- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-15
- Bylos Nr.
- e2A-1426-587/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09633-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Diana Labokaitė, Lina Žemaitienė, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- E. K.
- Atsakovas
- S. M., I. M.
Procesinio dokumento kategorijos: 2.1.5.1.2.4.; 2.1.5.2.; 2.6.8.12; 2.6.11.6.;
2022 m. gruodžio 15 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burziko, Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3164-615/2022 pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovams S. M. ir I. M. dėl nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties kainos sumažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė: 1) sumažinti 2016 m. lapkričio 4 d. pirkimo - pardavimo sutarties kainą nuo 170 000 Eur iki 150 518,47 Eur; 2) priteisti ieškovei E. K. iš atsakovų S. M. ir I. M. 19 481,53 Eur sumokėtos kainos; 3) priteisti ieškovei E. K. 125 Eur išlaidų patirtų už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą; 4) priteisti ieškovei E. K. 605 Eur išlaidų, patirtų atliekant žemės sklypo matavimo darbus ir 5) priteisti iš atsakovų S. M. ir I. M. ieškovei E. K. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas
Šalies argumentai
2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2016 m. lapkričio 4 d. tarp ieškovės ir atsakovų sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis (toliau – ir sutartis), kuria ieškovė iš atsakovų įsigijo: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir gyvenamasis namas); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau ir – ir žemės sklypas); žemės sklypo priklausinius, tarp kurių – žemės sklypą juosianti tvora, alpinariumas, kalninės pušys, sandėliukas. Sutartyje numatyta bendra žemės sklypo (kartu su jo priklausiniais) ir gyvenamojo namo kaina – 170 000 Eur. Ieškovė kainą sumokėjo laiku.
3. Ieškovė prieš įsigydama žemės sklypą kreipėsi į UAB korporacija „Matininkai“ dėl nekilnojamojo turto įvertinimo. Turtas buvo įvertintas 169 700 Eur suma, buvo vadovaujamasi atsakovų pateiktais žemės sklypo dokumentais (ir žemės sklypo planu), kartu vertinant turto priklausinius (alpinariumas, tvora, kalninės pušys), kurie turėjo įtakos turto kainai. Vertinant turtą dalyvavo atsakovas S. M., pasirašė turto apžiūros aktą. Apie jokius daikto trūkumus nei vertintoja, nei ieškovė nebuvo informuota. Ieškovei pradėjus naudoti turtą, paaiškėjo paslėpti įsigyto turto trūkumai. 2018 m. spalio 20 d. ieškovė gavo Kauno miesto savivaldybės raštą Nr. 11-2-571 „Dėl statinių, pastatytų kelių apsaugos zonoje, (duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodyta, kad žemės sklype esantys medžiai ir krūmai pažeidžia STR 2.02.09:2005 numatytus atstumus tarp augalų ir žemės sklypo ribų; 2018 m. lapkričio 26 d. gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) raštas Nr. 8SD-6204-(14.8.94.) „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo“, kuriuo ieškovė įpareigota pašalinti vartus su mechanizmais ir tvirtinimo stulpus, patenkančius į besiribojančio valstybinės žemės sklypo dalį.
4. 2019 m. vasario 5 d. ieškovė kreipėsi į NŽT su prašymu atnaujinti kadastrinius žemės sklypo duomenis. NŽT 2019 m. gegužės 2 d. priėmė sprendimą Nr. 8SK-407-(14.8.100.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“. Pagal naujai parengtą žemės sklypo planą žemės sklypą juosianti tvora neatitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypo ribų. Tik gavusi 2019 m. gegužės 2 d. NŽT sprendimą ieškovė sužinojo, kad įsigyto žemės sklypo faktinis naudojimas neatitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypo ribų. 2019 m. gegužės 6 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI) privalomuoju nurodymu Nr. PN-402-(5.2) ieškovę įpareigojo nugriauti: pagalbinio ūkio pastatą; plytų mūro ir medinių lentų tvorą; mūro sienelę. Ieškovė, vykdydama VTPSI privalomąjį nurodymą, savo lėšomis šiuos statinius įteisino ir įregistravo nekilnojamojo turto registre.
5. 2019 m. birželio 12 d. raštu Nr. 8SD-3022-(14.8.94) NŽT informavo ieškovę, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruota riba tarp žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), neatitinka faktiškai naudojamo žemės sklypo ploto. Ieškovės žemės sklypą juosianti tvora patenka į kaimyninio žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) teritoriją, ieškovė naudojasi šiam žemės sklypui priklausančia ~ 66 kv. m. dydžio teritorija. Ieškovė 2019 m. birželio 25 d. kreipėsi į atsakovus dėl taikaus ginčo sprendimo, tačiau atsakovai į pretenziją nereagavo. 2020 m. gegužės 11 d. antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 123-20-49 konstatuota, kad į kaimyninio žemės sklypo teritoriją ((duomenys neskelbtini)) patenka šie augalai: eglė, 7 kalninės pušys, paprastoji pušis, kalninė geltonoji pušis, kadagys. Žemės sklypas ieškovei buvo perduotas su šiais trūkumais: mažesnis žemės sklypo plotas; nesilaikant Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypo ribų pastatyta tvora; vartai su mechanizmais ir jų tvirtinimo stulpai įsiterpia į valstybinės žemės sklypą; pasodinti augalai, nesilaikant įstatymuose nustatytų atstumų nuo kaimyninių žemės sklypų ribų; dalis augalų pasodinta kaimyninio žemės sklypo ribose. Dėl šių trūkumų ieškovė nebūtų mokėjusi sutartyje nurodomos (sutarties 3.1 p.).
6. Atsakovai neinformavo ieškovės, kad prieš įsigyjant žemės sklypą reikėtų įvertinti jo ribas ar kitus galimus pažeidimus, kad tvora užima dalį kaimyninio žemės sklypo teritorijos. Ieškovė neturėjo jokios galimybės įtarti įsigijimo metu buvusius žemės sklypo trūkumus. Trūkumai egzistavo iki sutarties sudarymo, už jų atsiradimą atsakingi atsakovai, trūkumai galėjo būti pastebėti tik atlikus specialų patikrinimą.
Šalies argumentai
7. Ieškovė nesutinka, kad praleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytą ieškinio senaties terminą. Senaties terminas prasidėjo tik 2020 m. gegužės 11 d., kai ieškovė su ieškiniu pateikė 2020 m. gegužės 11 d. antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame aiškiai nustatytos žemės sklypo ribos ir pažeidimo mastas. Tik nuo šio faktinių aplinkybių konstatavimo ieškovei tapo žinoma, kiek tiksliai augalų ji turės pašalinti, kur turės stovėti naujoji tvora ir kiek realiai sumažėjo jos įsigytas žemės sklypas. 6 mėn. ieškinio senaties terminas ieškinio pateikimo dieną nebuvo pasibaigęs. Ieškinio senaties terminas nutrūko atsakovui S. M. žodžiu pažadėjus ieškovei sutvarkyti tvoros perkėlimą.
8. Teismui nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas, jis turėtų būti atnaujintas, nes ieškovė visomis priemonėmis siekė ginčą išspręsti taikiai. Atsakovai žadėjo sutvarkyti (perstatyti) tvorą bei vartus. Atsakovams nutraukus bendravimą su ieškove, ji kreipėsi į teismą. Terminas nėra praleistas ilgą laiką, ieškovė nepiktnaudžiauja procesu.
Šalies argumentai
9. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovei parduoti nekilnojamieji daiktai – žemės sklypas ir gyvenamasis namas – atitinka 2016 m. lapkričio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą jų charakteristiką. Pirkėja parašu sutartyje patvirtino, kad gavo techninės apskaitos bylą, žemės sklypo planą bei kitus susijusius dokumentus. Nekilnojamojo turto registro duomenys apie parduotus objektus sutampa su pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytais duomenimis. Pagal ieškovės užsakytą nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą buvo vertinami tik du objektai – žemės sklypas ir gyvenamasis namas. Bendra vertinto nekilnojamojo turto rinkos vertė vertinimo dieną (2016 m. rugpjūčio 26 d.) nustatyta 169 700 Eur. Ieškovė neįrodė, kad parduoto nekilnojamojo turto duomenys ieškinio pareiškimo metu pasikeitė. Jokie kiti objektai ar priklausiniai (tvora, alpinariumas, kalninės pušys, sandėliukas) nebuvo vertinami. Šie objektai nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
10. Ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra neteisingas. Ieškovė nereiškia pretenzijų dėl gyvenamojo namo, kurio vertė pagal Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą – 56 000 Eur. Pretenzijos reiškiamos dėl žemės sklypo priklausinių – tvoros, alpinariumo, kalninių pušų, kurie nei sutartyje, nei Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nebuvo aptarti ir įvertinti. Žemės sklypo rinkos vertė Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita nustatyta 13 700 Eur, ieškovės reikalavimas priteisti 19 481,53 Eur sumą, t. y. beveik pusantro karto daugiau nei buvo įvertintas pats parduodamas žemės sklypas, yra nesąžiningas. Iš šios sumos didžiąją dalį, net 17 904,37 Eur, sudaro reikalavimas sumažinti sutarties kainą už kalnines pušis bei alpinariumą, kurie nebuvo pirkimo-pardavimo sutarties objektas. Sutartyje nebuvo įvertinta tvora, ieškovė nepagrįstai reikalauja 898,35 Eur suma sumažinti sutarties kainą už naują tvorą ir 678,81 Eur suma už naujos tvoros montavimo darbus. Tai kokybiškai būtų naujų daiktų įgijimas atsakovų sąskaita, ne parduoto daikto trūkumų pašalinimas.
11. Nesutinka, kad neva žemės sklypo faktinės ribos ir kadastriniuose matavimuose nurodytos ribos nesutampa. Kartu su pirkimo-pardavimo sutartimi pateiktame žemės sklypo plane yra aiškiai aptartos parduodamo žemės sklypo koordinatės ir plotas, kuris liko toks pats – 0,1299 ha. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad įsigijo mažesnį žemės sklypą. Tik perkėlus tvorą žemės sklypas bus tokio ploto, už kurį ieškovė sumokėjo pinigus atsakovams.
Šalies argumentai
12. Ieškovės nurodyti trūkumai buvo pakankamai akivaizdūs, kad vidutiniškai protingas ir rūpestingas asmuo būtų galėjęs juos pastebėti. Ieškovei buvo pateikti visi su parduodamu turtu susiję dokumentai, ji užsakė turto vertinimo ataskaitą. Ieškovė negalėjo nežinoti apie nurodytus daikto trūkumus, todėl netenka teisės jais remtis.
13. Ieškovės ieškinys kvalifikuotinas kaip ieškinys dėl parduotų daiktų trūkumų. Ieškovė praleido CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, kuris prasideda nuo momento, kai sužino, kad pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą arba kai per pirkėjo nustatytą pardavėjas nepateikia jokio atsakymo. Ieškovė pati patvirtino, kad jai dar 2018 m. lapkritį tapo žinoma apie parduoto sklypo institucijų pranešimuose nurodytus trūkumus. 2019 m. vasario 5 d. ieškovė kreipėsi į NŽT. Ieškovė tik 2019 m. birželio 25 d. pretenzija kreipėsi į atsakovus dėl daiktų trūkumų pašalinimo, reikalavo per 30 dienų nuo pretenzijos gavimo dienos atlyginti žalą, padengti aplinkos tvarkymo darbų išlaidas, sumažinti kainą už žemės sklypą. Ieškovė tik 2020 m. birželio 16 d. pareiškė ieškinį teismui. 2019 m. liepos 25 d. laikytina ieškinio senaties termino pradžia, ieškovė ieškinį pareiškė po beveik metų laiko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
14. Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 13 d. sprendimu netenkino ieškovės prašymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, netenkino ieškovės reikalavimo sumažinti pirkimo-pardavimo kainą. Iš ieškovės priteisė atsakovams 6 224,92 Eur bylinėjimosi išlaidas.
15. Teismas konstatavo, kad ieškovė prašo teismo sumažinti pirkimo-pardavimo sutarties kainą. Reikalavimas priteisti iš atsakovų žalos atlyginimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka byloje pareikštas nebuvo, pareigos gintis nuo tokio reikalavimo atsakovai civilinėje byloje neturėjo. Teismas sprendė tiktai dėl nurodyto ieškinio dalyko, pareikšto nurodytu faktiniu pagrindu, pagrįstumo.
16. Atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį. Ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
17. Ieškovė 2019 m. birželio 25 d. raštu pareiškė atsakovams pretenziją dėl daiktų trūkumų pašalinimo, pareikalavo per 30 dienų nuo pretenzijos gavimo dienos patenkinti pretenziją. Ieškovės patenkinimo terminas pasibaigė 2019 m. liepos 25 d. imtinai, todėl laikytina, kad ieškovė vėliausiai nuo 2019 m. liepos 26 d. jau žinojo apie savo teisės pažeidimą. Ieškovė nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios jai, 2019 m. liepos 26 d. sužinojus apie savo teisės pažeidimą, kliudė kreiptis į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo per ieškinio senaties terminą. Aplinkybės, sudarančios pagrindą ieškinio senaties termino sustabdymui ar nutrūkimui, civilinėje byloje nenustatytos. Ieškovė laiko, kad ieškinio senaties terminas nutrūko atsakovui S. M. žodžiu pažadėjus ieškovei sutvarkyti tvoros perkėlimo klausimus. Tačiau tokias aplinkybes atsakovas paneigė, teigdamas, kad tai ieškovė jį terorizavo, siekdama įtraukti į savo ginčą su kaimynu. Jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių buvus būtent ieškovės nurodytas aplinkybes, ieškovė nenurodė ir į bylą nepateikė, jas įrodinėjo vien tik savo subjektyviais paaiškinimais. Teismas sprendė, kad ginčo aplinkybių, jog atsakovas S. M. žadėjo atlikti tvoros perkėlimo darbus, ieškovė neįrodė. Konstatavo, kad CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti ieškovei pasibaigė 2020 m. sausio 25 d. imtinai. Ieškinį ieškovė teisme pareiškė 2020 m. birželio 16 d. Ieškovė praleido ieškinio senaties terminą.
Šalies argumentai
18. Ieškovė į civilinę bylą pateiktu dubliku prašo atnaujinti jai praleistą ieškinio senaties terminą. Teismas vertino, kad atsakovai paneigė buvus ieškovės nurodytas aplinkybes apie atsakovų pažadą sutvarkyti tvoros perkėlimo klausimą. Nepagrįstais pripažino ieškovės argumentus, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas ilgą laiką. Ieškovė ieškinio senaties terminą praleido terminu, kuris ženkliai viršija pusę viso įstatyme įtvirtinto tokiems reikalavimams pareikšti ieškinio senaties termino. Vien neženkli ieškinio senaties termino praleidimo trukmė, kai terminas praleistas be jokių svarbių tam priežasčių, negalėtų sudaryti pagrindo ieškinio senaties terminą atnaujinti. Kiti ieškovės nurodyti argumentai – kad ji dėl kaimyninio žemės sklypo savininko veiksmų kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją ir kt. – nesudaro pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą. Aplinkybė, jog ieškovė savo iniciatyva nepagrįstai kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją dėl kito asmens veiksmų, nepatvirtina, kad ji negalėjo teisme pareikšti ieškinio atsakovams. Teismas netenkino ieškovės prašymo, civilinės bylos nagrinėjimo metu jai neįrodžius prašymo pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
19. Dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo teismas nurodė, kad ieškovė, neturėdama jokių pretenzijų dėl kartu parduoto gyvenamojo namo kokybės, pareiškė reikalavimą sumažinti pirkimo-pardavimo sutarties kainą 19 481,53 Eur suma, t. y. suma didesne už visą įsigytos žemės vertę.
20. 2016 m. lapkričio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti parduodamus nekilnojamuosius daiktus – žemės sklypą ir gyvenamąjį namą – charakterizuojantys duomenys. Ieškovė parašu sutartyje patvirtino, kad jai perduota techninės apskaitos byla, žemės sklypo planas bei kiti susiję dokumentai. Parduotus objektus charakterizuojantys Nekilnojamojo turto registro duomenys sutampa su pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytais duomenimis. Kalninės pušys, alpinariumas, tvora nebuvo nurodyti pirkimo-pardavimo sutarties objektais, šalys sutartyje neaptarė ir nevertino jų kainos, nors tokią galimybę ieškovė akivaizdžiai turėjo. Minėtų objektų kaina atskirai nebuvo įvertinta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje. Žemės sklypo plotas šiuo metu yra toks pats, kaip ir nurodytas 2016 m. lapkričio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartyje – 0,1299 ha. Teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog ji gavo mažesnį žemės sklypą nei nurodyta atsakovų.
21. Duomenų, kad 2016 m. lapkričio 4 d. ieškovės įsigyto turto bendra rinkos vertė šiuo metu būtų mažesnė už šalių 2016 m. lapkričio 4 d. sutartą kainą ir tokį įsigyto nekilnojamojo turto rinkos vertės dabartinį sumažėjimą nuo 2016 m. lapkričio 4 d. sutartos kainos lėmė aplinkybės, kuriomis ieškovė grindžia ieškinį, civilinėje byloje nėra.
22. Po 2016 m. lapkričio 4 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo paaiškėjo naujos aplinkybės (objektyvių duomenų apie tai, kad atsakovai parduodami ginčo turtą apie šias aplinkybes žinojo, byloje nėra), dėl kurių ieškovė turėjo ir ateityje galimai turės papildomų nenumatytų išlaidų. Ieškovė galimai patyrė ir ateityje galimai patirs nuostolius. Tačiau reikalavimo priteisti žalos atlyginimą (nuostolius), ieškovė byloje CPK nustatyta tvarka nepareiškė, atsakovai neturėjo pareigos gintis nuo tokio reikalavimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
23. Ieškovė E. K. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti apeliantei iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
23.1. apeliantė atsakovų veiksmus kvalifikavo kaip bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimą. CK 6.333 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga perduoti tinkamos kokybės daiktus. Atsakovas S. M. administracinių procesų metu ir bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad tvorą tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) tvėrė jis pats, 2011 m., pasamdęs darbininkus, pastatė tvorą su vartais. Atsakovai pažeidė bendrąją pardavėjo pareigą perduoti turtą kartu su jo priklausiniais, priedais ir dokumentais tokios būklės, kokia buvo pirkimo-pardavimo metu. Jų veiksmai laikytini neteisėtais ir sudaro pagrindą civilinei atsakomybei kilti.
23.2. Teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šalių faktiniams santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismas pripažino, kad apeliantė naudojosi didesniu žemės sklypu, tačiau žemės sklypo sumažėjimo po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo nevertino kaip pardavėjo pareigos tinkamai informuoti pirkėją apie daikto trūkumus pažeidimo. Pats atsakovas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad žinojo faktą, jog tvora nėra pastatyta tiksliai įsitikinus sklypo ribomis (2022 m. kovo 28 d. teismo posėdis).
23.3. Teismas nevertino aplinkybių, kad atsakovas S. M. veikia kaip nekilnojamojo daikto gamintojas ir tik vėliau – kaip to daikto pardavėjas. Apeliantė turi teisę reikalavimus dėl įsigyto daikto kokybės nukreipti į atsakovą ir kaip į rangovą. Pareiga garantuoti ginčo statinio kokybę apėmė ir esminį reikalavimą statinio statybos teisėtumui nustatyti. Atsakovas netinkamai organizavo (vykdė) statybos darbus, neįsitikino, kad statyba būtų sklypo ribose. Atsakovai pripažino, kad atliko neteisėtus veiksmus. Teismo išvada, jog sprendžiant dėl nuostolių atlyginimo būtų išeita iš nagrinėjamos bylos ribų, neatitinka byloje nurodytų aplinkybių, atsakovų atsikirtimų ir faktų pripažinimo. Teismas privalėjo vertinti, ar yra pagrindas nurodytas apeliantės sumas vertinti kaip būsimas išlaidas dėl trūkumų pašalinimo, t. y. nuostoliais, esant būtinybei, paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigą, o ne atmesti ieškinį dėl tariamai netinkamai nurodytos teisės normos.
23.4. Teismas visiškai nevertino fakto, kad atsakovai neinformavo apeliantės apie įsigyjamo turto trūkumus, 2016 m. lapkričio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartyje pateikė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kad nepažeisti trečiųjų asmenų interesai. Apeliantė apie trūkumus sužinojo tik po valstybinių institucijų patikrinimų ir įpareigojimų. Tai patvirtina, kad trūkumai buvo paslėpti ir apeliantė jų negalėjo žinoti įsigydama nekilnojamąjį turtą. Atsakovai žinojo (arba privalėjo žinoti) apie daiktų trūkumus, patys atliko arba inicijavo (finansavo) darbus, kuriais buvo įvykdyti pažeidimai, todėl turėjo žinoti apie tikrąsias (įregistruotas) žemės sklypo ribas ir tai, kad jų veiksmai jas pažeidžia. Teismas nevertino aplinkybių, susijusių su atsakovų netinkamu veikimu. Teismas taip pat nevertino, kad atsakovas nurodė priešingus paaiškinimus Kauno apskrities VPK Panemunės policijos komisariate ir teismo posėdyje.
23.5. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje nėra aptarta ginčo objektų atskira kaina. Ši išvada visiškai neatitinka apeliantės paaiškinimų byloje, turto vertinimo ataskaitos, kurioje aiškiai nurodomos sklypo teritorijos sutvarkymas ir apželdinimas. Apeliantė turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad tiek statiniai, tiek augalai esantys tvora aptvertoje teritorijoje yra jos nuosavybės teise įgyjami daiktai, priešingų aplinkybių sudarant pirkimo-pardavimo sutartį atsakovai nenurodė.
Žemesnės instancijos teismas
23.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareikštas ieškinys turi būti nagrinėjamas tik tam tikrose ribose, nevertinamas apeliantės nurodomas faktinis pagrindas ir nustatoma konkrečiai ginčui taikytina teisė. Teismas nesivadovavo nuostatomis apie pardavėjų pareigas, nesiekė byloje nustatyti esmines su ginču susijusias aplinkybes.
23.7. CK 6.317 straipsnyje įtvirtinta garantija pagal įstatymą – esminė pardavėjo pareiga pirkimo–pardavimo santykiuose, galiojanti nepriklausomai nuo to, ar šalys ją įvardijo sutarties sąlygose. Pardavėjas neturi teisės riboti jos apimties. Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį, pardavėjas laikomas nepažeidusiu įstatyme nustatytos garantijos pareigų, jeigu perduoti daiktai atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjo atsakomybė pagal CK 6.334 straipsnį yra griežtoji, pardavėjas atsako už netinkamos kokybės daikto pardavimą be kaltės. Tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino apeliantės nurodytų aplinkybių, vadovavosi atsakovo prieštaringais paaiškinimais. Tokio pobūdžio bylose turi būti nustatyta: ar specialieji pirkėjo teisių gynybos būdai yra pakankami, ar yra pagrindas taikyti bendrąjį nuostolių atlyginimo institutą ir ar nustatytas civilinės atsakomybės sąlygų visetas.
23.8. Pirmosios instancijos teismas suklydo taikydamas ieškinio senatį. Teismas nurodė, kad ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti yra nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Tačiau neargumentavo ir nepasisakė, kaip šios teisės normos panaikinimas ginčo metu įtakoja apeliantės teisių gynimą. Sprendimo priėmimo metu ši teisės norma negaliojo, ieškiniams dėl daiktų kokybės taikomas bendras 10 m. senaties terminas, kurio apeliantė nepraleido.
23.9. Teismas suklydo identifikuodamas ieškinio senaties termino pradžią. Apeliantės teisių pažeidimo momentu nepagrįstai laikė 2019 m. liepos 25 d., nors ji nuosekliai teigė, kad atsakovas S. M. žadėjo pašalinti visus pažeidimus ir tarpininkauti kad būtų išspręstas papildomo žemės sklypo įsigijimas toje dalyje, kur ginčo pradžioje dar buvo jo pastatyta tvora. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nenurodė apie tariamą jo terorizavimą, tik baigiant bylą nagrinėti žodžiu nurodė šias aplinkybes, kuriomis teismas ir vadovavosi.
23.10. Net jeigu apeliantė ir būtų laikoma praleidusi ieškinio senaties terminą, akivaizdu, jog ji savo teisių gynybos priemones naudojo racionaliai bei operatyviai – siekė ginčą išspręsti taikiai, atsakovų pažadų pagrindu nesikreipė į teismą. Nei viename ikiteisminiame tyrime ar procesiniuose dokumentuose atsakovai nenurodė, kad juos terorizuoja apeliantė. Net jei vadovautis teismo motyvais, kad 2019 m. liepos 25 d. apeliantė turėjo suvokti savo teisių pažeidimą, terminas ieškiniui pareikšti baigėsi 2020 m. sausio 25 d., kai apeliantė tikėjosi, kad būtų apsunkinti tvoros statybos darbai, sulaukusi pavasario tikėjosi, kad atsakovai atšilus orams pasirūpins tvoros perstatymo darbais. Teismas nepasisakė, ar apeliantės teisės negali būti ginamos ir taikant teisės normas, susijusias su žalos atlyginimu, t. y. ar tai nėra atskiras pagrindas sprendžiant dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo.
Atsiliepimas
2. Atsakovai S. M. ir I. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3164-615/2022, priteisti atsakovams jų patirtas 1 936 Eur bylinėjimosi išlaidas už šio atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir 363 Eur už atsiliepimo į prašymą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo parengimą, iš viso 2 299 Eur (su PVM). Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
24.1. apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas suklydo taikydamas ieškinio senatį. Ieškinio pareiškimo metu galiojo CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostata, kad „sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų“. Ši nuostata buvo panaikinta tik 2021 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. XIV-466, CK 1.125 straipsnio pakeistą redakciją taikant nuo 2022 m. sausio 1 d.
24.2. Teismas teisingai nustatė, kada apeliantė sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino pradžia nustatytina atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas per įstatymo ar šalių nustatytą garantinį terminą pareiškė pretenziją pardavėjui ir kokie buvo tolimesni pardavėjo veiksmai. Jau 2018 m. apeliantei tapo žinoma apie parduoto sklypo nurodomus trūkumus. Apeliantė tik 2019 m. birželio 25 d. pretenzija kreipėsi į atsakovus dėl daiktų trūkumų pašalinimo, reikalavo per 30 dienų nuo pretenzijos gavimo dienos atlyginti žalą už nugriautą tvorą, padengti aplinkos tvarkymo darbų išlaidas, sumažinti kainą už žemės sklypą. Teismas teisingai sprendė, kad ieškinio senaties termino pradžia yra 2019 m. liepos 26 d. apeliantė tik 2020 m. birželio 16 d. pareiškė ieškinį teismui ir tik 2020 m. rugsėjo 9 d. dublike pareiškė reikalavimą atnaujinti praleistą senaties terminą ieškiniui pateikti. Nesutinka, kad ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai apeliantei buvo pateiktas 2020 m. gegužės 11 d. antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.
Atsiliepimas
24.3. Atsakovas S. M. apeliantės nurodytas aplinkybes, kad jis jai žadėjo ištaisyti visus pažeidimus, civilinės bylos nagrinėjimo metu paneigė, teigdamas, kad tai ne jis ką nors žadėjo apeliantei, o apeliantė jį terorizavo, siekdama įtraukti į savo ginčą su kaimynu. Atmestina apeliacinio skundo kritika, kad neva apie jo terorizavimą atsakovas S. M. nenurodė savo procesiniuose dokumentuose. CPK 177 straipsnio 2 dalis nustato, kad faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais.
24.4. Atsakovai teismui pateikė antstolės R. P. 2022 m. balandžio 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame konstatuota, kad atsakovo S. M. mobiliojo telefono foto galerijoje yra 2018 m. liepos 19 d. fotonuotraukos. Vienoje iš šių nuotraukų yra užfiksuotas apeliantės užsakymu UAB „Inventora“ parengtas 1299 kv. m. žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), planas. Šio plano dešinėje pusėje atskira linija pažymėta faktinė ginčo tvoros vieta ir matyti jos neatitikimas su sklypo riba tarp taškų 6 ir 8. Kairėje pusėje matyti lipnus lapelis, ant kurio pažymėta „viso ~ 65 m2“, t. y. nurodytas toks pats plotas, dėl kurio ieškiniu reiškiamos pretenzijos atsakovams. Aprašomojoje dalyje yra įrašas „Su paženklintomis vietovėje Žemės sklypo ribomis, aprašytomis 2018 m. birželio mėn. 25 d žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte, ir nustatytu plotu sutinku“. Žemiau matyti apeliantės vardas ir pavardė, jos parašas. Šie įrodymai patvirtina, kad apeliantė apie galimus sklypo ribų pažeidimus neabejotinai žinojo jau 2018 m. birželį, o atsakovas S. M. šią informaciją pirmą kartą sužinojo 2018 m. liepos 19 d., apeliantei leidus jam telefonu nusifotografuoti žemės sklypo planą.
24.5. Teismas taip pat teisingai vertino, kad nėra jokių svarbių priežasčių apeliantės praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti, praleistas terminas ženkliai viršija pusę viso įstatyme įtvirtinto tokiems reikalavimams pareikšti ieškinio senaties termino. Apeliantės nurodytos termino praleidimo priežastys – neva atsakovas S. M. žodžiu pažadėjo sutvarkyti tvoros perkėlimo klausimus, pasirūpinti darbuotojais ir tinkamu darbų atlikimu – yra visiškai nepagrįstos, nei vienas iš atsakovų niekuomet šito nežadėjo. Apeliantė byloje neįrodė buvus svarbias ieškinio senaties praleidimo priežastis. Teismas išsamiai išnagrinėjo ir kitus apeliantės nurodytus argumentus – kad ji dėl kaimyninio žemės sklypo savininko veiksmų kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją ir kt.
24.6. Teismas teisingai sprendė tiktai dėl apeliantės nurodyto ieškinio dalyko (dėl pirkimo-pardavimo sutarties kainos sumažinimo), ir pagrįstai atsisakė spręsti apeliantės paskutinio teismo posėdžio metu žodžiu pareikštą reikalavimą dėl nuostolių priteisimo. Pareikšto ieškinio dalyką apeliantė suformulavo visiškai aiškiai ir vienareikšmiškai, nuo kurio atsakovai ir gynėsi. Apeliantė turėjo teisę patikslinti ieškinį, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka to nepadarė, žodžiu paskutinio posėdžio metu išsakytas naujas reikalavimas dėl žalos atlyginimo visiškai neatitinka CPK nuostatų.
24.7. Apeliantės argumentas, kad neva atsakovams kyla atsakomybė kaip nekilnojamojo daikto gamintojams ar statytojams (užsakovams), absoliučiai nelogiškas, bylos duomenys patvirtina, kad ji nereiškia jokių pretenzijų dėl pirkimo-pardavimo sutartimi įsigyto gyvenamojo namo.
24.8. Teismas teisingai nustatė ginčo esmę ir pagrįstai atmetė apeliantės reikalavimą, kad žemės sklypo pardavėjai (atsakovai) sumažintų pirkimo kainą, ieškovei parduoti nekilnojamieji daiktai, t.y. žemės sklypas ir gyvenamasis namas, visiškai atitinka 2016 m. lapkričio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą šių objektų charakteristiką. Teismas teisingai sprendė, kad už sutartą kainą apeliantei buvo parduoti pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti du nekilnojamojo turto objektai, t. y. žemės sklypas ir gyvenamasis namas ir apeliantė neįrodė, kad jų duomenys ieškinio pareiškimo metu yra pasikeitę. Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti tik namas ir sklypas, nebuvo įregistruoti jokie priklausiniai – nei tvoros, nei ūkinis pastatas. Pirkimo pardavimo sutartyje taip pat nėra atskirai aptarti jokie augalai.
24.9. Teismas teisingai sprendė, kad apeliantė klaidingai teigia, kad neva ji gavo mažesnį sklypą nei buvo nurodyta atsakovų. Priešingai, apeliantė per klaidą gavo didesnį sklypą nei nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje ir jau keletą metų naudojasi didesnio ploto sklypu nei įsigijo pirkimo – pardavimo sutartimi. Tik perkėlus tvorą žemės sklypas bus būtent tokio ploto, už kurį ji sumokėjo pinigus atsakovams.
Šalies argumentai
24.10. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad jai kyla pareiga pašalinti ant sklypo ribos pasodintus augalus, tam ji turi kaimyninio sklypo savininko sutikimą. Ieškinyje apeliantė nurodė, kad augalai yra pasodinti nesilaikant reikiamo atstumo iki sklypo ribos, tačiau dubliko 10.4 punkte paaiškino, kad turi 2007 m. UAB „Avadi“ (kaip abiejų – 79 ir 81 sklypų savininkės) parašytą sutikimą sodinti augalus ant sklypo ribos. 2007 m. galiojo originali Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ redakcija, kurioje buvo nustatyta, kad reikalavimas dėl atstumų gali būti netaikomas, gavus gretimo sklypo savininko sutikimą raštu. Augalai buvo pasodinti iki UAB „Avadi“ pardavė 79 sklypą, t.y. patys atsakovai iš UAB „Avadi“ įsigijo žemės sklypą 2010 m. su jau apsodintais augalais. Akivaizdu, kad nėra jokio pagrindo apeliantei prašyti kaimyninio sklypo savininko sutikimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
4. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
5. Ginčas byloje kilo dėl kainos sumažinimo už parduotą nekilnojamojo turto objektą.
6. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovai 2016 m. lapkričio 4 d. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė iš atsakovų įsigijo gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Pagal sudarytą sutartį ieškovė sumokėjo atsakovams 170,000 Eur kainą.
7. Ieškovė prašo sumažinti 2016 m. lapkričio 4 d. pirkimo-pardavimo sutarties kainą nuo 170 000 Eur iki 150 518,47 Eur ir priteisti ieškovei iš atsakovų 19 481,53 Eur sumokėtos kainos. Nurodo, kad atsakovai ieškovei perdavė netinkamos kokybės daiktus – žemės sklypą ir jo priklausinius, kadangi nesutampa žemės sklypo faktinės ribos ir kadastriniuose matavimuose nurodytos ribos, ko pasėkoje ieškovei turės pašalinti dalį sklype esančių augalų bei statytis naują tvorą. Ieškinio kainą grindžia komerciniu pasiūlymu dėl augalų kainos (17 904,37 Eur) ir preliminariomis tvoros perkėlimo darbų sąmatomis (898,35 Eur, 678,81 Eur). Ji neteigia, kad kainą nori sumažinti dėl to, kad nusipirko mažesnį žemės sklypą nei nurodyta dokumentuose, teigia kad faktiškai pirkdama tikėjosi didesnio (aptverto tvora) sklypo, negu jis buvo nurodytas dokumentuose.
8. Atsakovai su ieškovės reikalavimais nesutinka, laiko, kad ieškinys nepagrįstas. Taip pat laiko, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą ir prašo jį taikyti. Ieškovė prašo jį atnaujinti.
Dėl kainos sumažinimo
9. Pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pagal byloje esančią Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą viso ieškovės įsigyto Žemės sklypo vertė buvo 13 700 Eur, tuo tarpu ieškovė, neturėdama jokių pretenzijų dėl kartu parduoto gyvenamojo namo kokybės, t.y. žemės sklypo, pareiškė reikalavimą sumažinti pirkimo-pardavimo sutarties kainą 19 481,53 Eur suma, taigi, suma didesne už visą įsigytos žemės vertę.
10. Pagal CK 6.396 straipsnį nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, taip pat nurodyta to daikto vieta atitinkamame žemės sklype, arba parduodamo nekilnojamojo daikto vieta kitame nekilnojamajame daikte. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žemės sandorių formą nustato CK ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymas. Prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas. Žemės sklypo planas ar schema yra neatskiriama žemės sandorio dalis. Ieškovė 2016 m. lapkričio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimi už 170 000 Eur kainą iš atsakovų nusipirko 0,1299 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu 182,63 kv. m ploto pastatu – gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti parduodamus nekilnojamuosius daiktus – tiek žemės sklypą, tiek gyvenamąjį namą, charakterizuojantys duomenys. Taip pat ieškovė savo parašu sutartyje patvirtino, kad ji gavo iš pardavėjų techninės apskaitos bylą, žemės sklypo planą bei kitus dokumentus, susijusius su parduodamu turtu. Iš į bylą pateiktų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad parduotus objektus charakterizuojantys duomenys sutampa su pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytais duomenimis. Nei kalninės pušys, nei alpinariumas, nei tvora nebuvo nurodyti pirkimo-pardavimo sutarties objektais, kadangi šalys sutartyje neaptarė ir nevertino nei žemės sklype augančių augalų kainos, nei tvoros kainos.
11. Pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad galimybę aptarti kalnines pušis ir alpinariumus ieškovė pirkimo-pardavimo metu akivaizdžiai turėjo. Pažymėtina ir tai, kad paminėtų objektų kaina atskirai nebuvo įvertinta ir Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje, kuria vadovavosi ieškovė, tardamasi dėl parduodamo-perkamo nekilnojamojo turto kainos.
12. Parduoto-nusipirkto žemės sklypo plotas šiuo metu yra toks pats, kaip ir nurodytas 2016 m. lapkričio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartyje – 0,1299 ha. Todėl pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, jog ieškovė nepagrįstai teigia, jog ji gavo mažesnį žemės sklypą nei buvo nurodyta atsakovų. Šios nurodytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu sudarė pagrindą netenkinti ieškovės reikalavimo dėl pirkimo-pardavimo sutarties kainos sumažinimo, kaip nepagrįsto.
13. Atmestinas apeliantės argumentas, kad teismas nustatė, jog ieškovė naudojosi didesniu žemės sklypu, tačiau žemės sklypo sumažėjimo po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo nevertino kaip pardavėjo pareigos tinkamai informuoti pirkėją apie daikto trūkumus pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė, pirkimo – pardavimo metu, ir prieš tai susipažinusi su visais perkamo nekilnojamojo turto dokumentais, kaip atidus ir rūpestingas asmuo turėjo visas sąlygas patikrinti faktinę prie namo esančio perkamo žemės sklypo plotą ir jo atitikimą teisinei padėčiai, tačiau būdama nepakankamai rūpestinga ir atidi, akivaizdu, to nepadarė.
14. Apeliantė teigia, kad apie trūkumus sužinojo tik po valstybinių institucijų patikrinimų ir įpareigojimų ir tai patvirtina, kad trūkumai buvo paslėpti ir apeliantė jų negalėjo žinoti įsigydama nekilnojamąjį turtą. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus taip pat atmeta, kadangi, kaip minėta, paslėpta nieko nebuvo, visi dokumentai jai buvo pateikti iki pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo.
15. Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį, pardavėjas laikomas nepažeidusiu įstatyme nustatytos garantijos pareigų, jeigu perduoti daiktai atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad minėtos pareigos būtų pažeistos. Apeliacinės instancijos sprendžia, kad jei ieškovė laiko, kad ji turės išlaidų vykdydama atitinkamų institucijų nurodymus (patirtų žalą pagal CK 6.245 straipsnį), tai turi įrodinėti visas žalos atlyginimo sąlygas, įvardindama konkrečias su tuo susijusias išlaidas ir teikdama tai patvirtinančius įrodymus. Be to, žalos atlyginimui taikomi ir kitokie ieškinio senaties terminai. Laikydama, kad jos teisės pažeistos, ieškovė turi teisę pasirinkti šių teisių gynimo būdą, ką su kvalifikuota teisine pagalba ir padarė. Teismas neturi nei teisės, nei pareigos patarinėti nei vienai iš šalių, kaip reikšti ieškinį, jei ji mano, kad teisės pažeistos, kadangi civiliniame procese galioja rungimosi principas, priešingu atveju kita šalis galėtų kaltinti teismą šališkumu.
16. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo argumentams, kad nagrinėdamas civilinę bylą bendra ginčo teisenos tvarka ir nesant viešojo intereso, teismas negali išeiti už ieškovo ieškinyje suformuluoto ieškinio dalyko ribų ir spręsti dėl to, kokia teisinė situacija hipotetiškai būtų buvusi tais atvejais, jeigu ieškinys būtų buvęs pareikštas dėl kitų reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra ne kartą išaiškinęs ir pažymėjęs, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga suformuluoti ieškinio dalyką. Būtent ieškinio dalyko suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises, nes nuo ieškinio dalyko formulavimo priklauso atsakovų atsikirtimų į ieškinį turinys, teiktini įrodymai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tiek reikšdama ieškinį, tiek viso civilinės bylos nagrinėjimo metu, buvo pasitelkusi kvalifikuotą teisinę pagalbą.
17. Ieškinio reikalavimas yra grindžiamas tuo faktiniu pagrindu, kad atsakovai ieškovei perdavė netinkamos kokybės daiktą – žemės sklypą, todėl parduoto-pirkto daikto kaina turi būti sumažinta. Pirmos instancijos teismui bei apeliacinės instancijos teismui nenustačius netinkamos daikto kokybės nėra pagrindo ir ieškinio bei apeliacinio skundo tenkinimui (CPK 177, 178 straipsniai).
Dėl ieškinio senaties
18. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad ieškovė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka pareiškė ieškinį dėl parduoto daikto trūkumų. Ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti yra nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Savo prašymą atnaujinti jai praleistą ieškinio senaties terminą ieškovė taip pat grindžia aplinkybe, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas žymiai, ilgą laiką. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu nustatytas ieškovės praleistas ieškinio senaties terminas, atsakovai ieškinio senatį taikyti prašo, ir yra netenkinamas ieškovės prašymas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.
19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nenustačius ieškovės teisių pažeidimo dėl parduoto daikto trūkumų, taikyti ar atnaujinti ieškinio senaties termino nėra teisinio pagrindo, kadangi ieškinio senatis net neprasidėjo. Suformuotoje teismų praktikoje dėl ieškinio senaties taikymo ne kartą yra pasisakyta, kad ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo nustatyto teisės pažeidimo ar sužinojimo apie jį. Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, nenustatytas ieškovės teisių pažeidimas dėl daikto trūkumų, todėl ieškinio senaties terminas neprasidėjo, jis netaikytinas.
20. Kiti apeliacinio skundo argumentai, neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą bei nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus (CPK 177, 178, 185 straipsniai), teisingai aiškino taikė CK 6.396 straipsnį, Lietuvos Respublikos žemės įstatymą padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą todėl jo keisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
22. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis).
23. Atsakovas S. M. prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos procese patyrė 2299,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovės E. K. priteistina 2299,00 Eur bylinėjimosi išlaidų S. M. (CPK 93,98 straipsniai).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2299,00 Eur (du tūkstančius du šimtus devyniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.