- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-29
- Bylos Nr.
- 2A-1122-440/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02324-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Suinteresuotas asmuo
- I. D., P. P., A. P., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas
- Pareiškėjas
- M. P.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens I. D. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2749-853/2015 pagal pareiškėjos M. P. pareiškimą, suinteresuotiems asmenims P. P., A. P., I. D., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei Valstybės įmonei Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji faktiškai pradėdama valdyti yra priėmusi savo tėvo A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), tėvo brolio K. P., mirusio (duomenys neskelbtini), tėvo sesers E. G., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą. Pareiškėja nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas A. P., kuris po savo brolio P. P., mirusio (duomenys neskelbtini), paveldėjo 1/4 turto, kurį sudarė – gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai bei kiti statiniai, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Po 1/4 turto taip pat paveldėjo tėvo A. P. broliai – K. P., D. P. ir sesuo E. G.. Likusią, po tėvo A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo dalį 1/4, po tėvo brolio K. P., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimo dalį 1/4, po tėvo sesers E. G., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo dalį 1/4, t. y. 3/4 viso palikimo dalį, kas sudaro 3/4 minėto namo su ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu priėmė, pradėdama trijų mėnesių laikotarpyje po palikimo atsiradimo valdyti, tvarkyti, rūpintis bei naudoti pagal paskirtį. Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti prašo tikslu kreiptis į notarą dėl paveldėjimo bylos pradėjimo ir dėl paveldėjimo teisės liudijimo paveldėtam turtui išdavimo bei įregistravimo. Nurodė, jog iki tėvo mirties ji gyvenamuoju namu ir žemės sklypu naudojosi, po tėvo A. P. mirties ji taip pat tėvo gyvenamąjį namą ir žemės sklypą prižiūrėjo, valdė, rūpinosi, naudojo pagal paskirtį. Jos tėvas turėjo du sūnūs – P. P. ir A. P., kurie nereiškia pretenzijų į tėvo, tėvo brolių ir tėvo sesers palikimą. Tėvo sesuo E. G., kuri yra mirusi, turėjo dukrą I. D., kuri pretenzijų į palikimą taip pat nereiškia. Pareiškėja prašo jos pareiškimą tenkinti bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ji faktiškai pradėdama valdyti yra priėmusi savo tėvo, tėvo brolio ir tėvo sesers palikimą, t. y. gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, kitus statinius bei žemės sklypą.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, jog dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neprieštarauja.
Suinteresuoti asmenys A. P., M. P. prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant bei nurodė, jog su pareiškimu visiškai sutinka, kadangi pareiškėja faktiškai priėmė palikimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 30 d. sprendimu pareiškimą tenkino. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja, M. P., faktiškai pradėdama valdyti yra priėmusi (duomenys neskelbtini) mirusio savo tėvo A. P., tėvo brolio K. P., mirusio (duomenys neskelbtini), tėvo sesers E. G., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą. Teismas nustatė, kad pareiškėja yra penktos eilės, pagal įstatymą, tėvo brolio K. P. ir tėvo sesers E. G., įpėdinė, nes pirmos, antros, trečios ir ketvirtos eilės mirusių K. P. ir E. G. įpėdinių nėra. Taip pat pareiškėja yra pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą, kadangi yra tėvo A. P. dukra. A. P., K. P. ir E. G. vardu Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenimis yra registruotos teisės į konkrečius nekilnojamuosius daiktus – po 1/4 dalį, esančių (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos tėvas A. P., mirė (duomenys neskelbtini), tėvo brolis K. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), tėvo sesuo E. G., mirė (duomenys neskelbtini). Teismas atsižvelgė į tai, kad tiek pati pareiškėja M. P., liudytojos E. P., I. S. bei atsiliepimais į pareiškimą suinteresuoti asmenys P. P. ir A. P. patvirtino, kad M. P. po tėvo A. P. mirties, tėvo brolio K. P. mirties ir tėvo sesers E. G. mirties rūpinosi turtu – gyvenamuoju namu, ūkiniais bei kitais pastatais, taip faktiškai pradėdama valdyti priėmė savo tėvo, tėvo brolio ir tėvo sesers palikimą. Taip pat į tai, kad aplinkybę, jog pareiškėja rūpinasi palikimu patvirtino ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Židikų seniūnijos atstovė laikinai einanti seniūno pareigas S. S.. Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, jog pareiškėja tuoj po savo tėvo A. P., mirties (duomenys neskelbtini), tėvo brolio K. P., mirties (duomenys neskelbtini), tėvo sesers E. G., mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jų palikimą – 3/4 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/4 viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/4 malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/4 malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/4 garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/4 kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/4 daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/4 tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/4 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/4 daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/4 sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/4 kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)7, faktiškai pradėdama šį turtą valdyti. Teismas laikė, jog pareiškėja priėmė visą palikėjų A. P., K. P. ir E. G. palikimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
Suinteresuotas asmuo I. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. sprendimą ir perduoti bylą Mažeikių rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Gyvenamajame name į kurį reiškia pretenzijas pareiškėja iki P. P. mirties ir po jo mirties pastoviai gyveno jos motina E. G. su sugyventiniu Z. A. iki (duomenys neskelbtini) iki savo mirties, bei ji pati I. D. gyveno name iki 2004 m. Jos sūnaus D. D. gyvenamoji vieta ir šiuo metu tebėra deklaruota gyvenamajame name. Pareiškėja paveldimoje sodyboje niekada nebuvo, negyveno ir nieko ten nedarė. Sodyboje gyvena prieš mirtį priimtas nuomininkas V. P., kuris už leidimą gyventi privalėjo prižiūrėti sodybą. Tokiu būdu visą nekilnojamąjį turtą faktiškai pradėdama valdyti priėmė jos motina E. G.. Šį faktą būtų patvirtinę liudytojai, tačiau kol ji kreipėsi į advokatą, byla buvo išnagrinėta jai nespėjus pareikšti prieštaravimų. Apie tai, kad motinai priklauso 1/4 dalis nurodyto turto sužinojo tik gavusi iš pareiškėjos pareiškimą su dokumentais.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 314 straipsniu prašo priimti naujus įrodymus, kurių neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teismui. Be to, apie neteisingus liudytojų parodymus sužinojo tik gavusi teismo sprendimą. Kadangi šioje byloje ketino pareikšti savarankiškus reikalavimus, o jie gali būti pareikšti tik pirmosios instancijos teisme, pageidauja, kad apeliacinės instancijos teismas atsižvelgtų į nurodytus argumentus ir panaikinęs 2015 m. liepos 30 d. sprendimą perduotų bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į suinteresuoto asmens I. D. apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė įmonė turto bankas prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes teismui tiek atmetus skundą ir palikus galioti sprendimą, tiek patenkinus skundą, sprendimas neturės įtakos valstybės ar valstybės įmonės Turto banko teisėms ir pareigoms.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja M. P. prašo suinteresuoto asmens I. D. apeliacinį skundą atmesti, 2015 m. liepos 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.
Atsiliepimas
1. Apeliantė turėjo pakankamai laiko pateikti atsiliepimą, tačiau nepateikė, be to jai minėjo, kad atsiliepimo neteiks ir dėl pareiškimo neprieštarauja. Be to jai laiku ir tinkamai buvo įteiktas šaukimas ir ji be pateisinamų priežasčių neatvyko į teismo posėdį, nereiškė prašymo bylos nagrinėjimo atidėti, teismas pagrįstai išnagrinėjo bylą suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
2. Apeliaciniame skunde I. D. teigia melagingą informaciją apie tai, kad jos motina iki mirties (duomenys neskelbtini) gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Jei taip būtų buvę jos mirties vieta mirties liudijime būtų buvusi nurodyta Mažeikių r., o ne Klaipėdos r. Ji 2010 m. persikraustė į Klaipėdos r., kur gyveno su savo dukra I. D.. Pati I. D. iš namo išvyko 2004 m. po išvykimo nei namu, nei kitais pastatais nesirūpino, netvarkė, o po savo mamos mirties nepateikė pareiškimo dėl palikimo priėmimo, nesilankė sodyboje, ja nesirūpino. Po E. G. mirties ji, pareiškėja, rūpinosi sodyba kaip savo, naudojosi ja, remontavo, saugojo, prižiūrėjo. Pateikti įrodymų, kad ne pareiškėja, o suinteresuotas asmuo I. D. rūpinosi sodyba ir faktiniu valdymu priėmė palikimą ji negali, nes net nesilankė sodyboje. Suinteresuotas asmuo elgėsi nerūpestingai neteikdama atsiliepimo į pareiškimą, neatvykdama į posėdį, apeliantės siekis panaikinti teismo sprendimą reikštų nepagrįstą bylos vilkinimą.
3. Vadovaujantis LR CPK 443 straipsnio 6 dalimi prašo priteisti iš suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese - 496,10 Eur už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. I. D. dėl savo nerūpestingumo ir kaltės pradėjo beprasmį, bylą vilkinantį procesą, o jos ir pareiškėjos interesai yra priešingi.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir teisiškai įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas dėl palikimo. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad ji pageidaudama, kad ją atstovautų advokatas nepateikė teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės įrodymų, nepasinaudojo teise dėl liudytojų iškvietimo, kurie būtų paaiškinę kitokias aplinkybes, be to nepasinaudojo teise pareikšti savarankiškus reikalavimus, todėl byla nagrinėtina iš naujo.
Apeliacinio teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo. Teismo nuomone, teisminės praktikos kontekste bei vertinant faktines bylos aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas apeliacinio skundo motyvais turėtų būti keičiamas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų detaliau nekartoja.
Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose, galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas priimant arba atsisakant priimti palikimą (LR CK 5.50 straipsnis, 5.60 straipsnis), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (LR CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Šis terminas nėra naikinamasis (LR CK 5.57 straipsnis). Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Palikimą sudaro palikėjo turtas, t. y. jo prievolės, teisės ir pareigos. Jos gali būti materialinio ar procesinio teisinio pobūdžio. Įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyvendinti palikėjo materialinio ar procesinio pobūdžio teises, vertinamas kaip faktinis palikimo priėmimas. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).
Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į LR CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Kokių aplinkybių buvimas pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, kad įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, LR CK paveldėjimo teisės normose nedetalizuojama. Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiškai turtą valdyti momentai, šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku ( pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Taigi pagal kasacinio teismo praktiką, palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės. Iš esmės panaši nuostata įtvirtinta ir LR CK 5.51 straipsnio 1 dalyje. Taigi, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes.
Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn. Ar įpėdinis priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, teismas sprendžia kiekvienoje byloje vadovaudamasis LR CPK 185 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis ir ištyręs, nustatęs ir atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybių visumą. LR CPK 185 straipsnis numato, kad teismas, vadovaudamasis įstatymais, įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis LR CPK 176 straipsnio 1 dalimi, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Taigi, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 30 d. sprendimu pareiškimą tenkino. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja, M. P., faktiškai pradėdama valdyti yra priėmusi (duomenys neskelbtini) mirusio savo tėvo A. P., tėvo brolio K. P., mirusio (duomenys neskelbtini), tėvo sesers E. G., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą. Apeliantė apeliaciniame skunde nenurodė, kad teismas būtų netinkamai taikęs ir aiškinęs materialinės teisės normas, nukrypęs nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos ir pažeidęs procesinės teisės normas.
Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad ji kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ir jai 2015 m. liepos 29 d. buvo paskirtas advokatas, pas kurį atvyko 2015 m. liepos 30d., praktiškai tuo pačiu laiku, kai buvo nagrinėjama byla, prasidėjo posėdis, todėl prašyti jį atidėti nebebuvo galimybės. Byloje pateiktais duomenimis procesiniai dokumentai, pareiškimas ir priedai bei pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo, šaukimas dėl atvykimo į teismo posėdį 2015 m. liepos 30 d. 9 val. 30 min. apeliantei įteikti 2015 m. liepos 9 d. ( b.l. 72). Tačiau apeliantė atsliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, bylos nagrinėjimo atidėti neprašė. Iš į bylą pateikto Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2015 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo matyti, kad I. D. prašymą suteikti antrinę pagalbą dėl jos atstovavimo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme pateikė tik 2015 m. rugpjūčio 11 d. Pažymėtina, kad civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (LR CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taigi proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu.
Suinteresuotas asmuo I. D. nepateikė jokių duomenų dėl kokių priežasčių nepateikė teismui atsiliepimo į pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, objektyvių duomenų, kurie būtų sutrukdę pareikšti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl kreipimosi į advokatą. Be to I. D. neatvyko į teismo posėdį be jokių svarbių priežasčių. Suinteresuoto asmens argumentai, kad ji ketino pateikti savarankiškus reikalavimus niekuo nepagrįsti, nes tokių reikalavimų į bylą neteikė, o LITEKO sistemos duomenimis suinteresuotas asmuo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo į teismą nesikreipė. Pažymėtina, kad konkrečiu atveju aplinkybė, kad dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo yra kreipusis pareiškėja M. P., neužkerta kelio kreiptis su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo ir I. D.. Tuo pačiu pažymėtina, kad tai, jog I. D. galimai ketina kreiptis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nėra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, kaip nepagrįsto ir neteisėto.
Apeliantė I. D. nurodė, kad anksčiau neturėjo galimybės pateikti dokumentų, pažymų apie jos mamos ir sūnaus deklaruotą gyvenamąją vietą. Pateiktos pažymos išduotos 2015 m. rugpjūčio 17d., t.y. po bylos išnagrinėjimo iš esmės. Su šiais suinteresuoto asmens argumentais nėra pagrindo sutikti, nes apeliantė nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurie patvirtintų, kad tokios galimybės, t.y. pateikti pažymas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, I. D. neturėjo. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apeliantė neįrodė, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, ir kad šių įrodymų nebuvo galima pateikti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismui yra pagrindo spręsti, kad apeliantė netinkamai, nesavalaikiai teikė į bylą dokumentus, nesinaudojo jai LR CPK suteiktomis procesinėmis teisėmis ir pareigomis (LR CPK 42 straipsnis, 178 straipsnis). Pagal LR CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (LR CPK 182 straipsnis). Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių - teismas gali ieškinį, priešieškinį, pareiškimą ir kitus procesinius dokumentus grąžinti juos padavusiems asmenims trūkumų šalinimo tvarka (LR CPK 115, 138 straipsniai), atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, jeigu tai užvilkins bylos nagrinėjimą (LR CPK 142 straipsnio 3 dalis, 181 straipsnio 2 dalis,), arba, išnagrinėjus bylą, netgi atmesti ieškinį, priešieškinį, pareiškimą, prašymą.
Pagal LR CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Pažymėtina, kad nors apeliantė pateikė minėtas pažymas apie jos motinos ir sūnaus deklaruotas (duomenys neskelbtini) gyvenamąsias vietas, tačiau, kaip minėta šias pažymas turėjo galimybę pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, be to vien šių duomenų pateikimas savaime nedaro pirmosios instancijos sprendimo neteisėtu. Dėl apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių, kad apeliantė būtų kvietusi liudytojus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad suinteresuotas asmuo tinkamai naudodamasi savo teisėmis, pirmosios instancijos teisme turėjo galimybę reikšti prašymus dėl liudytojų apklausos, bylos nagrinėjimo atidėjimo. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nors ir nurodo apklaustinus liudytojus, tačiau nenurodė kokias konkrečias bylai reikšmingas aplinkybes būtų galėję patvirtinti minėti liudytojai. Be to, pažymėtina, kad suinteresuotam asmeniui bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir nenurodžius, ir nesant objektyvių priežasčių dėl ko liudytojai negalėjo būti apklausti, toks prašymas negali būti reiškiamas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 314 straipsnis). Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nėra pagrindo spręsti, kad apeliantė dėl objektyvių aplinkybių neturėjo galimybės savalaikiai pateikti pirmosios instancijos teisme konkrečių argumentų, konkrečių dokumentų, o ta aplinkybė, kad ji kreipėsi į advokatą, teismo vertinimu, nesutrukdė kreiptis į teismą su prašymu, atvykti į teismo posėdį ir išsakyti savo argumentus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu minėtus įrodymus priimti ir apeliacinės instancijos teisme iš naujo vertinti bei jais remtis, nėra teisinio pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo turinys teikia pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl palikimo priėmimo yra pagrįsta byloje surinktais įrodymais pareiškėjos paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais ir apeliantės nurodyti argumentai teismo išvadų nepaneigia. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, įvertino, kad prieštaravimų dėl pareikšto prašymo negauta, ištyrė visumą byloje nustatytų aplinkybių, tinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą ir palikimo priėmimą, faktiškai pradėjus turtą valdyti, nenukrypo nuo jų aiškinimo ir taikymo praktikos, visapusiškai įvertino bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
Atmetus apeliantės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos dėl skundo apeliantei neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pažymėtina, kad pagal LR CPK 443 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau kartu įstatyme nustatyta šios taisyklės taikymo išimtis, tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai priešingi. Pareiškėja pateikė duomenis, 2015 m. rugsėjo 16 d. kvitą, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui sumokėjo 496 Eur išlaidų ir šias išlaidas prašo priteisti. Prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.11 punkte nurodyto dydžio, tačiau atsižvelgiant į ruošto procesinio dokumento apimtį, turinį, klausimų sudėtingumą, sugaištą laiką spręstina, kad prašoma priteisti suma mažintina, prašymas priteisti atstovavimo išlaidas tenkintinas iš dalies ir priteistina iš suinteresuoto asmens 300 Eur atstovavimo išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjai M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300,00 Eur (tris šimtus eurų) atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjai, suinteresuotiems asmenims.