Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant:

nedalyvaujant nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal I. J. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. birželio 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-12413-2023, kuriuo I. J. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai. Teismui pateiktu atsiliepimu bylą prašė nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant, o skundo prašo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad nutarimas yra pagrįstas, kurio keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad I. J. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. birželio 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-12413-2023 buvo pripažinta kalta pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad ji 2023 m. birželio 10 d., 09 val. 11 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas 0,48 promilių neblaivumo laipsnis. Jai šiuo nutarimu buvo paskirta 800 Eur dydžio bauda, paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių terminui. Šiuo nutarimu buvo pripažinta pareiškėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad pareiškėja prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išsiaiškinti, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo padarymo faktas, už jį paskirtos piniginės baudos dydis, kaltės klausimas neginčijami, skunde keliamas klausimas dėl skundžiamu nutarimu paskirtos nuobaudos sušvelninimo, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, neskiriant administracinio poveikio priemonės arba paskiriant trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. tuomet kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma ši priemonė, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Tam įgalioti pareigūnai ar teismai, skirdami nuobaudas pažeidėjams, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose nurodyta, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).

Administracinė nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėja padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų – vairavo automobilį būdama neblaivi, taip sukeldama pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, bei viso kelių eismo saugumui. Pareiškėjai buvo nustatytas 0,48 promilės, t. y. lengvas neblaivumo laipsnis. Ji per praėjusius 5 metus nebuvo bausta administracinėmis nuobaudomis. Taip pat pažymėtina, kad skundžiamu nutarimu buvo nustatyta pareiškėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji prisipažino padariusi nusižengimą ir gailisi, nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pareiškėja nurodė, kad skundžiamame nutarime liko neįvertinta aplinkybė, kad alkoholį ji vartojo iš vakaro, jautėsi blaivi, dėl jos veiksmų nebuvo padaryta jokia žala, todėl jos padarytas nusižengimas yra mažesnio pavojingumo laipsnio. Iki šiol nėra padariusi jokių Kelių teismo taisyklių pažeidimų, turi daugiau negu 28 metų vairavimo stažą. Dirba (duomenys neskelbtini). Gyvena (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), vykti viešuoju transportu į darbą galimybės nėra. Netekusi teisės vairuoti rizikuoja netekti darbo. Turi tris vaikus, iš kurių vienas yra nepilnametis. Jos vyras (duomenys neskelbtini), kitokių pajamų neturi. Teisė vairuoti reikalinga pasirūpinti jos ir vyro pensinio amžiaus motinomis.

Teismas pažymi, kad atsakomybė už transporto priemonės vairavimą, kai tai daro neblaivūs vairuotojai, yra diferencijuojama pagal asmens, vairavusio transporto priemonę, girtumo laipsnį – už vairavimą esant lengvam girtumo laipsniui įstatymo leidėjas numatė administracinę atsakomybę, o už vairavimą esant vidutiniam ar sunkiam girtumui – baudžiamąją atsakomybę. Taigi, pažeidėjai nustačius didesnę alkoholio koncentraciją kraujyje (virš 1,5 promilės), jai grėstų baudžiamoji atsakomybė. Dėl šios priežasties pareiškėjos argumentas, kad jai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, kuris nežymiai viršijo leistiną normą, negali būti laikomas pagrįstu, sprendžiant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo klausimą. Teismo vertinimu, vairuodama neblaivi, pareiškėja neabejotinai kėlė realią grėsmę tiek savo paties, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ir net gyvybei bei turtui ir tik dėl atsitiktinumo ji išvengė labai skaudžių tokio savo neatsakingo elgesio pasekmių.

Kitos pareiškėjos nurodomos asmeninio pobūdžio aplinkybės apie darbą, vykimą į jį, pareigą rūpintis vyresnio amžiaus savo ir vyro motinomis ir t. t., taip pat nelaikytinos pagrindu skundo tenkinimui. Pažymėtina, kad šios aplinkybės egzistavo ir iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau, akivaizdu, nebuvo pakankamos susilaikyti nuo nusižengimo darymo. Tai prieš sėsdama prie vairo, būdama išgėrusi privalėjo įvertinti pati pareiškėja, o to nepadariusi privalo prisiimti pasekmių, kilusių dėl padaryto nusižengimo, riziką. Be to, pareiškėja būdama itin patyrusi vairuotoja, privalėjo atsakingai įvertinti savo galimybes vairuoti automobilį po išvakarėse vykusių išgertuvių. Pareiškėjos teigimu, alkoholį ji vartojo vakare prieš pažeidimą. Atsižvelgiant į individualias asmens savybes, alkoholio vartojimo kiekį, laiką, kitas aplinkybes, per vieną valandą alkoholio koncentracija kraujyje žmogaus organizme sumažėja maždaug apie 0,10-0,15 promilės. Pareiškėjai 2023 m. birželio 10 d., 09 val. 27 min., buvo nustatytas 0,48 promilių neblaivumas. Vertinant minėtą alkoholio skaidymo organizme greitį, teismas pabrėžia, kad akivaizdu, jog pareiškėja pažeidimo išvakarėse turėjo išgerti nemažą alkoholio kiekį. Todėl turėjo būti itin atidi vertindama savo galimybes vairuoti transporto priemonę, tačiau to nepadarė. Pažymėtina, kad specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neabejotinai sukels pareiškėjai nepatogumų, tačiau šie nepatogumai, atsiradę dėl jos pačios neatsakingumo, negali savaime būti laikoma išskirtine priežastimi panaikinti arba švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. birželio 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-12413-2023 nėra pagrindo. Pareiškėjai skirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai, laikantis ANK 32, 33, 34 straipsnių reikalavimų, įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumą, pareiškėjos asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Skundžiamas nutarimas paliekamas galioti, nes yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjos skundas atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas,

nutaria:

skundą atmesti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. birželio 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-12413-2023, palikti nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylos dokumentus, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.