Utenos apylinkės teismo nutarimas

Visagino miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Vasiliauskas, sekretoriaujant Miglei Šimkūnei ir Anželikai Čirkovai, dalyvaujant patrauktam administracinėn atsakomybėn A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, baltarusiui, turinčiam vidurinį išsilavinimą, dirbančiam (duomenys neskelbtini), nevedusiam, gyv. (duomenys neskelbtini), jo atstovui Pavelui Zelenkovui, vertėjai Jolantai Turienei, nukentėjusiajam S. R., Utenos apskrities VPK Visagino PK įgaliotajam asmeniui A. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo patraukto administracinėn atsakomybėn A. K. skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato (toliau Utenos apskrities VPK Visagino PK) 2015-07-09, nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 49N-33445319-15, kuriuo jis nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 4 d., 57,00 eurų bauda, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2015-07-09, Utenos apskrities VPK Visagino PK nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 49N-33445319-15, nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 4 d., už tai, kad jis 2015-06-16, 18 val. 15 min., (duomenys neskelbtini) esančioje (duomenys neskelbtini) netinkamai laikė šunis t.y. laikė juos nepririštus, dėl ko šunys išbėgo iš (duomenys neskelbtini) teritorijos ir sukėlė grėsmę sveikatai tarnybą vykdžiusiam Utenos apskrities VPK Visagino PK viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio vyresniajam tyrėjui S. R., kuriam po įvykio diagnozuotas nosikaulio lūžimas. Nurodyta, kad šiais savo veiksmais A. K. pažeidė 2013-07-31, Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu VĮ-866 patvirtintų Gyvūnų laikymo Visagino savivaldybės teritorijoje taisyklių 20 p., ir padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 4 d..

Teismo posėdžio metu A. K. savo skunde nurodytus reikalavimus palaikė. Skunde nurodytų aplinkybių nepakeitė tik patikslino, kad jo du šunys buvo nerišami. Jie gyvena kartu su juo viename kambaryje. Jis gyvena pastatuose, kurie priklauso (duomenys neskelbtini). V. P. buvo teritorijoje, dirbo. Jis išėjo ir užmetė grandinę ant vartų. A. K. žiūrėjo televizorių ir išgirdo, kad loja kiti šunys. Išėjo iš kambario, kartu su juo išbėgo jo šunys. Pamačiau, kad varteliai atidaryti, už vartų automobilis. Automobilyje buvo nukentėjusysis, iš nosies tekėjo kraujas. A. K. nežinojo, kad į (duomenys neskelbtini), po darbo valandų turi atvykti policijos pareigūnai. Prieglaudos teritorijoje laikomi tik gyvūnai. Vartai buvo uždaryti, užmesta ant jų grandinė. Prie vartų yra skambutis, jis įvestas tiesiai į jo kambarį. Tą kartą niekas į skambutį neskambino. Nukentėjusysis buvo be tarnybinės uniformos, automobilis buvo be specialiųjų ženklų. Su juo kartu buvo ir N. F.. Ji taip pat buvo be uniformos. Mano, kad atvažiavo nukentėjusysis ir atidarė vartus pats. Po įvykio vartai buvo aptraukti tinklu. Prieš tai tinklo nebuvo ir šunys galėjo išbėgti iš (duomenys neskelbtini) teritorijos pro vartuose esančius tarpus, tačiau to niekada nėra buvę. Patikslino, kad jos nors agresyvumo testas su jo šunimis ir nebuvo atliktas, tačiau jo šunys tikrai yra neagresyvūs. Prašo jo skundą tenkinti.

A. K. atstovas su tokia savo atstovaujamojo pozicija sutinka ir prašo jo skundą tenkinti.

Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis S. R. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). 2015-06-16, dirbo pagal atskirą planą kartu su N. F.. Nuvažiavo, pasižiūrėti kas dirba (duomenys neskelbtini). Turėjo informacijos, kad teritorijoje gyvena benamis. Teritorija buvo neaptverta. Jis tarnybiniu automobiliu privažiavo prie (duomenys neskelbtini) vartų. Sustojo apie 10 metrų nuo vartų. Jis nepriėjo iki vartų. Iki jų likus apie 1,5 m., išgirdau, kad loja pririšti šunys. Iš kampo pamatė, kad į jo pusę bėga 5-6 šunys. Jie lojo. Jis išsigando ir pradėjo bėgti į tarnybinį automobilį. Pribėgęs prie jo darė automobilio dureles ir jomis pats užsigavo nosį. Iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Vėliau sužinojo, kad lūžęs nosies kaulas. Bėgo, nes išsigando šunų. Suprato, kad jie gali pulti. Jis prie vartų net nespėjo prieiti. Prieglaudos darbo laiko nežinojo, dėl susitikimo su (duomenys neskelbtini) darbuotojais nesitarė. Taip pat su direktore norėjo pasikalbėti apie buvusį (duomenys neskelbtini) darbuotoją. Mano, kad jeigu nebūtų bėgęs, šunys galėjo jam įkasti. Jo manymu, šunys turėjo būti pririšti. Tą dieną tikslo patikrinti (duomenys neskelbtini) nebuvo. Jie į ją atvyko kitu tikslu.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta A. L. parodė, kad pažįsta S. R. kaip pareigūną, A. K. dirba (duomenys neskelbtini) savanoriu. Ji yra (duomenys neskelbtini) direktorė. Yra instrukcijos. Visi savanoriai ir darbuotojai susipažino su jomis. Visi šunys yra pririšti arba voljeruose. 2015 birželio 16 d., buvo darbe dienos metu. Tą dieną jai S. R. neskambino ir nesitarė dėl susitikimo. Teritorijoje nėra palaidų šunų. Yra tik du šunys, kurie gali laisvai lakstyti. Tai A. K. šunys. Ji S. R. nėra prašiusi, kad jis atvyktų į (duomenys neskelbtini). Sutinka, kad teritorija nėra aptverta iš visų pusių. A. K. jai viską paaiškino, kas įvyko. Jis pasakė, kad buvo atvažiavęs S. R. ir norėjo pabendrauti apie benamį žmogų. Pasakė, kad šunys išbėgo. Ant vartų yra skambutis. Šunys negalėjo pralįsti pro vartus. Prieglaudoje yra agresyvių šunų. Nei vieno karto šunys neapkandžiojo žmonių. Priekaištų, kad šunys laksto už teritorijos, nebuvo. Po įvykio uždėjo tinklą ant vartų, kad nebūtų problemų. Iki to laiko (duomenys neskelbtini) vartuose buvo skylės, tačiau konstukcinės.

A. K. ji neturi jokių priekaištų. Jo šunys ne pikti. Yra jų įstaigos gyvūnų laikymo taisyklės. Pagal tas taisykles, sargas gali turėti šunį ir jo šunys (duomenys neskelbtini) teritorijoje gali būti ir nepririšti.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. P. parodė, kad jis (duomenys neskelbtini) savanoriauja. Jam atrodo, kad 2015 birželio 16 d., buvau (duomenys neskelbtini), dirbo. Visą laiką išeidamas iš (duomenys neskelbtini) jis uždaro vartus užkabindamas ant jų grandinę. Tą patį padarė ir 2015-06-16. Žino, kad (duomenys neskelbtini) teritorijoje laksto du šunys, kurie yra labai draugiški. Jis nežino ar tai A. K. šunys. Kada jis dirbo, nebuvo tokių situacijų, kad šunys nutrūktų nuo grandinės. Mažučiai šuniukai bėgioja palaidi.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta N. F. parodė, kad ji dirba Utenos apskrities VPK Visagino PK Prevencijos poskyrio viršininke. 2015-06-16, dirbome su kolega S. R.. Apie 18 val., atvyko prie šunų (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) Atvyko su tikslu pasiteirauti sargo, gal jis yra matęs šalia esančiame apleistame bendrabutyje besilankančius asocialius asmenis be pastovios gyvenamosios vietos, nes buvo gavę nusiskundimų iš gyventojų. Dirbo su civiliu automobiliu, civiliais rūbais, nes turėjo tam leidimą. Privažiavo prie (duomenys neskelbtini) vartų, vartai buvo atidaryti, girdėjosi šunų lojimas, žmogaus nebuvo. Kolega buvo už vairo, ji sėdėjo keleivio vietoje priekyje. Kada išlipo iš automobilio, kolega buvo arčiau vartų, o ji kitoje automobilio pusėje. Iškart atkreipė dėmesį į tai, kad vartai buvo atidaryti ir iš teritorijos į jų pusę girdėjosi artėjantis šunų lojimas. Nors buvo paėjusi kelis žingsnius nuo automobilio, bet iškart sustojo, kada pamatė iš (duomenys neskelbtini) teritorijos į juos atbėgančius šunis, kurie lojo. Tai pamačiusi, ji iš karto atsisėdo į automobilį. S. R. pasielgė taip pat. Šunys buvo nemaži, nusiteikę agresyviai. Jų automobilis sustojo lygiagrečiai vartams, todėl kolega buvo arčiau jų, negu ji. Tą dieną jie nebuvo informavę administracijos apie atvykimą, nes vyko ne į susitikimą su (duomenys neskelbtini) administracija, o į tą apleistą namą. Vėliau nutarė užsukti ir apklausti sargą ir todėl privažiavo prie (duomenys neskelbtini) teritorijos. Pačioje teritorijoje nei ji, nei jos kolega nebuvo, tačiau kad buvo atidaryti vartai, ji iš karto atkreipė dėmesį. Kiek palaidų šunų tuo metu buvo, ji nežino. Jų buvo keli, ne mažiau trijų. Dideli šunys, lodami ir bėgdami iš teritorijos kėlė jai ir jos kolegai grėsmę. Jie bėgo ir puolė juos. Rašant protokolą ir imant paaiškinimą, A. K. sutiko su jam pareikštu kaltinimu ir nurodė, kad nuoširdžiai gailisi. Taigi jis arba tada melavo, arba dabar nesako tiesos. Šunys tuo metu buvo išbėgę iš (duomenys neskelbtini) teritorijos.

Tokios pačios pozicijos teisme laikėsi ir Utenos apskrities VPK Visagino PK įgaliotasis asmuo A. A..

Motyvuojamoji dalis

Patraukto administracinėn atsakomybėn A. K. skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 301 str., nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-07-09, Utenos apskrities VPK Visagino PK nutarimu Nr. 49N-33445319-15, administracinio teisės pažeidimo byloje A. K. paskirta 57 eurų bauda už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 4 d., padarymą (b.l. 18-19).

Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 1 d., numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovės ir apsaugos bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimų, pažeidimus.

To paties straipsnio 4 d., numato atsakomybę už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytos veikos, sukėlusios grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei pažeidimą.

Už šį pažeidimą yra numatyta bauda nuo penkiasdešimt septynių iki vieno šimto penkiolikos eurų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo.

Susipažinus su skundžiamu nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 49N-33445319-15, matyti, jog pareigūnas rašydamas šį nutarimą ir skirdamas nuobaudą A. K. neteisingai taikė įstatymą numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, nes nutarimu A. K. paskyrė tik baudą, ir nepasisakė dėl konfiskavimo, nors šio teisės pažeidimo normos sankcijoje yra numatyta bauda su gyvūnų konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Be to policijos pareigūnas skirdamas nuobaudą A. K. netinkamai taikė materialines teisės normas, neteisingai įvertino įrodymus ir todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą A. K. atžvilgiu.

2013-07-31, Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮV-866, patvirtintos gyvūnų laikymo Visagino savivaldybės teritorijoje taisyklės (toliau Taisyklės).

Taisyklių 3 p., numato, kad taisyklės galioja Visagino savivaldybės teritorijoje ir jų privalo laikytis visi fiziniai ir juridiniai asmenys.

Taisyklių 4 p., yra išaiškinta, kas yra pavojingas šuo. Čia nurodyta, kad pavojingas šuo yra pavojingos veislės šuo, įrašytas į pavojingų šunų veislių sąrašą, kurį tvirtina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius. Čia taip pat yra numatyta, kad pavojingo šuns mišrūnas yra negrynaveislis šuo, kurio bent vienas iš tėvų yra pavojingas šuo.

Byloje nėra jokių duomenų, kad A. K. šunys būtų pripažinti pavojingais šunimis ar pavojingo šuns mišrūnais.

Taisyklių 20 p., numatyta, kad gyvūnai įstaigų, organizacijų, įmonių teritorijose, automobilių stovėjimo aikštelėje, kituose objektuose turi būti laikomi pririšti ne arčiau kaip 50 m nuo gyvenamųjų namų, o gyvūnų laikymo statiniai turi būti ne arčiau kaip 2 m nuo kaimyninių sklypų, kelio ar šaligatvio ribos. Teritorijos savininkas turi užtikrinti, kad laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės lankytojams, netrikdytų viešosios rimties.

Bylos nagrinėjimo metu A. K. parodė, kad gyvūnų (duomenys neskelbtini) teritorijoje įvykio metu buvo nepririšti tik du jo šunys. Visi kiti (duomenys neskelbtini) laikomi šunys buvo pririšti arba laikomi voljeruose.

Kad nepririštų šunų (duomenys neskelbtini) teritorijoje buvo daugiau, nurodė tik liudytojai (policijos pareigūnai) S. R. ir N. F.. S. R. teigė, kad tokių šunų buvo penki ar tai šeši, o N. F. teigia, kad tokių šunų buvo ne mažiau kaip trys.

Tačiau šių liudytojų parodymų negalima įvertinti, kaip objektyvių įrodymų, nes pirmiausia jų nepatvirtina jokie kiti materialinę reikšmę turintys įrodymai, o antra, šių liudytojų parodymai dėl galimai nepririštų šunų skaičiaus yra skirtingi.

Nors šie liudytojai yra būtent tie asmenys, kurie dalyvavo pačiame įvykyje ir būdami policijos pareigūnais bei pamatę daromą teisės pažeidimą, turėjo tiksliai užfiksuoti nepririštų šunų skaičių, imtis visų įmanomų teisėtų priemonių tokiems įrodymams įtvirtinti, tačiau to nepadarė.

Be to jie į gyvūnų (duomenys neskelbtini) teritoriją vyko ne kaip lankytojai ir jau pasibaigus (duomenys neskelbtini) darbo laikui ir savo vizito nederino su (duomenys neskelbtini) darbuotojais, nors teismo manymu, tai turėjo daryti, tam, kad išvengti bet kokių nenumatytų situacijų, o be to tokį jų elgesį galima būtų vertinti, kaip profesionalų.

A. K. parodė, kad pasibaigus darbo dienai, (duomenys neskelbtini) vartai yra uždaromi. Ir įvykio dieną, jie taip pat buvo uždaryti.

Tai patvirtino ir liudytojas V. P..

Liudytojas S. R. patvirtino, kad jis su kolege į (duomenys neskelbtini) atvažiavo, ne tikrinimo tikslu, o siekiant išsiaiškinti ne su įstaigos veikla susijusias aplinkybes.

Kad šunys galėjo pralysti pro vartuose esančius tarpus, kurie yra padaryti dėl vartų pačios konstrukcijos, o atsiradę ne dėl netinkamos jų priežiūros (b.l. 10; 25; 26) neneigia ir pats A. K., tačiau dėl to (duomenys neskelbtini) administracijai niekas anksčiau nebuvo pareiškę jokių pretenzijų. Tai teismo posėdžio metu patvirtino ir (duomenys neskelbtini) direktorė A. L..

Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad šio įvykio metu (duomenys neskelbtini) vartai buvo neuždaryti.

Kad vartai buvo neuždaryti teigia tik N. F. ir S. R.. A. K. ir V. P. teigia, kad vartai buvo uždaryti.

Kitų įrodymų, kurie patvirtintų, minėtų asmenų nurodytas aplinkybes nėra.

Visų šių proceso dalyvių parodymų, teismas negali vertinti, kaip objektyvių įrodymų, kadangi visų šių asmenų duoti parodymai tikėtina yra subjektyvūs, ir nepagrįsti objektyviais duomenimis (įrodymais), o be objektyvių duomenų, negalima nuspręsti, kurių asmenų parodymai yra labiau teisingi, o kurių asmenų parodymai yra mažiau teisingi.

VšĮ (duomenys neskelbtini) įstatai (toliau Įstatai) yra įregistruoti juridinių asmenų registre 2012-12-12, kodas (duomenys neskelbtini) (b.l. 39-42). Pati viešoji įstaiga įregistruota Juridinių asmenų registre 2012-12-12 (b.l. 6-7).

Įstatų VI skyriaus 16 p., numatyta, kad įstaigos organai yra visuotinis dalininkų susirinkimas ir vienasmenis valdymo organas- Įstaigos vadovas (direktorius).

2013-07-01, direktorė A. L. yra patvirtinusi gyvūnų laikymo ir priežiūros (duomenys neskelbtini) teritorijoje taisykles. Šių taisyklių II skyriaus 2 p., numato, kad laisvai lakstyti po teritoriją leidžiama tik jauniems šuniukams, suaugusiems neagresyviems šunims arba sargo neagresyviam šuniui (-ims).

Kad A. K. šunys yra agresyvūs, byloje nėra jokių objektyvių duomenų.

A. K. (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2015-03-30. Jis darbo metu privalo atlikti ir naktinę gyvūnų priežiūrą (b.l. 28-30; 31). Jo šunys yra vakcinuoti ir įregistruoti (b.l. 8; 9).

Todėl remiantis 2013-07-01, direktorės A. L. patvirtintų gyvūnų laikymo ir priežiūros VšĮ (duomenys neskelbtini) teritorijoje taisyklių II skyriaus 2 p., A. K. būdamas (duomenys neskelbtini) sargu ir vykdydamas ten laikomų gyvūnų naktinę priežiūrą, galėjo laikyti (duomenys neskelbtini) teritorijoje nepririštus savo šunis.

Kad šie jo šunys buvo nepririšti, A. K. neneigia ir tai pripažįsta.

Šios aplinkybės patvirtina, kad A. K. šiuo atveju nepažeidė 2013-07-31, Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮV-866, patvirtintų gyvūnų laikymo Visagino savivaldybės teritorijoje taisyklių ir nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 4 d..

Be to, teismo manymu, A. K. veiksmų negalima sieti su S. R. tiriamo įvykio metu patirtais sužalojimais.

S. R. bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad jis bėgdamas nuo galimai jį besivejančių šunų lipo į tarnybinį automobilį ir jo durelėmis pats užsigavo nosį.

Kad S. R. nosį būtų sužaloję A. K. šunys ar (duomenys neskelbtini) laikomi šunys ar pats A. K., byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų.

Remiantis teisės teoriją, žmogus tik tada gali atsakyti už atsiradusią žalą, kai žala buvo jo veikos pasekmė t.y. tarp jo padarytos veikos ir atsiradusių pasekmių yra priežastinis ryšys.

Teismo manymu, šiuo atveju nėra jokio priežastinio ryšio tarp A. K. veiksmų ir S. R. sužalojimų.

Pažymėtina ir tai, kad norint veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 4 d., reikia nustatyti ne tik taisyklių pažeidimą, bet ir tai, kad dėl pažeidimo buvo sukelta grėsmė asmens turtui, sveikatai ar gyvybei.

Ši aplinkybė yra būtinas veikos požymis, kuris turi būti aiškiai ir neabejotinai nustatytas bylos duomenimis.

Nagrinėjamu atveju objektyvių duomenų, kad A. K. šunys, ar (duomenys neskelbtini) laikomi šunys kėlė grėsmę S. R. ar N. F. sveikatai, turtui ar gyvybei, byloje nėra.

Ta aplinkybė, kad A. K. šunys lodami bėgo į S. R. ir N. F. pusę, neįrodo, kad jie tokiu savo elgesiu kėlė grėsmę jų sveikatai, turtui ar gyvybei.

Aplinkybę, kad S. R. ir N. F. teismo posėdžio metu parodė, jog jų manymu šunys, kurie bėgo į juos buvo agresyvūs, teismas vertina, kaip subjektyvią nuomonę, kuri negali būti pripažinta objektyviu įrodymu. Jokių kitų įrodymų dėl A. K. ar kitų šunų keliamos grėsmės minėtų asmenų atžvilgiu nėra pateikta.

Kita vertus, šie asmenys, būdami policijos pareigūnais, ir turėdami plačius jiems įstatymais suteiktus įgaliojimus (teises), matydami jų manymu agresyvius šunis, kurie jiems kelia grėsmę, galėjo imtis įstatymais jiems suteiktų teisėtų veiksmų, ir apsiginti nuo juos puolančių šunų (pvz:. panaudoti šaunamąjį ginklą - 2000-10-17 Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048, 25 str. 3 d.) , tačiau taip jie nesielgė, o tai leidžia teigti, jog situacija nebuvo pavojinga.

Tai, kad A. K., surašant jam administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 49P-33444221-15, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 4 d., prisipažino padaręs šį teisės pažeidimą, jo veiksmų vertinimui šio skundo nagrinėjimo metu, įrodomosios reikšmės neturi.

Įvertinus visas paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad A. K. veikoje nėra Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 4 d., ir kitose šio straipsnio dalyse nurodytų administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu yra nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Utenos apskrities VPK Visagino PK pareigūno 2015-07-09, priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 49P-33445319-15, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Visagino miesto apylinkės teismą