- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-26
- Bylos Nr.
- 2A-58-553/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23496-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė (pran.), Liuda Uckienė, Loreta Lipnickienė
- Ieškovas
- L. Ž.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui, Vilniaus miesto 21-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 21.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 83.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos Lipnickienės ir Liudos Uckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) L. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-11 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-30467-726/2013 pagal ieškovės L. Ž. ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui ir Vilniaus miesto 21-ojo notarų biuro notarei V. Š. dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, pirkimo-pardavimo sutartyje įrašyto sakinio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pakeisti įrašą Vilniaus centrinės metrikacijos skyriaus ištuokų knygoje dėl santuokos tarp D. H. ir L. Ž. nutraukimo, pakeičiant datą 2004-02-07 į 2001-09-06; pripažinti 2003-07-18 pirkimo-pardavimo sutarties 1 p. 2 sakinį „Pirkėja L. Ž. minėtą butą su rūsiu įsigijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su sutuoktiniu D. H. (Vokietijos valstybės piliečiu, gim. 1947-04-02)“, negaliojančiu. Minėtos sutarties 1 p. 2 sakinį išdėstyti taip: „Pirkėja L. Ž. minėtą butą su rūsiu įsigijo kaip asmeninę nuosavybę“ ir laikyti šią sakinio redakciją 2003-08-18 sutarties neatskiriama dalimi.
Nurodė, kad ieškovė įregistravo santuoką su Vokietijos piliečiu D. H. 1998-08-14 Vilniaus miesto centrinės metrikacijos skyriuje, tačiau nuo 2000 m. gyveno atskirai, nevedė bendro ūkio ir biudžeto, negyveno santuokinio gyvenimo, jokių ryšių nepalaikė. Ieškovė su D. H. neturėjo bendrų vaikų, D. H. įpėdinių nėra. 2001-09-06 Lipštato apylinkės teismas nutraukė ieškovės ir Vokietijos piliečio santuoką, tačiau apie tai neinformavo ieškovės. Ieškovės prašymu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2004-01-07 sprendimu santuoką nutraukė be turto padalijimo ir 2004-02-27 Vilniaus centriniame metrikacijos skyriuje buvo padarytas įrašas Nr. 440 dėl santuokos nutraukimo ir išduotas ištuokos liudijimas. 2001-09-06 Lipštato apylinkės teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo patvirtina, kad ieškovė nuo 2001-09-06 negyveno su D. H. santuokinio gyvenimo, nevedė bendro ūkio, gyveno atskirai, todėl 2003 m. ieškovė ir D. H. negalėjo sudaryti sandorio dėl turto įgijimo. 2012 m. ieškovė kreipėsi į Vilniaus centrinės metrikacijos skyrių dėl civilinės būklės akto pakeitimo tam, kad būtų įteisintas juridinis statusas 2003 metų buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momentu. 2012-10-03 raštu Vilniaus centrinis metrikacijos skyrius atsisakė tai daryti.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus miesto 21-ojo notaro biuro notarė V. Š. pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies. Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiais, kad „sudarant buto pirkimo-pardavimo sutartį, faktiškai ir juridiškai ji nebuvo santuokoje“.
Paaiškino, kad atsisako pakeisti pirkimo-pardavimo sutartyje reg. Nr. VŠ-1877 L. Ž. įsigyto buto, esančio (duomenys neskelbtini) nuosavybės formą iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės į asmeninę nuosavybę, kadangi sutarties sudarymo metu ieškovė pateikė 2003-07-18 Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažymą, kurioje nurodyta, kad ieškovė buvo santuokoje. L. Ž. buvo išaiškinta, kad perkamą butą ji gali įsigyti tik bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Su šiuo išaiškinimu L. Ž. sutiko ir jokių vedybų sutarčių ji sandorio metu nepateikė.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės departamento civilinės metrikacijos skyrius pateiktu atsiliepimu prašo ieškinį spręsti teismo nuožiūra.
Nurodė, kad Vilniaus miesto centrinės metrikacijos skyriuje 2004-02-27 pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004-01-07 sprendimą dėl santuokos nutraukimo buvo įrašytas santuokos nutraukimo įrašas. 2012 m. rugsėjo mėnesį ieškovės advokatė kreipėsi į Vilniaus miesto centrinį metrikacijos skyrių, pateikdama Vokietijos Federacinės Respublikos Lipštato apylinkės teismo 2001-09-06 sprendimo kopiją dėl santuokos nutraukimo, ir prašydama ją įtraukti į apskaitą. Ieškovei 2012-10-03 raštu paaiškina, kad nėra galimybės įtraukti į apskaitą D. H. ir L. Ž. santuokos nutraukimo, nes tiems patiems asmenims negali būti įrašyti du santuokos nutraukimo įrašai. Tokiu atveju atitinkamai būtina anuliuoti 2004-02-27 įrašytą santuokos nutraukimo įrašą. Ieškovei buvo išaiškinta, kad civilinės būklės aktų įrašai gali būti nuginčyti tik teismo tvarka ir ji turi kreiptis į teismą.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-11 sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004-01-07 sprendimas dėl santuokos nutraukimo tarp D. H. ir L. Ž., sudarytos 1998-08-14 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje yra įsiteisėjęs ir nenuginčytas. Šio teismo sprendimo pagrindu yra atliktas Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje santuokos nutraukimo įrašas Nr. 440. Galiojančiam teismo sprendimui nuginčyti yra numatyti įstatyminiai pagrindai. Proceso atnaujinimas yra išimtinė įsiteisėjusių teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, ir sudaro galimybę ištaisyti įsiteisėjusiame teismo sprendime teisines klaidas ir apginti privatų ginčo šalies interesą. Teismas nustatė, kad ieškovė turi pagrindą ginčyti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004-01-07 sprendimą, tačiau tai ji turi padaryti įstatymo nustatyta tvarka. Dėl pirkimo-pardavimo sutartyje įrašyto sakinio pakeitimo, teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė įstatymo numatyto pagrindo pripažinti sutartį ar jos dalį negaliojančia egzistavimo. Pažymėjo, kad ieškovė turi visas galimybes įstatymų nustatyta tvarka ginti savo teises ir kitais civilinių teisių gynimo būdais ir kreiptis dėl ieškinyje nurodyto turto pripažinimo asmenine jos nuosavybe.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantė (ieškovė) L. Ž. apeliaciniu skundu prašo: 2013-11-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą panaikinti bei priimti naują sprendimą.
Nurodo, kad:
Ieškovė siekė pakeisti jau padarytą įrašą apie santuokos nutraukimą pagal Vokietijos Lipštato teismo sprendimą, o ne daryti dar vieną įrašą apie santuokos nutraukimą. Įstatymai įsakmiai ne tik nedraudžia to padaryti, bet ir leidžia tai daryti jeigu nėra ginčo ir tam yra pakankamas pagrindas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 514-516 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.19 straipsnis, 3.313 straipsnis ir Civilinės metrikacijos taisyklių 23 punktas ir 103 punktas). Galiojantis Lipštato apylinkės teismo sprendimas turėtų būti laikomas rimtu pagrindu keisti įrašą Nr. 440.Centrinės metrikacijos skyriaus įrašo dėl santuokos nutraukimo ištaisymas leistų apeliantei įregistruoti VĮ „Registrų centras“ savo turtą kaip asmeninę nuosavybę be papildomų teisminių procesų. 2004 metų bylos atnaujinimas yra sudėtingas ir galbūt galutinai užkirstų kelią apeliantei ištaisyti pirkimo-pardavimo sutarties nuostatas. Sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, jos esminės sąlygos neatitinka nurodytų normų reikalavimų, nors notarė savo veiksmais privalėjo užtikrinti sandorio teisėtumą. Pirkimo-pardavimo sutarties esminės sąlygos negali būti laikomos teisėtomis, dėl jų turinio neatitikimo 1999 metų sudarytos vedybų sutarties nuostatoms dėl bendros nuosavybės atsisakymo. Notarės teiginius, kad vedybų sutartis nebuvo pateikta pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu, vertinti kritiškai.
Atsiliepimas
Vilniaus miesto 21-ojo notaro biuro notarė V. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti 2013-11-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą.
Nurodo, kad:
Sudarydama 2003-07-18 buto pirkimo-pardavimo sutartį L. Ž. buvo santuokoje, kaip santuokos įrodymo faktą ji pateikė notarei 2003-07-18 Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pažymą, kurioje nurodoma, kad L. Ž. yra santuokoje su D. H.. Apeliantei buvo išaiškinta, kad perkamą butą ji gali įsigyti tik bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Su šiuo išaiškinimu apeliantė sutiko.Įsigyjant butą, kito sutuoktinio sutikimas nereikalingas, kadangi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija, t. y. preziumuojama, jog tam tikras daiktas ar turtas, įgytas santuokos metu yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir to įrodinėti nereikia. Sandoriu metu apeliantė notarei neužsiminė apie jokią vedybinę sutartį ir nepateikė vedybų sutarties originalo su originaliu apostilės antspaudu. Notarei nebuvo pateiktas ir dokumentas, kuriame nurodoma, kad vedybų sutartis yra įregistruota Vokietijos valstybės nustatytame sutuoktinių nuosavybės teisės registre ir vedybų sutartis yra nepakeista ir galiojanti.
Atsiliepimas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės departamento civilinės metrikacijos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti 2013-11-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą.
Nurodo, kad Vilniaus miesto centrinės metrikacijos skyriuje 2004-02-27 pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004-01-07 sprendimą dėl santuokos nutraukimo buvo įrašytas santuokos nutraukimo įrašas. 2012 m. rugsėjo mėnesį ieškovės advokatė kreipėsi į Vilniaus miesto centrinį metrikacijos skyrių, pateikdama Vokietijos Federacinės Respublikos Lipštato apylinkės teismo 2001-09-06 sprendimo kopiją dėl santuokos nutraukimo, ir prašydama ją įtraukti į apskaitą. Ieškovei 2012-10-03 raštu paaiškina, kad nėra galimybės įtraukti į apskaitą D. H. ir L. Ž. santuokos nutraukimo, nes tiems patiems asmenims negali būti įrašyti du santuokos nutraukimo įrašai. Tokiu atveju atitinkamai būtina anuliuoti 2004-02-27 įrašytą santuokos nutraukimo įrašą. Ieškovei buvo išaiškinta, kad civilinės būklės aktų įrašai gali būti nuginčyti tik teismo tvarka ir ji turi kreiptis į teismą. Panaikinus Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004-01-07 sprendimą, Vilniaus miesto centrinės metrikacijos skyrius tokio teismo sprendimo pagrindu anuliuos 2004-02-27 įrašytą santuokos nutraukimo įrašą Nr. 440 ir teisės aktų nustatyta tvarka įtrauks į apskaitą santuokos nutraukimą pagal Vokietijos teismo sprendimą, įrašydamas santuokos nutraukimo įrašą, kuriame santuokos nutraukimo data bus 2001-10-27.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Civilinio proceso įstatyme įtvirtinta ribota apeliacija ir tai reiškia, kad šiame procese tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o ne dar kartą išnagrinėti visa bylą iš naujo (de novo).
Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis c.b. Nr. 2A-179/2013 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylų nagrinėjimą dėl civilinės būklės aktų įrašų pakeitimo bei nuosavybės teisių gynimo.
Nors ieškovė L. Ž. pareiškė reikalavimą pakeisti santuokos nutraukimo įrašą, keičiant datą iš 2004-02-07 į 2001-09-06, teisėjų kolegija sprendžia, kad jos reikalavimas reiškia ne atitinkamo civilinės būklės akto įrašo pakeitimą, o panaikinimą. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.306 straipsnio 1 dalį, santuokos nutraukimo įrašas įrašomas teismo sprendimo nutraukti santuoką pagrindu. Šio kodekso 3.281 straipsnyje nustatyta, kad civilinės būklės aktai registruojami, atkuriami, keičiami, papildomi ir ištaisomi, laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių, kurias tvirtina teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 patvirtino Civilinės metrikacijos taisykles (toliau - Taisyklės), kurių 103 punkte nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai papildomi, pakeičiami ir ištaisomi, jeigu tai pakankamai pagrįsta ir tarp suinteresuotų asmenų nėra ginčo. Jeigu tarp suinteresuotų asmenų kyla ginčas, įrašų papildymo, pakeitimo ir ištaisymo klausimai sprendžiami teismo tvarka. Pagal šių taisyklių 107 punktą, mirusių asmenų civilinės būklės aktų įrašus civilinės metrikacijos įstaiga minėtų asmenų įpėdinių pagal įstatymą ir testamentą prašymu turi teisę papildyti, pakeisti, ištaisyti, jeigu klaidas ar netikslumus liudija kiti mirusiųjų civilinės būklės aktų įrašai arba mirusiojo artimųjų giminaičių civilinės būklės aktų įrašai arba atsižvelgiant į juos priimti teismo sprendimai. Iš paminėtų teisės normų seka, kad Civilinės metrikacijos skyrius gali pildyti, keisti, taisyti civilinės būklės aktų įrašus, jeigu: 1) tarp suinteresuotų asmenų nėra ginčo; 2) esant mirusių asmenų, kurių civilinės būklės aktų įrašus prašoma ištaisyti, įpėdinių pagal įstatymą ir testamentą prašymui; 3) civilinės būklės aktų įrašuose padarytas klaidas ir netikslumus turi aiškiai liudyti kiti mirusiųjų civilinės būklės aktų įrašai arba mirusiojo artimųjų giminaičių civilinės būklės aktų įrašai. Tačiau pagal Taisyklių 109 punktą, civilinės būklės aktų įrašai papildomi, pakeičiami, ištaisomi, jei:
109.1. civilinės būklės akto įrašas pildomas, pakeičiamas naujai paaiškėjusiais duomenimis apie asmenį, jo tėvus ar sutuoktinį;
109.2. tėvų pageidavimu vaiko iki trijų mėnesių amžiaus vardo įrašas pakeičiamas jo gimimo įraše;
109.3. asmens gimimo įraše įrašytas sutrumpintas, mažybinis ar maloninis vardas ar iškraipyta pavardė;
109.4. asmens vardas, pavardė jo civilinės būklės aktų įrašuose suvienodinami su vardu, pavarde, įrašytais jo asmens tapatybės dokumente;
109.5. padaryta klaida, registruojant civilinės būklės aktus;
109.6. nepilnamečių vaikų civilinės būklės aktų įrašai tikslinami pasikeitus įrašams tėvų civilinės būklės aktų įrašuose;
109.7. Teisingumo ministerijos leidimu pakeistas asmens vardas, pavardė ar tautybė;
109.8. pakeista asmens lytis, vardas ir pavardė dėl lyties pasikeitimo (hermafroditui) ar pakeitimo;
109.10. vykdomas teismo sprendimas;
109.11. asmens santuokos sudarymo įraše įrašoma jo bendra su sutuoktiniu pavardė;
109.12. asmens santuokos sudarymo įraše įrašoma jo dviguba pavardė (prie turimos pavardės prijungiama sutuoktinio pavardė);
109.13. paskutiniame asmeniui įrašytame civilinės būklės akto įraše įrašoma jo pirmiau turėta pavardė;
109.14. paskutiniame asmeniui įrašytame civilinės būklės akto įraše įrašoma jo pavardės forma, nenurodanti šeiminės padėties, arba atvirkščiai;
109.15. paskutiniame asmeniui įrašytame civilinės būklės akto įraše įrašoma jo nelietuviška sugramatinta (su lietuviška priesaga ir (arba) galūne) pavardė vietoj tokios pačios, tik nesugramatintos pavardės (be lietuviškos priesagos ir (arba) galūnės), arba atvirkščiai – vietoj nelietuviškos nesugramatintos pavardės įrašoma tokia pati, tik sugramatinta pavardė.
Nagrinėjamuoju atveju ieškovė reikalavimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą negrindžia nei vienu iš anksčiau išdėstytų civilinės būklės aktų įrašų pakeitimo pagrindu. Akivaizdu, kad tokie pagrindai ir neegzistuoja. Realiai ieškovė siekia, kad būtų anuliuotas santuokos nutraukimo įrašas, įrašytas įsiteisėjusio Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. sausio 7 d. sprendimo pagrindu, ir įrašytas santuokos nutraukimo įrašas Vokietijos Lipštato teismo 2001 m. rugsėjo 6 d. sprendimo pagrindu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo įstatyminio pagrindo keisti ginčijamo civilinės būklės akto įrašo, nes jis nėra klaidingas ar netikslus – jis yra atliktas tiksliai pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą. Atsižvelgiant į išaiškėjusias aplinkybes, kad ieškovės L. Ž. ir D. H. santuoka buvo nutraukta Vokietijos Lipštato teismo 2001 m. rugsėjo 6 d. sprendimu, ieškovė šia aplinkybe galėtų grįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nagrinėtoje byloje, kurioje 2004 m. sausio 7 d. buvo priimtas sprendimas dėl tų pačių asmenų tos pačios santuokos nutraukimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad proceso atnaujinimas yra išimtinė įsiteisėjusių teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma ir sudaro galimybę ištaisyti įsiteisėjusiame teismo sprendime teisines klaidas ir taip apginti privatų ginčo šalies interesą. Apeliacinio skundo motyvas, kad galimybė atnaujinti procesą yra teorinė ir sudėtinga, nesudaro pagrindo tenkinti šio skundo. Pagrindiniu apeliantės tikslu yra įvardijamas jos siekis Nekilnojamojo turto registre asmeninės nuosavybės teisėmis įregistruoti nekilnojamąjį turtą, įgytą 2003 m. liepos 18 d. pirkimo-pardavimo sutartimi. Teisėjų kolegija šiuo klausimu pažymi, jog ieškovė tokį siekį gali įgyvendinti, pasirinkdama kitokį teisių gynimo būdą – pareikšdama ieškinį dėl atitinkamos teisės pripažinimo.
Apeliantės skunde išdėstyti motyvai dėl antrojo reikalavimo, susijusio su 2003 m. liepos 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties 1 p. 2 sakiniu, netenkinimo taip pat nepagrįsti. Kaip matyti iš ieškinio pareiškimo, šį reikalavimą ieškovė grindė tik aplinkybėmis dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, teigdama, kad sudarydama sandorį nei faktiškai, nei juridiškai nebuvo santuokoje. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas pasisakė, kad naikinti ar keisti įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu atliktą civilinės būklės akto įrašą nėra jokio pagrindo. Vokietijos Lipštato teismo 2001 m. rugsėjo 6 d. sprendimo pagrindu santuokos nutraukimas nebuvo ir nėra įregistruotas, todėl sandorio sudarymo metu nebuvo jokio objektyvaus pagrindo spręsti, kad ieškovė yra išsituokusi, ji pati pripažino ir patvirtino aplinkybę, kad nekilnojamąjį turtą perka bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o aplinkybių, kad notarei buvo pateikusi galiojančią 1999 m. kovo 3 d. sudarytą vedybų sutartį, ieškovė neįrodė. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareikšto reikalavimo formuluotę ir jo faktinį pagrindą, pagrįstai atsisakė tenkinti reikalavimą dėl sandorio sąlygos pakeitimo. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad ieškovė, siekdama asmeninės nuosavybės teisių pripažinimo į ginčo butą, gali reikšti atitinkamą reikalavimą ir nuginčyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-11 sprendimą palikti nepakeistą.