- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-10-01
- Bylos Nr.
- 1-209-900/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-96-1-00273-2010-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Kaltinamasis
- V. B., K. B.
- Civilinis ieškovas
- A. M.
- Advokatai
- Erika Jasiūtė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, LR pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, neįgalus, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., vedęs, teistas Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 236 straipsnio 1 dalį 6 MGL (780 Lt) bauda, baudą sumokėjo, yra kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį bei 140 straipsnio 1 dalį, o
K. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, LR pilietis, baigęs 10 klasių, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, nevedęs, teistas Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 236 straipsnio 1 dalį 7 MGL (910 Lt) bauda, bauda sumokėjo, kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. ir K. B., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, 2010 m. gegužės 26 d. apie 23⁰⁰ val. (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., per išdaužtą langą įsibrovė į E. M. priklausančią fermą ir iš čia pasikėsino pagrobti A. M. priklausantį turtą: 5 Lt vertės sulankstomą spindulio matavimo prietaisą; 10 Lt vertės metalinį dantratį; 2 Lt vertės plastmasinį sunkvežimio GAZ-SAZ šoninio posūkio žibinto lizdą; 10 Lt vertės metalinę automobilio priekabos elektros prietaisų jungtį; 2 Lt vertės 12 V automobilinę lemputę; 2 vnt. traktoriaus T-25 plastmasinių skaidrių žibintų detalių (stiklų), kurių 1 vnt. vertė 2 Lt, bendra vertė 4 Lt; du ąžuolo dirbinius, vieno dirbinio vertė 200 Lt, bendra vertė 400 Lt; 8 Lt vertės dažymo teptuką; 30 Lt vertės motociklo žibinto lempą; 30 Lt vertės elektros prietaisų saugiklį; 60 Lt vertės elektros prietaisų saugiklį su jungikliu; 90 Lt vertės elektros jungiklių dėžutę; 5 Lt vertės traktoriaus variklio galvutės dangčio tarpinę; 2 vnt. vartomų guolių su korpusais, kurių 1 vnt. vertė 40 Lt, bendra vertė 80 Lt, padarydami A. M. 736 Lt turtinę žalą, bet nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes nukentėjusiojo buvo pastebėti ir sulaikyti.
Be to, V. B. 2010 m. gegužės 26 d. apie 23⁰⁰ val. E. M. priklausančioje fermoje, esančioje (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., siekdamas išvengti sulaikymo nusikaltimo padarymo vietoje, tyčia sudavė nukentėjusiajam A. M. diskiniu pjūklu į dešinę alkūnę, padarydamas muštinę žaizdą dešinės alkūnės ištiesiamajame paviršiuje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
Pasikėsinimas pavogti įsibrovus į patalpą (BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d.)
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. B. nepripažino padaręs inkriminuotų veikų ir paaiškino, kad nukentėjusįjį pažinojo iš anksčiau (kartą teko pas A. M. pjauti medieną), nors santykių su juo nepalaikė, A. M. kontaktų neturi. Tuomet A. M. pasirodė žmogus kaip žmogus. Vėliau iš kitų sužinojo, kad vyksta baisūs dalykai: jeigu A. M. pamato girtą žmogų, duoda jam per galvą. Be jokios priežasties.
2010 m. gegužės 26 d. grįžinėjo iš Kužių kapinių. Pastebėjo, kad fermoje žybčioja šviesos. Grįžo į namus, paliko žmoną, o su sūnumi sugrįžo prie fermų - norėjo įsitikinti, ar ten kažkas yra, o ne šiaip sau kviesti policiją. A. M. nebuvo prašęs saugoti patalpų - norėjo geranoriškai padėti.
Automobilį paliko priešingoje kelio pusėje. Kai ėjo į fermą, buvo apie 23 val., leidosi saulė, temo. Būnant lauke prožektoriaus nereikėjo, o patalpose... gal reikėjo. Nuo jų namų iki fermos yra apie 4 km. Kol nuvažiavo iki namų, paskui - į fermą, užtruko apie 10-15 min. Galvojo, kad per tą laiką vagys nebus spėję pasišalinti. Jei būtų radę įsibrovėlių, būtų ant jų puolęs.
Su sūnumi apėjo aplink fermą ir rado išdaužtą langą ar išlaužtas numestas grotas. Stiklų nebuvo. Pro duris nebandė įeiti, nes jos nebuvo praviros. Į pastato vidų pateko pro langą. Tamsu nebuvo. Viduje žmonių nesutiko. Didžiojoje salėje šnabždesio nebuvo, tad nuėjo apžiūrėti į kitas patalpas. Patikrino gal tris patalpas.
Užėję pažiūrėti į mažesnes patalpas, išgirdo šauksmą: „išlįskit, šausiu”. Iš balso suprato, kad tai - A. M.. Išsigando. Pradėjo slinktis nuo durų prie sienos. Traukdamiesi atgal, kliudė metalą ir tada iššoko A. M.. A. M. vieną kartą šovė į viršų (iškrito gilzė) ir iš naujo užsitaisė šautuvą. Kaltinamasis aiškiai matė nukentėjusiojo rankose ginklą: jis - pusiau automatinis, turbūt medžioklinis. Nepuolė ant A. M., nes pastarasis į jį buvo nukreipęs šautuvą. Kai A. M. paguldė juos su sūnumi salėje, pasakė jam, kad atėjo pranešti, kas čia vyksta, bet A. M. priėjęs spyrė, sudavė iš alkūnės ir šautuvo buožės į galvą. Jis (V. B.) suklupo. Tą patį A. M. padarė sūnui. Kai atsigavo, A. M. jiems liepė pakelti virš galvų rankas ir eiti į didelę salę. Vėl suguldė jį su sūnumi ant žemės, apspardė. Jam (V. B.) buvo suduota tris kartus patalpoje ir tris kartus salėje, kur buvo surasti. Suguldęs ant žemės, nukentėjusysis iškratė kišenes ir pasiėmė automobilio, kuriuo jie buvo atvažiavę, raktelius. Paskambino draugui sakydamas: „atvažiuok, turiu svečių, nežinau ką daryti: ar pakasti, ar pakarti”. Kai A. M. atsitraukė nuo jų į kitas patalpas, šoko pro langą su visais stiklais ir pabėgo į skirtingas puses. Langas, pro kurį iššoko, standartinis: yra 120-150 cm aukštyje, apie 40 cm pločio. Kai buvo sulaikyti ir pabėgo, praėjo gal pusė valandos.
Kaltinamasis V. B. pirmas grįžo į namus. Į namus grįžo su batais. Skambino sūnui, bet šis neatsiliepė. Su žmonos automobiliu nuvyko į įvykio vietą. Nuvažiavęs pamatė, kad nėra jų automobilio. Paskambino policijai ir pranešė, kad dingo automobilis. Būdamas šoko būsenoje, nesiorientavo, todėl pareigūnams nurodė ne tą automobilio pastatymo vietą. Kadangi pareigūnams nurodė ne tą vietą, iš kurios automobilis buvo nuvarytas, gavo baudą. Automobilį į policiją nuvarė ar policijos pareigūnai, ar A. M.. Vėliau iš pareigūnų atgavo automobilį.
Daiktus, kuriuos minėjo A. M., vagys, matyt, buvo išnešę. Jie jokių daiktų iš fermos neėmė, tikslo vogti neturėjo. Prie fermos, ant pievos, buvo išmėtyti kažkokie daiktai. Pas A. M. liko jo žibintai-posūkiai, nes namuose remontavo traktorių, ir jie užsiliko striukėje. Ūkininkauja savo reikmėms. Turėjo sunkvežimį. Prieš 2 m. iš jo pasidarė priekabą. Namuose atliko remontą.
Ikiteisminio tyrimo metu gal ir pasakė, kad du stikliukus, kuriuos rado ant palangės, įsidėjo į kišenę. Diskinio pjūklo nematė, jokio daikto rankose nelaikė. Savo daiktų įvykio vietoje nepametė.
Teisiamajame teismo posėdyje K. B. nepripažino padaręs inkriminuoto nusikaltimo ir paaiškino, kad po darbų jis, tėvas ir mama važiavo į kapines. Iš kapinių į namus važiavo apie 23 val., jau temo. Grįžus į namus, tėvas pasakė, kad matė žibsiant šviesas. Pats jų nematė, nes vairavo. Tėvas pasiūlė važiuoti pažiūrėti, nes girdėjo, kad anksčiau A. M. buvo apvogę. Vogti nesiruošė. Nežino, ką būtų darę, jeigu būtų sutikę nusikaltėlius.
Nuvykę arčiau fermos automobilį pastatė atviroje aikštelėje apie 80-100 m nuo pastatų. Neturėjo pasiėmę apšvietimo priemonių. Apėję pastatą, žybčiojančių šviesų nematė. Pamatė išdaužtą langą ir numestas grotas. Kai ėjo pažiūrėti, ar ten ko nėra, jam asmeniškai buvo baisu, bet nenorėjo palikti vieno tėvo, todėl ėjo kartu. Pirmas į patalpų vidų įlipo tėtis. Langas nėra labai aukštai. Kopėčių nereikėjo. Įlipę į vidų, ėjo koridoriumi, buvo tamsu. Apėjo tris patalpas. Fermoje daug durų. Didžiojoje salėje matė, kad yra langų. Į patalpas neėjo. Buvo koridoriuje ir didžiojoje salėje. Durys buvo atidarytos į koridoriaus pusę. Languose atsispindėjo šviesa. Beeidami išgirdo „stokit, šausiu”. Tėvas jį patraukė už rankos ir pasakė, kad čia - A. M.. Kol sutiko A. M., praėjo apie 10-20 min. Nukentėjusysis atbėgo tekinas ir vėl sušuko: „stokit, šausiu”. A. M. turėjo pasišvietimo priemonę ir daiktą, kuris skleidė garsą ir iš kurio ėjo ugnis. Tai buvo šautuvas. Koks tiksliai – nežino. A. M. vieną kartą iššovė į viršų, vėl užsitaisė šautuvą, iš buožės sudavė tėvui. Be to, A. M. dar sudavė prožektoriumi ar kitu daiktu. Gavęs 2-3 smūgius į galvą, tėvas susmuko. Jis (K. B.) nuo tėvo stovėjo 3-4 metrų atstumu. Tada A. M. prišoko prie jo (K. B.) ir du kartus sudavė į galvą, jis irgi nugriuvo. A. M. pasakė: „jūs, vagys, baigiat viską išnešti”. Šiek tiek atsipeikėjęs tėvas pasakė: „.A, mes norėjome tau iš geros valios pranešti“. Tačiau A. M. nepatikėjo, pasakė, kad jie (B.) meluoja, ir apspardė. Daugiau A. M. nieko nesakė, nesipriešino. A. M. liepė keltis, išsivedė į kitas patalpas ir suguldė ant grindų. Nukentėjusysis apieškojo kišenes. Pas jį (K. B.) rado mašinos VW Golf raktelius. Juos pasiėmė. Nežino, ar jis ką nors rado pas tėvą. A. M. skambino draugams ir sakė: „turiu svečių, nežinau ką daryti: ar nušauti, ar pakarti”. Tėvas pasiūlė bėgti, nes gali blogai baigtis. Kai tik nukentėjusysis išėjo į kitas patalpas, jis (K. B.) šoko pro langą. Šokdamas pečiu išstūmė ar išdaužė langą, bet nesusižalojo. Langas, pro kurį iššoko, galėjo būti 1.40 m. Nežino, ar jis 40 cm pločio, bet buvo siauras. Kai nukrito, pečiu į kažką atsitrenkė, gal kokios staklės buvo. Iššokęs pro langą, pabėgo į laukus. Savo daiktų nepametė, tėvo daugiau nematė.
Pusę kelio į namus ėjo pėsčiomis, laukais kelio link. Pabėgęs į laukus, girdėjo, kaip G. link nuvažiuoja jo automobilis. Automobilis judėjo ta pačia kryptimi, kuria ėjo jis. Suprato, kad jo automobilis dingo. Telefonas buvo išsikrovęs. Taip sutapo, kad kai bandė jį įsijungti, paskambino mama. Jai pasakė, kur yra. Jį, beeinantį namo, paėmė mamos automobiliu važiuojantis tėvas. Kai grįžo namo, nuėjo miegoti. Tėvas paskambino į policiją ir pranešė, kad nebėra jo automobilio, kuris dingo iš aikštelės. Atvykus policijai, atsikėlė, parašė pareiškimą, kad pavogtas automobilis. Ryte apie 7 val. policija vėl atvažiavo ir pasakė, kad automobilis stovi vietoje ir jie su tėvu apsimelavo.
Fermos viduje nieko nelietė. Ant palangės iš lauko pusės kažkas buvo padėta, kas - nežino. Patalpose netvarka, technikos nematė. Nematė, kad tėvas būtų turėjęs diskinį pjūklą. Nežino, ar namuose buvo rasta kokių nors A. M. priklausančių daiktų. Nieko vogti neketino.
Ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 14-15, 127-128, 151-153 b. l.) ir teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. M. parodė, kad patalpos nuosavybės teise priklauso jo motinai E. M.. Kaime veikė jo įmonė. Dabar įmonė perregistruota, o 2006 m. veikla sustabdyta. Šiuose pastatuose yra likę įmonės įrenginių ir jo asmeninių daiktų. Fermą stipriai atakavo vagys. Anksčiau B. yra matęs tik vieną kartą. Kaltinamųjų neprašė, kad jie saugotų patalpas. Aplink gyvenantys vietiniai gyventojai jo (A. M.) prašymu stebi patalpas. Nusivylęs policijos pareigūnais, buvo priverstas vagis gaudyti pats. Patalpose įstatė judesio daviklius ir visą informaciją gauna į telefoną.
Vieną vakarą į telefoną gavo pranešimą, kad patalpose kažkas vaikšto. Apsirengė ir per 15 min. nuvyko į įvykio vietą. Važiuojant į fermą, visą kelią skambėjo telefonas, vadinasi - kažkas po patalpas tebevaikšto. Kadangi privažiavo įjungtomis automobilio šviesomis, vagis išbaidė. Vagys, nieko nespėję pavogti, pabėgo. Gal po savaitės, gegužės 26 d., vėl gavo signalą, kad kažkas viduje yra. Į pirmą signalą nereagavo, nes gali būti praskrendantis paukštis ar šiaip kažkas. Kai gavo kelis pranešimus, suprato, kad kažkas tikrai yra. Atvykęs telefoną išjungė, kad nesuskambėtų. Likus apie 100 m, išjungė automobilio šviesas. Automobilį paliko šiek tiek atokiau.
Atvykęs pirmiausia apėjo pastatą. Nieko išplėšto nematė. Atsirakino duris ir įėjo į koridorių, kuris jungia du korpusus (pastatas yra „H“ raidės formos). Koridorius be langų, visiška tamsa. Švietėsi prožektoriumi. Vienoje vietoje buvo išardytas langas. Vagys įėjo į vidų išplėšdami grotas. Išgirdo garsą, lyg susidaužtų metalas į metalą. Suprato, kad viduje kažkas yra. Pasakė: „lįsk lauk“. Tyla, tada pradėjo atidarinėti duris. Rankose ginklo neturėjo. Ginklus turi, bet jie skirti medžioklei. Vienoje patalpoje po dešine puse stovėjo medžio apdirbimo staklės. Pradaręs duris, pastebėjo rūbus. Giliau įkišęs galvą, pamatė stovintį žmogų, kuris laikė iškėlęs diskinį pjūklą ir buvo pasiruošęs smogti. Kai priėjo arčiau, tas žmogus davė diskiniu pjūklu iš viršaus į apačią ir grįžtamuoju judesiu kirto jam per ranką. Iškart nelabai pajuto, kad pataikė. Paskui V. B. diskinis pjūklas iškrito. Susistumdymo metu V. B. pametė kepurę. Jis (A. M.) atšoko ir griebė tą asmenį, trenkė į žemę. Po to pamatė dar vieną asmenį - K. B.. Liepė gultis. Jam (A. M.) pavyko sulaikyti B., nes vienas iš dalies nedarbingas, kitas - prastai mato tamsoje. Kaltinamuosius suguldė ir su jais apie kažką diskutavo. Lygtais B. aiškino, kad gaudo vagis.
Liepė jiems eiti kitą patalpą. Nuėjo arčiau kelio esančio korpuso. Tada pastebėjo išsipūtusias V. B. kišenes. Perbraukęs per kišenes liepė viską traukti lauk. V. B. ištraukė įvairių daiktų: du žibintus, lemputę, priekabos jungtį, žvaigždutę, prietaisą matuoti spindulį, nulaužtą medinę dirbinio detalę, dar lyg žiebtuvėlis buvo. Medinė nulaužta detalė buvo pas V. B. kišenėje, o pagrindinę raižinio dalį vėliau rado prie lango, nuo kurio buvo nuimtos grotos. Daiktus, kuriuos V. B. ištraukė iš kišenės, paliko patalpoje ant žemės. Pas K. B. rado automobilio raktelius. Paklausė, kur yra jų automobilis. Šie paaiškino, kad automobilį paliko toliau, kad neišgąsdintų vagių. B. minėjo, kad jų mašina stovi K. prie benzino kolonėlės. Automobilio raktelius pasiėmė.
Kai B. paguldė, pasimetė, nes jam šie iš matymo žinomi. Paskambino pažįstamam N. P. ir pasakė, kokia situacija, klausė, ką daryti. N. P. pasakė, kad tuoj atvažiuos. B. paliko gulinčius ir nuėjo pažiūrėti į koridorių, kur juos sulaikė. Tik išėjęs išgirdo dūžtančio stiklo garsą. Atbėgęs pamatė, kad B. nebėra.
Atvykusiam N. P. pasakė, kad vagys pabėgo. Rado išplėštas grotas, šalia jų sudėtus stambesnius daiktus. Kai su N. P. vaikščiojo ir ieškojo B., rado jų paslėptą automobilį. B. automobilį rado tokioje vietoje, kur sunku pastebėti. Nusprendė jį nuvaryti pas kaimyną P. Š.. N. P. išvyko į namus. Norėjo paskambinti į policiją, bet telefonas buvo išsikrovęs. Liko miegoti savo automobilyje. Auštant B. automobilį atvarė atgal į tą pačią vietą.
Pamiegojęs pagalvojo, kad reiktų nuvažiuoti pas B.. Bevažiuodamas pamatė priešais atvažiuojantį B. ir policijos automobilius. Susistabdė pareigūnus pamirkčiodamas automobilio šviesomis. Pareigūnai pasakė, kad B. prie kapinių pavogė automobilį. Tada jis (A. M.) pasakė, kad viskas ne taip, ir paaiškino, kaip buvo. Pareigūnai paėmė iš jo B. automobilį. Iš karto nesikreipė į policiją, nes buvo pasimetęs. Tikėjosi, kad B. ateis ir atsiprašys.
2010 m. gegužės 27 d. įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentelėmis (1 t., 5-13 b. l.) užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. Patalpos „H“ raidės formos; kairėje kelio (duomenys neskelbtini) pusėje. Įėjus į pastatą per pirmas duris iš kairės pusės, matyti išlaužtos lango grotos, toliau einant koridoriumi, - daug atskirų patalpų su durimis; koridoriaus dešinėje pusėje guli diskinis pjūklas. Patalpose išmėtyti daiktai, įrankiai. Ūkinio pastato viduje, ant elektros jungiklių dėžės, rasta kepurė, ant palangės - vyriškas batas; šalia pastato, kitoje kelio pusėje, - automobilis „VW Golf“. Po įvykio vietos apžiūros paimti automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) diskinis pjūklas, kepurė, batas.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Šiaulių skyriaus 2010 m. gegužės 27 d. specialisto išvadoje Nr. G 602/10 (04) (1 t., 50 b. l.) nurodyta, kad A. M. dešinės alkūnės ištiesiamajame paviršiuje padaryta muštinė žaizda; sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, turinčiu ribotą kontaktuojantį paviršių; jam padaryti reikėjo vieno smūgio; sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Šiaulių skyriaus 2011 m. vasario 2 d. specialisto išvadoje Nr. KG 137-602/10 (04) (2 t., 28-29 b. l.) nurodyta, kad A. M. dešinės alkūnės ištiesiamajame paviršiuje padaryta muštinė žaizda. Kad žaizda nėra pjautinė, rodo buki žaizdos galai, be to, diskinis pjūklas dėl savo storio nėra priskiriamas pjaunančių daiktų ar įrankių grupei. A. M. muštinė žaizda dešinės alkūnės ištiesiamajame paviršiuje padaryta buku kietu daiktu, turinčiu ribotą kontaktuojantį paviršių, gali būti, kad apžiūrėti pateikto diskinio pjūklo kraštu. Padaryti rastą sužalojimą reikėjo vieno smūgio. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Gautuose medicininiuose dokumentuose nurodyta A. M. gydymo dėl sužalojimo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo pobūdžio, todėl nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastas nustatytas pagal turimus sužalojimo objektyvius duomenis, neatsižvelgiant į medicininiuose dokumentuose nurodytą gydymosi trukmę.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Šiaulių skyriaus 2010 m. specialisto išvadoje Nr. G 604/10 (04) (1 t., 64 b. l.) teigiama, kad K. B. padaryti šie kūno sužalojimai: kraujosruvą kairiame momenyje ir nubrozdinimas kairio riešo ištiesiamajame paviršiuje; rastiems sužalojimams padaryti reikėjo dviejų smūgių bukais kietais daiktais; rasti sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. K. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Šiaulių skyriaus 2010 m. gegužės 31 d. specialisto išvadoje Nr. G 606/10 (04) (1 t., 79 b. l.) nurodyta, kad V. B. padaryti šie kūno sužalojimai: poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas pakaušyje, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai abiejose blauzdose, poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, muštinė žaizda ir pogleivinė kraujosruva žando apatiniame paviršiuje. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais paveikus galvą, veidą, blauzdas. Sužalojimai nebūdingi griuviminei traumai. V. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Teismo posėdyje apklaustas specialisto išvadą pateikęs J. Sakalas papildomai paaiškino, kad A. M. sužalojimai buvo padaryti ne daugiau kaip prieš parą iki kreipimosi. Tokie sužalojimai sugyja trumpiau nei per 10 d. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teikdamas papildomą išvadą atsižvelgė į tai, kad A. M. po sužalojimo gydėsi medicinos centre UAB „A.“, papildomai diagnozuota ūmi potrauminė dešinio alkūninio nervo neuropatija, tačiau šis susirgimas nebūdingas traumai. Tai, kad parašyta „potrauminė“, rodo, jog nervo uždegiminiai reiškiniai pasireiškia po traumos, bet nebūtinai turi priežastinį ryšį su buvusiu sužalojimu, nes nenustatyta, kad fiziškai pažeisti žaizdos dugne esantys nervai ir magistralinės kraujagyslės. Dešinio alkūninio nervo neuropatija nukentėjusiajam nustatyta atsižvelgiant į jo nusiskundimus, kurių nepatvirtina kiti medicininiai ir instrumentiniai duomenys, todėl mano, kad šis sužalojimas neturi priežastinio ryšio, o nukentėjusiojo ilgalaikis lankymasis medicinos centre nesudaro pagrindo pakeisti nustatyto sveikatos sutrikdymo masto į sunkesnį. Kai nukentėjusysis kreipėsi į medicinos centrą „A.“, jo būklė buvo pakankamai gera ir nedarbingumo pažymėjimo nereikėjo. Tai rodo, kad sužeidimas nebuvo žymus. Prieš teikdamas papildomą specialisto išvadą, specialistas apžiūrėjo diskinį pjūklą. Su juo pjautiniai sužalojimai nepadaromi. Su pjūklu gali būti padaryta drėkstinė žaizda. Šiuo atveju padaryta muštinė žaizda. Poliklinikoje dirba ne teismo medikai ir jų žinios apie žaizdų klasifikacijas kuklesnė. Žaizda galėjo būti padaryta pjūklo danties briauna. Buvo smūginis kontaktas. Kaip tas kontaktas įvyko, negali tiksliau pasakyti. Nėra duomenų, kad nukentėjusysis pats atsitrenkė į pjūklą. Įvertinęs žaizdos pobūdį, nustatė, kad padaryta muštinė žaizda. Ji atsirado nuo smūginio kontakto.
Tai, kad nukentėjusiajam tirpsta ranka ir pan., yra jo subjektyvūs nusiskundimai. Apžiūrėjęs žaizdą, nustatė paviršinį sužalojimą. Būna, kad bėgant metams žmonių sveikata blogėja.
Kaltinamajam K. B. sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais, daugiau pakomentuoti negali. Per mažai duomenų: nesurinktos stiklo šukės ir pan. Iš turimų duomenų negalima nuspręsti, kokiu būdu padaryti sužalojimai. Pagal išvadą K. B. buvo padaryti du smūginiai kontaktai, nes sužalojimai yra skirtingose kūno vietose ir vienas nuo kito toli.
Valstybinės psichiatrijos tarnybos prie SAM Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos 2011 m. kovo 28 d. ekspertizės akte Nr. 86 TPK-68/2011(2 t., 24-27 b. l.) sakoma, kad V. B. psichikos sveikatos būklė leido inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir teisingai juos valdyti. V. B. konstatuojamas organinis emocinio labilumo (asteninis) sindromas; priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas; jis gali suprasti bylai reikšmingas aplinkybes ir duoti apie jas parodymus.
2010 m. gegužės 27 d. kratos protokole pažymėta, kad, pas V. B. (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., atlikus kratą, rasti ir paimti 4 vnt. vamzdžių (1 t., 22-25 b. l.). 2010 m. gegužės 27 d. pakvitavimu šie vamzdžiai perduoti saugoti V. B. (1 t., 28 b. l.). 2010 m. rugpjūčio 9 d. atlikta vamzdžių apžiūra (1 t., 109-112 b. l.).
2010 m. gegužės 27 d. ir 2010 m. birželio 3 d. daiktų pateikimo protokoluose (1 t., 17, 36 b. l.) užfiksuota, kad A. M. savo iniciatyva pateikė sportinę striukę ir megztuką; 2 vnt. medžio dirbinių, 2 vnt. elektros prietaisų saugiklių, motociklo žibintą, 2 vnt. korpusų su guoliais, dažymo teptuką, tarpinę, elektros prietaisų jungtį, 2 vnt. plastikinių žibintų dalių, dalį nuo medžio dirbinio, lemputę, neaiškios paskirties sulankstomą metalinį daiktą, metalinį dantratį, neaiškios paskirties plastikinį daiktą, žiebtuvėlį. 2010 m. birželio 8 d. atlikta šių daiktų apžiūra (1 t., 37-46 b. l.).
Pagal 2010 m. birželio 16 d. pakvitavimą (1 t., 96-97 b. l.) A. M. buvo grąžinti 2 vnt. dekoratyvinių medžio dirbinių, dažymo teptukas, motociklo „K-750“ priekinis žibintas, 2 vnt. traktoriaus T-25 posūkių žibintų, metalinis sulakstomas įrankis, grandininės pavaros skremulas, sunkvežimio „GAZ-SAZ“ šoninio posūkio žibinto lizdas, 12 V galingumo elektros lemputė, 2 vnt. saugiklių, metalinė dėžė, tarpinė, korpusas su guoliais, dėžutė su čiaupo rankenėlėmis ir tarpinėmis.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų analizė ir vertinimas, teismo išvados, juridinė veikų kvalifikacija
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą [...]. Įsibrovimu laikomas neteisėtas patekimas į bet kokią (ne)gyvenamąją negyvenamąją patalpą.
Nors kaltinamieji neigė, kad iš anksto susitarę ir veikdami kartu per išdaužtą langą įsibrovė į E. M. priklausančią fermą ir iš čia pasikėsino pagrobti A. M. priklausančio turto už 736 Lt sumą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes buvo pastebėti ir sulaikyti nukentėjusiojo, bet byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jų kaltę.
Kaltinamieji V. ir K. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neneigė fakto, kad įvykio metu buvo E. M. priklausančioje fermoje. Tačiau abu tvirtino, kad į patalpas ėjo ne ketindami vogti, o norėdami sugauti vagis, bet patys tapo įtariamieji. Pasak kaltinamojo V. B., jis pakeliui iš kapinių į namus pamatė, kad fermoje žybsi šviesos. Nors A. M. neprašė sergėti patalpų, iš namų grįžo atgal prie fermos ir įėjo vidun. Be reikalo, t. y. neįsitikinęs, ar fermoje tikrai yra vagių, nenorėjo kviesti policijos. Pasak kaltinamojo K. B., tėvas iš geros valios (lot. bona fidei) norėjo padėti A. M., o jis (K. B.) tik lydėjo tėtį. Tokie kaltinamųjų paaiškinimai laikytini gynybine versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jie arba prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, arba yra nelogiški.
Kaltinamasis V. B. neįgalus (2011 m. jam nustatytas 50 % darbingumo lygis, 2013 m. sumažintas iki 35 %, 2, t. 82 b. l., 3 t., 7 b. l.), o kaltinamasis K. B. tamsoje prastai mato (gegužės 26 d. saulė pradeda leistis 21³⁷ val.). Į fermą kaltinamieji ėjo ne iš karto, kai kaltinamasis V. B., jo teigimu, fermos viduje pamatė žybsinčias šviesas, bet po 10-15 min., kai grįžo iš namų (atstumas nuo kaltinamųjų namų iki fermos ~ 4 km). Į fermą (su tikslu nusikaltimo vietoje užklupti vagis) ėjo nieko neturėdami, t. y. plikomis rankomis. Ką būtų daręs, jeigu būtų užtikęs vagis, kaltinamasis K. B. negalėjo atsakyti, o jo tėvas - būtų puolęs ant vagių. A. M. kontaktų nė vienas jų nežinojo. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamieji į fermą ėjo ne su tikslu pažiūrėti, kas ten vaikšto, bet piktavališkais sumetimais (lot. dolo malo).
Teismo posėdyje kaltinamasis V. B. teigė, kad apėję fermą rado išdaužtą stiklą, pro jį įlipo į vidų. Perklausus patikslino, kad rado lygtais išdaužtą langą ar išlaužtas ir numestas grotas, stiklų nebuvo. Kitas kaltinamasis K. B. teismo posėdyje nurodė, kad matė išdaužtą langą ir numestas grotas, pro atsivėrusią angą pateko į vidų; nuo to laiko, kai pateko vidun, iki vis-a vis susitiko su A. M., praėjo apie 10-20 min. Nukentėjusysis teigė, kad praėjo apie 15 min. nuo to momento, kai įvykio vakarą į telefoną gavo pirmą pranešimą, signalizuojantį, jog kažkas patalpose juda; iki jis nuvyko ir įėjo į patalpas. Be to, važiuojant į fermą visą kelią skambėjo telefonas. Iš šių vienas kitą atitinkančių žodinių įrodymų teismas sprendžia, kad incidento metu, be kaltinamųjų (ir vėliau pasirodžiusio nukentėjusiojo), kitų asmenų fermos patalpose nebuvo.
Nukentėjusysis iš kaltinamojo V. B. kišenių ištraukė įvairių smulkių jam priklausančių daiktų: du žibintus, lemputę, priekabos jungtį, žvaigždutę, prietaisą matuoti spindulį ir t. t.
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pirmą kartą (2010 m. gegužės 28 d.) kaltinamasis V. B. teigė, kad lipdamas pro langą ant palangės matė padėtus traktoriaus užpakalinių stopų stikliukus; nežino, kodėl juos pasiėmė ir įsidėjo į kišenę (1 t., 75-76 b. l.). Apklausiamas 2012 m. gegužės 2 d. kaltinamasis V. B. negalėjo pasakyti, ar stikliukai jo, ar stikliukus rado fermoje ir įsidėjo į striukės kišenę (2 t., 78 b. l.). Teismo posėdyje kaltinamas V. B. nurodė, kad namuose remontavo traktorių, o žibintai-posūkiai per klaidą užsiliko striukėje. Paskesniais kaltinamojo V. B. paaiškinimais teismas nesiremia, nes jie nesutampa su pirmaisiais, o kaltinamasis nenurodė įtikinamų priežasčių, kodėl keičia paaiškinimus.
Galiausiai pažymėtina tai, kad kaltinamieji, grįžę iš fermos namo ir pranešę policijai apie kaltinamojo K. B. esą prie kapinių pavogtą automobilį, nutylėjo aplinkybes, susijusias su tuo, kas tą vakarą įvyko fermoje, nors ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu turėjo pretenzijų nukentėjusiajam dėl pastarojo jiems padarytų sveikatos sužalojimų, šaunamojo ginklo panaudojimo ir t. t.
Kėsindamiesi iš patalpų pagrobti svetimą turtą, kaltinamieji V. B. veikė aktyviau, K. B. – pasyviau, tačiau jų abiejų tyčia buvo nukreipta viena ir ta pačia kryptimi, nes kartu vienu automobiliu vyko į fermą, kartu lipo pro išdaužtą langą į fermos vidų, vaikščiojo po patalpas ir t. t. (tik namo grįžo skirtingais keliais ir būdais), todėl darytina išvada, kad abu kaltinamieji veikė kaip bendravykdytojai. Kaltinamųjų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, mat nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kai nukentėjusysis juos pastebėjo ir sulaikė.
Kardinaliai skiriasi kaltinamojo V. B. paaiškinimai ir nukentėjusiojo parodymai, susiję su nukentėjusiojo sveikatos sužalojimu. Kaltinamojo V. B. teigimu, fermoje būdamas užkluptas nukentėjusiojo (lot. in flagranti), jis šiam nesipriešino, fizinio smurto prieš nukentėjusįjį nenaudojo. Nukentėjusysis nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki bylos nagrinėjimo teisme pabaigos tvirtino, kad įvykio vakarą diskiniu pjūklu jo dešinę ranką sužalojo kaltinamasis V. B., teismo posėdyje du kartus detaliai nurodė analogiškas sužalojimo padarymo aplinkybes.
Kaltinamasis V. B. neįvardino ir teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių nukentėjusysis būtų siekęs jį apkalbėti. Nuoseklūs priesaiką davusio nukentėjusiojo parodymai labiau įtikinami nei priešingi (priesaikos nedavusio) kaltinamojo paaiškinimai, todėl teismas remiasi nukentėjusiojo parodymais. Nukentėjusiojo sveikatos sužalojimo mastą, pobūdį, pasekmes, atsiradimo laiką nustatė teismo medicinos ekspertas.
Kaltinamojo V. B. smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį pagal atsiradusius padarinius teisingai kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.), nes nėra duomenų, jog nukentėjusiojo sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias atsakomybė numatyta kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose.
Nukentėjusiajam A. M. teismo posėdyje patikslinus, kad ferma, (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., priklauso ne A. M. IĮ, bet jo motinai E. M., kuriomis A. M. IĮ tik naudojosi, kaltinimas koreguojamas, tačiau korekcijos nekeičia veikų kvalifikacijos ir kaltinamųjų teisinės padėties neblogina.
Skirdamas kaltinamiesiems bausmes, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, išdėstytus BK 54 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamojo V. B. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), o numatyta BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje - apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baigtas, o nusikaltimas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nutrūko pasikėsinimo stadijoje (BK 22 str. 1 d.) dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltinamojo valios. Nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir neapibrėžta tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Nusikaltimas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį padarytas tiesiogine tyčia: kaltinamasis suvokė, kad turtas svetimas, bet vis vien norėjo jį neatlygintinai užvaldyti; kartu suprato, kad savininkui bus padaryta materialinė žala (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai yra už dispozicijos ribų, bet nusikaltimams nuosavybei, kuriuos reglamentuoja BK XXVIII skyrius, būdingas savanaudiškumas, siekis neteisėtai (kitų asmenų sąskaita) praturtėti. Kaltinamasis veikė bendrininkų grupėje kaip bendravykdytojas (BK 24 str. 3 d., 25 str. 2 d.). Tai laikoma kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 str.) nenustatyta. Jis iš dalies (35 %) darbingas (3 t. 7 b. l.). Į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės centro Psichiatrijos ligoninės pacientų registrą neįtrauktas (1 t., 164 b. l.), bet yra VšĮ Šiaulių rajono PSPC K. poliklinikos priklausomybės ligų kabineto įskaitoje; 2007 m. gegužės 25 d. diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (1 t., 167 b. l.). Kaltinamasis V. B. buvo baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., 158 b. l.). Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. baudžiamuoju įsakymu (1 t., 156-157 b. l., 2 t., 65-68 b. l.) nuteistas pagal BK 236 straipsnio 1 dalį už veiką, padarytą iki šių nusikaltimų padarymo. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, teismo baudžiamuoju įsakymu skirtą baudą sumokėjo.
Kaltinamojo K. B. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje (BK 22 str. 1 d.) dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltinamojo valios. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia: kaltinamasis suvokė, kad turtas svetimas, bet vis vien norėjo jį neatlygintinai užvaldyti; kartu suprato, kad savininkui bus padaryta materialinė žala (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai yra už dispozicijos ribų, bet nusikaltimams nuosavybei, kuriuos reglamentuoja BK XXVIII skyriaus nuostatos, būdingas savanaudiškumas, siekis neteisėtai (kitų asmenų sąskaita) praturtėti. Tai, kad kaltinamasis veikė bendrininkų grupėje kaip bendravykdytojas (BK 24 str. 3 d., 25 str. 2 d.), pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 str.) nenustatyta. Kaltinamasis K. B. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju–šaltkalviu (3 t., 3-5 b. l.), darbdavio apibūdinamas teigiamai (3 t., 6 b. l.). Į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės centro Psichiatrijos ligoninės pacientų registrą, VšĮ Šiaulių rajono PSPC K. poliklinikos priklausomybės ligų kabineto įskaitą neįtrauktas (1 t., 165, 168 b. l.). Buvo baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., 161-162 b. l.). Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. baudžiamuoju įsakymu (1 t., 159-160 b. l., 2 t., 65-68 b. l.) nuteistas pagal BK 236 straipsnio 1 dalį už veiką, padarytą iki šių nusikaltimų padarymo. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, baudžiamuoju įsakymu skirtą baudą sumokėjo.
Fizinio skausmo sukėlimas baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 1 m. (BK 140 str. 1 d.).
Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, baudžiamas bauda, areštu, laisvės apribojimu arba laisvės atėmimu iki 6 m.
Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, trukmę, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamųjų asmeninių savybių, kitų juos charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).
Viešieji darbai gali būti skiriami tik nuteistiesiems, kurie sutinka juos dirbti. Kaltinamieji nedavė sutikimo dirbti viešuosius, todėl ši bausmės rūšis net negali būti svarstoma. Kaltinamasis V. B. nedirba, yra neįgalus; nors kaltinamasis K. B. dirba, tačiau darbo sutartyje numatytas minimalus darbo užmokestis, todėl menkos pajamos gali apsunkinti tinkamą šios bausmės rūšies vykdymą. Kadangi kaltinamieji V. B. dvi veikas, K. B. vieną veiką padarė būdami neteisti, jiems skirtinos bausmės, kaip pirmą kartą teisiamiems asmenims. Skirti laisvės atėmimo, taip pat jam prilyginamo arešto (BK 49 str. 2 d.), bausmes būtų neadekvati sankcija (BK 55 str.). Esant aptartoms aplinkybėms, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti už nusikalstamos veikos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį padarymą kaltinamiesiems paskyrus vidutinio sunkumo - laisvės apribojimo - bausmes, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22⁰⁰ val. iki 6⁰⁰ val., jeigu nebuvimas namuose nesusijęs su darbu. Laisvės apribojimo bausmės dydžiai parenkami artimi sankcijos vidurkiui, tačiau diferencijuojami priklausomai nuo kaltinamųjų vaidmens nusikaltimo padarymo metu (BK 48 str. 2 d.).
Kaltinamajam V. B. už nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį padarymą taip pat skiriama laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22⁰⁰ val. iki 6⁰⁰ val., jei nebuvimas nesusiję su darbu (BK 48 str. 6 d. 1 p). Laisvės apribojimo bausmės dydis parenkamas šiek tiek mažesnis nei sankcijos vidurkis (BK 48 str. 2 d.).
Kadangi V. B. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės subendrinamos dalinio sudėjimo būdu (BK 63 str. 1, 4 d.).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu kaltinamajam V. B. paskirta laisvės apribojimo bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinama su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktą bausmę įskaitoma bauda, kaltinamojo V. B. atlikta pagal Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. baudžiamąjį įsakymą.
Kaltinamasis V. B. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka nuo 2010 m. gegužės 27 d. 13⁴⁰ val. iki 2010 m. gegužės 28 d. 11⁵⁵ val. (vieną parą) (1 t., 68-69, 71 b. l.). Į atliktą laisvės apribojimo bausmę įskaitoma viena laikino sulaikymo para, ją prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms (mutatis mutandis BK 65 str. 1 d. 2 p. c pp.).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu kaltinamajam K. B. paskirta laisvės apribojimo bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinama su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktą bausmę įskaitoma bauda, kaltinamojo K. B. atlikta pagal Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. baudžiamąjį įsakymą.
Kaltinamasis K. B. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka nuo 2010 m. gegužės 27 d. 5⁴⁰ val. iki 2010 m. gegužės 28 d. 9⁰⁰ val. (dvi paras) (1 t., 51-52, 62 b. l.). Į atliktą laisvės apribojimo bausmę įskaitomos dvi laikino sulaikymo paros, jas prilyginant 4 laisvės apribojimo dienoms (mutatis mutandis BK 65 str. 1 d. 2 p. c pp.).
Ikiteisminio tyrimo metu A. M. pareiškė civilinį ieškinį prašydamas priteisti solidariai iš kaltinamųjų 340 Lt turtinės ir 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (2 t., 33-34 b. l.). Reikalavimą priteisti turtinės žalos atlyginimą sudaro 80 Lt už suplėšytą striukę, 30 Lt už suplėšytą megztuką, 120 Lt už lango grotų įstatymą, 20 Lt ir 90 Lt už langų stiklinimą. Reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, kad nusikaltimo metu patyrė pažeminimą, stresą, nes buvo bandoma pagrobti jo turtą, buvo užpultas diskiniu pjūklu. Nors sveikata sutrikdyta nežymiai, bet praėjus 10 d. nuo fizinės traumos sveikata nepagėrėjo, todėl gydymą tęsė toliau. Gydymo ir ikiteisminio tyrimo metu patyrė nepatogumų, nes daug laiko užimdavo įvairios gydymo procedūros, ikiteisminio tyrimo veiksmai. Iki šiol dešinėje rankoje jaučia tirpimą, išgyvena dėl to, kad kaltinamieji davė melagingus parodymus, klastojo rašytinius dokumentus.
Civiliniam ieškovui A. M. iš kaltinamojo V. B. priteisiama 110 Lt turtinės žalos atlyginimo, t. y 80 Lt už striukę ir 30 Lt už megztuką, kuriuos minėtas kaltinamasis suplėšė A. M. sužalojimo metu.
Civilinio ieškovo A. M. reikalavimas priteisti likusią 230 Lt turtinės žalos dalį (120 Lt už lango grotų įstatymą, 20 Lt ir 90 Lt už langų stiklinimą) atmetamas, nes ši žala galėjo būti padaryta pastatui, kurio savininkė, kaip pripažino A. M., yra jo motina E. M.. Todėl reikalavimo dalyje dėl 230 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo A. M. laikomas netinkamu civiliniu ieškovu.
Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinė žala apima asmeniui sukeltą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt., teismo įvertintus pinigais. Neturtinė žala padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatymų leidėjas nenumatė atlygintinos neturtinės žalos minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtina tik nebaigtinį žalos atlyginimo priteisimo kriterijų sąrašą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju vertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008).
Minėta, jog nukentėjusiajam neteisėtais kaltinamojo V. B. veiksmais padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismo medicinos specialistas konstatavo A. M. rankoje esant muštinę žaizdą. Savaime suprantama, kad nusikaltimo metu ir gydydamasis ambulatoriškai nukentėjusysis kentė fizinį skausmą, išgyveno dvasiškai. Į kitas aplinkybes (iki šiol tirpsta ranka; sužalojimas turės neigiamų pasekmių ateityje) teismas negali atsižvelgti, nes byloje nėra medicininių dokumentų apie priežastinį ryšį tarp sužalojimo ir liekamųjų reiškinių nukentėjusiojo sveikatai (CPK 177 str. 3 d.).
Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas pripažįsta nukentėjusiam teisę į neturtinės žalos atlyginimą ne tik sveikatos sužalojimo (ar gyvybės atėmimo) atvejais, bet ir dėl paties nusikaltimo kaip tokio padarymo fakto (CK 6.250 str. 2 d.). Todėl pagrįstas nukentėjusiojo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš abiejų kaltinamųjų solidariai, nes be to, kad kaltinamasis V. B. nežymiai sužalojo nukentėjusiojo sveikatą, abu kaltinamieji pasikėsino pagrobti svetimą turtą, dėl ko nukentėjusysis patyrė stresą, pažeminimą, įvairių nepatogumų.
Įvertinęs nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, remdamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas priteisia nukentėjusiajam iš kaltinamųjų solidariai 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Likusi civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetama kaip neįrodyta.
Daiktų, turinčių reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas, likimas
Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, bendrininką, kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Gali būti konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar yra nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 str. 1-2 d.). Nusikaltimo įrankiai - bet kokie daiktai, naudojami darant nusikalstamą veiką, t. y. atliekant veiksmus, numatytus nusikaltimo sudėtyje, ir kuriais tiesiogiai kėsinamasi į nusikaltimo dalyką, objektą. Transporto priemonė, reikalinga nukakti į nusikaltimo padarymo vietą, gabenti nusikaltimo dalyką, laikoma nusikaltimo padarymo priemone. Pagal susiformavusią teismų praktiką transporto priemonė laikoma panaudota nusikaltimui daryti, jeigu ji buvo specialiai tam pritaikyta, pvz., įrengta slėptuvė, arba tiesiogiai panaudota nusikaltimo dalykui gabenti, t. y. jeigu gabenimas be tokios priemonės būtų negalimas. Nusikalstamos veikos padarymo priemone laikoma bet kokia priemonė, kuria kaltininkas naudojasi tam, kad sudarytų galimybę padaryti veiką ar palengvintų jos darymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5/2007, 2007 m. sausio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50/2007). Kadangi kaltinamieji nusikalstamos veikos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nebaigė, o pasikėsinti pavogti daiktai buvo kaltinamojo V. B. rūbų kišenėse, automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris ikiteisminio tyrimo metu perduotas saugoti savininkui K. B. (1 t., 136 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekamas jo neribotai nuosavybei (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).
Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės D. Songailienės 2010 m. lapkričio 8 d. nutarimu buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamojo K. B. automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) uždraudžiant juo disponuoti. Turto saugotoju paskirtas K. B. (1 t., 119-120, 122-123 b. l.). Kadangi minėtas automobilis nekonfiskuojamas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, taip pat naikinamas (BPK 151 str. 8 d.).
2 vnt. dekoratyvinių medžio dirbinių, dažymo teptukas, motociklo „K-750“ priekinis žibintas, 2 vnt. traktoriaus T-25 posūkių žibintų, metalinis sulakstomas įrankis, grandininės pavaros skremulas, sunkvežimio „GAZ-SAZ“ šoninio posūkio žibinto lizdas, 12 V elektros lemputė, 2 vnt. saugiklių, metalinė dėžė, tarpinė, korpusas su guoliais, dėžutė su čiaupo rankenėlėmis ir tarpinėmis, kurie ikiteisminio tyrimo metu buvo grąžinti savininkui A. M. (1 t., 97 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekami neribotai A. M. nuosavybei (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).
Įvykio vietos apžiūros metu paimtas ir Šiaulių rajono apylinkės prokuratūroje saugomas diskinis pjūklas (1 t., 5-13 b. l), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinamas A. M. nuosavybėn (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).
Sportinė striukė, megztinis, žiebtuvėlis, saugomi Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK (1 t., 36 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinami A. M. nuosavybėn (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).
Įvykio vietos apžiūros metu paimti kepurė, batas (1 t., 5-13 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip beverčiai sunaikinami (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305 ir 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje bei skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22⁰⁰ val. iki 6⁰⁰ val., jeigu nebuvimas nesusijęs su darbu.
V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22⁰⁰ val. iki 6⁰⁰ val., jeigu nebuvimas nesusijęs su darbu.
Remdamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už atskirus nusikaltimus V. B. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir skirti subendrintą 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22⁰⁰ val. iki 6⁰⁰ val., jeigu nebuvimas nesusijęs su darbu.
Remdamasis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu V. B. paskirtą subendrintą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda ir galutinę subendrintą bausmę skirti 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22⁰⁰ val. iki 6⁰⁰ val., jei nebuvimas nesusijęs su darbu, ir 6 MGL (780 Lt) baudą.
Remdamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktą bausmę įskaityti V. B. pagal Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. baudžiamąjį įsakymą sumokėtą baudą.
Remdamasis BK 65-66 straipsniais, į atliktą laisvės apribojimo bausmę įskaityti V. B. laikino sulaikymo laiką (vieną parą) ir laikyti, kad jis atliko 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.
K. B., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, bei skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22⁰⁰ val. iki 6⁰⁰ val., jeigu nebuvimas nesusijęs su darbu.
Remdamasis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu K. B. paskirtą laisvės apribojimo bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda ir galutinę subendrintą bausmę skirti 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22⁰⁰ val. iki 6⁰⁰ val., jeigu nebuvimas nesusijęs su darbu, ir 7 MGL (910 Lt) baudą.
Remdamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktą bausmę įskaityti K. B. pagal Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. baudžiamąjį įsakymą sumokėtą baudą.
Remdamasis BK 65-66 straipsniais, į atliktą laisvės apribojimo bausmę įskaityti K. B. laikino sulaikymo laiką (dvi paras) ir laikyti, kad jis atliko 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.
Civilinio ieškovo A. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. B. ir K. B. solidariai 2 000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo, o iš V. B. – dar ir 110 Lt (vieną šimtą dešimt litų) turtinės žalos atlyginimo.
Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti neribotai K. B. nuosavybei; 2 vnt. dekoratyvinių medžio dirbinių, dažymo teptuką, motociklo „K-750“ priekinį žibintą, 2 vnt. traktoriaus T-25 posūkių žibintus, metalinį sulakstomą įrankį, grandininės pavaros skremulą, sunkvežimio „GAZ-SAZ“ šoninio posūkio žibinto lizdą, 12 V galingumo elektros lemputę, 2 vnt. saugiklių, metalinę dėžę, tarpinę, korpusą su guoliais, dėžutę su čiaupo rankenėlėmis ir tarpinėmis palikti neribotai A. M. nuosavybei; diskinį pjūklą, sportinę striukę, megztinį ir žiebtuvėlį grąžinti A. M. nuosavybėn; kepurę ir batą kaip beverčius sunaikinti.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.