Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2S-199-544/2019

2019 m. sausio 24 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens G. I. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. S2-13097-1000/2018 pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Pasvalio rajono savivaldybėje prašymą išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą, suinteresuotas asmuo – G. I., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Atskirasis skundas netenkinamas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329, 338 straipsniai).

13. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išduotas teismo leidimas paimti vaiką M. M. B., gim. (duomenys neskelbtini), iš nuolatinės rūpintojos (močiutės) G. I., teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius įrodymus – duomenis apie M. M. B. gydymąsi ligoninėse bei savo 2018 m. gegužės 16 d. paaiškinimą Skyriui (b. l. 108-117).

15. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje įtvirtintas ribojimas nėra absoliutus ir pirmiausia nukreiptas prieš nesąžiningus proceso dalyvius, piktnaudžiaujančius procesu ir nesilaikančius CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu bei teikti teismui savo reikalavimus ir atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus ir argumentus rūpestingai ir laiku. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).

16. Kadangi šioje byloje yra viešas interesas, teismas gali būti aktyvus ir rinkti įrodymus, sprendžiamas leidimo paimti vaiką iš nesaugios aplinkos išdavimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, kuris turi būti išspręstas vadovaujantis išimtinai vaiko interesais, naujai pateikiami įrodymai priimami ir vertinami visų įrodymų visumoje (CPK 582 straipsnio 3, 4 dalys).

17. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės atskirojo skundo, atsiliepimo į jį argumentais, teismo nutarties motyvais bei bylos medžiaga vertina, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinas žodinis atskirojo skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 336 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodine proceso tvarka. Tiek atskirajame skunde, tiek atsiliepime į jį yra išsamiai išdėstyti ginčo esmę sudarantys argumentai, pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti skundžiamos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiama nutartimi klausimas išspręstas teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

18. Apeliantės argumentai apie tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje nebuvo išklausyta nepilnametė M. M. B., kuri aiškiai sugeba suformuluoti savo nuomonę pripažintini nepagrįstais, nesudarančiais pagrindo kitaip išspręsti klausimą, nei jį išsprendė pirmosios instancijos teismas. Kaip matyti iš Skyriaus teismui pateiktų duomenų, nepilnametės M. M. B. nuomonė nagrinėjamu klausimu (kad ji nesutaria, konfliktuoja su rūpintoja ir dėl to nori, kad rūpintoju būtų paskirtas kitas asmuo) ne kartą buvo išklausyta Skyriuje dalyvaujant jos kompetentingiems darbuotojams, specialistams, psichologui. Nepilnamečio vaiko nuomonės pateikimas teismui tokiu būdu teismų praktikoje vertinamas kaip tinkamas vaiko nuomonės pareiškimas ir jos išklausymas, juo labiau, kad šiuo atveju nepilnametis vaikas ne kartą gydytas psichiatrijos centre ir ligoninėje, jam diagnozuoti potrauminio šokio, adaptacijos sutrikimai (b. l. 114-117).

19. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad nuolatinė nepilnametės M. M. B. rūpintoja apeliantė G. I. nebuvo įtraukta į bylą suinteresuotu asmeniu ir dėl to buvo pažeistos jos procesinės teisės. Kaip matyti iš civilinės bylos duomenų, Skyriaus prašyme dėl teismo leidimo paimti vaiką nurodyta, kad prašoma išduoti leidimą paimti vaiką iš nuolatinės rūpintojos G. I. ir nurodyti jos kontaktai (b. l. 2-3). Apeliantė buvo pasirašytinai supažindintina su 2018 m. lapkričio 15 d. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa (b. l. 17), 2018 m. lapkričio 16 d. pateikė paaiškinimus, kodėl tik iš dalies sutinka su Skyriaus išvadomis (b. l. 87-89). Tai patvirtinta, kad apeliantė žinojo, jog teisme bus inicijuojama byla dėl leidimo paimti vaiką gavimo. Tai, kad prašyme apeliantė konkrečiai nepavadinta suinteresuotu asmeniu, savaime nereiškia nei kad ji nebuvo įtraukta į bylą, nei kad jai nebuvo užtikrinta galimybės tinkamai pasinaudoti suinteresuotam asmeniui suteiktomis procesinėmis teisėmis. Iš informacinės teismų sistemos Liteko duomenų matyti, kad civilinėje byloje Nr. S2-13097-1000/2018 apeliantė yra nurodyta suinteresuotu asmeniu, jai įstatymo nustatytu terminu buvo nusiųsta skundžiamos nutarties kopija, kuri jai įteikta nustatyta tvarka. Apeliantei pagal jos prašymą buvo pratęstas terminas atskirajam skundui pateikti, taip realiai užtikrinant teisę pasinaudoti teisine advokato pagalba ir teise į apeliaciją. Todėl atskirojo skundo argumentai šiuo apsektu pripažįstami nepagrįstais.

20. Pagal CK 3.254 straipsnį, vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. Kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija VTAPĮ nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija nurodytais atvejais privalo per tris darbo dienas kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka (CK 3.254¹ straipsnis).

21. VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs atvejo vadybininko siūlymą paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir įvertinęs jo pagrįstumą arba savarankiškai nustatęs, kad toje aplinkoje iškilo pavojus vaiko saugumui, sveikatai, VTAPĮ 36 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos (42 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei ne vėliau kaip per 3 darbo dienas 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo.

22. CPK XXXIX skyriaus 582 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad byla dėl teismo leidimo išdavimo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pats teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir CPK 443 straipsnyje, reglamentuojančiame Ypatingosios teisenos bylų, kurioms priklauso ir ši bylą, nagrinėjimo ypatybes. Prašymai išduoti teismo leidimą, teisme turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jų priėmimo dienos (CPK 582 straipsnio 2 dalis). Kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus (CPK 582 straipsnio 4 dalis).

23.Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A1-221 patvirtinto Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, gavusi pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, vertina grėsmės vaikui lygį, atsižvelgdama į grėsmės vaikui rizikos veiksnių grupes ir grėsmės vaiko saugumui, gyvybei ir (ar sveikatai) vertinimo kriterijus, nurodytus Aprašo 1 priede. Nustatomos šios grėsmės vaikui rizikos veiksnių grupės: 1) vaiko funkcionavimo rizikos veiksniai; 2) rizikos veiksniai, susiję su vaiko atstovais pagal įstatymą; 3) rizikos veiksniai, susiję su tėvystės įgūdžiais ir bendravimu (santykiu) su vaiku; 4) rizikos veiksniai, susiję su socialine aplinka. Nustatant grėsmės lygį, atsižvelgiama į grėsmės vaikui lygio vertinimo metu nustatytą informaciją apie esamus grėsmės vaikui rizikos veiksnius bei kriterijus, nustatytus Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje. Nustačius vieną iš aukštos rizikos veiksnių ir (arba) ne mažiau nei penkis kitus rizikos veiksnius, nustatomas pirmasis grėsmės vaikui lygis, o nustačius daugiau nei vieną aukštos rizikos veiksnių, nustatomas antrasis grėsmės lygis, kuriam esant vaikai skubiai laikinai turi būti paimami iš tėvų (atstovų pagal įstatymą) (VTAPĮ 36 straipsnio 5 dalis).

24. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju tiek Skyrius, tirdamas situaciją ir rengdamas dokumentus, tiek pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nutarties 20-23 punktuose nurodyto teisinio reguliavimo laikėsi, todėl apeliantė atskirajame skunde be pagrindo tvirtina priešingai.

25. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš Skyriaus pateiktos 2018 m. lapkričio 15 d. Grėsmės vaikui lygių nustatymo anketos ir Vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos akto matyti, kad grėsmės vaikui lygio vertinimo metu buvo nustatyta, jog nuolatinės rūpintojos G. I. priežiūroje nepilnametei M. M. B. nesaugu – nepilnametė neturi santykio su rūpintoja, jos nesutaria, vyksta nuolatiniai konfliktai, santykiai įtempti, nepilnametė nepasitiki rūpintoja, nuolat bėga iš namų, žaloja save, išreiškia suicidines mintis, ne kartą gulėjo psichiatrinėje ligoninėje dėl savižalos. Nuolatinė rūpintoja (močiutė) neberanda ryšio su vaiku, atsisako mediacijos paslaugų, močiutė ir nepilnametė nebendrauja, šeimoje nuolat kviečiami policijos pareigūnai. Nepilnametė išreiškia norą gyventi su kitais globėjais, nurodydama, kad močiutė jai neleidžia bendrauti su draugais, broliais ir seserimis, ją nuolat kontroliuoja, močiutė grasina, kad nusižudys, tas jai kelia įtampą ir nerimą, todėl nebenori grįžti į močiutės namus. Pagal bylos duomenis, net ir posėdžiuose, kur dalyvavo Skyriaus darbuotojai, rūpintojos ir nepilnamečio vaiko nesutarimai yra pasibaigę nepilnamečio vaiko pabėgimu iš posėdžio bei sąmonės netekimu.

26. Nutarties 25 punkte nurodyti faktiniai duomenys priskirtini rizikos veiksniams, susijusiems su vaiko funkcionavimu, vaiko atstovu, vaiko atstovo bendravimu (Aprašo 1.4, 1.6, 2.7, 2.8, 3.1, 3.2 punktai), kurie kelia grėsmę vaiko sveikatai ir/ar gyvybei. Nurodyti veiksniai pagal Grėsmės vaikui lygių nustatymo anketoje pateiktus kriterijus yra priskiriami aukštos rizikos veiksniams, todėl Skyriaus darbuotojai pagrįstai nustatė antrąjį grėsmės vaikui lygį ir laikinai paėmė vaiką iš jo nuolatinės rūpintojos.

27. Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vertinimo metu antras grėsmės lygis vaikui buvo, todėl buvo pagrindas išduoti teismo leidimą paimti vaiką. Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu į bylą niekas nepateikė duomenų, kad skundo nagrinėjimo metu yra atsiradę aplinkybių, dėl kurių nagrinėjamas klausimas turėtų būti išspręstas kitaip, nei ji išsprendė pirmosios instancijos teismas.

28. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.