-2103 Tarnyba netenkino pareiškėjos prašymo dėl advokato K. K. pakeitimo.

Žemesnės instancijos teismas

Tarnyba 2010 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-153-10 nutraukė pareiškėjai T. Ž. antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Tarnybos 2009 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. 191-149-A/09.

II.

Pareiškėja T. Ž. 2010 m. rugpjūčio 16 d. skundu ir 2010 m. spalio 5 d. patikslintu skundu (t. I, b. l. 8-20, 178-190) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Tarnybos 2010 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-153-10, kuriuo pareiškėjai nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal Tarnybos 2009 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. 191-149-A/09; priteisti iš Tarnybos 100 000,00 Lt turtinės žalos atlyginimo bei 5 proc. metinių palūkanų nuo šios sumos nuo skundo padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisti iš atsakovų solidariai 500 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 5 proc. metinių palūkanų nuo šios sumos nuo skundo padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisti iš atsakovų solidariai bylinėjimosi išlaidas bei 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo skundo padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; už piktnaudžiavimą valstybės pareigūno teisėmis, nepagrįstą antrinės teisinės pagalbos nutraukimą bei tyčiniais veiksmais padarytą žalą skirti Tarnybos direktoriui R. V. baudą iki 20 000,00 Lt.

Pareiškėja skunde ir jo patikslinime nurodė, kad, kilus interesų konfliktui, kurį inicijavo advokatas V. M., Tarnyba 2010 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPC-49-10 minėtą advokatą pakeitė kitu advokatu, priverstinai paskirdama visiškai netinkamą advokatą K. K. Pareiškėja nurodė, kad tris kartus Tarnybai teikė prašymą nušalinti šį advokatą ir pakeisti kitu, tačiau Tarnyba piktybiškai tai daryti atsisakė, priverstinai ją palikdama kankintis su minėtu advokatu. Advokatas K. K. nenorėjo su pareiškėja bendrauti ir visaip jos šalinosi. Pareiškėja įtarė, kad Tarnybos direktorius R. V. nuolat duoda advokatams nurodymus dėl visų jos vedamų bylų pralaimėjimo ir tiesiogiai jiems vadovauja, todėl advokatai nėra savarankiški. Pareiškėja pažymėjo, kad Tarnybos direktorius pažeidė jos konstitucinę teisę turėti tinkamą advokatą ir pačiai jį pasirinkti, todėl jis piktnaudžiavo savo teisėmis. Iš šių Tarnybos direktoriaus veiksmų pareiškėja kildina turtinę ir neturtinę žalą ir prašo skirti Tarnybos direktoriui R. V. iki 20 000,00 Lt baudą už piktnaudžiavimą tarnyba. Pareiškėja nurodė, jog gavo Tarnybos direktoriaus 2010 m. liepos 7 d. pasirašytą įspėjimą Nr. (1.7)-SR-196, kuriame buvo pareikalauta pateikti naują Deklaraciją iki 2010 m. liepos 21 d. Deklaraciją pareiškėja pateikė 2010 m. liepos 7 d., tačiau direktorius, nesilaikydamas terminų, neteisėtai priėmė 2010 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-153-10, kuriuo pareiškėjai nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas. Pareiškėja patvirtino, kad jos turtas ir pajamos atitiko galiojančius normatyvus antrinei teisinei pagalbai gauti ir, jos teigimu, tai įrodo pateikta Deklaracija, kurią užpildė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos AVMI) vyr. specialistė N. B., todėl Klaipėdos AVMI darbuotojams ir kyla atsakomybė už duomenų tikslumą ir patikrinimą. Pareiškėja pabrėžė, jog Tarnybos direktorius pretenzijų dėl pateiktų Deklaracijų nereiškė, tačiau nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja sąmoningai pateikė neatitinkančią informaciją apie jos turtą ir pajamas. Iš Deklaracijos matyti, jog laikotarpiu nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2008 m. rugsėjo mėn. visą gautą pajamų sumą, atskaičius mokesčius, sudarė 14 130,00 Lt, 588,00 Lt vienam žmogui per mėnesį, tai atitiko antrąjį pajamų lygį, apmokant 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pareiškėja nurodė, kad Valstybės įmonės „Registrų centras“ Klaipėdos filialas (toliau – ir VĮ „Registrų centras“) apie pasikeitusią turto vertę jai nėra pranešęs, jai nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su nustatyta verte ar ją ginčyti. Pareiškėja pažymėjo, kad nesutinka su nustatyta turto verte, o šiuo pagrindu jai atimta teisė ginti savo interesus teisme.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, atstovaudamas atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepimais į skundą ir jo patikslinimą (t. I, b. l. 57-65; t. II, b. l. 28-36) prašė pareiškėjos T. Ž. skundų reikalavimų netenkinti.

Tarnyba nurodė, kad 2010 m. balandžio 8 d., gegužės 10 d., birželio 7 d. bei birželio 22 d. raštu kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ bei Klaipėdos AVMI su prašymu pateikti informaciją apie pareiškėjos Deklaracijose nurodytos informacijos teisingumą. Tarnyba 2010 m. birželio 1 d. gavo VĮ „Registrų centras“ išrašus apie pareiškėjos vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą (butą, žemės sklypą bei garažą, esančius Klaipėdos mieste), kurio bendra rinkos vertė 2010 m. balandžio mėn. buvo 378 460,00 Lt. Iš pateiktų išrašų tapo akivaizdu, kad pareiškėja Deklaracijoje už ataskaitinį laikotarpį (2008 m. sausio 1 d. – 2008 m. gruodžio 31 d.) nedeklaravo savo turimo buto ir garažo. Dėl šios priežasties 2010 m. birželio 7 d. raštu Nr. (1.7)-SR-1962 Tarnyba įspėjo pareiškėją dėl jos neteisingai deklaruojamo turto bei pasiūlė iki 2010 m. liepos 21 d. pateikti naują Deklaraciją, joje tinkamai deklaruojant savo turtą ir pajamas. Tarnyba įspėjo pareiškėją, kad, nustačius, jog pareiškėja sąmoningai pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą ir pajamas, antrinės teisinės pagalbos teikimas bus nutrauktas, o antrinės teisinės pagalbos išlaidos bus išieškomos iš jos įstatymų nustatyta tvarka. 2010 m. birželio 16 d. Tarnyba gavo VĮ „Registrų centras“ išrašus ir pažymą, kad pareiškėjos turimo nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė 2009 m. sausio 12 d. buvo 619 154,00 Lt: buto – 179 000,00 Lt, žemės sklypo – 429 654,00 Lt, garažo – 10 500,00 Lt. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad 2009 m. sausio 30 d. sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo priėmimo metu pareiškėjos turimo turto vidutinė rinkos vertė viršijo antrąjį turto lygį antrinei teisinei pagalbai gauti. Tarnyba pažymėjo, jog 2010 m. liepos 1 d. gautas Klaipėdos AVMI raštas apie tai, kad pareiškėjos Deklaracijose už ataskaitinius laikotarpius (2008 m. sausio 1 d. – 2008 m. gruodžio 31 d., 2008 m. kovo 1 d. – 2009 m. vasario 28 d. bei 2009 m. vasario 1 d. – 2010 m. sausio 31 d.) nurodyti duomenys, remiantis mokesčių administratoriaus duomenų bazėje turimais duomenimis, yra neteisingi. Tarnyba nurodė, jog 2010 m. liepos 7 d. gauta pareiškėjos Deklaracija už ataskaitinį laikotarpį (2009 m. liepos 7 d. – 2010 m. birželio 30 d.), kurioje pareiškėja deklaravo nekilnojamąjį turtą už 75 000,00 Lt (butą už 60 000,00 Lt, garažą už 5 000,00 Lt ir žemės sklypą už 10 000,00 Lt) bei 5 367,00 Lt metinių pajamų. Atsižvelgusi į šiuos duomenis, Tarnyba 2010 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-153-10 antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai nutraukė, vadovaudamasi Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais, nes pareiškėja sąmoningai pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą bei piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba. Vadovaujantis Įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, pareiškėja sprendimu įpareigota atlyginti visas valstybės patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 240,00 Lt. Tarnyba pažymėjo, kad, jeigu pareiškėja būtų pateikusi tinkamą Deklaraciją, pateikdama prašymą gauti antrinę teisinę pagalbą, bei pateikdama patikslintą Deklaraciją ir siekdama gauti antrinę teisinę pagalbą, užtikrinant teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimą 100 proc., jai būtų buvę atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, nes jos turimo turto vidutinė rinkos vertė viršijo tiek pirmąjį, tiek antrąjį turto lygį teisinei pagalbai gauti. Tarnyba nepagrįstu prašė pripažinti ir atmesti pareiškėjos reikalavimą priteisti turtinę žalą kaip negautas pajamas civilinėje byloje dėl neteisėto atleidimo iš darbo, nes nėra priežastinio ryšio tarp Tarnybos ar valstybės ir pareiškėjai dėl galimai neteisėto atleidimo iš darbo padarytos turtinės žalos. Tarnyba taip pat prašė netenkinti reikalavimo priteisti neturtinės žalos, nes reikalavimas visiškai nepagrįstas ir nemotyvuotas. Tarnyba taip pat prašė netenkinti reikalavimo skirti baudą Tarnybos direktoriui, nes Tarnybos direktorius priimant skundžiamą aktą veikė teisėtai ir pagrįstai.

Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir Teisingumo ministerija) atsiliepimu (t. II, b. l. 67-69) prašė pareiškėjos T. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teisingumo ministerija nurodė, kad pagal Įstatymo 9 straipsnį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos yra valstybės institucijos, savarankiškai priimančios sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Teisingumo ministerija neturi įgaliojimų pakeisti, panaikinti ar kitaip nulemti tarnybų priimamų sprendimų dėl teisinės pagalbos teikimo (neteikimo), tarnybų veiksmai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Teisingumo ministerija nurodė, kad dėl šios priežasties pareiškėjos teiginys, kad dėl Teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų kilo žala, yra visiškai nepagrįstas ir vertintinas tik kaip akivaizdus piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. Tarnyba, išnagrinėjusi iš kitų valstybės institucijų gautą informaciją, nustatė, jog pareiškėja sąmoningai neišsamiai deklaravo savo turtą ir nuslėpė, jog jos turimo turto vertė viršija turto lygį teisinei pagalbai gauti. Todėl Teisingumo ministerija teisėtu ir pagrįstu laiko Tarnybos 2010 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-153-10, kuriuo pareiškėjai nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas. Subjektyvūs pareiškėjos argumentai, jog jos turto vertė skiriasi nuo oficialių duomenų, Teisingumo ministerijos teigimu, nėra pagrįsti. Teisingumo ministerija pažymėjo, jog atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos reglamentuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.245-6.250 straipsniuose, kuriuose įtvirtintos bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos. Tarnybos skundžiami veiksmai nėra neteisėti, delikto šiuo atveju nėra, todėl civilinė atsakomybė nekyla. Be to, civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas, tačiau pareiškėja nepagrindžia prašomos priteisti žalos įrodymais. Teisingumo ministerija pažymėjo, kad reikalaujama neturtinė žala yra neprotingai didelė, neatitinkanti nei nacionalinių, nei tarptautinių teismų suformuotos praktikos, o tai dar kartą pagrindžia pareiškėjos piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Atsakovas Valstybės įmonės „Registrų centras“ Klaipėdos filialas atsiliepimu (t. II, b. l. 38-41) prašė pareiškėjos T. Ž. skundo netenkinti.

Atsakovas Valstybės įmonės „Registrų centras“ Klaipėdos filialas nurodė, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas apibrėžia nekilnojamojo turto vidutines rinkos vertes bei nekilnojamojo turto masinio vertinimo sąvokas. Tarnybai buvo pateikta informacija dėl pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto vertės, nekilnojamieji daiktai įvertinti masinio vertinimo būdu. Vidutinė žemės rinkos vertė nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 515 patvirtintomis Žemės verčių žemėlapių sudarymo taisyklėmis ir yra tvirtinamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu. Atsakovas pažymėjo, jog, teikiant Tarnybai informaciją apie pareiškėjai priklausančio žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, duomenys buvo pateikti panaudojant žemės verčių žemėlapių informaciją. Pagal minėtą informaciją pareiškėjai priklausančio žemės sklypo vidutinė vertė 2009 m. kovo 5 d. buvo 474 000,00 Lt, 2010 m. balandžio 21 d. – 274 000,00 Lt. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog pati pareiškėja nesidomėjo ir nesinaudojo jai įstatymų nustatyta teise pakeisti ar patikslinti jai priklausančių nekilnojamųjų daiktų vidutines rinkos vertes.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – ir VSDFV Klaipėdos skyrius) atsiliepimu (t. II, b. l. 71-73) prašė pareiškėjos T. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

VSDFV Klaipėdos skyrius nurodė, kad VSDFV teritoriniai skyriai yra Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų registro (toliau – ir Registras) teritorinė tvarkymo įstaiga. Remiantis Registro duomenimis, pareiškėjos 2008 m. draudžiamųjų pajamų suma yra 24 634,23 Lt (pajamų, t. y. darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų sumą, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos sudaro 17 345,28 Lt bei ligos ir motinystės pašalpų sumą sudaro 7 288,95 Lt). Skundžiamame sprendime nurodyta, kad pareiškėja deklaravo pajamas, kurios sudaro 15 966,00 Lt, tačiau pagal juridinių asmenų Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktus duomenis su darbo santykiais susijusios pajamos sudarė 16 445,52 Lt, ligos ir motinystės pašalpos – 7 133,30 Lt, iš viso gaunamų pajamų, kurias pareiškėja turėjo deklaruoti – 23 578,82 Lt. VSDFV Klaipėdos skyrius prašė netenkinti pareiškėjos prašymo priteisti neturtinę žalą, nes pareiškėja nenurodė, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus (neveikimą), nulėmusius neturtinės žalos atsiradimą, neteisėtai atliko būtent VSDFV Klaipėdos skyrius.

Atsakovas Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime (t. II, b. l. 43-47) nesutiko su pareiškėjos T. Ž. skundu.

Nurodė, jog pareiškėja, siekdama iš Klaipėdos AVMI priteisti neturtinės žalos atlyginimą, turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, tačiau ji nepateikė jokių duomenų apie tai, kad Klaipėdos AVMI ar jos darbuotojai veikė (neveikė) neteisėtai. Klaipėdos AVMI nurodė, jog, priimdama iš pareiškėjos pateiktas Deklaracijas, vykdė jai, kaip mokesčių administratoriui, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 26 straipsniu priskirtas funkcijas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo (toliau – ir GTDĮ) 7 straipsnio 5 dalimi, pareiškėjai grąžino Deklaracijų antrus egzempliorius, kad Deklaracijos mokesčių administratoriui yra pateiktos. Šiais veiksmais Klaipėdos AVMI ir jos darbuotojai pareiškėjai jokios žalos nepadarė ir negalėjo padaryti. Nesant žalos atlyginimui keliamų sąlygų, pareiškėjos reikalavimas Klaipėdos AVMI atžvilgiu turi būti atmestas. Klaipėdos AVMI pažymėjo, jog pareiškėja nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jai padaryta neturtinė žala. Klaipėdos AVMI akcentavo, jog mokesčių administratorius neatsako už Deklaracijos duomenų teisingumą.

Atsakovas Lietuvos advokatūra atsiliepime (t. II, b. l. 74-76) nesutiko su pareiškėjos T. Ž. skundu.

Nurodė, kad Lietuvos advokatūros paskirtis – ne vykdyti (įgyvendinti) valstybės valdžią ir valstybės valdžios subjektų priimtus teisės aktus, o tam tikra apimtimi užtikrinti savarankišką tvarkymąsi ir kontrolę advokatų profesinės veiklos srityje, kurioje valstybė pripažįsta tam tikrą autonomiją, savireguliaciją, laisvę veikti pagal toje srityje pripažįstamus principus. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 56 straipsnis numato, jog Lietuvos advokatūra yra juridinis asmuo (asociacija), įgyvendinantis advokatų savivaldą, o Advokatų taryba yra Lietuvos advokatūros valdymo organas. Lietuvos advokatūra pažymėjo, jog administraciniams teismams nėra priskirta nagrinėti skundus dėl Lietuvos advokatūros valdymo organų priimtų sprendimų ar jų nepriėmimo, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos advokatūros yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros prie Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatas V. M. atsiliepimu į skundą (t. I, b. l. 54-55) prašė pareiškėjos T. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

V. M. nurodė, jog antrinė teisinė pagalba pareiškėjai buvo teikiama nepagrįstai, tokiais veiksmais padaryta žala valstybei ir ji privalo būti atlyginta. V. M. taip pat nurodė, jog pareiškėjos pretenzijos dėl nekokybiškos antrinės teisinės pagalbos teikimo, atstovaujant jos interesus civilinėse bylose, yra visiškai nepagrįstos: dėl advokato kaltės (neatvykimo) nebuvo atidėtas nė vienas teismo posėdis, visi būtini procesiniai dokumentai buvo paruošti tinkamai ir laiku, civilinėse bylose reikalavimai iš esmės buvo tenkinami (išskyrus vieną bylą, į kurią trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. įstojo jau užbaigus nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme), tačiau ir toks rezultatas pareiškėjos netenkino, nes ji reikalaudavo ruošti apeliacinius ir kasacinius skundus.

III.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, 2011 m. gegužės 27 d. sprendimu pareiškėjos T. Ž. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Dėl Tarnybos 2010 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-153-10 teisėtumo ir pagrįstumo, išanalizavusi Įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, 11 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnio 1 dalį, 18 straipsnio 1 ir 13 dalis, 23 straipsnio 1 dalies 2, 6 ir 9 punktus bei 2 dalį, GTDĮ 7 straipsnį (įstatymo redakcija galiojusi prašymo pateikimo metu, t. y. 2009 m. sausio 13 d.), 2004 m. vasario 9 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. VA-13 patvirtintų „Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos FR0001 formos ir jos priedų užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės) (Taisyklių redakcija galiojusi nuo 2009 m. vasario 15 d. iki 2010 m. kovo 24 d.) 8 punktą, 9.1 punktą, 9.2-9.7 punktus, 15 punktą, 150 punktą ir 156.1 punktą ir bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatavo, kad Tarnyba ginčijamą sprendimą nutraukti antrinę teisinę pagalbą pagrįstai grindė Įstatymo 23 straipsnio l dalies 2 punkte numatytu pagrindu. Teisėjų kolegija nurodė, kad pareiškėjos teiginys, jog Deklaracijas pildė Klaipėdos AVMI deklarantas, Valstybinė mokesčių inspekcija turi centralizuotas duomenų bazes apie asmenų turtą ir pajamas, todėl už Deklaracijoje nurodytų duomenų teisingumą yra atsakinga ne ji, o Klaipėdos AVMI deklarantas, yra nepagrįstas. Deklaracijos pateikimo tvarką reglamentuojantys aktai numato, kad mokesčių administratoriaus žyma ant Deklaracijos patvirtina Deklaracijos priėmimo iš asmens faktą, o ne Deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą. Už pateiktos informacijos teisingumą yra atsakingas asmuo, deklaruojantis turtą ir pajamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A146-769/2008; Nr. A146-755/2008). Teisėjų kolegijos vertinimu, Tarnybai nustačius, kad asmuo sąmoningai pateikė neteisingus duomenis, kyla ne teisė, o pareiga nutraukti antrinės teisinės pagalbą. Todėl teisinio vertinimo prasme nėra reikšminga aplinkybė, kad pareiškėja 2010 m. liepos 2 d. pateikė naują Deklaraciją. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog 2010 m. liepos 7 d. (pildymo data 2010 m. liepos 2 d.) Deklaracija yra teikiama ne tikslinant ankstesnių Deklaracijų duomenis, kaip tai numato Taisyklių XI skyriaus 151-155 punktai, o deklaruojant turtą už visai kitą ataskaitinį laikotarpį (nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d.), ir šią aplinkybę patvirtina Deklaracijos 13 punktas, kuriame nurodoma, kad pateikta pirminė Deklaracija, o ne patikslinta. Nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja, pateikusi Deklaraciją už visai kitą laikotarpį, pašalino neteisingus duomenis Deklaracijoje, kurios pagrindu yra suteikta antrinė teisinė pagalba. Teisėjų kolegija konstatavo, kad Tarnyba pagrįstai nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Įstatymo 23 straipsnio l dalies 2 punktą, paaiškėjus, kad pareiškėja sąmoningai pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą. Teisėjų kolegija nurodė, kad Įstatyme nepateiktas piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba, materialiomis ar procesinėmis teisėmis sąvokos išaiškinimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-964/2010 yra nurodęs, kad minėta definicija, o ypač aspektas dėl piktnaudžiavimo, susijęs su valstybės garantuojama teisine pagalba, aiškintina pasitelkiant teisės aiškinimo taisykles. Vienas iš dažniausiai taikomų teisės aiškinimo būdų – kalbinis. Kalbinio teisės aiškinimo būdu aiškinant žodžius ar sakinius reikia atsižvelgti į jų vartojimo kontekstą, kuris lemia žodžio ar sakinio prasmę (kontekstinio aiškinimo taisyklė). Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (kompiuterinis variantas) žodžio „piktnaudžiauti“ reikšmę pateikia kaip naudojimąsi kuo piktam, neleistiną naudojimąsi turimomis teisėmis. Tai reiškia, kad toks elgesys, kai siekiama pasinaudoti turimomis arba galimai suteiktinomis teisėmis, nors tai neleistina ar siekiama pasinaudoti teisėmis piktam. Teisėjų kolegija nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja siekė antrinės teisinės pagalbos civilinėje byloje dėl neteisėto atleidimo iš darbo bei su tuo susijusių išmokų priteisimo ir antrinė teisinė pagalba 2009 m. sausio 30 d. sprendimu pareiškėjai suteikta pateikus aukščiau nurodytą (2009 m. sausio 12 d.) Deklaraciją, kurioje sąmoningai nurodyti neteisingi duomenys apie turtą (t. y. nenurodytas turimas garažas ir žemės sklypas), todėl teisėjų kolegija padarė išvadą, kad Tarnyba ginčijamą sprendimą nutraukti antrinę teisinę pagalbą pagrįstai grindė ir Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytu pagrindu. Dėl turtinės 100 000,00 Lt žalos priteisimo iš Tarnybos teisėjų kolegija nustatė, kad viešosios atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos nurodyti CK 6.246-6.249, 6.271 straipsniuose. Teisėjų kolegija nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo į Tarnybą kreipėsi po to, kai jos atžvilgiu buvo priimtas nepalankus teismo sprendimas, t. y. pareiškėja Klaipėdos apygardos teismui buvo padavusi apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimą. Pareiškėjai antrinė teisinė pagalba buvo suteikta Klaipėdos apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėjant pareiškėjos skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimo panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavo pareiškėjos atstovas advokatas V. M. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teisėjų kolegija nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutartimi (byla Nr. 2A-170-460/2009) apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistu, priteisiant iš pareiškėjos 6 290,95 Lt bylinėjimosi išlaidų, o kasacinės instancijos 2010 m. kovo 16 d. nutartimi (byla Nr. 3K-3-58/2010) sumažintos priteistos bylinėjimosi išlaidos iki 4 790,95 Lt. Vien ta aplinkybė, kad teismas priėmė pareiškėjai nepalankų sprendimą, savaime neraiškia, jog žala atsirado dėl nutraukto atstovavimo. Be to, kaip konstatavo teisėjų kolegija, toks reikalavimas nepagrįstas, nes nėra priežastinio ryšio tarp Tarnybos veiksmų ir pareiškėjai dėl galimai neteisėto atleidimo iš darbo padarytos turtinės žalos. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad teikiamos antrinės teisinės pagalbos kokybės klausimas, kiek tai yra susiję su advokato kompetencija ir jo teikiamų paslaugų kokybės vertinimu, nėra viešojo administravimo sritis, už kurią atsakomybė tenka Tarnybai. Dėl 500 000,00 Lt neturtinės žalos priteisimo iš visų atsakovų teisėjų kolegija nurodė, kad, vadovaujantis anksčiau išanalizuotu teisiniu civilinės atsakomybės reglamentavimu, pareiškėja teismui pateiktame skunde apsiriboja neturtinės žalos dydžio įvardijimu, abstrakčiais teiginiais dėl žalos atsiradimo ir neteisėtų veiksmų, tačiau pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktus turi būti nurodytas konkretus skundo pagrindas bei aplinkybės, kuriomis pareiškėja grindžia savo reikalavimą ir pateikiami įrodymai, pagrindžiantys reikalavimo pagrindą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad skundžiami atsakovų veiksmai nėra neteisėti, delikto šiuo atveju nėra, todėl civilinė atsakomybė nekyla. Be to, pareiškėja prašomos priteisti neturtinės žalos nepagrindžia įrodymais, todėl teisėjų kolegijai nebuvo pagrindo konstatuoti visų deliktinės atsakomybės sąlygų. Pareiškėja neturtinės žalos atlyginimą taip pat kildina iš netinkamo jai paskirtų teikti antrinę teisinę pagalbą advokatų atstovavimo. Kaip nurodė teisėjų kolegija, advokatai nėra Tarnybos darbuotojai, todėl jų atlikti veiksmai, iš kurių kildinama atsakomybė, negali būti siejami su šia institucija, kaip valstybės institucija, nes viešoji atsakomybė siejama tik su valdžios institucija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-964/2010). Skundo dėl neturtinės žalos ir 5 proc. metinių palūkanų priteisimo teisėjų kolegija netenkino. Teisėjų kolegija taip pat netenkino prašymo dėl proceso šalies išlaidų atlyginimo, nes pagal ABTĮ 44 straipsnio 2 ir 6 dalis minėtos išlaidos atlyginamos tik tuo atveju, kai sprendimas priimamas pareiškėjo naudai. Dėl pareiškėjos reikalavimo skirti baudą Tarnybos direktoriui teisėjų kolegija nurodė, jog toks reikalavimas laikytinas nepagrįstu, kadangi ABTĮ 84 straipsnyje numatyta teismo teisė skirti baudas tik už administracinių bylų nagrinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų ir teismo nurodymų nesilaikymą.

IV.

Pareiškėja T. Ž. apeliaciniu skundu (t. III, b. l. 137-140) nesutinka su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimu ir prašo jį perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėja nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą be pareiškėjos ir jos advokato dalyvavimo, neužtikrino pareiškėjai sąlygų tinkamai apginti savo teisę į teisingą ir nešališką bylos nagrinėjimą. Teigė, kad buvo pažeistos jos procesinės teisės, nes jį negavo jokių šaukimų, todėl neužtikrinta jos teisė dalyvauti teismo posėdyje ir pareikšti nušalinimą. Pažymėjo, kad tarp jos ir bylą nagrinėjusios teisėjos A. R. yra interesų konfliktas, nes pastaroji ją nuolat persekioja dėl aktyvios veiklos Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungoje ir specialiai nepagrįstai inicijavo jos atžvilgiu baudžiamąją bylą dėl dokumento suklastojimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnį. Pareiškėja remiasi 2011 m. vasario 12 d. Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimu ir prašo nušalinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjus R. P. ir R. K.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, taip pat atstovaudamas atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepimu (t. III, b. l. 182-183) su pareiškėjos T. Ž. apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Tarnyba nurodo, kad ABTĮ 49 straipsnio 1 dalis numato tik tai, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus; pačios šalies dalyvavimas byloje neatima iš jos teisės turėti šioje byloje atstovų. Tarnybos nuomone, ABTĮ nenumato būtino advokato dalyvavimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į T. Ž. apeliacinį skundą nurodo iš esmės analogiškus argumentus, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teisme (t. III, b. l. 178-180).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos advokatūra sutinka su pirmosios instancijos teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendime išdėstytais motyvais ir atsiliepimu į T. Ž. apeliacinį skundą (t. III, b. l. 174-176) prašo apeliacinį skundą atmesti, remdamasis iš esmės analogiškas argumentais, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Administracinis ginčas kilo dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-153-10, kuriuo pareiškėjai T. Ž. buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal Tarnybos 2009 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. 191-149-A/09 suteiktas civilinėje byloje Nr. 2-417-740/2008 prieš atsakovą UAB „CMA-CMG Lietuva“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, neišmokėtos kompensacijos, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir kt.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėja apeliaciniu skundu dėl nagrinėjamo ginčo esmės nenurodė jokių motyvų, o savo poziciją grindė pirmosios instancijos teismo padarytais procesinės teisės pažeidimais, inter alia, kad byla pirmosios instancijos teisme nepagrįstai išnagrinėta jai nedalyvaujant, neįteikiant teismo šaukimo.

ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 7 punktas nustato, jog sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš proceso dalyvių, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs (byla Nr. A556-53/2011), kad teismas negali nagrinėti bylos, kai nedalyvauja kuris nors iš byloje dalyvaujančių asmenų, jeigu jis nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nes tokiu atveju būtų pažeidžiama teisė būti išklausytam, šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principai. Tuo tarpu tokių principų nesilaikymas gali lemti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą.

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 24 d. teismo posėdyje administracinę bylą išnagrinėjo iš esmės (t. III, b. l. 112-113), o 2011 m. gegužės 27 d. priėmė ir paskelbė sprendimą (t. III, b. l. 114-132). Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad pareiškėja T. Ž. į teismo posėdį neatvyko. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo neatidėjo, nors ir nustatė, kad nėra duomenų, jog pareiškėjai T. Ž. teismo šaukimas buvo įteiktas. Pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad pareiškėja apie teismo posėdį buvo informuota visais įmanomais būdais, tačiau tokie argumentai yra nepagrįsti. Iš byloje esančių įrodymų nematyti, kad teismas sprendė dėl galimybės apie paskirtos bylos nagrinėjimo laiką ir vietą paskelbti spaudoje ABTĮ 73 straipsnio 3 dalyje (byloje aktuali įstatymo redakcija, galiojusi bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu) nustatyta tvarka. Nagrinėjamos bylos kontekste reikšminga ta aplinkybė, jog pareiškėja ankstesniuose pirmosios instancijos teismo posėdžiuose nedalyvavo dėl ligos. Pirmosios instancijos teismas nenustatė piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto.

2011 m. birželio 14 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjos apeliacinis skundas (t. III, b. l. 137-140), kurį ji, kaip minėta, be kita ko, grindė tuo, kad nebuvo tinkamai informuota apie pirmosios instancijos teismo posėdį ir negalėjo pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, taip pat ir teise pareikšti nušalinimą pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegijai ir atskiriems jos nariams, išdėstė konkrečius motyvus ir pateikė įrodymus, kuriais grindžia abejones dėl teismo nešališkumo. Šios abejonės, bylą išnagrinėjus pareiškėjai nedalyvaujant, nebuvo pašalintos.

Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgus į šios konkrečios bylos faktinę situaciją, kilusio teisinio ginčo specifiką, remiantis teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš proceso dalyvių, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Kadangi pareiškėja minėtomis aplinkybėmis grindžia savo apeliacinį skundą, teisėjų kolegijos vertinimu yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl padarytų procesinės teisės normų pažeidimų ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas.

Pareiškėjos prašymai dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos administraciniam teismui, bylos medžiagos pripažinimo nevieša netenkinami, nes tam nėra teisinio pagrindo (ABTĮ 12 ir 70 straipsniai).

Pareiškėja prašė nušalinti nuo bylos nagrinėjimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininką R. P. bei jo pavaduotoją R. K. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas R. P. nebuvo įtrauktas į bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos sudėtį, o dėl teisėjo R. K. pareiškėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad minėtas teisėjas yra subjektyviai suinteresuotas nagrinėjamos bylos baigtimi. Pareiškėjos nurodyta abstrakti ir konkrečiais faktais neparemta aplinkybė, kad minėtas teisėjas jos atžvilgiu yra priėmęs jai nepalankius šališkus sprendimus, netenkinant jos prašymų, pati savaime nesuteikia pagrindo kelti abejones dėl teisėjo nešališkumo. Be to, ši aplinkybė nepatenka į ABTĮ 47 straipsnyje nurodytą atvejų sąrašą, kai teisėjas negali nagrinėti bylos.

Pareiškėjos prašymas dėl įpareigojimo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą paskirti jai advokatą nagrinėjamoje administracinėje byloje netenkinamas, nes teisėjų kolegija negali kištis į viešojo administravimo subjekto (Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos) veiklą pareiškėjos prašomu būdu. Pareiškėja, norėdama gauti nemokamą antrinę teisinę pagalbą nagrinėjamoje administracinėje byloje, gali atitinkamai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateikti prašymą Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 141 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 142 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 7 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos T. Ž. apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisIrmantas JarukaitisRomanas Klišauskas