- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-02-10
- Bylos Nr.
- 1A-56-282/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43810-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laisvydas Zederštremas, Virginija Žindulienė, Nerijus Masiulis
- Kaltinamasis
- E. T.
- Advokatai
- Algirdas Zakrasas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Žindulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nerijaus Masiulio, Laisvydo Zederštremo,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo E. T., kaltintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu, išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. E. T. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis 2019 m. spalio 13 d. apie 18.15 val., (duomenys neskelbtini) g. ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsisakė pasitikrinti girtumą, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroras prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – E. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 90 MGL dydžio baudą; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2019-10-13 18.30 val. iki 2019-10-14 15.48 val., 1 sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai; vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, E. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 metus; kardomąją priemonę – specialios teisės sustabdymą palikti galioti iki įsiteisės teismo nuosprendis; daiktinius įrodymus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti disponuoti savininkui E. T., kompaktinius diskus su vaizdo įrašais ir kasos aparatų kvitais, 2 vnt., 2017-12-18 transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties kopiją ir 2020-01-08 nutraukimo akto prie transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutarties kopiją palikti prie bylos.
2.1. Teigia, kad teismo nuosprendis yra nepagrįstas, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, todėl mano, kad teismas nepagrįstai E. T. išteisino nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Taip pat teigia, kad teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė, jog E. T. išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas nurodė, kad „nepasitvirtinus kaltinamajam pareikštam kaltinimui, t. y. nenustačius jo veiksmuose BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymio – tiesioginės tyčios vairavus automobilį bei atsisakius pasitikrinti girtumą, jis išteisintinas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, neįrodžius, kad jo veika, turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“. Numatyti išteisinimo pagrindai iš esmės skiriasi vienas nuo kito, todėl jie turi būti tiksliai ir aiškiai nurodyti nuosprendyje.
2.2. Prokuroras skunde nurodo, kad teismo išvada, jog nebuvo nustatytas nusikaltimo subjektyvusis požymis – „E. T. tiesioginė tyčia vairavus automobilį bei atsisakius pasitikrinti girtumą“, yra nepagrįsta ir neatitinka bylos aplinkybių. E. T. atsisakymas pasitikrinti girtumą patvirtintas tiek paties E. T. parodymais, tiek policijos pareigūnų L. S. ir R. V. parodymais, policijos pareigūnų „Body-cam“ vaizdo kamerų vaizdo medžiaga. E. T. pagal bendrus požymius ir neblaivumo testą buvo nustatyti neblaivumo požymiai, todėl policijos pareigūnai, būdami įsitikinę, kad būtent E. T. vairavo, turėjo pakankamą pagrindą patikrinti neblaivumą. Pats E. T. neneigia, kad atsisakė tikrintis neblaivumą motyvuodamas tuo, kad jis nevairavo automobilio, todėl veikė tyčia.
2.3. Prokuroras skunde taip pat teigia, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, rėmėsi E. T. ir liudytojos V. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, jog tiriamo įvykio metu automobilį vairavo ne E. T., o V. V., kad vietomis nesikeitė, kad ji vairavo visą laiką. Taigi, teismas iš esmės rėmėsi suinteresuotais E. T. ir jo sugyventinės V. V. melagingais ir prieštaringais parodymais, kurių nepatvirtina kiti ištirti įrodymai, teismas taip pat neatsižvelgė į šių proceso dalyvių artimus šeimyninius ryšius, nusikalstamos veikos motyvus ir kitas nustatytas aplinkybes.
2.4. Prokuroras skunde nurodo, kad policijos pareigūnų L. S. ir R. V. parodymais bei vaizdo įrašu iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio nustatyta, kad 2019-10-13 18.14 val. policijos tarnybinis automobilis pravažiavo pro prie picerijos stovintį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio priekyje, vairuotojo pusėje, sėdėjo vairuotojas. Nors dėl įrašo kokybės ir trumpos trukmės negalima tiksliai identifikuoti asmens, tačiau iš sėdinčio asmens bendrų bruožų, sėdėjimo padėties sėdynėje (per durelių lango stiklą aiškiai matosi kūno viršutinė dalis, kas leidžia teigti, kad sėdi aukštesnio ūgio asmuo) galima teigti, kad prie vairo sėdi vyriškos lyties asmuo, t. y. E. T., kuris žymiai didesnis už V. V.. Tai patvirtina policijos pareigūnų parodymus, kad jie matė prie vairo sėdintį vyrą, o ne moterį. Prokuroras pažymi, kad, jei tikėti E. T. ir V. V. parodymais, vairuotojo sėdynė turėjo būti laisva, nes, neva, vairavusi V. V. tuo metu buvo nuėjusi į piceriją, o E. T. sėdėjo keleivio sėdynėje. Teismas šį vaizdo įrašą vertino paviršutiniškai, apsiribodamas, kad „pravažiuojantis pareigūnų automobilis filmavo „Audi A6“, tačiau kas sėdėjo už vairo neįžiūrima“. Nors vaizdo įraše vienodai matosi asmuo tiek sėdintis priekyje vairuotojo vietoje, tiek galinėje sėdynėje, tačiau teismas nuosprendyje konstatavo, kad tik gale sėdi žmogus (G. M.). Atlikdamas daiktų apžiūrą, teismas patvirtino bylos nagrinėjimui mažiau reikšmingą faktinę aplinkybę, kad matyti gale sėdintis žmogus, bet visiškai nepatvirtino, nevertino ir netyrė daug svarbesnės aplinkybės – vairuotojo sėdynėje sėdinčio asmens, kuris ir vairavo automobilį.
2.5. Prokuroras skunde teigia, kad teismas, įvertinęs ištirtus įrodymus, konstatavo, kad liudytojos V. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nesiskyrė, tačiau teismas neįvertino, kad V. V. apklausta liudytoju tuoj pat po įvykio, 2019-10-13, atsisakė duoti parodymus apie įvykį ir prieš savo sugyventinį E. T., o apklausiama liudytoja 2019-11-18, kai turėjo pakankamai laiko suderinti su E. T. pozicijas, davė jam palankius parodymus. Teismas taip pat neatsižvelgė ir į E. T. veikos motyvus. Pastebi, kad E. T. ir liudytoja V. V. logiškai negalėjo paaiškinti, kodėl automobilį vairavo ne pats E. T., kaip teigia buvęs blaivus, o vairuoti teisės neturinti ir neblaivi V. V.. E. T. aiškino, kad jis pats automobilio nevairavo, nes automobilis buvo neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, o V. V. aiškino, kad ji vairavo, nes E. T. nesutiko nuvežti pas jos ir G. M. draugus. E. T. taip pat važiavo ir nelogiška, kad V. V. vairavimas apsvaigus nuo alkoholio ir neturint teisės vairuoti transporto priemones yra mažesnis pažeidimas. E. T. neblaivumas nustatytas policijos pareigūnų parodymais ir neblaivumo nustatymo aktu, kuriame užfiksuota, kad E. T. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, negali eiti tiesia linija pėda po pėdos ir vengia neblaivumo patikrinimo. Prokuroro teigimu, abejonių E. T. ir liudytojos V. V. parodymų nuoširdumu kelia ir ta aplinkybė, kad V. V. įvykio dieną E. T. automobilį vairavo pirmą kartą. Sunku patikėti, kad asmuo, pirmą kartą sėsdamas prie automobilio vairo, sėkmingai manevruoja po miestą judriomis gatvėmis, prisiparkuoja prie picerijos šalia kitų automobilių ir sustoja stabdomas policijos automobilio įjungtais garsiniais signalais. Apeliantas teigia, kad E. T., suprasdamas transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, visas pasekmes (griežta atsakomybė, draudimas naudotis specialia teise, turto konfiskavimas), siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl suinteresuotas neigti vairavimą. Tuo tarpu jo sugyventinė V. V. vairuotojo pažymėjimo neturi, dėl išgerto alkoholio kiekio baudžiamoji atsakomybė jai negresia, todėl ir prisiėmė kaltę vairavusi už E. T..
2.6. Prokuroras skunde taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė policijos pareigūnų L. S. ir R. V. parodymus ir įvykio vietoje užfiksuotą automobilio vairuotojo sėdynės padėtį, pareigūnų išdėstytus argumentus, vertindamas juos tik kaip prielaidas. Teismo nuomone, pareigūnų keleivio ir vairuotojo apsikeitimo pagrindinį argumentą, kad sustojęs automobilis judėjo, negali būti vertinama kaip neginčijamas įrodymas, patvirtinantis keleivio ir vairuotojo apsikeitimą vietomis. Teismo išvados dėl vairuotojo sėdynės atitraukimo, automobilio judėjimo persėdant, policijos pareigūnų galėjimo matyti susikeitimą vietomis pro galinį vaizdo veidrodėlį, nepagrįstos ištirtais įrodymais ir tai labiau yra teismo subjektyvi nuomonė. Nurodo, kad liudytojai R. V. ir L. S. parodė, kad jie, pravažiuodami pro prie picerijos sustojusį žalios spalvos automobilį „Audi A6“, matė, kad vairuotojo pusėje sėdi vyras, veidu atsirėmęs į vairuotojo durelių stiklą, o gale sėdintis vaikinas sėdi prie atidaryto lango, kad nesustoję nuvažiavo toliau ir stebėjo minėtą automobilį, kad pamatę, kad automobilis pradėjo judėti, jie važiavo iš paskos ir automobilį sustabdė, kad einant link sustabdyto automobilio „Audi A6“, pro veidrodėlį L. S. pamatė, kaip priekyje sėdintis keleivis keičiasi su vairuotoju pusėmis, o pribėgęs R. V. prie keleivio pusės ir atidaręs keleivio dureles matė, kaip tik tuo metu vaikiną krentant – atsisėdant į keleivio pusę, o prie automobilio vairo jau sėdėjo mergina. Liudytojai parodė supratę, kad mergina su vaikinu apsikeitė vietomis, nes patys asmeniškai matė tą procesą. Liudytojai taip pat apžiūrėję vairuotojo vietą, pamatė, kad sėdynės padėtis nepritaikyta vairuoti merginai, nes mergina gana žemo ūgio, o sėdynė atitraukta tiek, kad ji kojomis tikrai nesiektų pedalų. Be to, automobilis judėjo, tai truko kelias sekundes, todėl liudytojams buvo aišku, kad vairuotojas persėda, E. T. akivaizdžiai buvo neblaivus (nuo jo sklido alkoholio kvapas), dėl to liudytojai E. T. atliko neblaivumo nustatymo testą, tačiau jis atsisakė tikrintis girtumą alkoholio matuokliu net ir paaiškinus, jog už atsisakymą tikrintis girtumą numatyta baudžiamoji atsakomybė.
2.7. Skunde prokuroras teigia, kad liudytojų L. S. ir R. V. parodymus patvirtina įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuoti duomenys – automobilio vairuotojo sėdynė atitraukta; objektų apžiūros protokole bei teisme peržiūrėtuose CD-R ir DVD-R diskuose su vaizdo įrašais iš policijos pareigūnų „Body-cam“ vaizdo kamerų ir tarnybinio automobilio užfiksuota, kad 2019-10-13 18.14 val. tarnybinis automobilis pravažiuoja pro automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio priekyje vairuotojo sėdynėje ir gale sėdi asmenys, 18.16 val. automobilis stabdomas sustoja, nuo viduje esančių žmonių veiksmų automobilis juda, prie jo pribėga policijos pareigūnai, iš priekinės keleivio pusės išlaipina E. T..
2.8. Prokuroras teigia, kad vairuotojo apsikeitimą su keleiviu vietomis patvirtina ne tik vieno liudytojo L. S. parodymai, bet ir liudytojo R. V. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokole ir vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys. Vaizdo įraše sustabdyto automobilio „Audi A6“, akivaizdaus judėjimo teismas nevertino. Pagal bylos aplinkybes automobilio keleivis ant galinės sėdynės miegojo, todėl tokį automobilio judėjimą sukėlė tik priekyje sėdinčių vairuotojo ir keleivio apsikeitimas vietomis, ką ir matė policijos pareigūnas L. S.. Teismas nepagrįstai šio liudytojo parodymus vertino kritiškai, neva „iš vaizdo įrašų matyti, jog pareigūnų automobilis stovėjo ne priekyje automobilio „Audi A6“, o gale, todėl liudytojas L. S. pro galinio vaizdo veidrodėlį negalėjo matyti vyriškio veido silueto. Susikeisti vietomis per kelias sekundes, priekyje sėdintiems neblaiviems, vairuotojui ir keleiviui, maža tikimybė“. Teismas nekonkretizavo, pro kokio automobilio veidrodėlį matė, bet tokią išvadą galimai padarė klaidingai įvertindamas, kad liudytojas L. S. sakė apie savo tarnybinį automobilį, tačiau L. S. vairuojantį vyrą matė ne pro tarnybinio automobilio, o pro priekyje sustabdyto automobilio „Audi A6“ veidrodėlį. Atsižvelgiant į E. T. ir V. V. smulkius kūno sudėjimus, automobilio „Audi A6“ pakankamai erdvų saloną, jų apsikeitimas vietomis ir per kelias sekundes visiškai įmanomas. Tam neprieštarauja nei minėtas teismo vaizdo įrašas, nei liudytojų L. S., R. V. parodymai, todėl policijos tarnybinio automobilio vieta neįtakojo liudytojo L. S. matomumui. Pažymi, kad įvykio metu matomumas buvo geras ir matymui trukdžių nebuvo, tačiau teismas nesiėmė priemonių patikrinti ir pašalinti prieštaravimus, o padarė neteisingas išvadas, kurios neatitinka bylos aplinkybių. Prokuroras taip pat teigia, kad policijos pareigūnų R. V. ir L. S. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuoseklūs ir papildo vienas kitą – jie iš pradžių prie picerijos pastebėjo stovintį automobilį „Audi A6“, prie kurio vairo sėdėjo vaikinas, po kelių minučių jie automobilį sustabdė ir automobilis pradėjo judėti (linguoti). Liudytojas L. S. matė prie automobilio „Audi A6“ vairo vyrą, kuris keitėsi vietomis su keleiviu, o liudytojas R. V., pribėgęs prie automobilio „Audi A6“, jau pamatė, kaip vaikinas „įkrito“ į keleivio sėdynę. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnai turi tikslą apkaltinti E. T.. Nors E. T. parodė, kad policija jį persekioja, tačiau jokių patvirtinančių duomenų nepateikė, o pareigūnai patvirtino, kad E. T. nepažįsta ir jo nepersekioja. Liudytojų L. S. ir R. V. parodymus patvirtina ištirti vaizdo įrašai, įvykio vietos apžiūra ir kiti įrodymai.
2.9. Prokuroras skunde teigia, kad įrodymų visetas patvirtina, jog E. T. tiriamo įvykio metu vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsisakė pasitikrinti girtumą, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. E. T. padaryta nusikalstama veika susijusi su KET pažeidimu ir kėlė aplinkiniams padidintą pavojų, todėl E. T. turi būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
4. Apygardos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
5. Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl E. T. išteisinimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).
6. Pagal suformuotą teismų praktiką nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet jų visetą, kas leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.
6.1. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išvadą dėl E. T. išteisinimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį padarė įvertinęs byloje įrodymus atsietai, nevertindamas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos, nepateikė motyvuotų išvadų dėl įrodymų vertinimo, kodėl tiki vienais įrodymais, o kitus įrodymus atmeta, vertina kritiškai, laiko juos tik prielaidomis, dėl to pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą dėl E. T. kaltės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
6.2. E. T. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo kad vairavo automobilį ir atsisakė pasitikrinti girtumą, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Pirmosios instancijos teismas E. T. dėl minėtos veikos išteisino nustatęs, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), nes byloje surinkti ir ištirti įrodymai nepatvirtina E. T. kaltės vairavus automobilį ir atsisakius tikrintis girtumą. Tokia apylinkės teismo padaryta išvada yra nepagrįsta.
Žemesnės instancijos teismas
7. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad policijos pareigūnų L. S. ir R. V. parodymus, jog jie matė, kaip įvykio metu automobilį vairavo būtent E. T., o ne liudytoja V. V., kad E. T. ir liudytoja V. V. automobilyje apsikeitė vietomis, kad vairuotojo sėdynė buvo atitraukta taip, kad liudytoja V. V. nebūtų pajėgusi vairuoti, pirmosios instancijos teismas vertino kaip liudytojų prielaidas. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas tokių padarytų išvadų vertinant policijos pareigūnų parodymus visiškai nemotyvavo, nepagrindė byloje surinktų ir ištirtų įrodymų analize, dėl to pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą.
7.1. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai L. S. ir R. V. parodė, kad jiems patruliuojant mieste ir pravažiuojant pro piceriją, jiems įtarimą sukėlė stovintis automobilis, kurio vairuotojo vietoje sėdėjęs vyriškis galva buvo atsirėmęs į durelių stiklą, o ant galinės automobilio sėdynės sėdėjęs vyriškis buvo akivaizdžiai neblaivus, todėl jie nuvažiavę apsisuko ir stebėjo minėtą automobilį, matė kaip iš picerijos išėjusi mergina įsėdo į minėto automobilio keleivio vietą ir automobilis pradėjo važiuoti, todėl, nusiviję minėtą automobilį, jį sustabdė. Liudytojas L. S. taip pat parodė, kad jis per stabdomo automobilio kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį matė, kaip vairuotojas keičiasi su keleiviu vietomis, o jam pribėgus prie automobilio pamatė, kad vairuotojo vietoje jau sėdi mergina, o sėdynė atitraukta taip, kad ji kojomis net nesiekė pedalų. Liudytojas R. V. parodė, kad pribėgęs prie sustabdyto automobilio jis per galinio vaizdo veidrodėlį matė, kaip vairuotojas ir keleivis keičiasi vietomis, o atidaręs dureles pamatė, kaip vairuotojas – vyriškis „įkrenta“ (įsėda) į keleivio vietą. Tai pamatęs suprato, kad mergina su vaikinu apsikeitė vietomis. Taigi, abu liudytojai tvirtino matę, kad automobilį vairavo ne mergina, o vaikinas, kad po to jie susikeitė vietomis. Tokias pačias įvykio aplinkybes L. S. nurodė iš karto po įvykio rašytame tarnybiniame pranešime. Nors ikiteisminio tyrimo metu liudytojai apie įvykio aplinkybes buvo apklausti po įvykio praėjus savaitei bei mėnesiui, tačiau liudytojų parodymai vieni kitus atitinka ir nekito viso bylos proceso metu. Taip pat byloje nenustatyta objektyvių priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti liudytojų L. S. ir R. V. parodymais, nes šie liudytojai nurodė, kad E. T. asmeniškai nepažįsta. Nors E. T. teisminio nagrinėjimo metu tvirtino, kad policijos pareigūnai jį persekioja, tačiau jokių objektyvių duomenų, tai patvirtinančių, nepateikė.
7.2. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad policijos automobilis pravažiuoja pro prie picerijos stovintį automobilį „Audi“, kurio galinis langas pradarytas ir matyti, kad ant galinės sėdynės sėdi žmogus. Nors vaizdo įrašas nėra labai informatyvus asmenų, sėdėjusių automobilio priekyje vairuotojo vietoje identifikavimui dėl apšvietimo lauke ir tarnybiniame automobilyje įrengtos stacionarios kameros padėties, tačiau vaizdo įraše (18:14:33 val.) galima matyti, jog priekinė keleivio vieta yra tuščia. Taip pat vaizdo įraše užfiksuota kaip policijos tarnybinis automobilis nuvažiuoja, apsisuka, laukia ir pradeda važiuoti, pasiveja stebėtą automobilį, kurį sustabdo, kad sustabdytas automobilis kelias sekundes linguoja į kairę ir į dešinę (18:16:34 – 18:16:40 val.), kad prie keleivio pusės pribėgęs policijos pareigūnas iš keleivio vietos išlaipina vyriškį, o kitas policijos pareigūnas pribėga prie kitos automobilio pusės ir iš pradžių pradaro galines keleivio pusės dureles, o po to vairuotojo dureles. Iš policijos pareigūnų „Body-cam“ kamerų įrašų matyti, kad policijos pareigūnas (R. V.), pribėgęs prie sustabdyto automobilio keleivio pusės, išlaipino vyriškį, kuris nebuvo prisisegęs saugos diržo.
7.3. Nors minėtuose vaizdo įrašuose aiškiai neužfiksuotas asmuo, sėdėjęs prie picerijos stovėjusio automobilio vairuotojo vietoje, taip pat neužfiksuota, kaip į automobilį įsėdo mergina, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad priekinėje vairuotojo vietoje kažkas sėdi, o keleivio vieta tuščia, į kurią pagal liudytojų L. S. ir R. V. parodymus, įsėdo iš picerijos išėjusi mergina. Taip pat, nors vaizdo įraše neužfiksuota, kaip vairuotojas ir keleivis keitėsi vietomis automobilyje, tačiau iš vaizdo įrašų matyti, kad, sustabdžius automobilį, jis kelias sekundes lingavo, kad E. T. nebuvo prisisegęs saugos diržo, o tai patvirtina policijos pareigūnų parodymus, jog automobiliui sustojus ir kelias sekundes linguojant, vairuotojas ir keleivė susikeitė vietomis. Be to, vaizdo įrašuose užfiksuota vairuotojo sėdynės padėtis atitinka liudytojų L. S. ir R. V. parodymus, kad sėdynės padėtis nebuvo pritaikyta V. V. vairuoti automobilį. Be to, būtina pastebėti, kad kameros dėl savo stacionarumo fiksavo tik vaizdą, esantį priekyje, o policijos pareigūnai, stebėdami ir vydamiesi E. T. automobilį, bei eidami link sustabdyto automobilio, neabejotinai nebuvo stabilioje pozoje, todėl judėdami (pvz., pasilenkdami, pasukdami galvą, nukreipdami žvilgsnį ir pan.), galėjo matyti daugiau nei užfiksavo tarnybinio automobilio ar ant uniformų įrengtos kameros. Taigi, nors vaizdo įrašuose neužfiksuotos esminės įvykio aplinkybės – prie picerijos automobilyje vairuotojo vietoje sėdėjęs asmuo, vairuotojo ir keleivio susikeitimas sustabdytame automobilyje, tačiau vaizdo įrašai nepaneigia liudytojų L. S. ir R. V. parodymų, jog jie matė prie picerijos stovėjusiame automobilyje vairuotojo vietoje sėdėjusį E. T., kad būtent jis vairavo automobilį nuo picerijos ir, kad E. T. susikeitė su keleive vietomis.
7.4. Liudytojai L. S. ir R. V. kategoriškai tvirtino matę, kaip E. T., kuris vairavo automobilį, susikeitė vietomis su keleivio vietoje sėdėjusia mergina. Liudytojas L. S. parodė šį momentą matęs per sustabdyto automobilio galinio vaizdo veidrodėlį, o liudytojas R. V. parodė matęs, kaip vairuotojas keičiasi su keleiviu vietomis ir vairuotojas – E. T. „įkrenta“ (atsisėda) į keleivio vietą. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip sustabdytas automobilis „Audi“ kelias sekundes stipriai linguoja nuo automobilio viduje buvusių asmenų veiksmų. Liudytojas G. M. parodė, kad jis automobilyje dėl girtumo miegoje ir pabudo tik žadinamas policijos pareigūnų, todėl nežino, kas vyko automobilio viduje. Taigi, automobilis lingavo tik nuo E. T. ir liudytojos V. V. veiksmų. Pastebėtina, kad automobilis jo salone neatliekant jokių veiksmų, net gi įlipant ar išlipant iš automobilio, taip stipriai nejuda (nelinguoja), todėl vaizdo įraše užfiksuotas automobilio lingavimas kelias sekundes galėjo būti tik nuo vairuotojo ir keleivio salone atliekamų veiksmų, pvz., susikeitimo vietomis persėdant. Nors E. T. ir liudytoja V. V. pripažino, kad įvykio metu buvo išgėrę alkoholio, tačiau iš vaizdo įraše užfiksuoto jų elgesio negalima kategoriškai tvirtinti, kad jie buvo labai girti ir dėl girtumo nebūtų sugebėję susikeisti vietomis. Be to, iš vaizdo įrašo matyti, kad automobilio „Audi“ salonas yra gana erdvus, priekinės sėdynės atitrauktos gana toli, todėl, atsižvelgus į E. T. ir liudytojos V. V. kūno sudėjimus (E. T. – lieso, V. V. – smulkaus sudėjimo), daroma išvada, kad susikeisti vietomis automobilyje buvo pakankamai vietos.
7.5. Atsižvelgiant į tai, kad liudytojų L. S. ir R. V. parodymai vieni kitus atitinka, nekito viso proceso metu, kad juos patvirtina vaizdo įrašai, kad nėra objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog liudytojai L. S. ir R. V. yra suinteresuoti bylos baigtimi, daroma išvada, kad liudytojų L. S. ir R. V. nuosekliais parodymais netikėti nėra pagrindo.
7.6. Vertinant kitus byloje surinktus įrodymus – liudytojų V. V., G. M. parodymus, būtina įvertinti šių liudytojų ir E. T. tarpusavio ryšius bei tai, kada šie liudytojai buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu ir kokius parodymus davė.
7.7. E. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teigė, kad jis įvykio metu automobilio nevairavo, jį vairavo jo sugyventinė V. V., kuri jo automobilį tą dieną vairavo pirmą kartą. Vertinant liudytojos V. V. byloje duotus parodymus matyti, kad ji iš karto po įvykio atsisakė duoti bet kokius parodymus (t. 1, b. l. 28–29), tačiau vėlesnės apklausos metu parodė, kad būdama neblaivi vairavo E. T. automobilį tiek atvažiuodama į piceriją, tiek ir nuo picerijos, kai buvo sustabdyta policijos pareigūnų (t. 1, b. l. 32–33). Pastebėtina, kad liudytoja V. V. tokius parodymus apie įvykio aplinkybes davė po įvykio praėjus daugiau kaip mėnesiui, o tai leidžia pagrįstai manyti, kad vėlesnės liudytojos apklausos metu ir teisme duoti parodymai yra priderinti prie E. T. duotų parodymų. Įvertinus tai, kad E. T. ir liudytoją V. V. sieja artimi santykiai, kad liudytoja iš pradžių atsisakė duoti bet kokius parodymus apie įvykį ir savo sugyventinį, kad vėlesnius parodymus, jog ji įvykio metu vairavo automobilį, davė po įvykio praėjus mėnesiui, per kurį ji savo parodymus priderino prie E. T. duotų parodymų, teisėjų kolegija tokius liudytojos V. V. parodymus vertina kaip jos siekį padėti savo sugyventiniui E. T. išvengti gresiančios griežtos baudžiamosios atsakomybės ir laiko nepatikimais. Nors liudytoja V. V. įvykio metu buvo neblaivi, jai buvo nustatytas 0,89 prom. girtumas (t. 1, b. l. 25), tačiau toks girtumas vairuojant transporto priemonę užtraukia tik administracinę atsakomybę.
Žemesnės instancijos teismas
7.8. Kaip liudytojas apklaustas G. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme parodė, kad jį įvykio dieną pas E. S. į svečius, tiek iš ten vežė V. V., kuri sėdėjo vairuotojo vietoje, o šalia jos keleivio vietoje sėdėjo E. T.. Liudytojas taip pat parodė, kad įvykio metu jis buvo labai girtas, miegojo automobilyje, todėl negalėjo pasakyti, kas vyko tuo metu automobilyje, nes pabudo nuo policijos pareigūno žadinimo. Iš bylos matyti, kad G. M. iš karto po įvykio buvo nustatytas 2,28 prom. girtumas (liudytojas pripažino, kad tikrinant jam girtumą jis vietoj savo vardo pasakė savo brolio vardą (t. 1, b. l. 60, t. 2, b. l. 28). Be to, vaizdo įrašas, liudytojų L. S. ir R. V. patvirtina paties G. M. parodymus, jog jis įvykio metu buvo neblaivus ir miegojo. Atsižvelgiant į tai, kad liudytojas G. M. įvykio metu buvo labai girtas ir miegojo, kad dėl girtumo neprisimena visų įvykio aplinkybių, daroma išvada, kad liudytojo G. M. parodymai nepatvirtina E. T. ir liudytojos V. V. parodymų, jog įvykio metu automobilį vairavo V. V.. Be to, pastebėtina, kad liudytojas G. M. parodymus, jog automobilį vairavo ne E. T., o V. V., davė ne iš karto po įvykio, o po įvykio praėjus net trims mėnesiams, o tai leidžia pagrįstai manyti, kad liudytojas savo parodymus suderino su savo draugais E. T. ir V. V.. Dėl to liudytojo G. M. parodymai, jog įvykio metu automobilį vairavo ne E. T., o liudytoja V. V., vertinami kaip siekis padėti E. T. išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės.
7.9. Atsižvelgus į tai, kad liudytojo G. M. parodymai nepatvirtina E. T. ir liudytojos V. V. parodymų, kad liudytojos V. V. parodymai yra nepatikimi, o liudytojų L. S. ir R. V. parodymai yra nuoseklūs, atitinka vieni kitus, juos patvirtina vaizdo įrašai, ir šiais įrodymais netikėti nėra pagrindo, daroma išvada, kad byloje įrodyta, jog įvykio metu automobilį vairavo E. T..
2. Taip pat byloje nustatyta, kad E. T. atsisakė tikrintis girtumą, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai. E. T. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino atsisakęs tikrintis girtumą, nes teigė, kad jis automobilio nevairavo, t. y. nieko blogo nepadarė, bet pripažino vartojęs alkoholinius gėrimus prieš pusvalandį. Byloje esantys vaizdo įrašai patvirtina, kad E. T. net kelis kartus atsisakė tikrintis girtumą, net ir tada, kai jam buvo išaiškinta baudžiamoji atsakomybė už atsisakymą tikrintis girtumą. Policijos pareigūno L. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad bendraujant su E. T., iš jo burnos sklido aitrus alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai, svirduliavo, akivaizdžiai matėsi, kad yra neblaivus (t. 1, b. l. 7–8). Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad nustatyti tokie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, negali paeiti tiesia linija – pėda po pėdos, gali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą. Taip pat neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad asmuo vengia neblaivumo patikrinimo (t. 1, b. l. 10). Kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai L. S. ir R. V. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad E. T. buvo akivaizdžiai neblaivus, iš jo sklido alkoholio kvapas. Visuma paminėtų įrodymų patvirtina, kad E. T., suvokdamas atsakomybę už atsisakymą tikrintis girtumą, tyčia atsisakė tikrintis girtumą, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.
3. Taigi, visuma byloje surinktų ir ištirtų įrodymų patvirtina, kad E. T. tiriamo įvykio metu vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsisakė pasitikrinti girtumą, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Tokie E. T. veiksmai atitinka visus požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Dėl to skundžiamas nuosprendis dėl E. T. išteisinimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas) pripažįstant, kad
E. T. 2019 m. spalio 13 d. apie 18.15 val., (duomenys neskelbtini) g. ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsisakė pasitikrinti girtumą, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Tokiais veiksmais E. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
4. Skirdama E. T. bausmę teisėjų kolegija atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsniuose numatytas bausmės skyrimą reglamentuojančias taisykles ir BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Nagrinėjamu atveju E. T. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. E. T. išsituokęs, turi mažametį vaiką, dirba. Iš bylos matyti, kad E. T. laikomas neteistu, nes ankstesnis teistumas išnykęs, bet jis 2012 m. buvo teistas Jungtinėje Karalystėje už vairavimą neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų bei per 5 metus buvo baustas administracine tvarka, tarp jų ir už KET pažeidimus bei administracinius nusižengimus, kuriuos padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, įvertinus kaltininko asmenybę, į prokuroro skunde prašomą skirti bausmę, apeliacinės instancijos teismas mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą E. T. skiriant 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą.
10.1. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, E. T. padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti transporto priemones, kad jis baustas administracine tvarka už KET pažeidimus ir už administracinius nusižengimus, kuriuos jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kad 2012 m. Jungtinėje Karalystėje buvo teistas už vairavimą neblaiviam arba apsvaigus nuo alkoholio arba narkotinių medžiagų, ir vadovaujantis BK 68 straipsnio nuostatomis, E. T. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 metus.
10.2. Pagal teismų praktiką padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, teismai paprastai skiria baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant nusikalstamos veikos padarymo priemonę – transporto priemonę. Kadangi prokuroras skundu neprašo E. T. paskirti šią baudžiamojo poveikio priemonę, skundu prašo transporto priemonę palikti disponuoti E. T., teisėjų kolegija, neviršydama apeliacinio skundo ribų (BPK 320 straipsnio 5 dalis), E. T. neskiria baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo.
11. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2021 m. sausio 22 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė pažymą Nr. (12.35Mr)-PT-479 dėl 76,50,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino E. T. atstovavimo apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis E. T. yra jaunas, dirba, pripažįstamas kaltu padarius nusikalstamą veiką, teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis ir iš nuteistojo E. T. Valstybės naudai priteisia 76,50 Eur advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, 106 straipsniu,
nusprendžia:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. spalio 30 d. nuosprendį dėl E. T. išteisinimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
E. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti E. T. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-10-13 18.30 val. iki 2019-10-14 15.48 val. (1 parą), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyti, kad E. T. yra atlikęs 2 MGL dydžio baudos dalį.
Išaiškinti E. T., kad paskirtą baudą jis privalo sumokėti per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, teismui pateikti mokėjimo kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, E. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. – 2019-10-14.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti disponuoti savininkui E. Tarozai, kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, 2 vnt., palikti prie bylos.
Priteisti iš nuteistojo E. T. Valstybės naudai 76,50 Eur (septyniasdešimt šešis Eur 50 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.