Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2014-05-27 · Civilinė byla Nr. 2-4-723/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-27
Bylos Nr.
2-4-723/2014
Teisminio proceso Nr.
2-04-3-02152-2011-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilmantas Ambrulevičius
Atsakovas
E. Š.
Ieškovas
V. Š.
Kategorijos
  • 118.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-4-723/2014Teisminio proceso Nr. 2-04-3-02152-2011-3Procesinio sprendimo kategorija: 118.3.; 113.2.; 117.1.; 129.22.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2014 m. gegužės 27 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas atsakovo E. Š. prašymą dėl bylos nutraukimo, nutarties įvykdymo atgręžimo ir procesinės baudos ieškovei V. Š. skyrimo bei antrą prašymą-pareiškimą dėl priešieškinio dalyko patikslinimo ir proceso atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme gautas atsakovo E. Š. prašymas civilinę bylą pagal ieškovės V. Š. ieškinį bei patikslintą ieškinį nutraukti, paliekant nagrinėti bylą pagal priešieškinį; taikyti Vilniaus m. 4 apylinkės teismo 2012-01-27 nutarties įvykdymo atgręžimą ir priteisti iš ieškovės 1987,80 Lt jai sumokėto išlaikymo; skirti ieškovei maksimalią CPK 95 str. numatytą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Vėliau gautas atsakovo priešieškinio dalyko patikslinimo prašymas laikyti priešieškinį pagrindu atnaujinti procesą kitoje byloje Nr.2-1443-600/2007.

Šalies argumentai

Dėl bylos pagal ieškinį nutraukimo prašyme nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2007-12-20 dieną civilinėje byloje Nr. 2-1443-600/2007 patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių tarp V. Š. ir E. Š., sutartimi buvo išspręstas ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo klausimas. Be to, teismui pateiktoje ir abiejų šalių pasirašytoje sutartyje V. Š. patvirtino gavusi visą išlaikymo sumą prieš sutarties pasirašymą. Tai reiškia, kad: a) išlaikymo vaikams klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu; b) išlaikymas yra suteiktas ir pati V. Š. patvirtino gavusi visą išlaikymo sumą dar 2007 m.; c) išlaikymas antrą sykį už tą patį laiką negali būti priteisiamas, o tuo pačiu, kad negaliu būti priimti 2 sprendimai dėl to paties klausimo.

Pažymėjo, kad ieškovė nebekelia klausimo dėl 2007‑12‑20 dienos sprendimo pakeitimo, o patikslintu ieškiniu prašo išlaikymą priteisti, kas reiškia, kad ieškovė kelia tapatų reikalavimą, kuris jau yra išspręstas kitu teismo sprendimu ir netgi įvykdytas, ką pati ieškovė yra pripažinusi sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Atkreipė dėmesį į tai, kad V. Š. Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo pateikusi prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. 2-1443-600/2007, o teismui atsisakius išduoti vykdomąjį raštą, Vilniaus apygardos teismui pateikė atskirąjį skundą, t.y. V. Š. siekia tiek išieškoti išlaikymą remiantis 2007-12-20 dienos teismo sprendimu, tiek ir priteisti išlaikymą naujoje byloje.

Mano, kad civilinė byla pagal ieškinį bei ieškinio patikslinimą turi būti nutraukta vadovaujantis CPK 293 str. 1 d. 3 p.

Dėl nutarties įvykdymo atgręžimo prašyme nurodė, kad ieškovė V. Š., Vilniaus m. 4 apylinkės teismui 2011-12-19 pateikdama ieškinį dėl išlaikymo iš atsakovo priteisimo, teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priteisti laikiną išlaikymą. Vilniaus m. 4 apylinkės teismas 2012-01-27 nutartimi (c.b. Nr. 2-307-807/2012) iš dalies patenkino ieškovės V. Š. prašymą ir priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams J. Š. bei T. Š. po 400 Lt per mėnesį nuo 2012-01-27 iki galutinio procesinio teismo sprendimo priėmimo. Nutartis buvo pateikta vykdymui antstoliui, vykdant teismo nutartį, per 4 kartus ieškovei buvo sumokėta bendra 1987,80 Lt suma (2012-05-17 - 678,50 Lt; 2012-05-31 - 500 Lt; 2012-06-14 - 600 Lt; 2012-06-15 – 209,30 Lt).

Kadangi laikinosios apsaugos priemonės taikytos ieškovės pateiktos melagingos informacijos pagrindu (teiginiu, kad išlaikymas nesuteiktas, nors pati ieškovė tokio išlaikymo gavimo faktą yra raštu patvirtinusi), atsakovas pateikė prašymą bylą nagrinėjusiam Vilniaus m. 4 apylinkės teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Teismas 2012-04-17 dieną laikinąsias apsaugos priemones panaikino, pripažindamas, kad preliminariai vertinant ieškovės reikalavimą, jis negalėtų būti tenkinamas, ieškovė, teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nuslėpė aplinkybę, kad išlaikymą turtu ir pinigais(netgi didesnį, nei reikalaujama) yra gavusi ir patvirtinusi tai raštu. Vilniaus apygardos teismas 2012-06-21 dienos nutartimi (bylos Nr. 2S-1350-577/2012) V. Š. atskirąjį skundą atmetė ir iš esmės vienodais motyvais paliko galioti 2012-04-17 dienos nutartį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

CPK 373 straipsnis numato, kad panaikinus arba pakeitus sprendimą ar nutartį, jeigu jie jau buvo įvykdyti ar pradėti vykdyti, vienos iš šalių prašymu teismas įpareigoja ginčo šalis grąžinti tai, ką jos yra gavusios sprendimą vykdydamos. Kadangi šiuo prašymu yra prašoma bylą pagal ieškinį nutraukti, t.y. išspręsti iš esmės patį ginčą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo, tai tuo pačiu procesiniu sprendimu atsakovas prašo išspręsti ir sumokėto išlaikymo atgręžimo klausimą.

CPK nereguliuoja teisinio santykio dėl laikinųjų apsaugos priemonių nutarties įvykdymo atgręžimo, todėl taikytina CPK 761 str. straipsnio analogija, t.y. nutarties įvykdymo atgręžimo klausimas turi būti išspręstas priimant sprendimą dėl ieškinio reikalavimų, kadangi nutarties įvykdymo atgręžimas yra tampriai susijęs su pačios bylos išsprendimu - jei ieškinys būtų tenkintas, tai sumokėtas laikinas išlaikymas būtų įskaitytas į priteistą išlaikymą, todėl nesant teismo procesinio sprendimo, kuriuo išsprendžiamas pats ginčas dėl išlaikymo, atgręžimo klausimas negali būti sprendžiamas. Atsižvelgiant į tai, mano, kad terminas pateikti tokį prašymą nėra praleistas, tačiau, jei teismas vertins priešingai, prašo jį atnaujinti.

CPK 762 str. numato, kad panaikinus sprendimą bylose dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo, atgręžti įvykdymą leidžiama tik tais atvejais, kada panaikintasis sprendimas buvo pagrįstas ieškovo pateiktais melagingais duomenimis ar suklastotais dokumentais. Kadangi Vilniaus m. 4 apylinkės teismas laikinąsias apsaugos priemones panaikino pripažindamas, jog jos taikytos ieškovei nurodžius melagingus duomenis apie išlaikymo neteikimą bei nuslėpus aplinkybę, kad pati ieškovė kitoje byloje patvirtino viso išlaikymo gavimo faktą, tai pripažintina, kad aptariamu atveju taikytina minėta išlyga, leidžianti reikalauti nutarties įvykdymo atgręžimo.

Remiantis išdėstytu, atsakovas prašo nutraukiant bylą pagal ieškovės ieškinį, priteisti iš ieškovės V. Š. 1987,80 Lt.

Dėl procesinės baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo ieškovei atsakovas prašyme nurodė, kad ieškovė aiškiai nesąžiningai ir priešingai civilinio proceso tikslams šioje byloje pareiškė klaidinantį ieškinį, paremtą melagingais teiginiais, nors žinojo, kad klausimas dėl išlaikymo yra išspręstas kitoje byloje, pati ieškovė raštu patvirtino pareigos apie išlaikymo teikimą įvykdymą. Atkreipė dėmesį ir į ieškovės pradiniame ieškinyje pareikštą melagingą reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo bendrauti su vaikais, kurio ieškovė vėliau atsisakė, kai buvo pateikti įrodymai apie nuolatinį jo bendravimą su vaikais, atostogas bei išvykas kartu su vaikais užsienyje ar kaimo sodybose. Neabejotina, kad ieškovei buvo žinomos šios aplinkybės, tačiau toks aiškiai neteisėtas reikalavimas teismui pateiktas siekiant atsakovą sumenkinti bei sudaryti jo, kaip piktybinio išlaikymo neteikiančio asmens įspūdį.

Viso bylos nagrinėjimo metu teikdama rašytinius įrodymus ieškovė siekė suklaidinti teismą pvz. teismui su ieškiniu pateikti pirkimo kvitai, kurie turėjo įrodyti ieškovės išlaidas vaikų išlaikymui, tačiau iš tokių įrodymų akivaizdžiai matyti, jog ieškovė nemažą dalį jų yra gavusi iš trečiųjų asmenų, apie ką galima spręsti iš to, jog visa eilė pirkimų yra atlikti kelių -keliolikos minučių skirtumu skirtingose parduotuvėse, esančiose netgi skirtingose miestų vietose (pvz. 2011-08-18 12.08 val. – „Maxima“ Mindaugo g.; 12.25 val. „Rudugys“ Ukmergės g.; 12.26 val. „Eurokos“ Ukmergės g.; 2011-09-02 12.52 val. „Maxima“ Ukmergės g.; 13.53 val. „Thomas Philips“ Žirmūnų g.; 13.24 val. „Maxima“ Dūkštų g. ir kt.) kas objektyviai neįmanoma. Taip pat pažymėjo, jog su ieškiniu pateiktuose kvituose figūruoja skirtingi nuolaidų kortelių numeriai, nors perkant toje pačioje parduotuvėje nuolaidų kortelių numeriai negali skirtis (pvz. 2011-08-13, 2011-08-18, 2011-08-25, 2011-09-09 ir kt.), atsiskaityta ne ieškovės banko kortele, kai kuriuose čekiuose (pvz. 2011-09-09) pirkėjui pritaikyta senjorų nuolaida, kas rodo, kad pirkėjas tikrai nebuvo ieškovė, pateikta čekių, kur pirktas alkoholis, cigaretės, kačių maistas, kava ir pan., kas nesusiję su vaikų poreikiais. Išvardinti akivaizdūs neatitikimai leidžia teigti, kad ieškovė sąmoningai klaidino teismą pateikdama tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo išlaidas vaikų išlaikymui ir konkrečių poreikių tenkinimui.

Taip pat atsakovas nurodė, kad ieškovė siekė suklaidinti teismą su ieškiniu pateikdama kredito sutartį 23 170 eurų (80 001,37 Lt) sumai ir tvirtindama, kad toks įsipareigojimas kreditoriams jai liko po santuokos nutraukimo, nors ši kredito sutartis sudaryta 2008-07-25, t.y. po daugiau, kaip pusės metų nuo santuokos nutraukimo, o nutraukiant santuoką, jai liko įsipareigojimai kitam bankui - AB DNB Nord bendrai apie 22 000 Lt sumai.

Siekiant suklaidinti bylą nagrinėjantį teismą, ieškovė iškvietė ir byloje jos iniciatyva buvo apklausta liudytoja A. K., kuri taip pat pateikė rašytiniams įrodymams (teismui pateikto įvertinimo su nuotraukomis) aiškiai prieštaraujančius paaiškinimus apie namo baigtumą. Neabejoja, kad taip liudyti yra prašiusi ieškovė.

Be to, ieškovė taip pat aiškiai nesąžiningai ir melagingų argumentų pagrindu kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir tokia nutartis tokių argumentų pagrindu buvo priimta, pradėta vykdyti ir iš atsakovo buvo išieškota 1987,80 Lt, kuri iki šiol negrąžinta.

Atkreipė dėmesį ir į ieškovės veikimą prieš greitą procesą - nors ieškovei teisė patikslinti ieškinį buvo suteikta dar 2012-09-26 teismo posėdyje iki 2012-10-08, tačiau ieškovė, piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis, ieškinį patikslino tik 2014-02-10 ir patikslintą ieškinį pateikė tik posėdžio metu, kas nulėmė ir teismo posėdžio atidėjimą.

Mano, jog sprendžiant klausimą dėl baudos ieškovei skyrimo, turi būti atsižvelgta į tai, kad ieškovė dirba teismo posėdžių sekretorės darbą, t.y. reikalavimai, keliami proceso šalims jai neabejotinai yra žinomi.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, prašo skirti ieškovei maksimalią CPK 95 str. numatytą baudą.

Prašymas dėl bylos nutraukimo ir išmokėtų pinigų priteisimo tenkintinas.

Prašymas dėl baudos skyrimo ieškovei tenkintinas iš dalies.

Prašymas atnaujinti procesą atmestinas.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis konstatuotina, kad 2007-12-20 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta E. Š. ir V. Š. santuoka bei patvirtina šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties 2 punkte šalys susitarė, kad E. Š. V. Š. naudai nepilnamečių vaikų – dukros J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus T. Š., gim. (duomenys neskelbtini), - išlaikymui sumokės vienkartinę 200 000 Lt dydžio išmoką (civilinė byla Nr. 2-1443-600/2007). Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2008‑01‑22.

Atkreiptinas dėmesys,kad šioje byloje patvirtinus sutartį buvo išspręstas išlaikymo klausimas tokiu būdu,kad ieškovė savo asmeninėn nuosavybėn gavo šeimos statytą namą su visu turtu,sklypu ir pasirašytinai(asmeniškai) nurodė,kad gavo 20000 litų pinigus prieš posėdį.Kartu šiame susitarime buvo išspręsti kreditoriniai klausimai ir kreditoriai apie tai buvo informuoti.Jokių ginčų dėl to nekilo ir sprendimas ir šiai dienai yra galiojantis.

Tačiau 2011-12-19 ieškovė V. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E. Š. prašydama pakeisti 2007-12-20 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1443-600/2007 patvirtintos šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 2 punktą, priteisiant iš atsakovo E. Š. išlaikymą nepilnamečiams J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. Š., gim. (duomenys neskelbtini) po 1400 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaikai baigs vidurinę mokyklą; įpareigoti atsakovą laikytis bendravimo su vaikais tvarkos pagal 2007-12-20 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1443-600/2007 patvirtintos šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 1.1, 1.2, 1.3 punktus (t. 1, b.l. 1-5).2012-02-03 ieškinys buvo priimtas.

2014-02-14 ieškovė teismo posėdžio metu patikslino ieškinio reikalavimus: 1) priteisti iš atsakovo E. Š. išlaikymą nepilnamečiams J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. Š., gim. (duomenys neskelbtini), po 500 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaikų pilnametystės; 2) priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), 18 000 Lt sumoje, už 3 metus iki ieškinio padavimo dienos, t.y. iki 2011-12-19; 3) priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui T. Š., gim. (duomenys neskelbtini), 18 000 Lt sumoje, už 3 metus iki ieškinio padavimo dienos, t.y. iki 2011-12-19; 4) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b.l. 77).

Taigi,teismas ilgą laiko tarpą leido ieškovei nebūdamas šališku ir neformuluodamas už ieškovą savo reikalavimo ištaisyti teismo nuomone akivaizdžią teisės taikymo klaidą paduodant ieškinį įsiteisėjus teismo sprendimui minėtoje byloje ir praėjus nuo sprendimo paskelbimo beveik 4 metams.Ieškovė pati dirba teisme civilinių bylų sekretore ir jai teikiama kvalifikuota advokato pagalba.Teismas laiko,kad toks ieškinys negalėjo būti priimtas teisme naujoje byloje.

Kas leidžia daryti tokią išvadą,atsako Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario mėn. 22 d. Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai Nr. 1-2007,kuriuose nurodyta,kad istatyme nustatytais atvejais suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis su nauju ieškiniu, kai pasikeičia aplinkybės, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas (pvz., CK. 3.72 straipsnio 11 dalis, 3.169 straipsnio 3 dalis, 3.201 straipsnis).Tačiau esama situacija nėra išlaikymo dydžio pakeitimas pasikeitus ieškovės turtiniai padėčiai(būtent remdamasi CK 3.201 str ir buvo paduotas ieškinys).Ieškovė teikia teismui naują reikalavimą-priteisti naują išlaikymą vaikams po santuokos nutraukimo sutarties pasekmių sudarymo sutarties,kai joje buvo išspręstas vaikų išlaikymo klausimas negrįžtamai-nurodyta vienkartinė išmoka,kurią gavo pati ieškovė ir tai nenuneigta.Tuo pačiu ieškovė nekeičia kitų sutarties punktų.Ieškovė ieškinyje remiasi CK 3.192 str.,bet tuo pačiu savo reikalavime paneigdama jo nuostatą,kad išlaikymo tvarka ir forma yra nustatoma bendru tėvų susitarimu.Tai buvo padaryta 2007 metais teisme.Taip pat ieškovė remiasi CK 3.194 str. pateikdama ieškinį,kai šalys jau buvo išsprendusios teismo pagalba išlaikymo priteisimo kausimus,kas sukuria naują sprendimą,kuris savo esme priešingas jau įsiteisėjusiam sprendimui konkrečioje jo dalyje ir dar papildomai sukeliantis atsakovui naujas pasekmes ieškinį patenkinus,nors išlaikymo klausimai buvo galutinai išspręsti.

Tokiu būdu matyti,kad naujas iešknys su tokiu reikalavimu,kuris paneigia buvusį įsiteisėjusį susitarimą dėl vienkartinės išlaikymo dydžio išmokos,negalimas naujoje byloje neatnaujinus proceso prieš tai buvusioje byloje.Apie tokią situaciją yra LAT išaiškinimas aukščiau minėtame išaiškinime.LAT pažymi,kad proceso atnaujinimas tai civilinio proceso stadija, o ne savarankiškas procesas. Prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo ir jo išsprendimo procesinė tvarka užtikrina civilinio proceso vientisumą, todėl pareiškėjų prašymus atnaujinti procesą būtina nagrinėti toje pačioje civilinėje byloje, kurioje yra įsiteisėjęs teismo sprendimas ar nutartis, nepradedant naujos bylos ir nesuteikiant jai naujo numerio.

Proceso atnaujinimo instituto tikslas yra užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisingumas. Proceso atnaujinimas civilinėje byloje leidžia peržiūrėti neteisingus teismo sprendimus tais atvejais, kai teismo padarytų faktinių ar juridinių klaidų nepavyko ištaisyti, nagrinėjant bylą apeliacine ir kasacine tvarka. Viena iš tokių klaidų sąlygų yra nežinojimas esminių faktinių aplinkybių, kurios egzistavo bylos nagrinėjimo metu, bet nebuvo ir negalėjo būti žinomos, todėl į jas negalėjo atsižvelgti teismai, nagrinėdami bylą. Jos tapo žinomos, įsiteisėjus teismų sprendimams. Tokiomis aplinkybėmis pripažintini taip pat ir nauji įrodymai, jeigu jie gali turėti reikšmės teismų išvadoms. Atnaujintoje civilinėje byloje anksčiau priimti teismo sprendimai gali būti pakeisti ar panaikinti, jeigu konstatuojamos teismų padarytos klaidos, nustatant faktines bylos aplinkybes, taip pat netinkamai išaiškinant ir pritaikant materialinės ir (ar) proceso teisės normas.Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas yra išimtinė civilinio proceso stadija, kurią įstatymų leidėjas ir Lietuvos A. T. suformuotoje teismų praktikoje vertina kaip ekstraordinarų būdą peržiūrėti įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė su UAB „Pramoninė santechnika“, bylos Nr. 3K-3-485/2006; 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. su antstoliu M. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-601/2006). Įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu atsiranda teisinių santykių stabilumas. Dėl to, siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greitesnio bylos išnagrinėjimo, kad būtų kuo greičiau atkurta teisinė taika tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), labai svarbu, kad prašymai dėl proceso atnaujinimo būtų nagrinėjami pagal proceso atnaujinimo instituto paskirtį CPK nustatyta tvarka. CPK 366 straipsnyje įtvirtintais proceso atnaujinimo pagrindais siekiama ištaisyti esmines ankstesnių procesų klaidas.

Todėl teismas mato,kad toks ieškinys,kuris buvo priimtas Vilniaus m.4 apylinkės teisme 2007 metais,negalėjo būti priimtas nepateikus prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje ir nenurodžius CPK 366 str.neformalių proceso atnaujinimo pagrindų ypač kai susiję su ieškovės ir atsakovo sudaryta sutartimi,kurios sudarymo aplinkybes žinojo išimtinai minėtos šalys,bet ne teismas,kuris tik tvirtino sutartį.Bet kokio vieno sutarties punkto paneigimas ir nesutarimas dėl jo gali būti visos sutarties negaliojimo pasekmė,ką reikėtų išspręsti toje pačioje byloje,o ne nauju ieškiniu ir vienu ar kitu reikalavimu iš vienos ar iš kitos pusės naujoje byloje.

Apibendrinant išdėstytą teismas mato pagrįstu tenkinti atsakovo prašymą nutraukti bylą CPK 293 str.1d.3p. pagrindu ir neatnaujinti proceso pagal atsakovo prašymą atnaujinti procesą esant šiai bylai kitoje byloje Nr.2-1443-600/2007,nes tai sukelia procesualinį kazusą-byloje kuri neturi neformalaus tiesėto pagrindo prašoma priimti nutartį,kuri turi būti priimama kitoje byloje.

Teismas mato,kad atsakovas pagrindė ne tik ieškinio priėmimo nepagrįstumą teisine prasme,bet ir pagrindė neteisėtos nutarties dėl išlaikymo priteisimo atsakovui panaikinimą,kurioje nebuvo išspręstas ieškovei sumokėtų nepagrįstų pinigų dėl išlaikymo vaikams gražinimo klausimas,kai nutartis buvo vykdoma skubiai(CPK 760 str.1,2d.,762str.).Todėl teismas mato teisingu priteisti iš ieškovės atsakovui visą jai sumokėtą pinigų sumą už vaikų išlaikymą viso 1987,80 Lt sumai(CK 1.5 str.).

Teismas iš dalies sutinka su atsakovo argumentais dėl baudos skyrimo ieškovei.Teismas sutinka,kad ieškovės pateikti mokėjimų kvitai logiškai nepaaiškinami dėl to,kad per juose fiksuotus pirkimus jie tuo pačiu asmeniu negali būti įvykdomi užfiksuotais laiko tarpais,o taip pat,kad juose nurodomi vaikams skirti produktais ir prekės.Tai galima pripažinti,kaip nepagrįstų ir klaidinančių įrodymų pateikimą teismui(CPK 178,185str.).

Taip pat teismas mato,kad ieškovė nepagrįstai prašė išduoti vykdomąjį raštą byloje Nr.2-1443-600/2007 200000 litų sumai,nes išsprendus išlaikymo klausimus teismo sprendimu raštas negali būti išduotas kai sutartyje nurodyta vienkartinė išmoka,kuri gauta prieš 6 metus(duomenys byloje),kai šioje byloje jau buvo išspręsti vykdymo klausimai dėl laikino išlaikymo,ir tuo pačiu procesas byloje neatnaujintas.Ieškovė dar po to formaliai skundžia nutartis neišduoti vykdomojo rašto tuo pačiu neprotingai ir nepagrįstai formaliai įnicijuoja skundų nagrinėjimą kituose teismuose.

Tai,kaip elgiasi ieškovė yra teismo nuomone piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis CPK 95 str.,CK 1.5 str.prasme,todėl iš ieškovės priteistina išlaidos atsakovui-1500 litų už advokato atstovavimą teisme(3t.,b.l.51) ir 2000 litų už trečiojo asmens advokatų atstovavimą: atsiliepimo surašymą ir dalyvavimą byloje,mažinant prašomą priteisti sumą,nes byloje surašytas vienas atsiliepimas ir į bylą ėjo jau kitas advokatas,kuris posėdžiuose nebuvo jo nurodomą valandų skaičių(3 t.,b.l.31),nes tai,kad byloje būta ne vieno atstovo neturi didinti atstovavimo išlaidų,kadangi tai banko pasirinktos gynybos įgyvendinimas jam priimtinu būdu,kas negali būti perkeliama kuriai nors šaliai,kaip papildomos bylinėjimosi išlaidos(CK 1.5 str.,88str.,93,95str.).

Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 88,93,95,178,185,760,762,293,290-291str.str.,teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Prašymą dėl bylos nutraukimo tenkinti.Bylą nutraukti.

Priteisti iš ieškovės V. Š. (a.k(duomenys neskelbtini) E. Š. (a.k(duomenys neskelbtini) 1987,80 Lt(vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt septynis litus 80 ct) už atsakovo ieškovei išmokėtą išlaikymą vaikams.

Prašymas atnaujinti procesą šioje byloje atmesti.

Priteisti iš V. Š. (a.k(duomenys neskelbtini) E. Š. (a.k(duomenys neskelbtini) 1500 Lt(vieną tūkstantį penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš V. Š. (a.k(duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui Nordea Bank AB,Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių(skyriaus kodas (duomenys neskelbtini)) 2000 Lt(du tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 dienas skundžiama Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.

Teisėjas Vilmantas Ambrulevičius