- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-20
- Bylos Nr.
- e2-755-639/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07760-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Zajarskas
- Atsakovas
- A. B.
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos miesto savivaldybėje
- Trečiasis asmuo
- BĮ Klaipėdos miesto
- Kategorijos
- 2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos miesto savivaldybėje, ieškinį atsakovei A. B., tretiesiems asmenims BĮ Klaipėdos miesto Šeimos ir vaiko gerovės centras ir Klaipėdos vaikų globos namai „(duomenys neskelbtini)", dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams paskyrimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1.1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama neterminuotai apriboti atsakovės A. B., motinos valdžią nepilnamečių vaikų G. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. L., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Priteisti iš A. B., po 200 eurų dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui (200x2), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. G. B. ir (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytojais paskirti laikinuosius globėjus - BĮ Klaipėdos miesto Šeimos ir vaiko gerovės centrą.
1.2. Nurodė, kad nepilnamečių vaikų (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini)., ir G. B., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra A. B. (buvusi A. L.), gim. (duomenys neskelbtini), vaikų tėvas S. B. (duomenys neskelbtini) mirė (nužudytas). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau - Skyrius) šeima žinoma nuo 2010 metų, kada A. B. buvo suimta dėl savo vaikų tėvo S. B. nužudymo. Klaipėdos apylinkės teismo 2012-04-27 d., sprendimu laikinai, t.y. iki 2020 metų, buvo apribota motinos A. B. (L.) valdžia savo vaikų L. B., G. B. ir (duomenys neskelbtini) atžvilgiu (c/b Nr. N2-1151-676/2012). Vaikų motinai anksčiau laiko grįžus iš įkalinimo įstaigos, teismas 2016 m. birželio 16 d. tenkino A. B. ieškinį dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo bei grąžino vaikus atsakovei (c/b Nr. 2-5291-793/2016). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-05-11 d., įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu A. B. (L.) šeima buvo išbraukta iš socialinės rizikos asmenų, auginančių vaikus, apskaitos, kadangi išnyko pagrindai, dėl kurių šeima buvo įtraukta į apskaitą. Tačiau 2019-01-25 d., Skyrius sužinojo, kad prieš atsakovės dukrą galimai buvo panaudota seksualinė prievarta iš atsakovės sugyventinio M. B. pusės. Dėl šios nusikalstamos veikos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl mažamečio asmens išžaginimo). 2019-02-04 Klaipėdos apylinkės teismas tenkino Skyriaus prašymą bei leido paimti L. B. iš atsakovės (c/b Nr. eS2-2694-1067/2019). Atsakovės buvęs sugyventinis, o dabar jau sutuoktinis M. B., dėl nusikalstamos veikos padarymo prieš L. B. atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje. 2020 m. rugsėjo 10 d., Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu (c/b Nr. e2-5649-889/2020) A. B. neterminuotai buvo apribota motinos valdžia dukters L. B. atžvilgiu. 2019-10-21 Skyrius gavo pranešimą iš VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ apie tai, kad į globėją, t.y. į VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“, kreipėsi jų globotinė L. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuri papasakojo, kad mokykloje sutiktas jos brolis G. L. jai pasiskundė, kad jį ir jo brolį G.B. namuose muša mama, t.y. jų motina A. B. bei prieš juos fiziškai smurtauja.
1.3. Paaiškino 2019-10-24 G. L. išreiškė pageidavimą, kad būtų apgyvendintas BĮ Klaipėdos miesto Šeimos ir vaiko gerovės centre (toliau - ŠVGC), nes bijo mamos ir jos smurtavimo. Kitas brolis – G. B. - atsisakė pasikalbėti su Skyriaus specialistais. Skyriaus specialistams nepavyko su vaiku pakalbėti ir jo ugdymo įstaigoje, t.y. Klaipėdos (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, kadangi mokyklos administracija atsisakė suteikti galimybę Skyriaus specialistams su vaiku pasikalbėti ir pabendrauti be vaiko motinos. Tokiu būdu buvo apsunkintas tiek grėsmės vaikui lygio nustatymas, tiek įstatyminio atstovo – A. B. supažindinimas su Skyriaus užpildytomis Grėsmės lygio vaikui nustatymo anketomis. Su vaikų motina žodžiu buvo sutarta, kad ji į Skyrių atvyks pati, tačiau sutartu laiku A. B. į Skyrių neatvyko. Tuomet 2019-10-25 Skyriaus specialistai, kartu su policijos pareigūnais, nuvyko į A. B. namus, adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Reikia pažymėti tai, kad Skyriaus specialistų atvykimo laikas iš anksto buvo suderintas su A. B., tačiau buto durų niekas neatidarė, todėl G. B. paimti iš nesaugios aplinkos nebuvo galimybės. 2019-10-29d., tarpininkaujant policijos pareigūnams Skyriaus specialistas, kartu su A. B., nuvyko į jos namus. Namuose buvo jos sūnus G. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris buvo nuvežtas į ŠVGC, adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda. 2019-11-04 Skyrius pateikė Klaipėdos apylinkės teismui prašymą dėl teismo leidimo paimti vaikus iš įstatyminio atstovo išdavimo. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 15 d. tenkino Skyriaus prašymą ir leido paimti du mažamečius vaikus, t.y. brolius G. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. B., gim. (duomenys neskelbtini), iš jų motinos A. B. nesaugios aplinkos (c/b Nr. eS2-l 2730-965/2019), kadangi prieš mažamečius vaikus galimai buvo naudojamas fizinis ir psichologinis smurtas, vaikai galimai buvo baudžiami fizinėmis bausmėmis. Šiuo metu nepilnamečiai atsakovės vaikai: G. L. ir G. B. yra apgyvendinti BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre, kur jiems nuo 2019-11-19 Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pagrindu yra nustatyta laikinoji globa. Berniukų laikinoji globa tęsiasi ilgiau nei 12 mėnesių, o priežastys dėl kurių vaikai buvo paimti iš įstatyminio atstovo (atsakovės) neišnyko ir nėra pagrindo daryti prielaidą, kad situacija galėtų pasikeisti. Pažymėjo, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra neterminuotai apribota atsakovės valdžia dukters L. B. atžvilgiu, o jos sutuoktinis nuteistas laisvės atėmimo bausme dėl mažamečio vaiko žaginimo. Baudžiamoji byla dėl smurto prieš sūnus dar nepasibaigusi, tačiau net tuo atveju, jei atsakovei pavyktų išvengti baudžiamosios atsakomybės, tai, skyriaus nuomone jokiu būdu nenuneigia faktinių aplinkybių išdėstytų šiame ieškinyje. Vykdant atvejo vadybos procesą teigiamų rezultatų pasiekti nepavyko. Paskutinio atvejo vadybos posėdžio metu 2020-10-26 d., buvo sužinota, kad atsakovė dalinai vykdo pagalbos plane numatytus įpareigojimus, lanko berniukus, tačiau manytina, kad tokie atsakovės veiksmai labiau deklaratyvūs siekiant savų interesų, t.y. išvengti išlaikymo vaikams priteisimo bei socialinio būsto praradimo.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, Skyriuje 2020-10-27 buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo A. B. į sūnus G. B. ir G. L., nes atsakovė daro žalingą įtaką nepilnamečiams vaikams, naudoja prieš juos fizinį ir psichologinį smurtą, žemina jų orumą, tyčiojasi, neužtikrina saugių sąlygų savo aplinkoje ir nėra duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti.
Šalies argumentai
1.4. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ieškinyje išdėstytais motyvais ir pagrindais. Taip pat nurodė, kad įvertinus tai, kad pasikeitė nepilnamečių vaikų G. B. ir (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vietą, jų lėšų (išlaikymo) tvarkytojais paskirti ne BĮ Klaipėdos miesto Šeimos ir vaiko gerovės centrą bet ir Klaipėdos vaikų globos namus „(duomenys neskelbtini)".
Atsiliepimas
2.1. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad jos sūnus G. L. pasiskundė savo seseriai L. B. gim. (duomenys neskelbtini) neva galimai aš naudojau prieš savo vaiką fizinį smurtą. Dėl šios nusikalstamos veikos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, pagal LR BK 140 str. 3 d. prokuroras, dėl šios nusikalstamos veikos surašė kaltinamąjį aktą, bei pateikė jį Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad yra nuteista 6 mėnesių laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant metams. Taip pat įpareigota 9 mėnesius lankyti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Todėl mano, kad vaikams negrįžti namo nėra jokio pagrindo kaip, kad teigia ieškovas.
2.2. Teigė, kad per daugiau nei metus laiko, dėjo visas pastangas, kas nuo jos priklauso, kad taptų geresnė mama nei buvo, stengiasi kiek galėjo, lankė ne vienus užsiėmimus. Per visą šį laiką jos ir vaikų ryšys nebuvo nutrukęs, nes kiekvieną dieną bendrauja telefonu, vaizdo skambučiais. Nesant karantinui, vaikai kiekvieną dieną grįždavo namo, ir esant galimybei laiką leisdavo kartu. Vaikų didžiausias noras ir svajonė šiai dienai yra grįžti namo.
2.3. Paaiškino, kad pradžioje kardomoji priemonė buvo taikyta, dėl vieno iš sūnų, t.y. (duomenys neskelbtini). Dėl šios aplinkybės ji lankė tik vieną iš sūnų, tačiau vaišes nešė abiem vaikams, viename maišelyje. Tačiau 2019 m. lapkričio mėnesį, prokurorė skyrė papildomą kardomąją priemonę nebendrauti ir su kitu sūnumi, t.y. G. B.. Lankyti vaikų ji nenustojo, kiekvieną savaitę nešė vaikams vaišes, domėjosi kaip jiems sekasi, bendravo su auklėtojoms. Niekada per visą šį laiką nebuvo apleidusi savo vaikų, vaikai visada skambindavo jie bendraudavo. Teigė, kad neveda amoralaus gyvenimo būdo, nėra alkoholike ar narkomane, yra dirbanti, todėl pilnai gali išlaikyti savo vaikus ir jais pasirūpinti.
2.4. Pažymėjo, kad visus atvejo vadybos, rekomendacijas ji įvykdė, besąlygiškai priėmė visą teikiamą pagalbą. Dėl vaikų išlaikymo, visada savo vaikais rūpinosi ir nevengė jų išlaikyti. Pirko per tuos metus ir aprūpino vaikus viskuo kuo reikia, t.y. pradedant vaistais, pratybomis, avalyne, apatiniu trikotažu, kuprinėmis mokyklai ir t.t..., Todėl argumentas, kad jai turėtų būti apribotos motinos teisės į jos vaikus yra visiškai nepagrįstas.
2.5. Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas prašė ieškinį atmesti.
2.6. Tretysis asmuo SBĮ Klaipėdos vaikų globos namai „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą kuriame nurodė, kad atsakovės nepilnamečiai vaikai: G. B. ir G. L. jų namuose apgyvendinti 2020 m. gruodžio 4 d. Nurodė, kad nuo apgyvendinimo dienos atsakovė rūpinosi vaikais, skambino rytais, žadino į mokyklą, motyvavo dalyvauti nuotolinio mokymo pamokose, vakarais kalbėjosi apie praėjusią dieną. Vaikai noriai bendravo su motina. Po susitikimu su mama vaikai buvo ramus, linksmi.
2.7. Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovė paaiškino, kad įvertinus tai, kad situacija per laiką pasikeitė šiuo metu nėra pagrindo tenkinti ieškinį.
2.8. Tretysis asmuo Klaipėdos miesto Šeimos ir vaiko gerovės centro atstovė ieškinio patenkinimo ir atmetimo klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Šalių ir jų atstovų paaiškinimais bylos dokumentais bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad G. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), motina yra atsakovė A. B. Vaikų tėvas S. B. (duomenys neskelbtini) mirė, nužudytas atsakovės.
5. Klaipėdos apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d., sprendimu laikinai, t.y. iki 2020 metų, buvo apribota motinos A. B. (L.) valdžia savo vaikų L. B., G. B. ir (duomenys neskelbtini) atžvilgiu (c/b Nr. N2-1151-676/2012).
6. Vaikų motinai anksčiau laiko grįžus iš įkalinimo įstaigos, teismas 2016 m. birželio 16 d. tenkino A. B. ieškinį, dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo bei grąžino vaikus atsakovei (c/b Nr. 2-5291-793/2016).
Žemesnės instancijos teismas
7. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-05-11 d., įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu A. B. (L.) šeima buvo išbraukta iš socialinės rizikos asmenų, auginančių vaikus, apskaitos, kadangi išnyko pagrindai, dėl kurių šeima buvo įtraukta į apskaitą.
8. 2019-01-25 d., paaiškėjo, kad prieš atsakovės dukrą buvo panaudota seksualinė prievarta iš atsakovės sugyventinio M. B. pusės. Dėl šios nusikalstamos veikos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl mažamečio asmens išžaginimo).
9. Klaipėdos apylinkės teismas 2019-02-04 d., nutartimi tenkino Skyriaus prašymą bei leido paimti L. B. iš atsakovės (c/b Nr. eS2-2694-1067/2019). Atsakovės buvęs sugyventinis, o dabar jau sutuoktinis M. B., dėl nusikalstamos veikos padarymo prieš L. B. atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje.
10. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d., sprendimu (c/b Nr. e2-5649-889/2020) A. B. neterminuotai buvo apribota motinos valdžia dukters L. B. atžvilgiu.
11. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d., nuosprendžiu (b.b. I-862-718/2020) atsakovė A. B. buvo pripažinta kalta nusikaltimo numatyto pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį., padarymu. Nustatyta, kad atsakovė A. B. 2019 metų spalio mėnesį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, tačiau ne vėliau nei spalio 24 dieną, bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., suėmė savo mažamečiui sūnui G. L., gim. (duomenys neskelbtini), už marškinėlių, jį tampė, vieną kartą keliu spyrė jam į pilvą, ranka vieną kartą sudavė per pakaušį, tokiu būdu G. L. sukeldama fizinį skausmą. Atsakovei paskirta bausmė - laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 6 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėtas 1 (vieneriems) metams. Teismas įpareigojo A.B. per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nuosprendis įsiteisėjęs.
12. CK 3.182 straipsnyje 2 dalyje nustatyta, kad ieškinį dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo gali pareikšti vienas iš tėvų, vaiko artimieji giminaičiai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, prokuroras ar vaiko globėjas (rūpintojas). Teismas aiškindamas ir taikydamas materialinės teisės normas, reglamentuojančias tam tikrus visuomeninius santykius, visų pirma turi atsižvelgti į tos teisės šakos teisinio reglamentavimo principus. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų turi būti taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas. Esant tėvo (motinos) kaltei dėl netinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo arba vengimo ją įgyvendinti ir CK 3.180 straipsnyje nurodytiems pagrindams, vaiko teisių ir interesų apsauga ir gynyba nuo tokio tėvo (motinos) turi būti užtikrinta tėvų valdžios apribojimo instituto pagalba. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Tėvų valdžia apribojama dėl neteisėtos tėvo (motinos) veikos (veikimo ar neveikimo) vaiko atžvilgiu, kuri pasireiškia konkrečiais veiksmais paties vaiko ar kitų asmenų (motinos, brolio, sesers ir kt.) atžvilgiu, kai tai daro įtaką vaikui.
13. Iš teismo nustatytų bylos faktinių aplinkybių matyti, kad nepilnamečių vaikų G. B., gim. (duomenys neskelbtini)., ir (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), teisės ir interesai yra pažeisti.
14. Pagal CK 3.165 straipsnio 1 dalį tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tai, kad atsakovė nevykdė įstatyminės pareigos rūpintis savo vaikais patvirtina tai, kad jos šeimoje įvykdyti du nusikaltimai vaikų atžvilgiu. Pirma, jos dukra tapo seksualinės prievartos auka. Taigi atsakovė savo šeimoje nesudarė (neveikimas) saugių gyvenimo sąlygų vienam iš vaikų (dukrai). Maža to sudarė santuoką su M. B., kuris dėl nusikalstamos veikos padarymo prieš L. B. atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje. Antra, pati atsakovė Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d., nuosprendžiu (b.b. I-862-718/2020) buvo pripažinta kalta nusikaltimo numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje padarymu, t.y. dėl smurto prieš savo mažametį sūnų G. L.. Kaip minėta tėvų valdžia apribojama dėl neteisėtos tėvo (motinos) veikos (veikimo ar neveikimo) vaiko atžvilgiu, kuri pasireiškia konkrečiais veiksmais paties vaiko ar kitų asmenų (motinos, brolio, sesers ir kt.) atžvilgiu, kai tai daro įtaką vaikui.
15. Taip pat kaip nurodyta šio sprendimo 5-11 punktuose atsakovei pradedant nuo 2012 m. apribojama motinos valdžia, po to vaikai grąžinami, tačiau vėliau motinos valdžia tenka vėl riboti dėl nusikaltimu jos vaikų atžvilgiu padarymo.
16. Vien šios faktinės bylos aplinkybės, sudaro pagrindą, padaryti neabejotiną išvadą, kad atsakovė (motina) netinkamai atlieka savo pareigas rūpintis jais. Tai sudaro pagrindą apriboti atsakovės motinos valdžią. Kaip minėta pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaiku, jo materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Šios kategorijos bylose kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai (vienas iš tėvų) nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Šiuo atveju nustatyta, kad atsakovė vaiko atžvilgiu vartojo smurtą, o jos sutuoktinis panaudojo seksualinę prievartą dukros atžvilgiu. Taigi atsakovė nesudarė saugiu gyvenimo sąlygų vaikams. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje R. Č. v. S. K., byla Nr. 3K-3-1225/2002; 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje J. T. v. K. T., byla Nr. 3K-3-236/2008).
17. Pagal CK 3.181 straipsnio 2 dalį laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.
18. Įvertinus tai, kad kaip minėta atsakovės motinos valdžia ribojama pradedant nuo 2012 m. ir esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovė nevykdo savo pareigos sudaryti palankias sąlygas vaikų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Teismas konstatuoja, kad nėra duomenų, kad padėtis gali keistis, todėl yra teisinis ir faktinis pagrindas neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią į vaikus G. B. ir G. L..
19. Kartu teismas pažymi, kaip teigiamą aplinkybę, jog ieškovė lankė įvairius psichologinius kursus, kuriais buvo siekiama išmokti bendrauti su vaikais. Teismas taip įvertino vaikų nuomonę, kurie buvo apklausti teismo psichologės pagalbą. Vaikai išreiškė norą grįžti gyventi pas motiną. Tačiau teismo nuomone, tai nesudaro pagrindo netenkinti ieškinio.
20. Atsakovei neterminuotai apribojus motinos valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).
21. Atsakovei išaiškintina, jog vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad motina pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.
22. Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo vykdoma skubiai (CPK 496 straipsnis).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
23. CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. CPK 407 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.
24. Šiuo metu nepilnamečiai atsakovės vaikai: G. L. ir G. B. yra apgyvendinti Klaipėdos vaikų globos namuose „(duomenys neskelbtini)“ kur jiems nuo 2019-11-19 Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)pagrindu yra nustatyta laikinoji globa. Todėl paminėtiems nepilnamečiams vaikams gyvenamoji vieta iki Vaiko teisių apsaugos institucijos dokumentų dėl nuolatinės vaikų globos nustatymo paruošimo, pateikimo teismui ir teismo sprendimo dėl vaikų nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina dabartinėje jų buvimo vietoje Klaipėdos vaikų globos namuose „(duomenys neskelbtini)“ gyvenamojoje vietoje.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
25. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Atsakovei tenka pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
26. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
27. Ieškovė prašo iš atsakovės vaikų išlaikymui priteisti po 200 Eur (kiekvienam vaikui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės.
28. Pažymėtina, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnamečio vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese.
29. Bylos duomenimis nenustatyta, jog atsakovė neturi nuosavo nekilnojamojo turto, gyvena savivaldybės nuomojamame bute. Ieškovės paaiškinimais ieškovė verčiasi individualia veikla pajamos nedidelės, priteistas išlaikymas dukrai. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, iš jos priteisiamas 100 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme iki vaikų pilnametystės.
30. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
31. Nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtini laikini globėjai Klaipėdos vaikų globos namuose „(duomenys neskelbtini)“.
32. Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
33. Šalys yra atleidžiamos nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo civilinėse bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovės nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, Teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei A. B., gim. (duomenys neskelbtini), vaiko G. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei A. B., gim. (duomenys neskelbtini), vaiko (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Priteisti iš atsakovės A. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui G. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2020 m. lapkričio 4 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti Klaipėdos vaikų globos namus „(duomenys neskelbtini)“ uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko G. B. išlaikymui skirtas lėšas.
Priteisti iš atsakovės A. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui G. L., gim. (duomenys neskelbtini), po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2020 m. lapkričio 4 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti Klaipėdos vaikų globos namus „(duomenys neskelbtini)“ uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtas lėšas.
Nepilnamečių vaikų G. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti laikinojoje globos vietoje – Klaipėdos vaikų globos namus „(duomenys neskelbtini)“ gyvenamojoje vietoje iki įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės globos vaikui nustatymo.
Sprendimo dalis dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.