Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-02-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-43-135-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-10-01Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-02-13Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-13
Bylos Nr.
1A-43-135-2014
Teisminio proceso Nr.
1-96-1-00273-2010-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Bronius Zalaga (pirm.), Gražvydas Poškus, Vaclovas Iždonas, Audronė Peleckienė
Nuteistasis
V. B., K. B.
Civilinis ieškovas
A. M.
Nukentėjusysis
A. M.
Advokatai
Erika Jasiūtė
Kategorijos

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-43-135/2014

Teisėja Alma Berniūnaitė Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00273-2010-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.2.14.1.2.2; 1.2.4.8.2; 1.1.8; 1.1.7.2.5;1.1.9.6;2.1.15.1.2; 2.4.7 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 13 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Zalagos,

Vaclovo Iždono ir Gražvydo Poškaus,se­kre­to­riaujant Audronei Peleckienei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Misevičiui,nuteistiesiems V. B. ir K. B., jų gynėjai advokatei Erikai Jasiūtei,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išna­gri­nė­jo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu:

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22⁰⁰ val. iki 6⁰⁰ val., jeigu nebuvimas nesusijęs su darbu; pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22⁰⁰ val. iki 6⁰⁰ val., jeigu nebuvimas nesusijęs su darbu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už atskirus nusikaltimus V. B. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir skirta subendrinta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22⁰⁰ val. iki 6⁰⁰ val., jeigu nebuvimas nesusijęs su darbu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu V. B. paskirta subendrinta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010-11-08 baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda ir galutinė subendrinta bausmė V. B. paskirta 1 (vieneri) metai 2 (du) mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22⁰⁰ val. iki 6⁰⁰ val., jei nebuvimas nesusijęs su darbu, ir 6 MGL (780 Lt) bauda. Į atliktą bausmę įskaityta V. B. pagal Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. baudžiamąjį įsakymą sumokėta bauda.

Į atliktą laisvės apribojimo bausmę įskaitytas V. B. laikino sulaikymo laikas (viena para) laikant, kad jis atliko 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.

Skundžiamu nuosprendžiu K. B. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį bei skirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22⁰⁰ val. iki 6⁰⁰ val., jeigu nebuvimas nesusijęs su darbu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu K. B. paskirta laisvės apribojimo bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010-11-08 baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 1 (vieneri) metai laisvės apribojimo, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22⁰⁰ val. iki 6⁰⁰ val., jeigu nebuvimas nesusijęs su darbu, ir 7 MGL (910 Lt) bauda. Į atliktą bausmę įskaityta K. B. pagal Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. baudžiamąjį įsakymą sumokėta bauda.

Į atliktą laisvės apribojimo bausmę įskaitytas K. B. laikino sulaikymo laikas (dvi paros) laikant, kad jis atliko 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.

Nuosprendžiu civilinio ieškovo A. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš V. B. ir K. B. solidariai 2 000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo, o iš V. B. – dar ir 110 Lt (vieną šimtą dešimt litų) turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į K. B. automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. ir K. B. nuteisti už tai, kad iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, 2010 m. gegužės 26 d. apie 23⁰⁰ val. (duomenys neskelbtini), per išdaužtą langą įsibrovė į E. M. priklausančią fermą ir iš čia pasikėsino pagrobti A. M. priklausantį turtą: 5 Lt vertės sulankstomą spindulio matavimo prietaisą; 10 Lt vertės metalinį dantratį; 2 Lt vertės plastmasinį sunkvežimio GAZ-SAZ šoninio posūkio žibinto lizdą; 10 Lt vertės metalinę automobilio priekabos elektros prietaisų jungtį; 2 Lt vertės 12 V automobilinę lemputę; 2 vnt. traktoriaus T-25 plastmasinių skaidrių žibintų detalių (stiklų), kurių 1 vnt. vertė 2 Lt, bendra vertė 4 Lt; du ąžuolo dirbinius, vieno dirbinio vertė 200 Lt, bendra vertė 400 Lt; 8 Lt vertės dažymo teptuką; 30 Lt vertės motociklo žibinto lempą; 30 Lt vertės elektros prietaisų saugiklį; 60 Lt vertės elektros prietaisų saugiklį su jungikliu; 90 Lt vertės elektros jungiklių dėžutę; 5 Lt vertės traktoriaus variklio galvutės dangčio tarpinę; 2 vnt. vartomų guolių su korpusais, kurių 1 vnt. vertė 40 Lt, bendra vertė 80 Lt, padarydami A. M. 736 Lt turtinę žalą, bet nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes nukentėjusiojo buvo pastebėti ir sulaikyti.

Be to, V. B. nuteistas už tai, kad 2010 m. gegužės 26 d. apie 23⁰⁰ val. E. M. priklausančioje fermoje, esančioje (duomenys neskelbtini), siekdamas išvengti sulaikymo nusikaltimo padarymo vietoje, tyčia sudavė nukentėjusiajam A. M. diskiniu pjūklu į dešinę alkūnę, padarydamas muštinę žaizdą dešinės alkūnės ištiesiamajame paviršiuje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Šalies argumentai

Apeliacinius skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. M. prašo panaikinti 2013-10-01 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį kaip nepagrįstą ir neteisėtą, o tuo pačiu prašo nuosprendį ir pakeisti.

Skunde nurodo, kad Vitalijus ir K. B. į nusikaltimo atlikimo vietą vyko K. B. priklausančių automobiliu, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes jo (A. M.) buvo pastebėti ir sulaikyti. Apeliantas tvirtina, kad teismas privalėjo konfiskuoti K. B. priklausantį automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o ne palikti neribotai K. B. nuosavybei. Dėl V. B. paskirtos subendrintos 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmės nurodo, kad ši bausmė yra per švelni, nes V. B. pripažintas kaltu dėl dviejų nusikalstamų veikų padarymo ir anksčiau buvo teistas. A. M. taip pat nurodo, kad nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog jam buvo padaryta didesnė neturtinė žala nei teismas nustatė. Atsižvelgdamas į tai, A. M. prašo iš kaltinamųjų solidariai priteisti 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, kadangi nuteistieji jam sukėlė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir kt.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. M. prašė skundą tenkinti, nuteistieji V. B. ir K. B. bei jų gynėja prašė skundą atmesti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje pasakyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, kūno sužalojimą, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt. Neturtinės žalos dydžio bendrieji nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. Taigi, šiame straipsnyje pasakyta, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.

Byloje nustatyta, kad V. B. ir K. B. pasikėsino padaryti vieną nusikalstamą veiką nuosavybei, susijusia su nukentėjusiojo A. M. turtu bei V. B., siekdamas išvengti sulaikymo, nežymiai sužalojo A. M. sveikatą. Ir nors vienas iš šių nusikaltimų nutrūko pasikėsinimo stadijoje, o kitas nusikaltimas pagal įstatymą priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau visgi šios nusikalstamos veikos pasižymėjo tam tikru įžūlumu – kaltinamieji įsibrovė į svetimą patalpą, ten rinkosi jiems reikalingus daiktus, o juos pastebėjus A. M., pasipriešinimui V. B. panaudojo smurtą A. M. atžvilgiu. Akivaizdu, jog dėl tokių nuteistųjų elgesio nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus, pažeminimą. Todėl daroma išvada, kad K. B. ir V. B. veikos padarytos A. M. atžvilgiu, nors viena nutrūko pasikėsinimo stadijoje, o kita priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau yra pavojingos ir, kaip jau minėta, nukentėjusiajam sukėlė ganėtinai neigiamas dvasinio pobūdžio neturtinės žalos pasekmes, kurios ir yra laikomos šioje byloje esminiu neturtinės žalos atlyginimo kriterijumi. Tačiau apelianto skundo argumentas, jog jam priteistas 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydis yra per mažas nepagrįstas. Tokiu būdu atsižvelgus į aukščiau aptartų aplinkybių visetą, nuteistųjų turtinę padėtį, įvertinus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teisminę praktiką, daroma išvada, kad nukentėjusiajam A. M. priteistos neturtinės žalos dydis yra tinkamas, todėl jo keisti nėra pagrindo.

Dėl V. B. paskirtos bausmės

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. M. nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme V. B., teigdamas, jog ji per švelni, nes jis anksčiau buvo teistas.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. B. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes. Ir nors A. M. skunde teigia, jog V. B. anksčiau teistas, tačiau pažymėtina, kad 2010-11-08 baudžiamuoju įsakymu V. B. buvo nuteistas už 2010-05-27 nusikaltimą, todėl šiuo nuosprendžiu jis buvo teisiamas už nusikaltimus, kuriuos padarė neturėdamas teistumo (2 t., 65-68 b. l.). Atsižvelgdama į tai kolegija sprendžia, jog apylinkės teismas pagrįstai jam skyrė bausmę kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, nesusijusią su laisvės atėmimu (BK 55 str.).

Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad V. B. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, ir vieną nesunkų nusikaltimą būdamas neteistas (1 t., 156-157 b. l.). V. B. baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., 158 b.l.), nedirbantis, turintis neįgalumą, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad pasikėsinimas įvykdyti vagystę įsibraunant į patalpas padarytas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes V. B. už atskiras veikas paskyrė įstatymų sankcijose numatytas laisvės apribojimo bausmes, didesnes nei sankcijos minimumas, o subendrino paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu. Atsižvelgdamas į tai, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad paskirtas galutines laisvės apribojimo 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių bausmes V. B. vertinti kaip aiškiai per švelnias ir dar labiau griežtinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl automobilio konfiskavimo

BK 72 straipsnio 1, 2 dalių pagrindu konfiskuojamas kaltininkui ar kitiems asmenims priklausantis turtas, kuris pripažintinas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankiu, priemone ar rezultatu.

Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, nuteistajam K. B. nuosavybės teise priklausantis automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo konfiskuotas kaip nusikalstamų veikų padarymo priemonė motyvuojant tuo, kad kaltinamieji nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 2 d. nebaigė, o pasikėsinti pavogti daiktai buvo kaltinamojo V. B. rūbų kišenėse. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada sutinka.

Pagal teismų praktikos formuojamas turto konfiskavimo nuostatas nusikalstamos veikos priemonėmis BK 72 straipsnio 2 dalies prasme pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Tokiomis priemonėmis pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, taip pat turtas, kuris nors ir nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas, t.y. turto panaudojimas sudarė sąlygas arba labai palengvino nusikalstamos veikos padarymą. Pripažįstant turtą nusikalstamos veikos priemone, būtina įvertinti turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių realizavimui. Nenustačius, kad turto panaudojimas buvo būtinas nusikalstamai veikai padaryti, jo konfiskavimas netaikomas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti, jog automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam byloje netaikytas konfiskavimas, panaudojimas K. B. ir V. B. darant nusikalstamas veikas, inkriminuojamas pagal skundžiamą teismo nuosprendį, nebuvo būtinas. Iš kaltinime išvardintų daiktų, kurių pasikėsinimu pagrobti įsibrovus į patalpas apkaltinti nuteistieji, matyti, jog tai nedideli daiktai, jų transportavimui nebūtinai buvo reikalingas automobilis, juos nuteistieji būtų panešę ir su savimi, todėl teigti, kad be automobilio V. ir K. B. pavogti pas juos rastus daiktus būtų negalėję, nėra pagrindo. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Šiaulių apylinkės teismo 2013-10-01 nuosprendžio dalis, kuria nekonfiskuotas K. B. nuosavybės teise priklausantis automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teisėta ir pagrįsta.

Esant tokioms aplinkybėms keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 1 d.. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str.1 d. 1 p.,

nutaria:

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas B. Z.Teisėjai Vaclovas IždonasGražvydas Poškus