Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-12-14 · Administracinė byla Nr. eI2-4903-1066/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-12-14Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-02-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-12-14
Bylos Nr.
eI2-4903-1066/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02974-2021-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Gediminas Užubalis (pirm.), Tomas Blinstrubis, Beata Martišienė
Pareiškėjas
Y. H.
Atsakovas
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-4903-1066/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02974-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Užubalio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. H. (Y. H.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas Y. H. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. 50U-03108/4U-756 dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo ir draudimo atvykti pareiškėjui į Lietuvos Respubliką (toliau – Sprendimas); 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Savo skundo reikalavimą grindžia iš esmės tokiais argumentais:

2.1. Pasak pareiškėjo, jis atsakovui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad UAB „Vaidoto statyba“ jis dirba tinkuotoju. Atsakovas atsisakė pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 21 ir 14² punktais, ir tokį savo sprendimą atsakovas grindė tuo, kad kilo įtarimų dėl pareiškėjo pateikto turimą kvalifikaciją patvirtinančio dokumento (mokymo įstaigos pažymėjimo) autentiškumo, dėl ko buvo nustatyta, kad

pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

Su tokiu Sprendimu nesutikdamas, pareiškėjas teigia, kad jis neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

2.2. Paaiškina, kad pareiškėjas tinkuotojo pareigose dirba jau ilgą laiką: prieš pradėdamas šiose pareigose dirbti Lietuvoje, tinkuotoju dirbo savo kilmės valstybėje – Ukrainoje. Visų darbdavių pareiškėjas buvo visada vertinamas kaip geras darbuotojas. UAB „Vaidoto statyba“ jis dirbo nuo 2019 m. bei ketino ir toliau dirbti tinkuotojo pareigose. Pareiškėjo teigimu, tinkuotojo profesija yra įtraukta į 2020 m. spalio 30 d. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-430 „Dėl profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2021 metams“ ir šios profesijos darbuotojų pastaruoju metu Lietuvoje vis trūksta.

2.3. Nurodo, kad pareiškėjo darbdavys UAB „Vaidoto statyba“, prieš įdarbindamas pareiškėją, patikrino jo sugebėjimus ir įsitikinęs, kad pareiškėjas atitinka visus darbdavio keliamus reikalavimus, padėjo pareiškėjui susitvarkyti migracijos dokumentus, kad gavęs leidimą gyventi, pareiškėjas galėtų pradėti dirbti jo įmonėje. Jo darbdavys, o ne valstybės institucija turi spręsti, tinka

darbuotojas darbdaviui ar ne ir ar atitinka darbdavio tai pareigybei keliamus patirties ir kvalifikacijos reikalavimus. Atsakovas neišsamiai įvertino pareiškėjo situaciją, neapklausė darbdavio dėl pareiškėjo patirties ir kvalifikacijos atitikties tinkuotojo pareigybei, dėl to priėmė nepagrįstą Sprendimą.

2.4. Dėl uždraudimo atvykti į Lietuvą ir į Šengeno zoną paaiškina, kad priešingai nei Sprendime nurodo atsakovas, pareiškėją su Lietuvą sieja ilgalaikio pobūdžio ekonominiai ryšiai, pareiškėjas čia dirba jau 2 metus, tiek pareiškėjas patenkintas darbu, tiek ir darbdavys patenkintas pareiškėjo darbu. Be to, pareiškėjui prieš tai nebuvo atsisakyta išduoti vizos ar leidimo gyventi, jie (viza ar leidimas gyventi) nebuvo panaikinti, jis nebuvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas ar pan. Mano, kad ginčijame Sprendime nėra pateikta jokių argumentų, kad siekis užkirsti nelegalią migraciją nebus pasiektas be papildomos pakankamai reikšmingai pareiškėjo judėjimo laisvę ribojančios priemonės. Pareiškėjo manymu, atsakovas, siekdamas taikyti tokias papildomas priemones kiekvienu atveju turi pagrįsti, kodėl šiuo atveju jos turi būti taikomos.

Tvirtina, kad pareiškėjas taip pat nėra pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje ar kitoje Šengeno valstybėje tvarkos, Lietuvoje nėra padaręs jokių teisės pažeidimų, nėra jokių duomenų, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė: turėtą leidimą gyventi pareiškėjas naudojo pagal paskirtį, t. y. dirbo Lietuvos Respublikoje registruotoje įmonėje tinkuotoju. Taigi skundžiamu Sprendimu pareiškėjui nustatyti draudimai atvykti į Lietuvą ir Šengeno zoną yra visiškai neproporcingi, nepagrįsti.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodo šiuos argumentus:

3.1. Pareiškėjas, kaip savo turimą kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą, Departamentui pateikė Ukrainos Dnipropetrovsko srities pramonės vystymo instituto 2017 m. vasario 21 d. pažymėjimą Nr. 203 (toliau – pažymėjimas). Jame nurodyta, kad pareiškėjas baigė Ukrainos Dnipropetrovsko srities pramonės vystymo instituto (tikrasis pavadinimas – Dnipropetrovsko profesinio vystymo ir švietimo institutas) kvalifikacijos ruošimo (kvalifikacijos kėlimo) programą ir 2017 m. vasario 17 d. kvalifikacinės komisijos protokolu Nr. 115 jam suteikta dažytojo-tinkuotojo 5 kvalifikacija. Departamentas gavo minėtos mokymo įstaigos 2021 m. rugpjūčio 5 d. oficialų raštą Nr. 104/1, pasirašytą mokymo įstaigos direktoriaus pareigas atliekančio asmens, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas 2017 m. mokymo įstaigoje nesimokė ir pažymėjimas pareiškėjui nebuvo išduotas. Mokymo įstaiga taip pat patvirtino, kad 2017 m. neturėjo licencijos rengti nei dažytojo, nei tinkuotojo profesijos darbininkus. Iš pateiktos informacijos atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėjo Departamentui pateiktas dokumentas dėl jo turimos kvalifikacijos neatitinka tikrovės.

3.2. Departamentas taip pat nustatė, kad pareiškėjo ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika nėra ilgalaikio pobūdžio, be to, pareiškėjas neturi ir šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

3.3. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Įvertinus pareiškėjo prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą atsisakyti jam pakeisti leidimą laikinai gyventi (šio prašymo nagrinėjimo metu nustatyta, kad užsienietis teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turimą profesinę kvalifikaciją, kas pagrįstai leidžia manyti, kad jis apgaulės būdu siekė gauti leidimą laikinai gyventi ir tokiu nesąžiningu būdu siekė legalizuoti buvimą Šengeno erdvėje), nustatytų faktinių aplinkybių pakanka konstatuoti, kad pareiškėjas savo tyčiniais nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, siekė piktnaudžiauti migracijos procedūromis. Mano, kad toks draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.

3.4. Pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, nes sprendžiant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje buvo nustatyta, kad pareiškėjas apgaulės būdu siekė pasilikti ir dirbti Lietuvos Respublikoje, dėl ko pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę.

3.5. Taip pat pažymi, kad pareiškėjas savo skunde neginčijo, jog pareiškėjo pateiktas pažymėjimas dėl pareiškėjo turimo kvalifikacijos neatitinka tikrovės. Be kita ko, pareiškėjas nei Departamentui, nei teismui nepateikė jokių duomenų, kad UAB „Vaidoto statyba“ yra kompetencijų vertinimo institucija. UAB „Vaidoto statyba“ tarpininkavimo raštas tik patvirtina, kad UAB „Vaidoto statyba“ ne pati nustatė pareiškėjo turimą kvalifikaciją, bet rėmėsi 2017 m. vasario 21 d. pažymėjimu Nr. 203, kuris, kaip buvo nustatyta ginčijamame Sprendime ir ko pareiškėjas neginčija, neatitinka tikrovės.

3.6. Nors pareiškėjui leidimai laikinai gyventi buvo išduoti dvejų metų laikotarpiui, tai nereiškia, kad pareiškėjas galėjo tikėtis, jog leidimai laikinai gyventi visą šį laikotarpį galios nepaisant to, kad neliks Įstatyme įtvirtintų pagrindų, kuriems esant leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas ir tuo pačiu atsiras imperatyvus teisinis pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.

3.7. Pareiškėjas Departamentui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis – dokumentą dėl jo turimos kvalifikacijos (kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas – vienas iš esminių dokumentų kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi darbo pagrindu). Vertinant objektyviai Departamento nustatytas aplinkybes ir imperatyvų teisinį reguliavimą, pareiškėjui Sprendimu teisėtai ir pagrįstai buvo nustatytas imperatyviai teisės akte numatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas. Departamentas negalėjo pareiškėjui nustatyti kitokio draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką termino.

3.8. Mano, kad ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, mano, kad Departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

4.1. Pareiškėjas 2021 m. liepos 28 d. Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi). Šis prašymas buvo pateiktas tuo pagrindu, kad pareiškėjas UAB „Vaidoto statyba“ (toliau – Bendrovė) jis dirba tinkuotoju.

4.2. Atsakovas 2021 m. rugpjūčio 27 d., vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktais, ginčijamu Sprendimu nusprendė atsisakyti pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi. Sprendime nurodo, kad pareiškėjas kaip savo turimą kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą, pateikė Departamentui pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad jis baigė Ukrainos Dnipropetrovsko srities pramonės vystymo instituto kvalifikacijos ruošimo (kvalifikacijos kėlimo) programą ir 2017 m. vasario 17 d. kvalifikacinės komisijos protokolu Nr. 115 jam suteikta dažytojo-tinkuotojo 5 kvalifikacija. Departamentas nustatęs, jog šis pareiškėjo pateiktas dokumentas, tariamai patvirtinantis pareiškėjo turimą kvalifikaciją, neatitinka tikrovės, Sprendimu atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu

Įstatymo nustatytu pagrindu.

5. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo atsisakyta pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas (ginčui aktuali redakcija, galiojanti Sprendimo priėmimo dieną) ir kiti su jo įgyvendinimu susiję teisės aktai.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas.

Pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: <...> b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius penkerius metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 21 dalyse nurodytus atvejus; <..> .

Pagal Įstatymo 26 straipsnio 1 dalį leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas ar keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) Lietuvos Respublikoje turi tinkama gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia gyvenamąja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą; 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis.

Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu, duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad Įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu.

7. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, jog ketina dirbti pagal darbo sutartį UAB „Vaidoto statyba“ tinkuotoju. Pareiškėjas atsakovui pateikė turimą kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą – pažymėjimą. Jame nurodoma, kad baigė Ukrainos Dnipropetrovsko srities pramonės vystymo instituto kvalifikacijos ruošimo (kvalifikacijos kėlimo) programą ir 2017 m. vasario 17 d. kvalifikacinės komisijos protokolu Nr. 115 jam suteikta dažytojo-tinkuotojo 5 kvalifikacija. Departamentui, kilus įtarimų dėl pateikto dokumento, buvo atlikta pažymėjimo autentiškumo patikra. Tuo tikslu Departamentas 2021 m. rugpjūčio 4 d. minėtos mokymo įstaigos elektroninio pašto adresu: ditoropor@meta.ua išsiuntė paklausimą dėl pareiškėjo pažymėjimo tikrumo ir jo skaitmeninę kopiją. 2021 m. rugpjūčio 5 d. Departamentas gavo šios mokymo įstaigos 2021 m. rugpjūčio 5 d. oficialų raštą Nr. 104/1, pasirašytą direktoriaus pareigas atliekančio asmens (toliau – Raštas). Nustatyta, kad tikrasis minėtos mokymo įstaigos pavadinimas yra ne Ukrainos Dnipropetrovsko srities pramonės vystymo institutas, kaip nurodoma ant pareiškėjo pateikto pažymėjimo, o nuo 2008 m. – Dnipropetrovsko profesinio vystymo ir švietimo institutas. Rašte taip pat teigiama, kad Y. H. 2017 m. šioje mokymo įstaigoje nesimokė ir pažymėjimas jam nebuvo išduotas. Pastaroji mokymo įstaiga taip pat informavo, jog vadovaujantis Ukrainos teisės aktais, darbininkiškos kvalifikacijos suteikimą arba kėlimą patvirtinantis dokumentas yra liudijimas, tuo tarpu pažymėjimas mokymo programos klausytojui darbininkiškos kvalifikacijos nesuteikia, o suteikia teisę atlikti, su didesniu pavojumi susijusius, darbus po darbininkiškos kvalifikacijos įgijimo. Pateiktame Rašte nurodoma, kad ši mokymo įstaiga 2017 m. neturėjo licencijos rengti nei dažytojo, nei tinkuotojo profesijos darbininkus. Taigi šiuo atveju teismas daro pagrįstą išvadą, jog Departamento Sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunkčio leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygos, kadangi nepateiktas užsieniečio turimą kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas, kuris atitiktų tikrovę ir patvirtintų jo turimą kvalifikaciją. Pažymėtina, kad pats pareiškėjas savo skunde net neginčija šios aplinkybės, kad jis pateikė tikrovės neatitinkantį dokumentą, kuri turėtų patvirtinti jo įgytą profesiją. Tuo pačiu sutiktina su atsakovu, kad pateiktas UAB „Vaidoto statyba“ tarpininkavimo raštas tik patvirtina, kad ne UAB „Vaidoto statyba“ nustatė pareiškėjo turimą kvalifikaciją, bet minėta bendrovė rėmėsi pažymėjimu, kuris, kaip minėta, neatitinka tikrovės, todėl atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo teiginys, jog jo darbdavys UAB „Vaidoto statyba“, prieš įdarbindamas pareiškėją, patikrino jo sugebėjimus ir įsitikino, kad pareiškėjas atitinka visus darbdavio keliamus reikalavimus. Anksčiau paminėta aplinkybė niekaip nepatvirtina, kad pareiškėjo pateiktas pažymėjimas atitinka tikrovę ir patvirtina jo turimą kvalifikaciją. Ir nors pareiškėjas teigia, kad jo (tinkuotojo) profesija yra įtraukta į 2020 m. spalio 30 d. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-430 „Dėl profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2021 metams“ ir šios profesijos darbuotojų pastaruoju metu Lietuvoje vis trūksta, tai neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos tinkamai įvykdyti anksčiau paminėtų Įstatyme nuostatų. Departamentas, priimdamas Sprendimą, pagrįstai vadovavosi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, kuriame nurodyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.

8. Pareiškėjas skunde teigia, kad draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką pritaikytas neproporcingai.

Kaip jau aptarta, Departamentas padarė pagrįstą išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog pareiškėjas, pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis, siekė tik formaliai atitikti Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas leidimui laikinai gauti ir jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra legalizuoti savo buvimą Šengeno valstybėse. Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, 12 punkte nustatyta, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi dėl to, kad buvo rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė arba fiktyvus įvaikinimas, arba duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės arba pateikė neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis. Departamentui nustačius, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkantį jo kvalifikaciją įrodantį dokumentą, kuris buvo esminis ginčo procedūroje, taip pat atsakovui įvertinus Sodros informacinės sistemos duomenis apie pareiškėjo darbo laikotarpius ir konstatavus, kad pareiškėjo ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika nėra ilgalaikio pobūdžio ir kad pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, pagrįstai pritaikė 3 metų draudimo atvykti laikotarpį.

9. Dėl perspėjimo įvedimo į Šengeno sistemą proporcingumo paaiškintina, jog pagal Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymą ir tvarkymą nustatančių Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – Taisyklės), 15 punktą, duomenys iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo teikiami C.SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalį, duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį, perspėjimas taip pat gali būti įvestas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas tuo, kad trečiosios šalies piliečiui buvo taikyta tokia priemonė kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atšaukta ar sustabdyta ir apima arba taikoma kartu su neįleidimu atvykus, o atitinkamais atvejais – draudimu apsigyventi – remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą.

Šiuo atveju pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas kompetentingos institucijos individualus sprendimas dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, kuris grindžiamas tuo, kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi neatitiko tikrovės, t. y. jis nesilaikė nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių apsigyvenimą (kas atitinka SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalį). Kaip minėta, pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkantį dokumentą, taigi laikytina, kad elgėsi nesąžiningai. Jo atžvilgiu pritaikyta priemonė pagrįsta teisės aktais ir yra proporcinga.

10. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius aktus, teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad Departamento Sprendimas yra tinkamai pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, nėra pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais.

11. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl Sprendimo panaikinimo netenkinamas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

12. Teismui konstatavus, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo pareiškėjui priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo Y. H. (Y. H.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Tomas BlinstrubisBeata MartišienėGediminas Užubalis