Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2024-03-15 · Baudžiamoji byla Nr. e1-218-1111/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaĮsakymas · 2024-03-15Klaipėdos apylinkės teismas
  2. eT-722-899/2024Nutartis · 2024-08-14Šiaulių apylinkės teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-03-15
Bylos Nr.
e1-218-1111/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46917-2023-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dainius Gecevičius
Kaltinamasis
L. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-218-1111/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46917-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.1.15.7; 2.12.1.4 (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 15 d.Plungė

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Dainius Gecevičius, veikdamas Šiaulių apylinkės teismo vardu pagal 2024 m. vasario 21 d. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko nutartį, išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) prokuroro Jono Trumpulio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą, kurioje L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, aukštesniojo išsilavinimo, registruota Užimtumo tarnyboje, deklaravusi gyvenamąją vietą ir gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), teista: 1) 2021 m. gegužės 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir skirta 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti kas mėnesį po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti kas mėnesį po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. S. (duomenys neskelbtini) apie 12:00 val., bendrabučio bendro naudojimo koridoriuje, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia stipriai pešdama nukentėjusiajai R. Ž. už plaukų stūmė ją į sieną ir stipriai spaudė, po to pervertė ją ant žemės, tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą ir padarė nukentėjusiajai R. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: poodines kraujosruvas dešiniame dilbyje, kairiame dilbyje; odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje, dešinėje klubinėje srityje.

Dėl duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas

Kaltinamoji L. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamoji, visiškai prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (e. b. l. 113-115). Kaltinamoji L. S. (duomenys neskelbtini) apklausos metu parodė, kad yra priklausoma nuo alkoholio, gana dažnai vartoja alkoholį. (duomenys neskelbtini) nuo ryto taip pat vartojo alkoholį savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 12 val., laiko tiksliai pasakyti negali, ji bendrojo naudojimo koridoriuje pamatė kaimynę R. Ž. kalbančią su socialinėmis darbuotojomis. Ji dar socialinių darbuotojų pasiteiravo, ar R. vyras gali vartoti alkoholį, kai namuose maži vaikai. R. nepatiko jos klausimas, tai išėjus socialinėms darbuotojoms jos abi sukonfliktavo. Kadangi buvo stipriai girta, tai visų įvykio aplinkybių nepamena, tik pamena, kad supykusi ji suėmė R. už plaukų ir juos papešė, o ar sudavė kokį smūgį, ji nepamena. Joms bešūkaujant išėjo R. vyras ir tada R. įbėgo į savo butą. Kai vyko konfliktas koridoriuje buvo jai atrodo kaimynas Robertas, kurio pavardės nežino, tik tiek, kad gyvena jai atrodo 3B bute. Ar daugiau buvo žmonių, ji nepamena. Jau kaip minėjo, ji prisipažįsta pilnai padariusi nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, kad tokiais veiksmais sukėlė R. Ž. fizinį skausmą bei sutinka, kad byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu, šio proceso užbaigimo tvarka jai išaiškinta. Dar papildo, kad nori nukentėjusiajai atlyginti padarytą žalą dalimis (e. b. l. 131-134). Kaltinamoji L. S. papildomos apklausos metu parodė, kad prisipažįsta, kad (duomenys neskelbtini) apie 12 val., bendrojo naudojimo koridoriuje sukonfliktavo su kaimyne R. Ž., po ko jai pešė už plaukų, ar sudavė kokį smūgį, nepamena, nes buvo stipriai girta ir visų įvykio aplinkybių nepamena, bet gali būti, kad padarė tai, kas nurodyta pranešime apie įtarimą. Jau, kaip minėjo, prisipažįsta pilnai, kad sukėlė R. Ž. fizinį skausmą ir padarė pranešime apie įtarimą nurodytus sužalojimus, dėl savo veiksmų labai gailisi. Sutinka, kad byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu, šio proceso užbaigimo tvarka jai išaiškinta. Nukentėjusiajai padarytą žalą atlygins dalimis (e. b. l. 196-199).

Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo įrodo ir kiti byloje surinkti duomenys.

Nukentėjusioji R. Ž. (duomenys neskelbtini) apklausta kaip liudytoja parodė, kad (duomenys neskelbtini) apie 12:00 val., pas ją į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo socialinės darbuotojos. Po pokalbio su jomis ji jas išleido iš buto į bendrojo naudojimo patalpas, koridorių. Dar kelias minutes su socialinėmis darbuotojomis pakalbėjo būdama koridoriuje ir tuo metu iš savo buto, adresu (duomenys neskelbtini) išėjo kaimynė L. S. ir nuėjo link rūkyklos. Po to pamačius socialinius darbuotojas L. S. jas užkalbino. Iš pokalbio girdėjo, kad L. S. kalba apie ją, sakydama, kad ji yra gera mama, jog esame tvarkinga šeima, prižiūrinti vaikus. Po ko, L. S. paklausė socialinės darbuotojos ar jos vyras A. Ž. gali išgerti alkoholio vaikų akivaizdoje, nes ji pati yra negerianti. Socialinė darbuotoja pasakė, kad galima, tačiau proto ribose. Po ko su socialine darbuotoja pokalbiui pasibaigus socialinės darbuotojos išėjo iš namo, L. S. išėjo rūkyti, o ji įėjo į butą ir užsirakino duris. Įėjus namo pasiėmė raktą nuo tualeto. Po ko išėjus jai iš tualeto ir būnant koridoriuje sutiko L. S. ir ji išvadino ją gyvate ir įžeidė sakydama, kad gyvena socialiniame būste. Ji L. S. atsakė, jog ji nelįstų prie jos ir nesikabinėtų, nes iškvies pareigūnus. Toliau tęsėsi įžeidinėjimas, L. ėjo jai iš paskos, pradėjo link jos artėti ir savo ranka, tiksliai nepamena dešine ar kaire ranka, siekėsi jai pirštais įdrėksti į veido sritį. Jai matant, jog L. S. ranka artėja link veido, ji savo veido bei galvos sritį pasuko į savo kairę pusę, po ko L. S. suėmė savo ranka, nepamena kuria, jai už galvos ir griebdama už plaukų stipriai juos pešė. Pajuto labai didelį fizinį skausmą. Iš karto šaukėsi pagalbos sakydama „A. gelbėk“ ir „kaimynai gelbėkite“. Vyras A. Ž. išgirdęs pagalbos šauksmą išėjo iš buto ir bėgo link jos. Jos vyras patraukė L. S. nuo jos, o ji išbėgo į butą tam, kad išsikviesti policijos pareigūnus. Vyras liko stovėti su L. S. koridoriuje kol atvyks pareigūnai. Po to atvyko pareigūnai ir greitoji medicininė pagalba. Greitoji medicinos pagalba jai pamatavo spaudimą, galvą apžiūrėjo, sakė, jog plaukų pešimas buvo labai stiprus, po to suleido vaistus nuo skausmo ir raminamųjų davė. Buvo labai dideliame šoke, todėl pareigūnai pasiūlė nusiraminus ir atgavus jėgas nuspręsti dėl pareiškimo teikimo policijai. Po to ėjo miegoti ir ryte atsikėlus pajuto dešinės rankos bei dešinės pusės krūtinės ląstos pusės skausmus, nusprendė vykti į gydymo įstaigą ir aiškintis skausmo priežastis. Buvo suteikta gydytojo apžiūra vizito metu. Kokiu būdu L. S. jai padare dešinės rankos bei dešinės pusės krūtinės ląstos pusės sužalojimus ji nežino, nes nepamena, buvo šoko būsenoje, bet yra įsitikinus, jog jų grumtynių metu (e. b. l. 10-13). Nukentėjusioji R. Ž. (duomenys neskelbtini) papildomos apklausos metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) apie 12 val., bendrojo naudojimo koridoriuje, adresu (duomenys neskelbtini), ją užpuolė kaimynė L. S.. Pirminės apklausos metu nurodė, kad ji įžeidinėjo įvairiais necenzūriniais žodžiais, po to artėjo link jos, siekėsi pirštais įdrėksti į veido sritį, tačiau jai pavyko to išvengti. Gerai pamena, kad po to ji suėmė už plaukų ir stipriai juos pešė. Pajuto labai didelį fizinį skausmą. Buvo labai dideliame šoke, nes toks įvykis buvo pirmą kartą, todėl pasakyti iš kur atsirado sužalojimai ant rankų, klubo, pasakyti negali, gal trenkėsi į sieną, kai bandė išsivaduoti iš jos rankų, kai suėmė už plaukų. Kaip jau minėjo, buvo dideliame šoke, tai šoko būsenoje kas vyko nepamena, pamena tik tai, kad tempė už plaukų, o bandė išsivaduoti.(e. b. l. 181-184).

Liudytojas A. Ž. parodė, kad (duomenys neskelbtini) apie 11:00 val., pas juos į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atvyko socialinės darbuotojos, tuomet jie visi pasikalbėjo. Po to jo žmona R. Ž. su socialinėmis darbuotojomis įšėjo iš buto. O jis pats ilsėjosi po darbų. Kiek pamena, po 10 minučių žmona grįžo į butą ir sakė, kad eina pas kaimynę atsigerti kavos. Kiek pamena, po kokių 10-15 minučių išgirdo šurmulį bendrojo naudojimo koridoriuje. Garsus girdi labai gerai, todėl pakilo iš lovos ir stebėjo, kad žmona stovėjo bendrojo naudojimo koridoriuje prie L. S. durų adresu (duomenys neskelbtini). Girdėjo, kad L. S. įžeidinėja žmoną tokias žodžiais kaip „sterva“, kad vaikų neprižiūri ir taip toliau, tiksliai įvardinti negali, tačiau visi išsakyti žodžiai buvo nukreipti į jų šeimą. Paklausęs L. S., kodėl ji kimba prie jų šeimos, neišsprendė konflikto, tuomet grįžęs į butą nusprendė iškviesti policijos pareigūnus. Po pokalbio su policijos pareigūnais išėjo iš buto įsipilti vandens ir žiūrėjo pro langą, bendrojo naudojimo virtuvėje ir stebėjo ar nėra atvykusių policijos pareigūnų. Išgirdęs „A. gelbėk, padėk“ atpažino, kad tai žmonos balsas ir greitai nubėgo prie L. S. durų, kur šaukėsi pagalbos žmona R. Ž.. Matė, kad L. S. savo ranka, tiksliai kuria ranka nepasakys, suėmus ir palenkus žmonos galva į apačia laikydama jai už plaukų ties galva. Tai pamatęs jas abi išskyrė. Kadangi policijos pareigūnai jau buvo iškviesti, tai jis L. S. neleido eiti į būtą, nes laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai suteikė pagalbą žmonai, atvykę pareigūnai taip pat atliko savo darbą. Po nakties, tiksliau (duomenys neskelbtini) dieną atsikėlus žmona jam sakė, kad jai labai skauda ranką ir šoną, tiksliai kurį įvardinti negali. R. nusprendė apsilankyti pas šeimos gydytoją. Mano, kad L. S. padarė žmonai sužalojimus, nuo kurių jai labai skaudėjo ranką ir šoną, neaišku kokiu būdu (e. b. l. 32-35). Liudytojas A. Ž. papildomos apklausos metu parodė, kad (duomenys neskelbtini), apie 12 val., bendrojo naudojimo koridoriuje, (duomenys neskelbtini), L. S. užpuolė jo žmoną R. Ž.. Jis tuo metu buvo virtuvėje, kai išgirdo šaukiant „A. gelbėk, padėk“, tai bėgo į koridorių. Koridoriuje pamatė, kaip L. S. sugriebusi už plaukų jo žmonai juos tempė, tada staiga stūmė į sieną ir ją prispaudė. Kol pribėgo, ji jau R. buvo pervertusi ant žemės, viskas vyko labai greitai, nespėjo net sureaguoti, kokiu būdu, todėl pasakyti, ar jai buvo suėmusi už rankų, ar sudavė kokį smūgį. Jis pakėlė savo žmoną, ji jautėsi labai blogai, skundėsi, kad blogai su širdimi, tai kažkas iš kaimynų davė jai širdies lašų. Ją tada parvedė į namus, o pats išėjo į koridorių ir neleido L. S. pasišalinti į savo kambarį, nes atvykus pareigūnams ji jų būtų neįsileidusi. Policiją iškvietė jis, o GMP išsikvietė žmona. Po įvykio kitą rytą žmona skundėsi rankos ir šono skausmais, dėl ko lankėsi pas gydytojus. Žmona apie įvykį nieko papasakoti negali, ji pamena tik tai, kad jai pešė plaukus, kadangi ji patyrė didelį šoką, ji taip užpulta buvo pirma kartą.

Liudytoja R. V. apklausos metu parodė, kad 2023 gruodžio mėnesį, nepamena dienos, apie pietus, būnant pas kaimynę J. Ž., atėjęs kaimynas V. D. pasakė, kad konfliktuoja bendro naudojimo koridoriuje L. S. ir R. Ž.. Išėjusi pamatė, kad jos viena kitai tampė už plaukų, o R. šaukėsi pagalbos. Būdama pas kaimynę triukšmo negirdėjo, nes durys šarvuotos, kaip suprato konfliktas buvo prasidėjęs anksčiau (e. b. l. 154-155).

Liudytojas R. T. apklausos metu parodė, kad 2023 gruodžio mėnesio pradžioje, nepamena dienos, po pietų, išgirdo kaimynės R. Ž. šauksmą „gelbėkite“ ir iš savo buto išėjo į koridorių ir pamatė, kad L. S. prirėmusi R. Ž. prie sienos, o ar buvusi suėmusi už plaukų nepastebėjo, tiesiog skubėjo padėti kaimynei ir atitraukė L. S.. Ar sudavė smūgį negali pasakyti, jis tik pamatęs, kad spaudžia prie sienos skubėjo gelbėti R. (e. b. l. 156-157).

Liudytojas V. D. apklausos metu parodė, kad 2023 gruodžio mėnesi, datos ir valandos nepamena, kai būnant namuose išgirdo triukšmą, girdėjo L. S. balsą, tai išėjęs į koridorių pasižiūrėti kas vyksta, pamatė L. S. ir R. Ž., jos tampėsi, bet negali pasakyti ar už plaukų ar už rūbų, nes viskas vyko staiga. Tada L. S. pervertė R. Ž. ant žemės ir R. Ž. ėmė šaukti „gelbėkite“. Ar pervertus ant žemės L. S. sudavė R. Ž. kokius smūgius, ar laikė už rankų ar kitaip pasakyti negali, nes staiga atlėkė R. vyras ir jas atskyrė R. pakėlė nuo žemės (e. b. l. 190-191).

(duomenys neskelbtini) nukentėjusiosios R. Ž. protokole-pareiškime pagal kurį pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) apie 12:00 val., bendrabučio bendro naudojimo koridoriuje, (duomenys neskelbtini), L. S., suduodama nenustatytą kiekį smūgių rankomis ir tempdama už plaukų ją sumušė (e. b. l. 1-7).

2024 m. sausio 24 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. Ž. nustatyti nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlę sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, kairiame dilbyje; odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, dešinėje klubinėje srityje (e. b. l. 158-159).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pirmiau nurodytų duomenų visuma, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus, yra įrodyta, kad kaltinamoji L. S. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajai R. Ž., taip padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Dėl atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Dėl bausmės skyrimo

Skiriant bausmę kaltinamajai teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamoji padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau teista, ne kartą bausta administracine tvarka, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra, registruota Užimtumo tarnyboje. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, bus pasiekta paskiriant kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką įstatyme numatytą laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, kurios terminas trumpesnis už įstatyme numatytą vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 1-3 dalys), įpareigojant kaltinamąją visą bausmės vykdymo laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), uždraudžiant visą bausmės atlikimo laiką bendrauti su R. Ž. (BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas), uždraudžiant visą bausmės vykdymo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį) (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji prisipažino esanti kalta, todėl paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Dėl kitų klausimų

2024 m. vasario 29 d. surašytas susitarimas tarp kaltinamosios L. S. ir nukentėjusiosios R. Ž. dėl neturtinės žalos atlyginimo 100 Eur (vieno šimto eurų), kurią kaltinamoji L. S. įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajai R. Ž. iki 2024 m. balandžio 20 d. Patvirtinamas minėtas susitarimas.

Teismas, va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant visą bausmės vykdymo laiką bendrauti su R. Ž. bei uždraudžiant visą bausmės vykdymo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti L. S. sumažintą bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant visą bausmės vykdymo laiką bendrauti su R. Ž. bei uždraudžiant visą bausmės vykdymo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

L. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Patvirtinti 2024 m. vasario 29 d. susitarimą tarp kaltinamosios L. S. ir nukentėjusiosios R. Ž. dėl neturtinės žalos atlyginimo 100 Eur (vieno šimto eurų), kurią kaltinamoji L. S. įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajai R. Ž. iki 2024 m. balandžio 20 d.

Išaiškinti kaltinamajai, kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, ji turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąja kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Dainius Gecevičius