- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-12
- Bylos Nr.
- e2A-476-227/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Atsakovas
- T. K.
- Ieškovas
- Lindorff Oy
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2A-476-227/2016
Liudmila Kuzmickienė Proceso Nr. 2-54-3-00712-2015-2 Procesinio sprendimo kategorija:
2.5.10.5.1;2.5.20.1;3.3.1.21.
2016 m. gegužės 12 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės T. K. apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-119-731/2016 pagal ieškovės Lindorff Oy ieškinį atsakovei T. K. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė Lindorff Oy kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės T. K. 184,93 Eur skolos, 6,69 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2006-10-06 atsakovė T. K. su pradiniu kreditoriumi UAB „Tele2” sudarė Mobiliojo/fiksuoto telefono ryšio paslaugų sutartį Nr. 28.1 (duomenys neskelbtini) 2483 bei 2006-11-02 sudarė Mobiliojo/fiksuoto telefono ryšio paslaugų sutartį Nr. 28.1 (duomenys neskelbtini) 2521, pagal kurias pradinis kreditorius teikė atsakovei judriojo telefono ryšio paslaugas, papildomas paslaugas bei SIM kortelę ir judriojo ryšio telefonus (SIEMENS SL75 Nr. (duomenys neskelbtini) bei MOTOROLA C261 Nr. (duomenys neskelbtini)), o atsakovė įsipareigojo sumokėti pradiniam kreditoriui už suteiktas paslaugas ir judriojo ryšio telefonus sutartyse nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Nors atsakovei buvo teikiamos mobiliojo telefono ryšio paslaugos bei sąskaitos už suteiktas paslaugas ir įrangą įsipareigojimams pagal sutartis vykdyti, tačiau atsakovė su pradiniu kreditoriumi tinkamai neatsiskaitė ir pagal 2008-08-31 išrašytą sąskaitą Nr. 28597433 liko skolinga pradiniam kreditoriui 184,93 Eur. Ieškovė reiškiamą reikalavimo teisę į atsakovę įgijo remiantis pradinio kreditoriaus UAB „Tele2” ir ieškovės 2015-02-27 sudaryta Reikalavimo teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutartimi. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovė buvo informuota rašytiniu pranešimu, siųstu paprastu laišku. Sutarčių 7.5 punktas numato atsakovės pareigą nustatytu laiku neapmokėjus sąskaitos mokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, todėl turi sumokėti 6,69 Eur delspinigių, kurie paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2015-02-24 iki pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimo dienos 2015-08-24 už 181 dieną, atsižvelgiant į Civilinio kodekso (toliau –CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintą senaties terminą.
Žemesnės instancijos teismas
Zarasų rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei iš atsakovės priteisė 184,93 Eur skolą, 6,69 Eur delspinigių, 5 % procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-11-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 36,18 bylinėjimosi išlaidų, taip pat iš atsakovės priteisė 4,26 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Teismas nustatė, kad UAB „Tele2” ir T. K. 2006-10-06 sudarė Mobiliojo/fiksuoto telefono ryšio paslaugų sutartį Nr. 28.1 (duomenys neskelbtini) 2483 bei 2006-11-02 sudarė Mobiliojo/fiksuoto telefono ryšio paslaugų sutartį Nr. 28.1 (duomenys neskelbtini) 2521 (b.l. 49-52). Už mobiliojo ryšio paslaugas UAB „Tele2“ išrašė atsakovei ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas- faktūras (b.l. 53-80). 2015-02-27 UAB „Tele2“ (pradinis kreditorius) ir ieškovė Lindorff Oy (naujasis kreditorius) pasirašė Reikalavimo teisų į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutartį (b.l. 26-30), pagal kurią UAB „Tele2“ perleido ieškovei visas reikalavimo teises į atsakovės skolą. UAB „Tele2“ ir Lindorff Oy priede Nr. 1 prie 2015-02-27 Reikalavimo teisų į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutarties nurodyta, kad atsakovės skola sudaro 184,93 Eur (b.l. 18-19). Atsakovei 2008-07-31 sąskaita buvo išrašyta 1039,51 Lt sumai (b.l. 76). 2008-08-06 atsakovė atliko 500 Lt dalinį mokėjimą, taip apmokėdama dalį sąskaitoje nurodytos mokėti sumos už suteiktas paslaugas. Į 2008-08-31 sąskaitoje nurodytą mokėtiną sumą buvo įtraukta 539,51 Lt skola už praėjusį laikotarpį, 9 Lt mokėtina suma už laikotarpiu nuo 2008-08-01 iki 2008-08-31 suteiktas paslaugas bei 90 Lt mokestis už mobilaus telefono aparatą (79-80). Teismas sprendė, kad atsakovės argumentas, kad ji 2008-08-31 sąskaitos iš UAB „Tele 2“ nebuvo gavusi ir todėl negalėjo jos apmokėti, nėra pagrįstas, kadangi tarp jos ir UAB „Tele2“ sudarytų sutarčių 7.4 punkte numatyta paslaugų gavėjos pareiga atsiskaityti už jai suteiktas paslaugas nepaisant to, jog galimai nebuvo gauta sąskaita. Nesutiko su atsakove, kad viršijus nustatytą 200 Lt kredito limitą UAB „Tele2 nesiėmė tam tikrų įspėjamųjų priemonių ir sankcijų, kadangi paslaugos teikėjas turi teisę, bet ne prievolę, nustatyti teikiamų paslaugų limitą, neteikti klientų paslaugų arba sustabdyti jų tiekimą, kai klientas neapmokėjo už suteiktas paslaugas, nutraukti sutartį iki termino pabaigos Sutarties nustatyta tvarka (4p., 9 p.). Sprendė, kad atsakovei buvo tinkamai pranešta apie Reikalavimo teisų į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutartį, kadangi sutarties ir jos priedo ištraukų kopijos atsakovei buvo pateiktos kartu su ieškiniu, kas atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Nurodė, kad atsakovė laikoma pažeidusi prievolę ir privalo sumokėti ieškovei reikalaujamą skolą, kadangi ji savo sutartines prievoles vykdė netinkamai, t.y. neužtikrino savalaikio apmokėjimo bei nepateikė jokių įrodymų apie tinkamą prievolės įvykdymą, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 184,93 Eur skolos bei 6,69 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2015-02-24 iki 2015-08-24, t.y. už 181 dieną, atsižvelgiant į CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintą senaties terminą, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 2015-11-25 patikslinto ieškinio teismui padavimo dienos, 15 Eur žyminio mokesčio (b.l. 4,23) ir 21,18 Eur turėtų išlaidų, susijusių su vykimu į teismo posėdį (b.l.88-90), viso – 36,18Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 9 p, 93 str.). Iš atsakovės priteista 4,26 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė T. K. prašo panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. sprendimą ir priimti naują – ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad įrodinėti skolos dydį turi ieškovė, tuo tarpu šioje byloje ji absoliučiai nemotyvavo, kodėl bylos proceso eigoje pastoviai keitėsi duomenys apie skolą, nepateikė įrodymų pagrindžiančių skolos dydį. Teismas nei sprendime nei posėdžio metu neišsiaiškino, taip pat ieškovė nemotyvavo, kodėl pagal pirminį pareiškimą buvo nurodyta viena sutartis su vienu telefono numeriu, o sprendimas priimtas pagal visai kitas sutartis. Pirmosios instancijos teismo (toliau –Teismas) sprendime nebuvo paminėta, kad proceso metu buvo keičiamos sąskaitų datos, pačios sutartys (iš vienos 2004 m. tapo dvi 2006 m.), pagal kurias skola iš pradžių buvo vienam numeriui, o vėliau dviem numeriams. Apeliantė buvo sudariusi dvi sutartis su UAB „Tele2“ - pirma sutartis su UAB "Tele2" sudaryta 2003-05-21 tel. Nr. (duomenys neskelbtini), o antra sutartis sudaryta 2004-11-18 tel. Nr. (duomenys neskelbtini). 2006 m. spalio 26 d. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) sutartis atnaujinta, nustatant 200 litų kredito limitą. 2006 m. lapkričio 2 d. atnaujinta kita tel. Nr. (duomenys neskelbtini) sutartis, nustatant taip pat 200 litų kredito limitą. Teigia, kad prašymas nutraukti sutartį buvo nuo 2008 m. sausio mėn., ieškovės pirminiame pareiškime nurodoma sąskaita 2008 m. vasario 1 d., kuri vėliau pakeista į 2008 m. rugpjūčio 31 d. nekeičiant skolos sumos, nors atsakovė grąžino 500 Lt skolą su netesybomis dėl anksčiau laiko nutrauktos sutarties. Sąskaitose nuo 2007-11-30 iki 2008-07-31 nurodomi du numeriai: (duomenys neskelbtini), o 2008-08-31 likęs tik vienas numeris – (duomenys neskelbtini), mano, kad vieno numerio limito viršijimas buvo paskirstytas per du numerius, nes vienas tel. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėjo visai limito viršijimų ir jokių skolų. Pateiktose sąskaitose, kur aiškiai matyti, kad numeriai nėra naudojami nuo 2008 m. sausio mėn., tačiau yra įrašai, kad paslaugos apmokestinamos, nors numeris buvo atjungtas. Nesutinka su teismo argumentu, kad paslaugos teikėjas turi teisę, bet ne prievolę nustatyti teikiamų paslaugų limitą, atsakovės ir UAB "Tele2" atstovo parašai patvirtinantys sutartis, kuriose nurodyti kredito limitai, nurodo, kad abi pusės sutinka nustatyti kredito limitą ir yra neatskiriama šių sutarčių dalis. Pažymi, kad kreipėsi į UAB „Tele2“ dėl skolos paaiškinimo, tačiau informacija apie sutartis ir sąskaitas nebuvo suteikta. Teismas dviprasmiškai traktuoja bendravimą telefonu su UAB "Gelvora", UAB "Tele2" ir Lindorff Oy. Nors Lindorff Oy atstovė nurodė, kad apie susidariusią skolą informavo rašytiniu pranešimu, siųstu paprastu laišku, kuris atsakovės nepasiekė, Teismas pripažįsta, kad buvo kalbėta telefonu ir atsakovė tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimo faktą. Atsakovė nurodė, kad 2011 m. birželio mėn. bendravo telefonu su UAB "Gelvora" ir UAB "Tele2" atstovais dėl tariamos skolos, ir buvo pasiektas susitarimas, tačiau Teismas pareiškė, kad tam nėra raštiškų įrodymų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė Lindorff Oy prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Teigia, kad apeliantė skunde nenurodė nė vienos aplinkybės, leidžiančios abejoti priimto Teismo sprendimo pagrįstumu. Apeliantė savo sutartinių įsipareigojimų sutartyse numatytais terminais nevykdė, pagal pateiktas sąskaitas su pradiniu kreditoriumi UAB „Tele2“ neatsiskaitė. Nesutinka su apeliante, kad ieškovė absoliučiai nemotyvavo, kodėl bylos proceso eigoje pastoviai keitėsi duomenys apie skolą, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių skolos dydį, kadangi su 2015-10-06 ieškinio pareiškimu buvo pateiktas apeliantės su pradiniu kreditoriumi UAB „Tele2" 2004-11-18 Mobiliojo/fiksuoto telefono ryšio paslaugų sutarties kopija, 2015-11-23 su pateiktu patikslintu ieškiniu buvo pateikti ir prašomą priteisti skolą pagrindžiantys dokumentai (2006-10-06 bei 2006-11-02 Sutarčių kopijos, laikotarpiu nuo 2007-11-30 iki 2008-07-31 išrašytų sąskaitų kopijos), sąskaitų bei mokėjimų suvestinė, detalizuojanti skolos susiformavimo laikotarpį. Pažymi, jog apeliantės teiginys, jog ji buvo išsiuntusi prašymą nutraukti sutartį nuo 2008-01-01, įrodymais nepagrįstas, priešingai, iš pradinio kreditoriaus apeliantei išrašytų sąskaitų, matyti, kad sutartys nutrauktos nebuvo ir apeliantei buvo teikiamos paslaugos iki 2008-08-31. Ieškovė neturi duomenų apie tai, jog pradinis kreditorius būtų taikęs nuolaidą ir sutikęs, jog būtų apmokėta tik dalis skolos, t.y. 500 Lt, taip pat, kad 2011 metais atsakovei susisiekus su UAB „Gelvora“ jai buvo paaiškinta, jog UAB „Tele2“ (kuri nebebuvo įgaliota vykdyti skolos išieškojimą) pretenzijų neturi, tokių įrodymų atsakovė nepateikė. Laikotarpiu nuo 2007-11-01 iki 2008-08-31, kada susidarė skola, 200 Lt kredito limitas nebuvo viršytas, todėl argumentai dėl kredito limito nereikšmingi. Pažymi, jog apeliantė nesinaudojo savo kaip kliento teise gauti detalizuotas sąskaitas, tokį pageidavimą išreiškė tik pateikdama apeliacinį skundą, tačiau tokie duomenys saugomi ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo ryšių datos. Nurodo, kad dėl UAB „Tele2" 2016-02-01 rašto buvo kreiptasi į UAB „Tele2“, iš kurios buvo gautas atsakymas, jog ruošiant 2016-02-01 raštą atsakovei buvo padaryta techninė klaida, pradinis kreditorius UAB „Tele2" 2016-03-08 išsiuntė apeliantei Patikslinimą dėl 2016-01-20 gauto kreipimosi, kuriame nurodė, jog skolos pareikalavimo teisė buvo perduota Lindorff Oy filialui, o ne UAB „Gelvora". Pažymi, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl tinkamo informavimo apie reikalavimo teisės sutartį, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika minėto pobūdžio bylose.
Apeliacinis skundas netenkinamas, Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Atsiliepimas
Abi bylos šalys pateikė naujus įrodymus. Apeliantė: 2003-05-21 atsakovės ir UAB „Tele2“ paslaugų sutartį, 2008-06-17 UAB „Gelvora“ įspėjimą dėl kreipimosi į teismą, 2016-01-20 prašymą UAB „Tele2“, 2016-02-01 UAB „Tele2“ atsakymą. Ieškovė su atsiliepimu - 2016-03-08 UAB „Tele2“ patikslinimą dėl atsakovės kreipimosi.
Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad įrodymų pateikimo būtinybė atsirado šalims gavus informaciją iš pradinio kreditoriaus dėl reikalavimo perleidimo, todėl šiuos įrodymus priima ir vertina.
Šalies argumentai
Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijois teismas( -Teismas nepašalino tam tikrų prieštaravimų, iškilusių bylos nagrinėjimo eigoje dėl sudarytų atsakovės ir UAB „Tele2“ sutarčių, išrašytų sąskaitų faktūrų, pripažintina, kad minėti prieštaravimai buvo pašalinti. Nors pradiniame ieškovės ieškinyje buvo nurodyta kita UAB „Tele2“ ir atsakovės sudaryta sutartis, tačiau byla išnagrinėta ir skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad nebuvo išsiaiškintos bylai reikšmingos aplinkybės.
Byloje konstatuota, jog skola yra atsiradusi atsakovei netinkamai vykdant UAB „Tele2” ir T. K. pasirašytas 2006-10-06 Mobiliojo/fiksuoto telefono ryšio paslaugų sutartį Nr. 28.1 (duomenys neskelbtini) 2483 bei 2006-11-02 Mobiliojo/fiksuoto telefono ryšio paslaugų sutartį Nr. 28.1 (duomenys neskelbtini) 2521 (b.l. 49-52). Šiuo atveju nėra reikšminga, kad iki minėtų sutarčių atsakovė su UAB „Tele2“ buvo sudariusi kitas Mobiliojo/fiksuoto telefono ryšio paslaugų sutartis, kadangi byloje ginčas kilo ne dėl šių sutarčių netinkamo vykdymo. Už suteiktas mobiliojo ryšio paslaugas UAB „Tele2“ išrašė atsakovei ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas- faktūras, iš kurių matyti, kad atsakovė neatliko jokių mokėjimų pagal abi sudarytas sutartis laikotarpyje nuo 2007-12-01 iki 2008-08-06, todėl susidarė įsiskolinimas 1039,51 Lt sumai (b.l. 76), 2008-08-06 atsakovė sumokėjo 500 Lt, tokiu būdu apmokėdama dalį sąskaitoje nurodytos mokėti sumos už suteiktas paslaugas, todėl atėmus šią sumą jai 2008-08-31 išrašyta PVM sąskaita faktūra 638,51 Lt sumai (b.l.79). Pastebėtina, kad nors minėtoje sąskaitoje yra nurodomas tik vienas telefono numeris (duomenys neskelbtini), iš už ankstesnius laikotarpius išrašytų sąskaitų matyti, kad į 638,51 Lt sumą įtrauktas bendras, už abiem telefono numeriams suteiktas paslaugas laikotarpyje nuo 2007-11-01 iki 2008-07-31, susidaręs 539,51 Lt dydžio įsiskolinimas, likusią sumą sudaro 90 Lt netesybos bei 9 Lt už telefono numeriui (duomenys neskelbtini) suteiktas informacinio ir pramoginio turinio paslaugas (6 vnt.) (b.l. 78,80). Iš ieškovės pateikto paaiškinimo dėl 90 Lt mokesčio matyti, kad ši suma paskaičiuota už mobilaus telefono aparatą bei mokestis apskaičiuotas vadovaujantis sutarties 6.2 c punktu po 30 Lt minimalaus prakalbamo mokesčio už 3 mėnesius už laikotarpį nuo 2008-08-01 iki 2008-11-02 (termino, nustatyto 2006-11-02 Sutarties paraiškos 9 p.), todėl pripažintina, kad netesybos paskaičiuotos atsakovei dėl su UAB „Tele2“ 2006-11-02 sudarytos Mobiliojo/fiksuoto telefono ryšio paslaugų sutarties Nr. 28.1 (duomenys neskelbtini) nutraukimo (b.l. 45, 46) ir tai atitinka šalių sutarties nuostatas. Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovei išrašytoje paskutinėje sąskaitoje faktūroje nurodytas bendras dviem telefono numeriams už suteiktas paslaugas laikotarpyje nuo 2007-11-01 iki 2008-07-31 susidaręs 539,51 Lt dydžio įsiskolinimas, mokestis už laikotarpyje nuo 2008-08-01 iki 2008-08-31 suteiktas paslaugas pagal 2006-11-02 Mobiliojo/fiksuoto telefono ryšio paslaugų sutartį Nr. 28.1 (duomenys neskelbtini) 2521 bei bauda dėl šios sutarties nutraukimo anksčiau laiko.
Negalima sutikti, kad atsakovė pateikė prašymą nutraukti sutartis nuo 2008-01-01, kadangi jokių įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, nėra į bylą pateikta, kaip ir įrodymų apie atsakovės ir UAB „Gelvora“, UAB „Tele2“ atstovų telefoninių pokalbių turinį, nors atsakovės pareiga yra pagrįsti savo teiginius įrodymais (CPK 178 str.). Iš byloje esančių sąskaitų-faktūrų bei ieškovės paaiškinimų labiau tikėtina, kad prašymas dėl Mobiliojo/fiksuoto telefono ryšio paslaugų sutarties Nr. 28.1 (duomenys neskelbtini) nutraukimo galėjo būti pateiktas prieš 2008-08-01, kadangi atsakovei paskaičiuotas mokestis pagal 2006-11-02 Mobiliojo/fiksuoto telefono ryšio paslaugų sutarties Nr. 28.1 (duomenys neskelbtini) 2521 sutarties 6.2 c punktą už laikotarpį nuo 2008-08-01 iki 2008-11-02. Šiuo atveju argumentai, kad atsakovė nesinaudojo teikiamomis paslaugomis iki sutarties nutraukimo, nesudaro pagrindo spręsti, kad šalių sutartys buvo nutrauktos anksčiau ir kad atsakovė neturėjo pareigos vykdyti einamųjų mėnesinių mokėjimų pagal sutarčių nuostatas, be to, pastebėtina, kad telefono numeriui (duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 2008-01-01 iki 2008-08-31 buvo teikiamos paslaugos (sausio mėnesį –informacinio ir pramoginio turinio paslaugos, pokalbiai, SMS žinutės, kitais mėnesiais - informacinio ir pramoginio turinio paslaugos). Nors apeliantė nurodo, kad ji telefono numeriu nesinaudojo, numeris buvo atjungtas, tačiau tokie teiginiai pripažintini deklaratyviais, kadangi pateiktose sąskaitose nurodomas gautų informacinio ir pramoginio turinio paslaugų kiekis. Nepagrįstu pripažintinas teiginys, kad sąskaita nėra įrodymas, jog buvo naudojamasi paslauga, nes nėra skambučių išklotinių. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais ir ekspertų išvadomis. Šiuo atveju byloje esančios sąskaitos-faktūros, ieškovės pateikta suvestinė laikytinos tinkamais įrodymais byloje, leidžiančiais spręsti, kad paslaugos atsakovei buvo suteiktos. Tuo pačiu pažymėtina, kad pagal Sutarčių 6.2 c punktą, sutartis nutraukus nepasibaigus terminui, per kurį turi būti mokamas minimalus prakalbamas ar kitas mokestis, klientas turi sumokėti Tele2 minimalų prakalbamą ar kitą mokestį už kiekvieną likusį mėnesį iki sutartyje nurodyto pasirinkto laikotarpio pabaigos, todėl ir tuo atveju, jeigu sutartys būtų buvę nutrauktos 2008-01-01, atsakovei būtų kilusi pareiga mokėti mokesčius už kiekvieną mėnesį, atitinkamai pagal 2006-10-06 Mobiliojo/fiksuoto telefono ryšio paslaugų sutartį Nr. 28.1 (duomenys neskelbtini) 2483 – iki 2008-10-06 bei pagal 2006-11-02 Mobiliojo/fiksuoto telefono ryšio paslaugų sutartį Nr. 28.1 (duomenys neskelbtini) 2521 – iki 2008-11-02.
Apeliantės argumentai, kad paslaugos teikėjas turi prievolę nustatyti teikiamų paslaugų limitą, neturi teisinės reikšmės. Iš sąskaitų faktūrų, pateiktų už suteiktas paslaugas už laikotarpį nuo 2007-11-01 iki 2008-08-31, matyti, kad tuo metu sutartimis nustatytas 200 Lt kredito limitas nebuvo viršytas. Nors apeliantė nurodo, kad tarp sutarčių šalių buvo kilęs konfliktas dėl limito viršijimo 2007 m. rugpjūčio- spalio mėnesiais ir ji atsisakė sumokėti sumas, viršijančias kredito limitą, toks teiginys nepagrįstas. Iš ieškovės pateiktos suvestinės matyti, kad, nors už laikotarpius nuo 2007-03-31 iki 2007-06-30 buvo išrašytos akivaizdžiai didesnės sąskaitos, galimai atsakovei viršijus kredito limitą, tačiau jos yra apmokėtos. Taip pat buvo apmokėtos vėlesnės 4 sąskaitos, kuriose nurodomos sumos neviršija kredito limito. Atsakovė savo įsipareigojimus nustojo vykdyti nurodomu laikotarpiu nuo 2007-12-01 iki 2008-08-31, paskutinė jos visiškai apmokėta sąskaita-faktūra yra išrašyta 2007-10-31 (b.l. 45). Kadangi ieškovė nekelia reikalavimo dėl sumų, susidariusių viršijus kredito limitą, priteisimo, plačiau dėl sutarties aiškinimo bei Teismo išvadų šiuo klausimu nepasisakoma.
Šalies argumentai
Apeliantė nurodo, kad UAB „Tele2“ skolos reikalavimo teisę 2015-03-12 perleido UAB „Gelvora“, todėl jai kyla abejonių dėl to, ar nebus antrą kartą kreiptasi dėl tos pačios skolos išieškojimo. Iš UAB „Tele2“ rašto dėl 2016-01-20 kreipimosi matyti, kad 184,93 Eur skolos pareikalavimo teisę bendrovė perdavė skolų išieškojimo įmonei UAB „Gelvora“, tačiau pastebėtina, kad apeliantė pati skunde nurodo, jog UAB „Gelvora“ jokių duomenų apie ją neturi, be to, ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė UAB „Tele2“ patikslinimą dėl atsakovės kreipimosi, kuriame nurodyta, kad dėl klaidos buvo suteikta netiksli informacija ir reikalavimo teisė yra perduota ne UAB „Gelvora“ (b.l.114), o ieškovei. Nors 2008-06-17 ir 2011-06-14 UAB „Gelvora“ atsakovei siuntė įspėjimus dėl kreipimosi į teismą, tačiau pastebėtina, kad šiais įspėjimais buvo prašoma susidariusį įsiskolinimą pervesti į UAB „Tele2“ sąskaitą, o ne UAB „Gelvora“ naudai, be to, nurodoma, kad UAB „Gelvora“ pagal bendradarbiavimo sutartį imasi visų reikiamų ir teisėtų veiksmų, išieškant įsiskolinimus. Todėl byloje nėra duomenų, kad reikalavimo teisė į ginčo skolą būtų perleista UAB „Gelvora“, kuri teikė pradiniam kreditoriui neteisminio skolų išieškojimo paslaugas. Pripažintina, kad ieškovės teisę į ginčo skolą patvirtina UAB „Tele2“ ir Lindorff Oy pasirašytos 2015-02-27 reikalavimo teisių į skolų portfelį atlygintinio perleidimo sutarties, jos priede Nr. 1 nuostatos, kuriose nurodyta, kad atsakovės skola sudaro 184,93 Eur (b.l. 18-19, 26-30).
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, kad nepagrįsta Teismo išvada, jog ji buvo informuota apie reikalavimo perleidimą telefonu, kadangi ji pripažino bendravusi dėl pateiktų sąskaitų su ieškovės atstovais, suprato, kad tai yra dėl skolos, susidariusios už UAB „Tele2“ teiktas paslaugas, prašė ieškovės jai pateikti sąskaitas. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovė turėjo suprasti, jog ieškovė yra įgijusi reikalavimo teisę. Taip pat šiuo atveju reikšminga, kad apeliantė neginčija Teismo motyvų, jog jai buvo tinkamai pranešta apie Reikalavimo teisų į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutartį, sutarties ir jos priedo ištraukų kopijas atsakovei pateikus kartu su ieškiniu, kas atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė neturi teisės reikalauti skolos priteisimo atsakovei tinkamai nevykdžius jai pagal sudarytą paslaugų sutartį priklausančių prievolių.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas aukščiau išdėstyta, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas. Ginčijamas teismo sprendimas tenkinti ieškinį yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas jį tinkamai ir išsamiai motyvavus, kurį pakeisti ar panaikinti atsakovės apeliacinio skundo motyvais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.