Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-09-06 · Administracinė byla Nr. I-2691-426/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-09-06
Bylos Nr.
I-2691-426/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00916-2019-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
A. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2691-426/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00916-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) teismo prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, (toliau – ir Lukiškių TI-K, po reorganizacijos atsakovės atstovas – Vilniaus pataisos namai) 5 000 (penkis tūkstančius eurų) Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde (b. l. 1–4) teigia, kad nuo 2019 m. vasario 15 d., perkėlus jį į Lukiškių TI-K, buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, t. y. nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Kamerose įrengta 1,5 m aukščio pertvara ir jis buvo stebimas atliekant gamtinius reikalus. Akcentuoja, kad įrengtos užuolaidos neužtikrino tinkamo privatumo. Taip patyrė diskomfortą ir nepatogumus, atliekant gamtinius reikalus. Be to, turi būti įrengta ir atskira oro šalinimo sistema, sklido nemalonus kvapas kameroje. Pareiškėjo teigimu, nurodytos aplinkybės sukėlė dvasinius išgyvenimus, emocinius sutrikimus ir depresiją, pažeminimą.

Pareiškėjas nurodo, kad, atvykus į Lukiškių TI-K, negavo pietų, tik vakarienę. Nebuvo išduota antklodė. Per langus pūtė vėjas, jis peršalo. Negalėjo naudotis savo patalyne. Pažymi, kad kameroje Nr. 305 sienos nenudažytos, todėl nėra galimybės jų plauti. Akcentuoja, kad neišdavė šluosčių ar kitų priemonių kameroms valyti. Aiškina, kad radijo taškas neveikia, o radijo imtuvo jam neišdavė. 2019 m. vasario 19 d. susirgo, rašė prašymus dėl medicininės pagalbos 20, 21 ir 22 dienomis. Pareigūnui vasario 22 d. nurodė, kad iškviestų greitąją pagalbą, tada jį konsultavo gydytojas.

Kadangi neišdavė čiužinio, teko sėdėti ant metalinės lovos rėmo, paklodės taip pat neišdavė, todėl jis susirgo. Teigia, kad nesulaukė medicininės pagalbos.

Pasak pareiškėjo, jis 2019 m. vasario 20 d. įsigijo tabako gaminių iš parduotuvės, juos turėjo padėti į spintelę, o 2018 m. vasario 21 d. jų nebebuvo spintelėje, 2019 m. vasario 25 d. parašė skundą, tačiau jokių veiksmų administracija nesiėmė. Akcentuoja, kad dėl rūkymo ribojimo patyrė nežmoniškas kančias ir jautėsi diskriminuojamas.

Taip pat nurodo, kad kameroje nebuvo elektrinio virdulio, o jis tuo metu sirgo ir gerti karštą arbatą buvo būtina.

Akcentuoja, kad laikant Lukiškių TI-K jam pablogėjo sveikata, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir teigia, kad dėl nurodytų netinkamų sąlygų patyrė 5 000 Eur dydžio žalą.

Lietuvos valstybės atstovas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime (b. l. 8–15) nurodo, kad pareiškėjui tenkantis plotas gyvenamojoje patalpoje atitiko nustatytus reikalavimus. Teisės aktai nenustato, kad baldų užimamas plotas būtų išskaičiuotas iš bendro ploto.

Pažymi, kad laikomi asmenys skirstomi į kameras laikantis teisės aktų reikalavimų bei atsižvelgus į įstaigos užpildymą, kriminogeninę būklę įstaigoje bei asmenų prašymą laikyti atskirai nuo rūkančių asmenų. Pažymi, kad Lukiškių TI-K buvo įrengtos specialios vietos rūkyti.

Nurodo, kad į trumpalaikio laikymo kameras asmenys uždaromi ne ilgiau kaip 2 val., duomenys dėl konkretaus laikymo nėra fiksuojami. Pažymi, kad asmenys maitinami dienotvarkėje nustatytu laiku.

Tvirtina, kad ir sanitarinio mazgo įrengimas atitiko nustatytus reikalavimus. Tualetas atskirtas 1,5 m aukščio sienele atitiko galiojančių teisės aktų reikalavimus. Pažymi, kad asmenų privatumui užtikrinti kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos. Pareigūnai vykdo nuolatinę kamerų stebėjimo kontrolę, bendrauja su laikomais asmenimis nepažeisdami bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

Kameros įrengtos ir aprūpintos inventoriumi laikantis teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjui virdulys buvo išduotas 2019 m. vasario 21 d.

Nurodo, kad kamerose įrengti radijo taškai, o įstaigos darbuotojai nėra atsakingi už transliacijos kokybę.

Pažymi, kad kameros vėdinamos per langus ir asmenys, kurie jas nuolat vėdina, neturi problemų dėl pelėsio ar blogo kvapo.

Nurodo, kad pareiškėjui buvo išduotas patalynės komplektas. Atkreipia dėmesį, jog teisės aktai nereglamentuoja antklodžių sudėties ir storio, patalynė perkama skelbiant viešuosius pirkimus.

Šalies argumentai

Pažymi, kad pareiškėjas 2019 m. vasario 21 d. pateikė skundą dėl dingusių daiktų, tačiau 2019 m. kovo 14 d. prašė jo skundų nenagrinėti, kadangi problemos išspręstos, todėl procedūra 2019 m. kovo 6 d. buvo nutraukta.

Pažymi, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims užtikrinamos tokios pačios kokybės ir lygio medicininės paslaugos, kaip ir laisvėje laikomiems asmenims.

Nurodo, kad maitinimas buvo užtikrintas laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų, pareiškėjas 2019 m. vasario 15 d. dėl negautų pietų į administraciją su skundu nesikreipė.

Pažymi, kad pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais. Jo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą vertino kaip nesąžiningą norą pasipelnyti. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, Lukiškių TI-K neprieštaravo, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas prašo priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kuri, jo nuomone, kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo 2019 m. vasario 15 d. Jis skundą teismui išsiuntė 2019 m. kovo 4 d. (b. l. 5), todėl ginčo laikotarpis yra 18 parų.

Pareiškėjas skunde teigia, kad buvo pažeistas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, jis buvo stebimas, o įrengtos užuolaidos neužtikrino privatumo.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – Taisyklės), 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje, be kita ko, turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi turėti galimybę naudotis privatumą užtikrinančiais ir higieniškais sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013 ir kt.), o sanitarinio mazgo atskyrimas nuo gyvenamosios patalpos 1,5 m pertvara nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, kadangi kiti asmenys (kiti kameroje laikomi suimtieji (nuteistieji), pareigūnai) iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės gali asmenį matyti. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas, įrengiant duris arba kitu būdu (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-482-756/2016). LVAT praktikoje pripažįstama, kad tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu būdu pareiškėjo teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017). Pagal LVAT formuojamą praktiką, tualetą atskiriantis audeklas negali būti laikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų (žr. 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

Lukiškių TI-K pateikė duomenis, patvirtinančius, kad pareiškėjas nebuvo laikomas kamerose, kuriose buvo įrengtos sanitarinių mazgų patalpos kaip atskiros kabinos su durimis (b. l. 17–18).

Taigi, skundo argumentai, kad jo privatumas buvo pažeistas naudojantis sanitariniu mazgu, pripažįstami pagrįstais. Nustatyta, kad pareiškėjas iš viso 18 parų buvo laikomas Lukiškių TI-K, iš jų 3 paras vienas, kai kamerose buvo įrengtos užuolaidos. Šiuo aspektu Lukiškių TI-K pareiškėjo skundo argumentų nepaneigė.

Be to, pareiškėjas teigia, kad kamerose nebuvo įrengtos atskiros oro šalinimo sistemos.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Visi langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui (b. l. 35–37). Pažymėtina, kad tinkamai vėdinant, išvengiama ir pelėsio, ir staigių temperatūros pokyčių bei nemalonaus kvapo. Taigi, nuodyti skundo argumentai laikytini nepagrįstais. Lukiškių TI-K teigia, kad nėra techninių galimybių įrengti atskirą oro šalinimo sistemą. Šie pareiškėjo skundo argumentai nepagrįsti.

Pareiškėjas teigia, kad jam nebuvo išduotas elektrinis virdulys.

Nustatyta, kad Kameros yra įrengtos vadovaujantis Taisyklių III skirsnio normomis. Minėto skirsnio 14.6 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi norma, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 “Dėl laisvės atėmimo vietų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“, elektriniais virduliais turi būti aprūpinamos kalėjimų ir areštinių kameros. Nustatyta, kad pareiškėjui elektrinis virdulys buvo išduotas 2019 m. vasario 21 d. (b. l. 35–37). Teismas neturi pagrindo abejoti Lukiškių TI-K pateikta informacija. Taigi, šiuo aspektu neteisėtų institucijos veiksmų nenustatyta.

Pareiškėjas teigia, kad netinkamai veikė radijo taškas, o radijo jam neišdavė.

Vadovaujantis Taisyklių 13.10 papunkčiu, gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas radijo taškas. Lukiškių TI-K nurodė, kad gyvenamosiose kamerose yra įrengti radijo taškai, todėl, teismo vertinimu, tai, kad buvo tam tikri trukdžiai, negali būti vertinama kaip pareiškėjo teisių pažeidimas. Sutiktina su Lukiškių LT-K vertinimu, jog administracija negali turėti įtakos per radijo tašką atsiradusiems traškesiams tiesioginės transliacijos metu. Tokia informacija pareiškėjui buvo pateikta ir atsakyme į jo prašymus (b. l. 47). Teisės aktuose nenustatyta, kad kamerose turi būti radijo grotuvas su baterijomis. Tai pareiškėjui buvo paaiškinta atsakyme (b. l. 30).

Taip pat pareiškėjas teigia, kad jam nebuvo išduota antklodė ir jam kameroje buvo per šalta.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui buvo išduota antklodė (b. l. 59). Taigi paneigia skunde nurodytą aplinkybę, kad jam nebuvo išduota antklodė. Šiuo atveju, pareiškėjo manymu, yra netinkamos kokybės antklodė, tačiau pažymėtina, kad Lukiškių TI-K pareiškėjui išavė tokią antklodę, kokios yra išduodamos visiems asmenims. Taigi, neteisėtų veiksmų šiuo aspektu teismas nenustatė.

Teismas akcentuoja, kad pareiškėjas abstrakčiai teigia, jog jam nebuvo išduotas inventorius tvarkyti kamerą, tačiau Lukiškių TI-K pareiškėjui rašte (b. l. 38–39) nurodė, kad tokios priemonės buvo išduotos, o taip pat ir pranešime patvirtino tas pačias (b. l. 35–37). Taigi, teismas neturi pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K jam išdavė tinkamas valymo priemones. Pateiktoje nuotraukoje matyti, kad tokios priemonės buvo išduotos (b. l. 33).

Pareiškėjo skundo argumentai dėl prastos kameros Nr. 305 būklės nevertintini, kadangi jis ginčo laikotarpiu joje nebuvo laikomas.

Taip pat pareiškėjas skundžiasi, kad atvykęs į Lukiškių TI-K negavo maitinimo. Įkalinimo įstaiga pateikė duomenis, kad visi laikomi asmenys maitinami dienotvarkėje nustatytu metu. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais argumentais. Pats pareiškėjas nepateikė duomenų, kad 2019 m. vasario 15 d. kreipėsi į administraciją dėl neišduoto maitinimo. Su atsiliepimu pateikti pareigūnų tarnybiniai pranešimai dėl M. Š., su kuriuo pareiškėjas atvyko į šią įstaigą, patvirtina, kad maisto davinys buvo siūlytas naujiems atvykusiems į įstaigą asmenims (b. l. 22, 23, 24). Taigi, šiuo atveju pareiškėjo argumentai dėl neskirto maitinimo nelaikomi pagrįstais.

Be to, pareiškėjas teigia įstaigoje įsigijęs cigarečių, kurios dingo, tačiau administracija į jo prašymus nereagavo.

Remiantis byloje esančia medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas teikė skundus dėl dingusių tabako gaminių (b. l. 45–46). Lukiškių TI-K, susipažinęs su jo 2019 m. kovo 4 d. prašymu nenagrinėti pateiktų skundų, nagrinėjimo procedūrą nutraukė. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad administracija reagavo į pareiškėjo pateiktus skundus ir atitinkamai juos nagrinėjo. Šiuo atveju duomenų, kad pareiškėjas minėtą raštą būtų skundęs teismui, nėra. Šiuo aspektu pažymėtina, kad skundo argumentai, jog jis patyrė kančias negalėdamas rūkytis, negali pagrįsti įkalinimo įstaigos neteisėtų veiksmų. Duomenų, kad pareiškėjo teisė būtų ribojama apsipirkti parduotuvėje, nėra. Be to, Lukiškių TI-K privalo įgyvendinti įpareigojimus, numatytus Tabako kontrolės įstatyme. Rūkymo patalpų (vietų) įrengimo ir eksploatavimo įmonėse, įstaigose ir organizacijose pagrindinius sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 122:2006 „Rūkymo patalpų (vietų) įmonėse, įstaigose ir organizacijose įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai“. Vadovaujantis šia norma, Lukiškių TI-K įrengtos specialiosios rūkymui skirtos patalpos (rūkymo vietos), kurios įstatymo nustatyta tvarka paženklintos. Vietose, kuriose draudžiama rūkyti, iškabinti aiškiai matomi įspėjamieji ženklai ir (arba) užrašai. Taigi, teismas nenustatė, kad įkalinimo įstaiga ribojo pareiškėjo teisę rūkyti leistinose vietose.

Taip pat pareiškėjas teigia, kad jam nebuvo skirtas gydymas.

Remiantis Lukiškių TI-K pareiškėjo Asmens sveikatos istorijoje (b. l. 26–28) pateikta medžiaga nustatyta, kad jis buvo apžiūrėtas dėl galvos ir gerklės skausmo ir skirtas gydymas. Pažymėtina, kad teismas netiria ir nevertina gydymo kokybės, nes neįgaliotas tokį tyrimą atlikti. Taigi, pareiškėjo teiginiai, kad jam nebuvo teiktos medicininės paslaugos, laikytini nepagrįstais. Teismas nenustatė, kad Lukiškių TI-K pažeidė pareiškėjo teises ir neturi pagrindo abejoti, kad įkalinimo įstaigoje laikomiems suimtiesiems ir (arba) nuteistiesiems užtikrinamos tokios pat kokybės ir lygio medicininės paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims.

Visuma nustatytų aplinkybių patvirtina, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai iš esmės yra abstraktūs ir savaime nepagrindžia, kad jis patyrė žalą. Esminis pareiškėjo nurodytas argumentas, kad nebuvo užtikrintas privatumas, naudojantis sanitariniais mazgais, pripažįstamas pagrįstu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Taigi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A-143-1966/2008, A-502-734/2009), taip pat ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

Teismas, įvertinęs anksčiau nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K 18 parų (iš jų 4 paras laikomas vienas) buvo laikomas pažeidus jo teisę į privatumą naudojantis Lukiškių TI-K kamerose esančiais sanitariniais mazgais. Kiti argumentai nevertintini, nes nekeičia ginčo esmės.

Atsižvelgdamas į tai, teismas prieina prie išvados, kad dėl nustatyto privatumo ribojimo pažeidimo, pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortą, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir kurių jis nebūtų patyręs, jei laikymo Lukiškių TI-K sąlygos atitiktų teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovei kyla pareiga kompensuoti pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus, sumokant jam piniginį ekvivalentą. Akcentuotina, kad priteistinos žalos dydžiui nustatyti reikšminga ta aplinkybė, kai pareiškėjas 4 paras buvo kamerose vienas, taigi, ir pažeidimo intensyvumas mažesnis.

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį bei jo trukmę, kad pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, jog tai sąlygojo ilgalaikių, nepataisomų padarinių atsiradimą, pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad 14 parų jis buvo laikomas su kitais asmenimis, neatskyrus sanitarinio mazgo įrenginio atskira kabina, o 4 paras – vienas (kamerose įrengtos užuolaidos), o tai šiuo laikotarpiu, teismo vertinimu, sąlygojo mažesnį pažeidimo intensyvumą, todėl teisinga satisfakcija už jo patirtą neturtinę žalą laikytina 70 Eur. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodoma 5 000 Eur suma akivaizdžiai viršija patirtus neturtinius praradimus ir nėra adekvati nustatytų pažeidimų mastui.

Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies,

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. V. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 70 Eur (septyniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rūta Miliuvienė