- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-20
- Bylos Nr.
- e2S-106-210/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- R. E.
- Atsakovas
- A. M.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. E. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties išsprendus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą civilinėje byloje Nr. e2-15111-496/2019 pagal ieškovės R. E. ieškinį atsakovui A. M. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui ir bendravimo tvarkos pakeitimo, institucija, byloje teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmuose priimtas ieškovės R. E. ieškinys atsakovui A. M. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui ir bendravimo tvarkos pakeitimo. Ieškovė teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną materialinį išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis, kas mėnesį po 277 Eur iki šios bylos išnagrinėjimo pabaigos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi ieškovės R. E. prašymo dėl laikinojo išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. M. iš atsakovo A. M. priteisimo netenkino.
3. Teismas vertino tai, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu iš atsakovo nepilnamečiam vaikui yra priteistas išlaikymas, todėl pripažino, kad klausimas dėl išlaikymo priteisimo yra teisiškai sureguliuotas. Be to, ieškovė prašydama priteisti laikiną išlaikymą vaikui nemotyvavo, kodėl esant priteistam išlaikymui, dar reikia priteisti laikiną išlaikymą. Kadangi išlaikymas jau yra priteistas, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad atsakovas išlaikymo nepilnamečiam vaikui neteikia. Įvertinęs tai, ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovė R. E. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Teismas priimdamas sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4418-887/2012, ginčą tarp šalių dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui, vertino 2012 metų vaiko poreikius. Šių dienų ekonominė situacija palyginus su 2012 metais žymiai pasikeitė, vaikui augant, jo poreikiai, vertinant vaiko sveikatos būklę, taip pat nemažėjo. Apeliantės teigimu, šiuo metu klausimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui nėra teisiškai sureguliuotas arba sureguliuotas tik iš dalies, tai patvirtina kreipimosi į teismą faktas, todėl nesutinka su teismo išvada, jog klausimas dėl išlaikymo priteisimo yra teisiškai sureguliuotas.
4.2. Apeliantės nuomone, ieškinio reikalavimas dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra glaudžiai tarpusavyje susiję. Šių reikalavimų tikslas yra užtikrinti nepilnamečio vaiko interesų apsaugą. Skirtumas tarp šių reikalavimų yra tik tas, kad teismui patenkinus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtų užtikrinti vaiko interesai proceso metu, o patenkinus reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, būtų užtikrinti vaiko interesai perspektyvoje. Todėl teismo poziciją, jog ieškovė prašydama priteisti laikiną išlaikymą vaikui nemotyvuoja, kodėl esant priteistam išlaikymui dar reikia priteisti laikiną išlaikymą, apeliantė laiko nepagrįsta. Teismo nuomonė, kad atsakovas tinkamai vykdo sprendimą dėl priteisto išlaikymo, nepaneigia vaiko padidėjusių poreikių fakto ir kaip pasekmės nepakankamo išlaikymo teikimo iš atsakovo pusės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
6. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino materialinio išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui iki teismo galutinio sprendimo dėl išlaikymo dydžio padidinimo priėmimo.
7. Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardytas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Ši norma taikytina visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, į tai, kad vaikams turi būti užtikrintas nuolatinis ir pakankamas išlaikymas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš jų ir laikiną išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės.
8. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl priteisto vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) bei prašė taikyti CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai po 277 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės prašymo netenkino. Su tokia teismo pozicija apeliacinės instancijos teismas kategoriškai nesutinka.
9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų sprendimai dėl išlaikymo priteisimo neturi res judicata galios, kadangi CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju maksimaliai individualizuoti CK normų taikymą siekiant protingos vaiko interesų ir tėvų galimybių pusiausvyros. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Taigi, pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai ir pasikeitusi šalių turtinė padėtis.
10. Byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimu priteistas išlaikymas iš atsakovo A. M. vaikui A. M. po 300 Lt (86,89 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. vasario 6 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymo įsiskolinimas 7 650 Lt (2215,59 Eur) ir nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarka. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas (CPK 18 straipsnis), duomenų, kad atsakovas nevykdo šio teismo sprendimo byloje nėra.
11. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės pozicijai, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimu iš atsakovo priteistas 86,89 Eur išlaikymas, atsižvelgiant į vaiko amžių, sveikatos būklę, jo poreikius, kainų ir paslaugų pokytį, įvykusį per 8 metų laikotarpį nuo išlaikymo priteisimo, yra akivaizdžiai nepakankamas, neužtikrina net minimalių vaiko poreikių ir neatitinka protingumo kriterijų. Kaip patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – nepilnamečiam vaikui yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nustatytas sunkus neįgalumo lygis. Teismui pateikta vaiko priežiūrai reikalingų išlaidų detalizacija. Papildomai apeliacinės instancijos teismas vertina tai, kad ieškovė prižiūrėdama dukrą neturi galimybių susirasti gerai apmokamo darbo. Teismo vertinimu, šiuo atveju reikšminga tai, kad nors apeliantui 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi iškelta fizinio asmens bankroto bylą, apeliantas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad šiuo metu jis galintis teikti 165 Eur išlaikymą dukrai.
12. Teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visiškai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei kokios atsakovo galimybės teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. paaiškės tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą. Išlaikymą savo vaikams turi teikti abu tėvai, tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Kaip minėta šios nutarties 11 punkte, vaikui augant didėja ir jo poreikiai. Dėl šios priežasties darytina išvada, jog ieškovė preliminariai įrodė, kad yra pagrindas padidinti teikiamo laikino išlaikymo sumą, nes šiuo metu teikiamo išlaikymo nepakanka jiems patenkinti (CPK 12, 178 straipsniai). Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgęs į tai, jog atsakovas pagal teismo sprendimą turi teikti po 86,89 Eur išlaikymą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti jo minimalių poreikių patenkinimą, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje, yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš apelianto laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui.
13. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, susijusius su šalių turtine padėtimi, vaiko, turinčio sunkią negalią, amžių bei poreikius, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus, konstatuoja, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteisto 86,89 Eur išlaikymo dydis yra per mažas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteistina 165 Eur suma kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis būtų protingo ir racionalaus dydžio, kad bylos nagrinėjimo metu patenkintų nepilnamečio vaiko poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugotas nepilnamečio vaiko interesas. Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, klausimas išspręstinas iš esmės ir ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintinas iš dalies.
14. Atskirai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.
Ieškovės R. E. prašymą dėl laikinojo išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. M. iš atsakovo A. M. priteisimo tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai A. M., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis po 165 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt penkis eurus) dydžio išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019-11-19) iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, pavedant šiomis lėšomis disponuoti nepilnamečio vaiko atstovui pagal įstatymą – vaiko motinai R. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Nutartį vykdyti skubiai.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.