Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Giedrės Kairienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irenos Varžinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos kariuomenės skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, A. D. dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja Lietuvos kariuomenė skundu prašo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2023 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. VPE_SP5-617 „Išieškoti permoką priverstine tvarka“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. liepos 27 d. sprendimą (18.2E)I-8788.

Skunde pareiškėja nurodo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius (toliau ir – VSDFV Utenos skyrius), atsižvelgęs į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-795-541/2020, 2021 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. (10.17)VPE-SP8-175 nustatė, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) susidarė A. D. išmokėta 6153,42 Eur pareigūnų ir karių valstybinės pensijos permoka. Pažymi, kad 2021 m. liepos 26 d. raštu Nr. (1.16E)DV S-19247 ir 2021 m. spalio 26 d. raštu Nr. (1.16E)DV -53122 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius (toliau ir – VSDFV Panevėžio skyrius) prašė Lietuvos kariuomenės struktūrinio padalinio – (duomenys neskelbtini) atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą 6153,42 Eur žalą, o ginčijamu 2023 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. VPE_SP5-617 nutarė išieškoti permoką priverstine tvarka. Nesutikdama su VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimu, pareiškėja išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (toliau ir – VSDFV), tačiau 2023 m. liepos 27 d. sprendimu (18.2E)I-8788 Lietuvos kariuomenės skundas buvo atmestas. Paaiškina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, asmenims, paskiausiai tarnavusiems krašto apsaugos sistemoje, pareigūnų ir karių valstybines pensijas ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 15 straipsnyje nurodytą priedą skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos iš Krašto apsaugos ministerijai šiam tikslui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Pabrėžia, jog įgyvendinant Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatas, Krašto apsaugos ministerija su VSDFV kasmet sudaro Biudžeto lėšų naudojimo sutartis, pagal kurias VSDFV iš Krašto apsaugos ministerijai patvirtintų asignavimų, valstybės biudžeto lėšas paskirtoms pareigūnų ir karių valstybinėms pensijoms bei pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensacijoms mokėti, kurias, pagal Biudžeto lėšų naudojimo sutartis, Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamentas kiekvieną mėnesį pagal VSDFV pateiktas mokėjimo paraiškas perveda VSDFV Biudžeto lėšų naudojimo sutartyje nurodytai veiklai vykdyti. Argumentuoja, kad Krašto apsaugos ministerija laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), naudodama valstybės biudžeto lėšas, skyrė 6153,42 Eur A. D. išmokėti kario valstybinę pensiją, atitinkamai 6153,42 Eur žala Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui nebuvo padaryta, nes nebuvo naudojamos tiesioginės VSDFV biudžeto lėšos, o 2023 m. birželio 2 d. VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimu Nr. VPE_SP5-617 išieškotina permoka į Lietuvos Respublikos biudžetą iš esmės būtų išieškoma iš to paties valstybės biudžeto. Mano, jog siekiant, kad valstybės biudžeto piniginiai ištekliai nebūtų švaistomi ir neteisėtai pasisavinami, žala turėtų būti traktuojama ne kaip Valstybinio socialinio draudimo fondui padaryta žala, o valstybės biudžetui padaryta žala ir išieškojimo procedūros turėtų būti nukreiptos ne į kitą valstybės instituciją, gaunančią asignavimus iš valstybės biudžeto, o į asmenį, kuris išmokas gavo be jokio teisinio pagrindo.

Atsakovas VSDFV Panevėžio skyrius atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundo reikalavimais nesutinka. Paaiškina, kad A. D. VSDFV Utenos skyriuje nuo (duomenys neskelbtini) buvo mokama Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2019 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. VP-84 paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija ir priedas už tarnybą. Pažymi, jog vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-795-541/2020, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2610-492/2021, Lietuvos kariuomenės vado 2021 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. PK-453 pakeista A. D. atleidimo iš tarnybos data iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Akcentuoja, kad pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir mokama tik išėjusiems iš tarnybos pareigūnams, todėl pasikeitus A. D. atleidimo iš vidaus tarnybos datai, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) susidarė 6153,42 Eur pareigūnų ir karių valstybinės pensijos permoka. Remiasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Valstybinio socialinio draudimo fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Akcentuoja, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog jeigu patikslinus draudėjo pateiktus duomenis už praėjusį laikotarpį arba dėl kitų nuo draudėjo priklausančių priežasčių susidaro socialinio draudimo išmokų ir (ar) kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, permoka, ji iš draudėjo taip pat gali būti išieškoma šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytais būdais. Mano, jog nepriklausomai nuo valstybės biudžeto asignavimo teikimo būdų ar įstaigų, iš kurių šie asignavimai gauti, valstybinių pensijų permokų išieškojimo būdai turėtų būti tapatūs. Vertina, kad 6153,42 Eur pareigūnų ir karių valstybinės pensijos permoka susidarė dėl nuo Lietuvos kariuomenės priklausančių priežasčių, nes įsiteisėjusiu teismo sprendimu panaikintas Lietuvos kariuomenės vado 2019 m. birželio 27 d. įsakymas Nr. PK1120 „Dėl kpt. A. D. išleidimo į atsargą ir jo skyrimo atlikti tarnybą rezerve“.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundo reikalavimais nesutinka. Palaiko VSDFV Panevėžio skyriaus atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus. Pažymi kad VSDFV, išnagrinėjusi ginčą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, 2023 m. liepos 27 d. sprendimu (18.2E)I-8788 konstatavo, kad VSDFV Panevėžio skyriaus 2023 m. birželio 2 d. sprendimas susidariusią permoką išieškoti iš pareiškėjos priverstine tvarka yra teisėtas ir pagrįstas. Atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktą, sprendžiant dėl reikalavimo dėl permokėtos pensijos kaip nepagrįsto praturtėjimo grąžinimo, reikšmingos aplinkybės dėl pensijos gavėjo veikimo sąžiningumo, o šiuo atveju pagrindo teigti, kad A. D. veikė nesąžiningai, nėra, todėl permokėta pensijos suma negali būti iš jo išreikalauta taikant nepagrįsto praturtėjimo institutą.

Tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ir A. D. atsiliepimų į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2023 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-617 „Išieškoti permoką priverstine tvarka“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. liepos 27 d. sprendimo (18.2E)I-8788 teisėtumo ir pagrįstumo.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina kad Lietuvos kariuomenės Dr. J. B. karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos 2019 m. gegužės 2 d. ekspertiniu nutarimu A. D. buvo pripažintas netinkamas tęsti profesinę karo tarnybą pagal nustatytą (duomenys neskelbtini) sveikatos grupę. Remdamasis 2019 m. gegužės 2 d. ekspertiniu nutarimu Lietuvos kariuomenės vadas priėmė 2019 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. PK-1120 „Dėl (duomenys neskelbtini) A. D. išleidimo į atsargą ir jo skyrimo atlikti tarnybą rezerve“, kuriuo (duomenys neskelbtini) atleido A. D. iš (duomenys neskelbtini) pareigų ir nutraukė profesinės karo tarnybos sutartį su (duomenys neskelbtini) A. D. bei išleido jį iš profesinės karo tarnybos į atsargą. Nesutikdamas su atleidimu iš karo tarnybos, A. D. Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė skundą dėl 2019 m. gegužės 2 d. ekspertinio nutarimo ir Lietuvos kariuomenės vado 2019 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. PK-1120 „Dėl (duomenys neskelbtini) A. D. išleidimo į atsargą ir jo skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-795-541/2020 patenkino skundą ir nusprendė panaikinti Lietuvos kariuomenės vado 2019 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. PK-1120 „Dėl (duomenys neskelbtini) A. D. išleidimo į atsargą ir jo skyrimo atlikti tarnybą rezerve“, panaikinti Lietuvos kariuomenės Dr. J. B. karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos centrinės pakomisės 2019 m. gegužės 2 d. ekspertinį nutarimą bei įpareigojo Lietuvos kariuomenės Dr. J. B. karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisiją A. D. tinkamumo profesinei karo tarnybai klausimą nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. vasario 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2610-492/2021 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos kariuomenės vadas 2021 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. PK-211 A. D. gražino į karo tarnybą, paskyrė į (duomenys neskelbtini) rezervą. Lietuvos kariuomenės Dr. J. B. karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos 2021 m. kovo 30 d. ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 735 A. D. buvo pripažintas netinkamas tęsti profesinę karo tarnybą. Lietuvos kariuomenės vadas priėmė 2021 m. balandžio 21 įsakymą Nr. PK-453 „Dėl profesinės karo tarnybos santykių su (duomenys neskelbtini) A. D. nutraukimo ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“, kuriuo nutraukė 2021 m. balandžio 23 d. profesinės karo tarnybos santykius su (duomenys neskelbtini) A. D., Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų (duomenys neskelbtini), ir išleido jį iš profesinės karo tarnybos į atsargą.

Byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad A. D. 2019 m. birželio 24 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui pateikė prašymą „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo“. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2019 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. VP-84, A. D., išleistam į atsargą (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 5 punktą (karys negali atlikti pareigų dėl sveikatos būklės), buvo paskirta ir mokama pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą nuo (duomenys neskelbtini).

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. D. 2021 m. gegužės 7 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui pateikė prašymą „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo“. Pareiškėjos Lietuvos kariuomenės Gynybos štabas 2021 m. birželio 7 d. tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lape Nr. TL-38 nurodė, kad A. D. Lietuvos kariuomenės vado 2021 m. balandžio 21 įsakymu Nr. PK-453 pakeista atleidimo iš tarnybos data iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius 2021 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. (10.17)VPE-SP5-435 skyrė pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą A. D. nuo (duomenys neskelbtini) neterminuotai.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius 2021 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. (10.17)VPE_SP8-175 „Dėl A. D. pareigūnų ir karių valstybinės pensijos permokos nustatymo“ nustatė, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) susidarė 6153,42 Eur pareigūnų ir karių valstybinės pensijos permoka dėl to, kad minėtas laikotarpis įskaitytas į A. D. vidaus tarnybos laiką, o tarnaujantiems pareigūnams pareigūnų ir karių valstybinė pensija nemokama. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius 2021 m. liepos 15 d. raštu Nr. (1.16E)DV_S-19247 paprašė Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo iki 2021 m. rugpjūčio 17 d. atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą 6153,42 Eur žalą. 2021 m. spalio 26 d. raštu Nr. (1.16E)DV_S-53122 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius pakartotinai paprašė pareiškėjos atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą žalą per 30 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos. Lietuvos kariuomenės Gynybos štabas nustatytu terminu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus prašymo netenkino, 2021 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. S-1554 atsakovui nurodė, kad A. D. karių ir pareigūnų valstybinė pensija buvo mokama iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų, o susidariusi kario valstybinės pensijos permoka turėtų būti išieškota iš A. D., vienu metu gavusio tiek kario tarnybinį atlyginimą, tiek kario valstybinę pensiją.

Ginčijamu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2023 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. VPE_SP5-617 „Išieškoti permoką priverstine tvarka“, kuris paliktas nepakeistu išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka institucijos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. liepos 27 d. sprendimu (18.2E)I-8788, nuspręsta išieškoti priverstine tvarka į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš Lietuvos kariuomenės A. D. 6153,42 Eur pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą permoką už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kuri susidarė patikslinus Lietuvos kariuomenės Gynybos štabui pateiktus duomenis už praėjusį laikotarpį apie A. D. atleidimą iš tarnybos.

Pareiškėja skundu teismui neginčija aukščiau išdėstytų faktinių aplinkybių, susidariusios pareigūnų ir karių valstybinės pensijos permokos sumos, tačiau vertina, kad žala Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui nebuvo padaryta, nes A. D. pareigūnų ir karių valstybinei pensijai mokėti laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo panaudotos ne tiesioginės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto lėšos, o Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamento Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pervestos lėšos iš Krašto apsaugos ministerijai patvirtintų asignavimų.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Valstybinio socialinio draudimo įstatymas, kurio 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės VSDFV administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala VSDFV, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, kad fizinis ar juridinis asmuo, dėl kurio kaltės apdraustajam asmeniui išmoka permokama, turi prievolę atlyginti turtinę žalą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pažymėtina, jog teisės aktai nenumato prievolės susidariusią permoką padengti asmeniui kuriam buvo išmokėta socialinio draudimo išmoka, jeigu permoka susidarė ne dėl jo kaltės. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, jeigu patikslinus draudėjo pateiktus duomenis už praėjusį laikotarpį arba dėl kitų nuo draudėjo priklausančių priežasčių susidaro socialinio draudimo išmokų ir (ar) kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, permoka, ji iš draudėjo taip pat gali būti išieškoma šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytais būdais (t. y. priverstinai).

Nagrinėjamu atveju 6153,42 Eur pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą permoka už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) iš esmės susidarė todėl, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-795-541/2020 pripažino neteisėtu ir panaikino Lietuvos kariuomenės vado 2019 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. PK-1120 „Dėl (duomenys neskelbtini) A. D. išleidimo į atsargą ir jo skyrimo atlikti tarnybą rezerve“, o ne dėl trečiojo suinteresuoto asmens A. D. neteisėtų (kaltų) veiksmų, todėl nesutiktina su pareiškėjos argumentais, kad susidariusi permoka turėtų būti išieškoma iš A. D.. Šiuo atveju neteisėtą 2019 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. PK-1120 priėmė ir vėliau duomenis dėl trečiojo suinteresuoto asmens A. D. atleidimo iš tarnybos datos patikslino būtent pareiškėja, todėl spręstina, jog už Valstybinio socialinio draudimo fondui padarytą žalą pagrįstai pripažinta atsakinga Lietuvos kariuomenė.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir pareiškėjos argumentus, jog žala Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui išvis nebuvo padaryta. Akivaizdu, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui A. D. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) laikotarpiu išmokėta 6153,42 Eur dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą pripažintina Lietuvos valstybės biudžetui padaryta žala, kadangi minėta suma buvo išmokėta nepagrįstai, pažeidžiant Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, jog pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir mokama tik išėjusiems iš tarnybos pareigūnams. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog ginčijamu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2023 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. VPE_SP5-617 nuspręsta susidariusią permoką iš Lietuvos kariuomenės išieškoti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, o ne į VSDFV biudžetą. Vertintina, kad joks teisės aktas nenumato Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 20-21 straipsniuose reglamentuojamo padarytos žalos ar permokėtų sumų išieškojimo išimčių, jei už žalą (permoką) yra atsakinga biudžetinė įstaiga. Nors pareiškėja tvirtino, kad išieškotina permoka į Lietuvos Respublikos biudžetą iš esmės būtų išieškoma iš to paties valstybės biudžeto, tačiau vien ta aplinkybė, jog įstaiga yra išlaikoma iš Lietuvos valstybės biudžeto, jokios biudžetinės įstaigos neatleidžia nuo atsakomybės.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir nurodytu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog ginčijami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2023 m. birželio 2 d. sprendimas Nr. VPE_SP5-617 „Išieškoti permoką priverstine tvarka“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. liepos 27 d. sprendimas (18.2E)I-8788 neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, juos priėmė kompetentingi viešojo administravimo subjektai, taip pat juos priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, užtikrinančios objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, todėl pareiškėjos reikalavimas juos panaikinti atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos Lietuvos kariuomenės skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėjai Erminijus Baziulis Giedrė Kairienė Irena Varžinskienė