Kauno apygardos teismo nutartis

Siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimo įvykdymą, ieškovės prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei Lietuvos centrinei kredito unijai nutraukti ar kitaip apriboti atsakovės administruojamos finansinių paslaugų informacinės sistemos i‑Kubas naudojimo (nuomos) paslaugų ir kitų ginčo paslaugų, susijusių su šios informacinės sistemos naudojimu (paslaugų pagal šio ieškinio padavimo dieną galiojančias šalių sudarytas sutartis dėl elektroninės bankininkystės i-Unija ieškovėms ir jų nariams; prisijungimo prie SEPA-MMS ir mokėjimų, ieškovių visų tipų banko sąskaitų atidarymo ir aptarnavimo; mokėjimo ir kreditinės kortelių unijų nariams išdavimo ir aptarnavimo; prisijungimo ir duomenų teikimo PRDB, PRDB, SAIS; atsakovės ir ieškovių paskolų ir įmokų surinkimo), teikimą ieškovėms iki prevencinio ieškinio išnagrinėjimo.

Laikinosios apsaugos priemonės įpareigoja atsakovę pažeisti imperatyvius teisės reikalavimus, už ką atsakovei yra taikoma administracinė ir baudžiamoji atsakomybė. Pagal Centrinės kredito unijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį atsakovė neturi teisės teikti finansinių paslaugų kredito unijų, kurios nėra Lietuvos centrinės kredito unijos narės, nariams. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis sukurtas įpareigojimas atsakovei (draudimas nutraukti paslaugų per i-Kubas teikimą) pažeidžia šį imperatyvų reguliavimą, kadangi įpareigoja atsakovę per i-Kubas sistemą teikti ieškovių nariams finansines paslaugas net ir po ieškovių išstojimo iš Lietuvos centrinės kredito unijos. Per i-Kubas sistemą ieškovių nariams yra teikiamos finansinės paslaugos. Šiai dienai nėra jokios galimybės ieškovėms sudaryti sąlygas naudotis tik tomis i-Kubas sistemos funkcijomis, kurios būtų nesusijusios su finansinių paslaugų teikimu, dėl ko teisės naudotis i-Kubas sistema suteikimas ieškovėms po jų išstojimo savo esme yra atsakovės įpareigojimas teikti finansines paslaugas ne savo narių kredito unijų nariams. Toks neteisėtas įpareigojimas pažeidžia imperatyvias Centrinės kredito unijos įstatymo normas, todėl atsakovei gali būti atšaukta ar sustabdyta licencija, o už veiklos vykdymą neturint licencijos, atsakovei gali būti taikoma administracinė ar net baudžiamoji atsakomybė.Laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ir esmingai pažeidžia viešąjį interesą. Siekdamas užtikrinti viešuoju interesu pripažįstamą finansų sistemos stabilumą ir efektyvumą, įstatymų leidėjas būtent ir nustatė aiškius ribojimus atsakovei teikti finansines paslaugas ne savo narių nariams. Ieškovės naudojasi prevenciniu ieškiniu ir laikinosiomis apsaugos priemonėmis įteisinti savo skubotus ir neatsakingus veiksmus ir visų tokių veiksmų riziką nepagrįstai perkeliant atsakovei, kuri šioje situacijoje apskritai nėra atsakinga, kas neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslo ir paskirties.Atsakovės veiksmai nesuteikiant galimybės ieškovėms po jų išstojimo iš Lietuvos centrinės kredito unijos naudotis i-Kubas sistema nėra neteisėti, priešingai – jie yra teisėti ir kyla tiek imperatyvių teisės normų, tiek su pačiomis ieškovėmis sudarytų sutarčių pagrindu. Todėl nėra privalomos prevencinio ieškinio sąlygos – neteisėtų veiksmų, ir prevencinis ieškinys yra prima facie nepagrįstas, kas sudaro savarankišką ir savaime pakankamą pagrindą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.Laikinosios apsaugos priemonės prarado prasmę Raseinių kredito unijos ir Ignalinos kredito unijos atžvilgiu, kadangi jos prasitęsė narystę Lietuvos centrinėje kredito unijoje. Ieškovai kooperatinė bendrovė Raseinių kredito unija, kooperatinė bendrovė Ignalinos kredito unija, kooperatinė bendrovė Pareigūnų kredito unija, kooperatinė bendrovė Gyventojų ir smulkaus verslo kredito unija, atstovaujami advokatės Eglės Akelės, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovės kooperatinės bendrovės Lietuvos centrinė kredito unija atskirąjį skundą atmesti, palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Atsakovė nenurodo, kokias konkrečiai finansines paslaugas ir kokiu pagrindu ji laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra įpareigojama teikti ieškovų nariams. Atsakovė teigdama, kad laikinosios apsaugos priemonės įpareigoja ją teikti finansines paslaugas ieškovų nariams, netinkamai aiškina ir interpretuoja i-Kubas sistemos naudojimo pagrindu susiklostančių santykių apimtį ir turinį. Atsakovės su ieškovais sudarytos sutartys (įskaitant sutartis dėl i-Kubas sistemos naudojimo) patvirtina, kad atsakovė teikia finansines paslaugas ieškovams, bet ne jų nariams. Tuo tarpu ieškovų nariams finansines paslaugas teikia ieškovai pagal finansinių paslaugų teikimo sutartis, sudarytas tarp ieškovų ir jų narių. Aplinkybė, kad ieškovai savo nariams finansines paslaugas teikia per atsakovės administruojamą informacinių technologijų platformą (informacinę sistemą i-Kubas), nesudaro pagrindo teigti, jog finansines paslaugas ieškovų nariams teikia atsakovė. Todėl i-Kubas sistemos naudojimo (nuomos) paslaugas bei per šią sistemą administruojamas finansines paslaugas atsakovė teikia ieškovams, o ne jų nariams, ir būtent ieškovai atsiskaito su atsakove už šias jiems suteiktas paslaugas pagal atsakovės pateiktas sąskaitas faktūras. Lietuvos banko 2017 m. balandžio 12 d. išvadoje pažymėta, kad „pagal Centrinės kredito unijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 5 punktą, atsakovė turi teisę teikti finansines paslaugas ieškovėms, o pagal Centrinės kredito unijos įstatymo 4 straipsnio 4 dalį atsakovė turi teisę verstis kita su finansinių paslaugų teikimu tiesiogiai susijusia veikla, todėl darytina išvada, kad atsakovė turi teisę teikti ieškovėms finansinių paslaugų teikimo sistemos i-Kubas naudojimo paslaugą ir kitas ginčo paslaugas.“ Atitinkamai Lietuvos banko vertinimu, visas šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas finansines paslaugas, įskaitant mokėjimo operacijų atlikimą naudojantis mokėjimo priemone (išskyrus naujų mokėjimo kortelių išdavimo paslaugas), „ieškovių (kredito unijų) nariams teikia pačios ieškovės“.Skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos pagal savo paskirtį bei užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir viešąjį interesą. Lietuvos banko 2017 m. balandžio 12 d. išvadoje pažymėta, kad „visos ieškovių finansinės paslaugos yra teikiamos naudojantis finansinių paslaugų teikimo sistema i-Kubas, todėl, jeigu ieškovėms nebus sudaryta galimybių naudotis minėta sistema, ieškovės nebegalės teikti finansinių paslaugų savo nariams, ir tai gali turėti neigiamos įtakos kredito unijų sistemos stabilumui ir patikimumui bei kredito unijų sektoriaus reformos sėkmei“. Ši Lietuvos banko išvada pagrindžia, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamoje byloje yra būtinas, siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą ir viešąjį interesą. Atsakovė nedelsiant nutrauktų i‑Kubas naudojimo paslaugų ir kitų ginčo paslaugų teikimą ieškovams, jeigu skundžiama nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtų panaikinta. Todėl nesant byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, yra reali grėsmė, kad atsakovė atliks veiksmus, kurie sukeltų neatitaisomą žalą tiek ieškovams, tiek kredito unijų sistemos stabilumui ir patikimumui. Tuo tarpu būtent šios žalos atsiradimui yra siekiama užkristi kelią prevenciniu ieškiniu. Panaikinus pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, prevencinis ieškinys taptų beprasmis, ieškovams palankaus sprendimo įvykdymas būtų objektyviai negalimas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra paneigiami imperatyvūs teisės aktų reikalavimai ar draudimai. Teisės aktai nenumato atsakovei jokio draudimo teikti finansines paslaugas kredito unijoms, kurios nėra jos narės. Atitinkamai, teisės aktai nenumato draudimo atsakovei pagal ieškovų pateiktą prašymą šalių susitarimu pratęsti finansinių paslaugų ir i-Kubas sistemos naudojimosi paslaugų teikimą ieškovams, atitinkamai pakeičiant tarp šalių sudarytų sutarčių nuostatas. Atsakovė atsisakė pratęsti paslaugų teikimo terminą, nepateikdama jokių objektyvių ir pagrįstų tokio atsisakymo priežasčių. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog prevencinis ieškinys yra prima facie nepagrįstas. Atsakovė itin siauriai supranta ir aiškina savo turimas įstatymines ir sutartines pareigas bei iš esmės ignoruoja savo pareigą bendradarbiauti, kooperuotis bei vykdyti sutartį kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Atsakovė turi bendro pobūdžio pareigą elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu. Atitinkamai atsakovė turi įstatyminę pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant sutartį, taip pat pareigą sutartį vykdyti kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Šių pareigų nevykdymas ir netinkamas vykdymas, piktnaudžiavimas teise ar savo civilinių teisių įgyvendinimas pažeidžiant imperatyviuosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, laikytini neteisėtais veiksmais. Atskirasis skundas grindžiamas išimtinai faktinėmis aplinkybės, kurios privalo būti ištirtos ir įvertintos ginčo nagrinėjimo iš esmės metu visumoje su kitomis bylos faktinėmis aplinkybėmis, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties.