Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Vitalijos Norkūnaitės, teisėjų Stasio Lemežio ir Virginijos Švedienės, sekretoriaujant Jolitai Žylienei, dalyvaujant prokurorei Dainai Dilbienei, nuteistajam D. B. ir jo gynėjui advokatui Stasiui Karveliui,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; BK 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu ir D. B. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. B. nustatyta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9, 4 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. ir 2015 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir D. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiu civilinio ieškovo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš D. B. priteista 376,50 eurų SĮ „Susisiekimo paslaugos“ turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. nuteistas už tai, kad jis įsibrovęs į saugyklą pagrobė svetimą turtą bei pagrobė, laikė, gabeno, panaudojo dokumentą, o būtent už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 25 d., 22.30 val. iki 2015 m. gegužės 26 d., 8 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), namo kieme, nenustatytu būdu atrakino automobilį Honda Civic (v. n. (duomenys neskelbtini) priklausantį P. K., tokiu būdu įsibrovė vidun ir nuo automobilio sėdynės pagrobė 3 eurų vertės cigarečių pakelį „Malboro“, iš automobilio durelių dėtuvės pagrobė 5 eurų vertės piniginę „Haus“, kurioje buvo asmens tapatybės kortelė Nr. 11685360, išduota P. K. vardu, vairuotojo pažymėjimas Nr. R0784832, išduotas P. K. vardu, studento pažymėjimas, Swedbank mokėjimo kortelė, Swedbank elektroninės bankininkystės kodų kortelė, grynųjų pinigų 40 eurų, bendrai už 48 eurus. Po to dokumentus, tai yra asmens tapatybės kortelę Nr. 11685360, vairuotojo pažymėjimą Nr. R0784832, išduotus P. K. vardu, gabeno Vilniaus gatvėmis, laikė su savimi iki 2015 m. birželio 28 d., kuriuos apie 10.55 val., Vilniuje, šalia Kauno g. 21, 2G maršruto autobuse, stotelėje „Sparta“, pateikė administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui SĮ „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojui, kuris dokumentus perdavė policijos pareigūnams.

Taip pat D. B. nuteistas už viešosios tvarkos pažeidimą, t. y. už tai, kad jis, 2015 m. birželio 28 d., apie 10.55 val., Vilniuje, viešoje vietoje, šalia viešojo transporto sustojimo „Sparta“, esančio Kauno g. 21, ignoruodamas elementarias elgesio taisykles ir demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, aktyviais veiksmais priešinosi SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriams, mosikavo rankomis, vartojo necenzūrinius žodžius, bandė pargriauti ant žemės kontrolierių V. D., sudavė pastarajam su ranka į pilvą, sukeldamas fizinį skausmą dėl ko kontrolieriams bandant sulaikyti D. B. grumtynių metu buvo sudaužytas V. D. 376, 50 eurų vertės tarnybinis mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy Note II“, priklausantis SĮ „Susisiekimo paslaugos“.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

D. B. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Skundžiamu nuosprendžiui D. B. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 302 straipsnio 1 dalį - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę atsižvelgė į bylos aplinkybes, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padarė vieną nesunkų ir du apysunkius nusikaltimus), į kaltininko asmenybę: anksčiau teistas 8 kartus (iki nusikalstamų veikų padarymo už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu – 6 kartus), baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio pažeidimus, gydytas nuo psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant opioidus, nuo kurių pripažintas priklausomu, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių ir nusprendė paskirti mažesnes nei vidutines, sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytas laisvės atėmimo bausmes. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė nuteistajam griežčiausias sankcijose numatytas bausmes - laisvės atėmimą ir nustatė tinkamą jos dydį, nes apelianto ankstesni teistumai rodo, jog apeliantas išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio nedaro ir toliau nepaiso visuomenėje priimtų elgesio normų, nelinkęs taisytis, paskirta bausmė pagal BK 284 straipsnio 1 dalį yra gerokai mažesnė nei sankcijos vidurkis, o paskirtos bausmės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį yra ženkliai mažesnės už šių straipsnių sankcijoje numatytus laisvės atėmimo bausmių vidurkius. Visa tai rodo, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė D. B. individualizuotas bausmes, kurios yra teisingos ir atitinka padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, paskirtų bausmių dydžiai neprieštarauja bausmės paskirčiai.

Paskirtas bausmes už padarytus nusikaltimus, apylinkės teismas subendrino taikydamas bausmių dalinio sudėjimo (BK 63 straipsnio 4 dalis) ir bausmių apėmimo esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas) būdus. Nors apylinkės teismas nedetalizavo, už kuriuos nusikaltimus paskirtos bausmės apimamos, o kurios iš dalies sudedamos, tačiau šią išvadą galima daryti, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pobūdį. Apeliantas nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už įvykdytą vagystę įsibraunant į automobilį, kurios metu taip pat buvo pavogti dokumentai. Už šių dokumentų pagrobimą, laikymą, gabenimą ir panaudojimą, apeliantas nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį. Kadangi pagrobtas dokumentas įvykdytos vagystės iš automobilio metu, šie nusikaltimai sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl laikytina, kad teismas už juos paskirtas bausmes subendrino taikydamas bausmių apėmimo būdą. Bendrinant bausmes apėmimo būdu, griežtesnė bausmė apima švelnesnę ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Nagrinėjamu atveju matyti, kad už abi nusikalstamas veikas paskirta vienodo griežtumo laisvės atėmimo bausmė – po 1 metus 6 mėnesius, tad laikytina, kad apėmus bausmes, paskirtas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį, buvo paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį teismas nuteistajam paskyrė 1 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri yra švelnesnė už 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskirtą subendrinus bausmes, paskirtas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį, todėl laikytina, kad prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės (1 m. 6 mėn.), pritaikius BK 63 straipsnio 4 dalį, pridėta dalis 1 metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ir ši dalis yra 4 mėnesiai (vienas trečdalis bausmės). D. B. paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Taigi, subendrindamas bausmes, teismas prie griežtesnės bausmės tik dalį švelnesnės bausmės, kurios terminas artimas minimaliam, BK 50 straipsnio 2 dalyje numatytam laisvės atėmimo bausmės terminui (3 mėnesiai). Visa tai rodo, kad paskirta šiuo nuosprendžiu subendrinta bausmė nėra per griežta ir dar labiau ją švelninti nėra pagrindo.

Be to, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažino visiškai ir į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka (BK 273 straipsnis), pritaikė BK 64¹ straipsnio 1 bei 2 dalies nuostatas ir apeliantui paskirtą subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu, iki 1 metų ir 4 mėnesių.

Apylinkės teismas nustatęs, kad apeliantas iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo padarė kitas nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas Vilniaus miesto 2015 m. rugsėjo 9 d. ir 2015 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiais, pritaikė BK 63 straipsnio 9 ir 4 dalis, skundžiamu nuosprendžiu subendrintą bausmę subendrino su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis galutinėmis bausmėmis, jas iš dalies sudedant. Matyti, kad 2015 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu apeliantas nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, galutine 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose. 2015 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu apeliantas nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį – laisvės atėmimu 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kadangi nusikaltimai, už kuriuos apeliantas nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo padaryti prieš priimant 2015 m. rugsėjo 9 d. ir 2015 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžius, jie sudaro realią nusikaltimų sutaptį. 2015 m. rugsėjo 9 ir 23 d. nuosprendžiais apeliantas nuteistas už nusikaltimus, priskiriamus tai pačiai nusikaltimų rūšiai (nusikaltimai nuosavybei), labai nesiskiriančius pagal savo pavojingumą ir priskiriamus tai pačiai ir gretimai nusikaltimų kategorijoms (nesunkus ir apysunkis nusikaltimas). Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad bausmės pagrįstai bendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, jas iš dalies sudedant. Pagal BK 63 straipsnio 4 dalį, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Pagal teismų praktiką, kai bausmes, paskirtas nauju nuosprendžiu, teismai bendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, kitas bausmes prideda (t. y. subendrina apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo būdais) prie griežčiausios bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, o kai griežčiausia bausmė yra ankstesniu nuosprendžiu subendrinta bausmė – prideda prie šios bausmės. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-133/2012). Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamasis įstatymas nenustato, kokia paskirtų švelnesnių bausmių dalis turi būti pridedama prie griežčiausios paskirtos bausmės taikant dalinio sudėjimo būdą. Tačiau bendrinant bausmes turėtų būti atsižvelgiama į BK VII skyriuje nustatytus minimalius atitinkamų bausmių rūšių dydžius, siekiant kad už kelias nusikalstamas veikas nebūtų paskirta nepagrįstai švelni bausmė (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-686/2006). Taip pat pažymėtina, kad taikant dalinį sudėjimą turi būti pridedama tokia švelnesnės bausmės dalis, kad būtų paskirta teisinga bausmė ir ją laikytų teisinga ne tik teismas, bet ir visuomenė. Minėta, kad skundžiamu nuosprendžiu, pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Visa tai rodo, kad bendrinant skundžiamu ir ankstesniais nuosprendžiais paskirtas bausmes BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalių pagrindu, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės buvo iš dalies pridėtos ankstesniais nuosprendžiais paskirtos (10 mėnesių ir 1 metų) bausmės (iš viso 1 metai 6 mėnesiai) ir paskirta galutinė - 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pabrėžtina, jog apylinkės teismas parinko nuteistajam palankų bausmių bendrinimo dalinio sudėjimo būdą – dalinį sudėjimą, prie griežčiausios skundžiamu nuosprendžiu paskirtos ir subendrintos galutinės 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėdamas tik dalį ankstesniais dviem nuosprendžiais jam paskirtų bausmių. Kolegijos nuomone, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, paskirtos subendrintos bausmės dydis nėra per griežtas, neprieštarauja bausmės paskirčiai ir teisingumo principui, ją mažinti nėra pagrindo.

Be to, apylinkės teismas, bendrindamas bausmes, į bausmės laiką įskaitė laikinajame sulaikyme išbūtą laiką bei bausmes, atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. ir 2015 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžius bei šiuose nuosprendžiuose įskaitytus laikotarpius.

Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįsti yra apelianto teiginiai, kad teismas spręsdamas bausmės dydžio klausimą, buvo šališkas. Šis apelianto argumentas yra deklaratyvus, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, o apeliantui nepriimtinos teismo išvados, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui ar patvirtinančios bylą nagrinėjusio teismo šališkumą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas skundžiamu nuosprendžiu bausmių skyrimą D. B., parinkdamas jų rūšį ir dydį, jas subendrindamas tarpusavyje ir su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. bei 2015 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, nustatydamas galutinės bausmės dydį, vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bausmės skyrimo pagrindais, BK 41 straipsnyje nurodyta bausmės paskirtimi, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė subendrintą bausmę atitinkančią padarytų nusikalstamų veikų kiekį, pobūdį ir pavojingumą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. B. apeliacinį skundą atmesti.